Lankymo sąlygų ir tvarkos tikslas yra maksimaliai gerbti visų vaikų bei pedagogų poreikius. Pageidautina, kad vaikas darželį lankytų reguliariai. Vaikus į darželį galima atvesti ne anksčiau kaip 7.30 val., o pasiimti ne vėliau kaip 18.00 val. Pageidautina, kad vaikai į darželį būtų atvedami iki pusryčių 9.00 val. Švenčių dienų išvakarėse darbo laikas sutrumpinamas viena valanda. Vėluojantys nepertraukinėja auklėtojų organizuojamų veiklų proceso ir laikosi tylos.

Apie vaiko neatvykimą į darželį dėl ligos ar kitų priežasčių prašome pranešti telefonu nuo 6:30 val iki 7:00 val. Taip pat prašome pranešti, kada vėl planuojate pradėti lankyti. Įstaigą gali lankyti tik sveiki vaikai. Į ugdymo įstaigą nepriimami vaikai, sergantys užkrečiama liga arba turintys temperatūros. Jei liga pasireiškia darželyje, vaikas turi būti pasiimamas nedelsiant. Jeigu vaikas suserga užkrečiama liga, prašome nedelsiant informuoti apie tai darželio direktorę. Ateinant į darželį po ligos, būtina gydytojo pažyma, kad vaikas yra sveikas. Tėvai privalo informuoti pedagogus apie vaiko specifinius sveikatos sutrikimus (alergiją maistui ir kitkam, buvusias operacijas, traumas, epilepsiją ir kt.).

Pasibaigus vaiko pratinimosi laikotarpiui, pageidaujame vaiką palikti grupėje vieną, nes tėvų buvimas blaško kitų vaikų dėmesį ir trukdo kokybiškai ugdomajai veiklai.

Tėvų pareiga nustatyti vaikų elgesio ribas, laikantis visuomenėje nusistovėjusių bendravimo ir elgesio normų. Domėtis vaikų elgesiu darželyje, o esant reikalui, jį koreguoti. Tėvai privalo kontroliuoti, ką vaikai nešasi į darželį. Griežtai draudžiama atsinešti ir spintelėje palikti bet kokius medikamentus, maisto produktus (saldumynus, kramtomąją gumą ir pan.) ir kitus daiktus (pinigus, kosmetikos priemones, papuošalus ir pan.) keliančius pavojų vaikų sveikatai. Dėl vaikų saugumo ir higienos, draudžiama neštis iš namų žaislus, knygeles ar kanceliarijos produktus. Vaikas neturėtų taip pat ir iš darželio išsinešti daiktų, žaislų.

Vaikus rengti patogiais drabužėliais atitinkančiais vaiko amžių ir gebėjimus (pvz. batai su lipukais, ne su raišteliai ir pan.). Turėti avalynę, skirtą avėti viduje, ir atsarginių drabužių spintelėje. Vaiko spintelėje turėtų būti tik “Atmintinėje tėveliams“ išvardinti daiktai.

Vaikus iš darželio pasiimti gali tik tėvai. Jeigu vaiką pasiima kiti asmenys (broliai, sesės, močiutės, auklės ir pan.) tėvai privalo iš anksto parašyti prašymą.

Vaiko Netinkamo Elgesio Priežastys Darželyje

Vaikų netinkamas elgesys ugdymo įstaigoje gali turėti įvairių priežasčių. Dažnai jos susijusios su tam tikrais stresiniais įvykiais šeimoje arba svarbiais ir nerimą keliančiais pokyčiais vaiko gyvenime, pavyzdžiui, brolio ar sesės gimimu, persikraustymu, tėvų nesutarimais ar naminio gyvūnėlio netektimi. Tačiau yra ir kitų priežasčių, kurios gali lemti vaiko netinkamą elgesį grupėje.

Per Didelis Tėvų Nuolaidumas

Jei namuose vaikas turi per mažai pareigų ir per daug laisvės bei nėra aiškių ribų, kas galima ir kas ne, darželyje vaikui gali būti sunku prisitaikyti prie ugdymo įstaigos dienotvarkės ir sugebėti būti grupėje. Vaikui svarbu žinoti ir jausti savo ribas, todėl labai svarbu apibrėžti elgesio taisykles ir tarpusavio susitarimus, kaip priimtina ir leistina elgtis, o koks elgesys yra nepageidaujamas.

Su Ugdymu Susiję Sunkumai arba Dėmesio Koncentracijos Stoka

Kita labai svarbi priežastis - su ugdymu susiję sunkumai arba dėmesio koncentracijos stoka, su nerimu susijęs vaiko aktyvumas: muistymasis kėdėje, negebėjimas ramiai išbūti keliolika minučių. Kai kurie vaikai, jausdami žinių ar gebėjimų stoką tam tikroje situacijoje, stengdamiesi nuslėpti savo gėdos ar nerimo jausmus, gali elgtis netinkamai. Kitiems - priešingai, gali būti nuobodu, jei jie nemoka rasti sau įdomios veiklos, užsiimti vieni arba kai šalia nėra technologijų.

Nepagarba Autoritetui ir Netinkamas Auklėjimas

Labai svarbu, ką patys tėvai kalba apie vienas kitą, senelius, vaiko auklėtojus, kitus suaugusius vaikui reikšmingus asmenis. Kartais tėvų natūralus elgesys - bet kokia kaina palaikyti savo vaiką, besąlygiškai tikėti juo bei būti vaiko gynėjais gali turėti veidrodinį efektą: vaikas situacijas matys ir vertins tėvų (suaugusiųjų) akimis, kas mažins pasitikėjimą savo matymu, savo jau įgytais, išmoktais socialiniais gebėjimais, tuo pačiu iškreips realybės pajautą bei buvimą joje. Kartais tėvai aptarinėja senelių, auklėtojų, kitų vaikui svarbių asmenų elgesį su jų vaiku, jį kritikuoja ir peikia. Be abejo, tėvai gali turėti tokią nuomonę, tačiau jei šią informaciją jie nuolat sustiprina ir nepateikia alternatyvų, „kas gero nutiko darželyje“, „kas patiko šiandien“, formuoja pesimistinį požiūrį, skatina vaiką įvairiose aplinkose ieškoti tik blogų dalykų. Vaikas gali padaryti išvadą, kad jis visada elgiasi gerai, net jei kiti atitinkamose situacijose taip nemano, o kiti nuolat elgiasi netinkamai. Vaikas tai suvokia štai taip: „nėra blogai negerbti senelių ar auklėtojų (bei kitų suaugusiųjų) ir elgtis su jais nepagarbiai, aš neprivalau laikytis taisyklių ir jei kažką ir prisidirbsiu, mama ir tėtis vis tiek mane palaikys ir tikės tik manimi“. Tuo pačiu „niekas negali man pasakyti pastebėjimų apie mano netinkamą elgesį, nes tik kiti elgiasi netinkamai“.

Vaikų Patyčios

Tiek visuomenėje, tiek mokykloje apie patyčias kalbama daug ir aktyviai veikiama siekiant sumažinti patyčias. Nes patyčios vyksta. Tėvams vaikų patyčios kelia susirūpinimą, nes jie nori apsaugoti savo vaikus, nori užtikrinti, kad jų vaikas neįsitrauktų į patyčias. Tačiau pernelyg dažnas ir neteisingas „patyčių“ sąvokos naudojimas gali būti ir kenksmingas. Patyčios yra kraštutinis nepagarbaus bendravimo su kitu asmeniu būdas.

Kitos Priežastys

Vaikas gali kandžiotis, jei jaučiasi vienišas, išsigandęs arba jam dygsta dantys. Taip pat kandžiojimas gali būti būdas išreikšti savo poreikius bei norus, tokius kaip alkis ir nuovargis. „Vaikams, kurie dar nemoka kalbėti arba kalba neaiškiai, tai gali būti būdas išreikšti savo sudėtingus jausmus, pavyzdžiui, nusivylimą, pyktį, baimę ar pasimetimą, kai jiems per daug neaiškumo“, - sako V. Pilipuitienė.

Kaip Reaguoti Į Vaiko Netinkamą Elgesį Grupėje

Reaguoti į bet kokį nepagarbų vaikų tarpusavio bendravimą yra būtina. Tačiau suaugusiųjų reakcijos turi būti įvertintos ir pamatuotos, o atsakas - gerai apgalvotas. Sumanus, o ne greitas. Reaguojant į nemandagų ir grubų vaiko elgesį pirmiausia pasakykime vaikui, kad toks elgesys yra nepriimtinas, tokio elgesio kartojimas nebus toleruojamas bei sukels atitinkamų padarinių. Mokykime vaiką, kaip tinkamais ir pagarbiais būdais jis gali išreikšti tai, ką norėjo išreikšti nemandagiu ar grubiu elgesiu. Nesuteikime galimybės vaikui pateisinti savo nemandagaus ar grubaus elgesio "ji(s) pirma(s) pradėjo", "aš tik gyniausi". Kai netinkamas elgesys turi pateisinimą, formuojasi vaikų tolerancija agresijai.

Būkite Ramus ir Nesikarščiuokite

Specialistė tikina, kad praktikoje pasitaiko ir keistų atvejų, kai tėvai jiems įkandusiam vaikui bando kąsti atgal, tačiau to daryti griežtai nereikėtų: „Tai tas pats, kas mušant vaiką jį mokyti, kad muštis negalima. Jei taip elgsitės, vaikui atrodys, kad tai normalu, nes „net ir mama supykusi kanda“. Sukurti vaikui tokias sąlygas, kurios leistų jam kontroliuoti savo elgesį.

Vilties Skatinimas. Mokykite Vaiką Prisiimti Atsakomybę Už Savo Veiksmus

Ne prisipažinti, bet prisiimti atsakomybę. Būti atsakingam, vadinasi, kritiškai vertinti situaciją ir turimus resursus, kurių reikia tinkamiems pagal situaciją sprendimams priimti. Galima kalbėti su vaiku apie tai, kad atsakomybės prisiėmimas - irgi statusas. Juk jokia lyderystė neįmanoma be gebėjimo prisiimti atsakomybę. Kalbėkime su vaiku apie tai, kad visi klystame, bet visi turime galimybę klaidą atitaisyti: atsiprašant, atkuriant padarytą žalą, prisiimant atsakomybę, įsipareigojant pačiam sau ateityje panašių klaidų nedaryti. Padedant vaikui suprasti atsakomybės prisiėmimo svarbą, galima vaikui įvardinti, kad atsakomybės prisiėmimas yra drąsos žingsnis.

Stiprinkite Teigiamą Vaiko Elgesį

Paskatinkime ir pagirkime tinkamą vaiko elgesį bei pastangas. Paskatinimas ir pagyrimas yra būtini norint užtikrinti norimą vaiko elgesio tęstinumą. Nors joks vaikas nesityčioja visada, iš visų ir visur. Kai pavyks užčiuopti tuos momentus, kai vaiko elgesyje nėra patyčių elementų, turime labai didžiuotis vaiku. Svarbu stiprinti net ir mažiausią norimą rezultatą. Dar svarbiau yra stiprinti vaiko pastangas, kurias jis deda siekdamas keisti savo elgesį - gal vietoj iškart pasakytos piktos replikos vaikas susilaikė ir išlaukė dvi minutes. Svarbu pastebėti šias vaiko pastangas, nes mums jos gal gali atrodyt mažos, bet vaikui - kainavusios daugybę jo valios pastangų. Ir galbūt, mums sumaniai reaguojant į vaiko pastangas, jis kitą kartą išlauks jau ne dvi, o tris minutes, o po kelinto karto, gal apskritai atsisakys piktos replikos.

Būkite Nuoseklūs

Elgesio gerinimo veikla turi būti pastovi ir nuosekli.

Bendradarbiaukite su Auklėtojais ir Specialistais

Labai gerai, kai tėvai ir auklėtojai susivienija ir kartu stebi vaiką, bando suprasti priežastį ir kuria pagalbos planą. Tėvams arba auklėtojams reikėtų sureaguoti, kai toks elgesys įvyksta pirmą kartą.

Kreipkitės Į Specialistus, Jei Reikia

Jei vaiko elgesys negerėja, reikėtų kreiptis į specialistus. „Kandžiojimas yra įprastas kūdikiams ir 3-4 metų vaikams jis turėtų išnykti. Bet jeigu jūsų vaikas vyresnis ir jau išbandyti įvairūs būdai pakoreguoti vaiko elgesį, o atrodo, kad situacija tik blogėja, gali būti, kad vaikas turi rimtesnių emocinių sunkumų.

Patarimai, Kaip Ugdyti Vaiko Savikontrolę

Vilniuje ir Kaune veikiančios mokyklos „Eureka“ mokytoja Laura Aleksandravičiūtė dalinasi vaikų raidos specialisto Dr. William Mosier bei savo įžvalgomis, padėsiančiomis išvengti keblių situacijų ir ugdyti mažųjų savikontrolę:

• Neakcentuoti netinkamo elgesio.
• Pakeisti aplinką.
• Netoleruojamą elgesį aptarti neutraliu laiku.
• Skatinti socialiai priimtiną elgesį.
• Eiti link vaiko, kuris demonstruoja netinkamą elgesį.
• Buvimas šalia vaiko.
• Švelnus prisilietimas.
• Perspėjimas.
• Pavyzdžio rodymas.
• Perdėto susirūpinimo išreiškimas.
• Supratingumas.

Ribų Svarba Vaiko Gyvenime

Ribos padeda suvokti vaikams savo galimybių ribas. Vaikas žino, ką jau gali daryti šiuo metu, ką galės daryti tik ateityje. Jis supranta, kokio elgesio iš jo tikimasi, koks elgesys yra netinkamas. Per susitarimus ir taisykles vaikas mokosi, ko reikia konstruktyviam, pagarba sau ir kitam grįstam tarpusavio bendravimui. Jos sukuria aiškumą, kuris padeda vaikams reguliuoti savo elgesį, ugdyti savikontrolę, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Kasdienėse ir sudėtingose situacijose aiškios ribos padeda vaikams orientuotis, sukuria pažįstamą ir saugią erdvę, kurioje jie gali aktyviai veikti, tyrinėti. Ribos taip pat drąsina vaikus savarankiškai spręsti ir įveikti kylančius sunkumus. Vis dėlto, ribos turi atitikti vaiko amžių ir gebėjimus. Jos neturi būti per griežtos, kad nenudrąsintų vaiko.

Kaip Elgtis, Kai Vaikai Bando Ribas ir Nesilaiko Nustatytų Taisyklių?

Kai nustatytos ribos yra peržengiamos ir ima pažeisti kitų ribas, klasės mokiniai kviečiami apie tai diskutuoti kartu, pagarbiai išsakant savo požiūrį ir kylančius jausmus dėl susitarimų nesilaikymo. Taip siekiama kiekvieno mokinio įsitraukimo ir atsakomybės už pozityvios ir saugios klasės atmosferos kūrimą.

Melas ir Vagystės: Ką Daryti?

Maži vaikai nelabai supranta, kas yra melas ir vagystės. Dažnai jie tai priima kaip žaidimo dalį ar fantazijos įgyvendinimą. Tačiau jei vaikui nebus aiškinama, koks jo elgesys yra tinkamas, o koks ne, ateityje jis gali turėti rimtų elgesio problemų bei žalingų įpročių.

Melas

Vaikai meluoja ne tik tėvams, bet ir vieni kitiems, o augant jų apgavystės darosi vis sudėtingesnės. Vaikai nuo pat mažens yra mokomi sakyti tiesą ir nemeluoti, tačiau laikui bėgant vaikai supranta, jog melas padeda padaryti įspūdį, išvengti bausmės arba išsisukti nuo nemėgstamų veiklų.

Melavimo Priežastys

• Melas vengiant bausmės.
• Suaugusiųjų pavyzdys.
• Siekimas padaryti įspūdį.
• Gina savo interesus.

Vagystės

Kaip ir apie melavimą, taip ir apie vagiliavimą vaikai iki trijų - ketverių metų nenusimano.

Mandagumo Pamokos: Kaip Mokyti Vaikus Elgtis Gražiai

Norime, kad mūsų vaikai būtų draugiški, mandagūs ir malonūs, mokėtų dailiai elgtis svečiuose ir neverstų raudonuoti pietaujant restorane.

Savaime suprantama, kad mažylius būtina skatinti ieškoti, mokytis, išbandyti, susipažinti su savo aplinka ir plačiu pasauliu. Nereikėtų lįsti prie kitų žmonių staliuko, tačiau su jais pasisveikinti, linktelėti ar pamojuoti tikrai galima. Einant šaligatviu reikia nepamiršti pasitraukti į šoną, kad pavyktų prasilenkti su priešais einančiu žmogumi.

Šiuolaikinis auklėjimo modelis koncentruojasi į vaiką, kaip asmenybę ir savarankišką žmogų, moko jį pastovėti už save, drąsiai reikšti mintis, žinoti ir ginti savo teises. Priminkite vaikui, kad būtina atsistoti į kambarį atėjus seneliams, svarbu pro duris praleisti auklėtoją ir mokytoją, gavus skanėstų pirmiausiai pasiūlyti vyresniems.

Vaikai turi suprasti, kad dėmesys ir draugiškas bendravimas būtinas ne tik jiems, bet ir kitiems žmonėms. Gimus vaikučiui jis tampa mūsų pasaulio centru, labai stengiamės, kad jam nieko netrūktų, kad mažylis būtų viskuo aprūpintas, patenkintas ir laimingas. Net ir pačių mažiausių galima paprašyti padėti šeimos nariams, draugams ar mokytojams.

Įsiaudrinę ir daug įspūdžių turintys vaikai yra linkę šūkauti, pertraukinėti, tujinti suaugusiuosius, o supykę jie gali imti kelti balsą, perdėtai piktintis. Sakoma, kad žmogaus elgesys su aptarnaujančiuoju personalu geriausiai parodo jo tikrąjį veidą - iš tiesų mandagūs ir draugiški žmonės su padavėjais, valytojais, vairuotojais ir pan.

Namuose vaikučiai dažniausiai gali truputį savivaliauti - kraustyti žaisliukus, išberti kaladėles, nubėgus į virtuvę pasiimti obuolį iš vaisių indo ar savarankiškai apsilankyti tualete. Paaiškinkite vaikui, kad atėjus į svečius reikia nusirengti, paklausti šeimininko, kur galima pasidėti viršutinius drabužius ir batukus, palaukti, kol būsite pasodinti ir t.t. Leiskite vaikui pasitreniruoti - sutarkite su bičiuliais, kad apsilankysite su vaiku ir jį apmokysite.

Savarankiškumo ugdymas ir mokymas pačiam priimti sprendimus yra labai svarbus nuo pat mažumės, tačiau pagarbos suaugusiems įskiepijimas - tiesiog būtinas. Mažyliui paprašius leidimo nepamirškite jo pagirti, patikinkite, kad jis pasielgė teisingai, kad nepamirštų ir kitą kartą vėl atsiklausti tėvelių ar kitų suaugusiųjų. Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad pagarba turi būti abipusė, tad, norėdami pasiskolinti vaiko žaislą ar pieštukus taip pat paprašykite jo leidimo.

Patyčių kultūra mūsų visuomenėje yra labai stipriai įsišaknijusi, o šaipytis bei žeminti kitus pradeda jau patys mažiausieji. Deja, tačiau šį labai bjaurų ir aplinkinius skaudinantį įprotį vaikai perima iš mūsų. Pasistenkite atsikratyti šio bjauraus įpročio ir neperduokite jo savo vaikams! Mokykite vaikus įžvelgti gražius dalykus, pasakyti komplimentą, pagirti. Parodykite vaikučiui, kad teta įsisegė dailią sagę, o tėtis švariai nusiskuto, priminkite jam, kad gražu pagirti aplinkinius.

Penkios Gero Elgesio Taisyklės, Kurių Galima Mokyti Vaikus

Visi norime, kad mūsų vaikas būtų gerai išauklėtas. Čia pateiksime penkias gero elgesio taisykles, kurių mokyti vaikus galima pradėti labai anksti. Žiauri tiesa - vaikai mokosi pamėgdžiodami savo tėvus. Jei norite, kad vaikai gražiai elgtųsi, jie tai turi nuolat matyti. Būtent šių gražaus elgesio taisyklių jus mokė tėvai, kai jūs buvote vaikas. Tad išmokykite savo vaikus šių taisyklių:

• „Prašau“ ir „Ačiū“: Nustebsite, kaip retai šiomis dienomis šiuos žodžius mes girdime mandagiuose pokalbiuose. Vaikai tiesiog nežino etiketo taisyklių. Kai kas nors jums duoda kažką, būtina pasakyti „ačiū“. Tai išreiškia pagarbą ir dėkingumą. Kai prašote ko nors, užbaikite savo sakinį arba klausimą žodžiu „prašau“. Tai taip pat išreiškia pagarbą ir mandagumą.
• Pasisveikinimas: Atrodo, kad niekas nebesako „labas“. Etiketas reikalauja, kad visada pasisveikintume, kai įžengiame į kambarį, kuriame jau yra susirinkusių žmonių. Netgi jei kitas asmuo ir neatsako, pasisveikinimas parodo geranoriškumą ir pagarbą kitiems.
• Kaip Atsiliepti Telefonu: Atsiliepti telefonu ir pralementi „a“ arba „nu“ - nėra tinkamas būdas bendrauti su kitu jums skambinančiu žmogumi. Visada pirmiausia sakykite „Alio“. Kai apsikeisite mandagiomis frazėmis, kitas asmuo gali pasakyti, dėl ko jums skambina. Jei skambinate jūs, prisistatykite ir įvardinkite skambučio tikslą tik po to, kai pasisveikinsite. Mokykite to savo mažuosius, nes dažnai jie nemoka mandagiai bendrauti telefonu.
• Mokykite Nesavanaudiškumo: Kaip jiems būti nesavanaudiškais? Jie turi stebėti jus, kad išmoktų tai padaryti. Trumpai tariant, reikia parodyti rūpinimąsi kitais: palaikyti atidarytas duris žmogui, einančiam už jūsų; parnešti už mamą maišus iš parduotuvės; užleisti vyresniam žmogui vietą autobuse. Visa tai yra pasiaukojančio gerumo pavyzdžiai.
• Palaukti Savo Eilės Kalbėti: ...

Taisyklės Darželyje ir Tėvų Bendradarbiavimas su Auklėtojais

Dažnai tėvams kyla klausimas, kaip jiems elgtis darželyje, kai šalia yra auklėtoja. Vaikai elgiasi įvairiai - vienokie jie būna namuose, ten tėvai jau žino, kaip tvarkytis, kitokie darželyje. Vaikas nuo pat pradžių auga su mama ir tėčiu, vėliau ateina į bendraamžių kolektyvą, kuriame atsiranda dar vienas autoritetas - auklėtoja. Ji padeda vaikams mokytis bendradarbiauti ir saugiai konkuruoti su bendraamžiais. Atėjęs į darželį vaikas mokosi užmegzti santykius ne tik su vaikais, bet ir su nauju suaugusiuoju - auklėtoja, ji dienoms bėgant taps vis svarbesnė. Vieniems vaikams tai pavyksta lengviau, kitiems - sunkiau.

Reikėtų atsiminti, kad vaikui bet koks atsiskyrimas yra labai jautrus dalykas ir jam reikia suaugusiojo pagalbos - ir tėvų, ir auklėtojų. Būna, kad namų ir darželio taisyklės skiriasi. Darželyje susitarimų ir ribų padeda laikytis auklėtoja, namuose - tėvai. Kai vaikas mato vienoje vietoje ir tėvus, ir auklėtoją, o namų ir darželio taisyklės skiriasi, mažoje galvelėje vyksta tikra sumaištis. Jeigu taisyklės ir ribos per daug nesiskiria namuose ir darželyje, vaikui net nebus svarbu, kuris - auklėtoja ar tėvai pasakys pastabą.

Manau, darželio teritorija - auklėtojos valdos ir kaip tik ji yra tas žmogus, kuris nustato taisykles, o tėvai turėtų prisitaikyti ir stebėti. Be jokios abejonės, jeigu tėvų akivaizdoje vaikas daro tokius dalykus, kurie peržengia grupės taisykles, jie turi drausminti, nelaukti, kol įsikiš auklėtoja. Tam, kad patys tėvai geriau jaustųsi, jie turi domėtis, kokie susitarimai darželyje vyrauja. Pavyzdžiui, jeigu darželyje vyksta kokia bendra šventė, ar vaikams galima lakstyti? Galbūt tėvams visiškai neaišku, ar, tarkime, jų vaikas gerai elgiasi lįsdamas į spintą ir bandydamas pasiimti kokį žaislą, tuomet jie turi klausti auklėtojos, ar taip elgtis yra priimta.

Gali kilti klausimas, ar tėvai, klausdami, ar auklėtoja leidžia, vaiko akyse nepraranda savo autoriteto. Tėvai ir auklėtojai neturėtų rungtyniauti. Jeigu tėvai yra tie vieninteliai turintieji autoritetą, vaikui bus labai sunku, nes jam vis tiek teks bendrauti su auklėtoja ir laikytis jos nustatytų taisyklių ir kai tėvų nebus šalia. Mažyliai gali turėti ne vieną autoritetą, tik kaip tai vyks, priklauso nuo pačių suaugusiųjų. Ar tas autoritetas bus draugiškas, aiškiai nubrėžiantis ribas, įsiklausantis, sugebantis išmokyti naudingų dalykų, ar jis bus griežtas, gąsdinantis, nuvertinantis, baudžiantis ir t. t.

Kai vaikai matys, kad tėvai laikosi tų pačių susitarimų, kuriuos nustatė auklėtoja, ir patys jausis saugiau. Įsivaizduokite, jeigu vaikas žino, kad darželyje bėgioti negalima, o tėvai sako: „Tu bėgiok, juk šventė, išsidūk“, jam pasidarys labai nesaugu, nes vienas suaugusysis, kuriuo jis pasitiki, leidžia, o kitas draudžia. Atrodo, kad taisyklės ir ribos turėtų būti daugmaž vienodos ir namuose, ir darželyje, tačiau taip yra ne visada. Pavyzdžiui, rankos prieš valgį plaunamos ne kiekvienuose namuose. Kai kur pavalgiusiems indus reikia nunešti nuo stalo, kitur palikti.

Kitas pavyzdys - vaikas supyksta ir jo pyktis išsiveržia netinkamu elgesiu, vienuose namuose tai bus stabdoma, apie tai kalbamasi, vaikas sodinamas nusiraminti, kituose į tokį elgesį nekreipiama dėmesio, taip tarsi parodant, kad taip elgtis visai normalu. Kai kurie taisyklių namuose ir darželyje neatitikimai gali kelti vaiko galvoje sumaištį. Tarkime, namuose vaikui leidžiama kautis su broliu dėl kokio žaislo, girdi, tegul patys išsiaiškina. Vaikas neišvengiamai tokį elgesio modelį perkels į darželį, o auklėtoja tikrai taip neleis elgtis, ji stabdys, susodins pasikalbėti, bandys išsiaiškinti, atskirs kovotojus vieną nuo kito. Mažyliai yra labai lankstūs ir bėgant laikui jie puikiai supranta, kaip reikia elgtis darželyje, o kaip namuose.

Vaikui labai sunku, kai namuose yra daug leidžiama, jam sunku išbūti struktūruotoje darželio taisyklių aplinkoje. Diena darželyje bėga pagal taisykles - ryto ratas, valgis, laikas lauke, žaidimai, pamokėlės. Vaikui sunkiau, jei namuose nėra struktūros, kai valgoma tada, kai norima, einama miegoti pagal nuotaiką ir t. Kad ir kaip atrodytų protingi tie suaugusieji, jie kažkodėl pamiršta, kad vaikai turi ausis ir puikiausiai girdi, todėl kai prie jų imami aptarinėti darželio reikalai ar kokia netikusi auklėtoja, nereikia tikėtis, kad to jie neišgirs ir neįsidėmės.

Jeigu tėvai nori, kad jų vaikai noriai eitų į darželį, turi ir iš savo tėvų pajusti, kad darželis yra gera ir patikima vieta. Kaip jam nuspręsti, kuo tikėti, jeigu iš tėvų kalbų galima suprasti, kad auklėtoja bloga, tai kam iš viso jos klausyti? O jeigu vaikui auklėtoja patinka? Kaip tada elgtis? Slapta ją mėgti ir tėvams apie tai nesakyti? Vaikui labai sunku, jis vien dėl to gali nebenorėti eiti į darželį, jam per daug įtampos. Tėvai kartais linkę kaltinti darželį, jei vaikas kažkaip netinkamai ima elgtis, nes jis namuose neva mato tik gerą pavyzdį, o darželyje prisirankioja blogybių.

Tėvams derėtų suprasti, kad vaikas ruošiasi gyventi visuomenėje, kuri yra tokia pat įvairi, kaip ir įvairi darželio grupė. Vaikai ateina su nevienodomis patirtimis, skirtingomis vertybėmis. Jeigu vaikas iš darželio parsineša keiksmažodį ar kokį netinkamą elgesį, tėvams tikrai nereikėtų gąsdintis, kad dabar jų atžala jau bus nepataisomai sugadinta. Mažas žmogus turi išmokti būti, gyventi tarp įvairių žmonių, kurių vertybės kitokios.

Tėvai turėtų apie netinkamą elgesį ar žodžius pasakyti auklėtojai, galbūt ji tikrai nepastebėjo, kad kažkokie negeri dalykai vyksta jos grupėje. Vaikas turi gerai jaustis, tik tada jis gali kažko išmokti, nes darželis dar atlieka ir ugdymo funkciją, moko ne tik spalvų, garsų, bet ir emocijų, atpažinti savo jausmus ir pan. Jeigu tėvai nėra užtikrinti, nesijaučia saugūs dėl savo vaiko, jie turi pagalvoti, kaip tą saugumą užtikrinti. Galbūt reikia artimiau susipažinti su pedagogu, labiau bendrauti ir kalbėtis - žodžiu, bendradarbiauti.

Viena iš dažnesnių priežasčių, kodėl tėvai keičia darželį savo vaikui, ir yra, kai jie neranda bendros kalbos su auklėtoja. Jūsų vaikus auklėja ir moko žmonės, kurie taip pat nori šilto žodžio. Kaip ir kiekvienas žmogus, ji tikisi būti ir įvertinta, ir pagirta, ir sulaukti grįžtamojo ryšio. Geri auklėtojai gali dovanoti vaikams tokių dovanų, kurių jų mažos širdys nepamirš visą gyvenimą.

Pasiruošimas Darželiui

Ruošiantis darželiui, svarbu pasiruošti ne tik praktiškai, bet ir emocionaliai. Vaikas turi jaustis pasiruošęs naujoms patirtims ir turi turėti pasitikėjimą savimi. Pasiruošimas vaiko prieš darželį yra svarbus procesas, kuriam reikia skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Tėvai turėtų būti pasiruošę vaiko išleidimui į darželį, nes vaikas jaučia tėvų nuotaiką. Jei tėvai yra linkę į nerimą ir per didelę emocinę priklausomybę nuo vaiko, tai vaikas gali jaustis nesaugus ir nepasiruošęs į darželį.

Vaikas turėtų būti pasiruošęs ir norėti eiti į darželį. Tėvai turėtų pasikalbėti su vaiku ir paaiškinti, kad darželyje jis turės daug draugų ir galės dalyvauti įdomiose veiklose. Keli būtiniausi daiktai - tai gertuvė, kuri turėtų būti su vaiku visą laiką, kad jis galėtų gerti vandenį, kai tik nori. Taip pat rekomenduojama pasiruošti keletą užkandžių, kad vaikas galėtų užkąsti, jei jaučiasi alkanas.

Pirmoji diena darželyje yra labai svarbi ir gali būti iššūkis tiek vaikui, tiek tėvams. Auklėtoja yra žmogus, kuris rūpinsis vaiku darželyje. Svarbu, kad vaikas susipažintų su auklėtoja ir jis ją patikėtų. Tai padės vaikui jaustis saugiai ir patogiai darželyje. Dienotvarkė padeda vaikui susiorientuoti ir žinoti, kas laukia jo dienos metu. Auklėtoja papasakos, kada bus pusryčiai, valgymas, miegas ir kiti užsiėmimai.

Rūbai yra vienas svarbiausių aspektų, kurį reikia atsižvelgti, ruošiantis vaiko darželiui. Pasirinkite rūbus, kurie būtų patogūs, lengvai nusivilkiami ir aukštos kokybės. Kelnės ir sauskelnės yra būtinos, kad vaikas jaustųsi patogiai ir šiltai. Vaiko darželyje privaloma turėti asmeninės higienos reikmenis, kad būtų užtikrinta vaiko higiena ir saugumas.

Vaiko adaptacija darželyje yra svarbus ir jautrus laikotarpis tiek pačiam vaikui, tiek jo tėvams. Tėvai turėtų pradėti pratinti vaiką prie kasdienės rutinos, planuojant reguliarų valgymo, žaidimų, ir miego laiką. Rutinos laikymasis nuosekliai suteiks vaikui nuspėjamumo ir stabilumo jausmą. Svarbu, kad tėvai parodytų savo teigiamą emocinį nusiteikimą ir būtų ramūs.

Tėvai taip pat gali imituoti būsimus kasdienius ritualus, pavyzdžiui, važiuoti (bent trumpam) į darželio teritoriją, pasakoti apie aplinką, praleisti būsimoje aplinkoje 15-30 minučių . Prieš pradedant vaiką siųsti į darželį, tėvai turėtų susipažinti su auklėtojais ir užduoti jiems klausimų. Tėvai turėtų pasikonsultuoti su auklėtojais, kaip geriausiai paruošti vaiką darželiui, kas yra svarbu atsižvelgti į vaiko amžių ir jo individualius poreikius. Kai vaikas turi specialių poreikių, tėvai turėtų kreiptis į specialistus, kad būtų suteikta tinkama pagalba.

Ką daryti, jei vaikas nesilaiko taisyklių?

Jei vaikas nesilaiko taisyklių, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti priežastis: ar vaikas supranta taisykles ar jis yra pajėgus tų taisyklių laikytis, kas paskatina jį tų taisyklių nesilaikyti ir kokią naudą vaikas gauna iš to, kad sulaužo vieną ar kitą taisyklę, pvz.: gauna dėmesio iš tėvų. Kai žinome šią informaciją, tada galime veikti toliau: aiškinti vaikui taisykles, jas koreguoti pagal vaiko poreikius ir galimybes, užkirsti kelią taisyklės pažeidimui arba netinkamu elgesiu siekiamo vaiko tikslą patenkinti kitais būdais (pvz.: kasdien vaikui skirti dėmesio nelaukiant kol jis pasielgs netinkamai).

Ar naudinga vaiką skatinti mažais prizais, kad laikytųsi nubrėžtų ribų?

Tam, kad vaiką išmokytume laikytis nubrėžtų ribų yra svarbūs 3 dalykai. Pirma mes patys turime laikytis sutartų taisyklių ir ribų, t.y. rodyti vaikams tinkamą pavyzdį (pvz.: vaiką mokiname nemeluoti, o kai nusiperkame brangius batus, vaikui sakome: „tu tik tėčiui nieko nesakyk), antra - už tinkamą elgesį vaikai turi būti apdovanojami, o už netinkamą - sudrausminami. Vien skatinimas be drausminimo ar vien drausminimas be apdovanojimo nebus veiksmingas. Trečia - užsitarnauti apdovanojimai negali būti atimti dėl netinkamo elgesio, t.y. skatiname vienais dalykais, o drausminame kitais (pvz.: jei vaikui už tam tikrų taisyklių laikymąsi duodame saldainį, jo atimti negalime, kai jis padaro kokį prasižengimą. Už prasižengimus galime taikyti kitokias nuobodas, tarkim neleidžiame tą vakarą žiūrėti filmuko).

Maži prizai už taisyklių laikymąsi geriau, kad būtų nematerialūs daiktai, o smagus laiko leidimas su vaiku, pvz.: pasivaikščiojimas, apsilankymas baseine ir pan. Tačiau piktnaudžiauti prizais nereikėtų. Kai tėvai persistengia vaiką skatindami daiktais, dažnai sulaukia klausimo „O kas man už tai?“ arba „Nedarysiu tol, kol...“.

tags: #vaiku #taisykles #darzelyje #su #pareigomis

• Apie priešmokyklinio ugdymo aprašą "Puriena"
• Vadovas svorio metimui Norvegijoje
• Galvos apimties normos kūdikiams
• Kūno transformacija nėštumo metu
• Kaip maitinti 17 mėnesių kūdikį