Lytiškai plintančios ligos (LPL) nėštumo metu kelia didelį pavojų tiek motinai, tiek jos vaisiui. Laiku neatlikti tyrimai ir nepradėtas gydymas gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant nevaisingumą, persileidimus, apsigimimus ir naujagimio infekcijas. Todėl itin svarbu, kad visos nėščios moterys kuo anksčiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus LPL diagnozuoti.
LPL perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių metu. Buitiniu keliu, ypač laikantis asmens higienos, LPL neužsikrečiama. Simptomai gali pasireikšti ne iš karto, o praėjus inkubaciniam periodui, kuris visoms LPL yra skirtingas. Kartais simptomai pasireiškia po savaitės, mėnesio ar pusmečio, o kartais požymių visai nebūna. Užsikrėtusios LPL moterys dažnai nejaučia jokių simptomų.
Dažniausios lytiškai plintančios ligos nėštumo metu
Nėštumo metu moterys gali susidurti su įvairiomis lytiškai plintančiomis ligomis, kurios kelia pavojų vaisiui. Kai kurios iš jų:
- Sifilis: Tai bakterinė infekcija, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo metu. Jei taip nutinka, kūdikis gimsta sirgdamas įgimtu sifiliu. Sifilis diagnozuojamas atlikus kraujo tyrimą ir yra visiškai išgydomas vartojant gydytojo skirtus antibiotikus.
- ŽIV: ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi. Rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), atlikti planinę cezario pjūvio operaciją ir naujagimio nežindyti.
- Herpes (pūslelinė): Tai virusinė liga, kurios metu šlapiuojančios pūslelės pažeidžia burną, lūpas ir lytinius organus. Nors herpes virusas labai retai pereina placentą ir pažeidžia vaisių, virusas ypač pavojingas nėščiosioms gimdymo metu. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai. Pūslelinė nėra visiškai išgydoma, tačiau stiprinant imunitetą galima išvengti pasikartojančių bėrimų.
- Chlamidiozė: Tai lytinių takų ir šlapimtakių liga, kurios sukėlėja - bakterija. Chlamidiozė gydoma antibiotikais. Dažniau nevaisingumas ar savaiminiai persileidimai įvyksta sergant chlamidioze.
- Gonorėja: Užkrečiamoji liga, kurios sukėlėjos - bakterijos. Liga užsikrečiama tiesioginio sąlyčio metu, dažniausiai lytinio akto metu. Gonorėja gydoma antibiotikais, būtina gydyti ir partnerį.
- Raudonukės: Raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu, todėl susirgus raudonuke nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius gali užsikrėsti hematogeniu (kraujo) keliu ir jam gali išsivystyti sisteminė infekcija, vystymosi/formavimosi pažeidimai. Nėščiosioms rekomenduojama atlikti raudonukės antikūnų (IgG ir IgM) tyrimą iš kraujo.
- Toksoplazmozė: Ši infekcija vaisiui yra pavojinga, tačiau gydymo veiksmingumas ir saugumas neįrodyti. Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves.
- Citomegalo virusas (CMV): Eiga nėščiajai dažniausiai besimptomė. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai. Nerekomenduojama visų nėščiųjų tirti dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės.
- Hepatitas B ir C: Hepatito B infekcija nėščiajai gali būti perduodama per kraują ir skysčius. Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc. Hepatitas C gali tapti mirtina liga, jei ilgai negydomas. Diagnozuojamas atliekant atitinkamus kraujo tyrimus.
- B grupės streptokokas (BGS): Pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Makštyje randamas apie 20 % nėščiųjų. BGS nešiotojoms ir rizikos grupės moterims prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims skiriami antibiotikai. Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę.
Nėštumo metu atliekami tyrimai
Nėštumo metu atliekami įvairūs tyrimai, padedantys laiku diagnozuoti galimas ligas ir užtikrinti sveikesnę nėštumo eigą. Kai kurie iš svarbiausių tyrimų:
- Odontologo apžiūra: Rekomenduojama pasirodyti odontologui pirmojo nėštumo trimestro metu, kad galėtų įvertinti burnos ertmės būklę.
- Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM): Atliekamas pirmo apsilankymo metu ar iki 12 sav. Vertinamas glikemijos lygis nevalgius ir praėjus 2 val. po gliukozės išgėrimo.
- Kraujo tyrimai:
- Rh faktoriaus nustatymas: Atliekamas tada, jeigu moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+). Tyrimas kartojamas 27-28 sav.
- Sifilio, ŽIV, hepatito B ir C, raudonukės, toksoplazmozės, citomegalo viruso tyrimai.
- Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas.
- Šlapimo tyrimai: Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje. Besimptomė bakteriurija nustatoma iki 10 proc. nėščiųjų.
- Makšties pasėlis: Imamas iš makšties apatinio trečdalio ir išangės 35-37 nėštumo savaitę B grupės streptokokui (BGS) nustatyti.
- Genetinių anomalijų tyrimai:
- 11-13 sav. ir 14-22 sav. Atliekant pirmąjį tyrimą įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso Sindromais, antrąjį - nervinio vamzdelio pažeidimu.
- Chorioninių gaurelių biopsija (CGB): Atliekama nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės vaisiaus chromosomų anomalijoms ar kitoms genų ligoms nustatyti.
- Amniocentezė: Diagnostinė procedūra, kurios metu paimama vaisiaus vandenų chromosomų anomalijoms nustatyti.
- Ultragarsiniai tyrimai: Atliekami kelis kartus nėštumo metu, siekiant įvertinti vaisiaus vystymąsi.
- Vaisiaus judesių vertinimas: Rekomenduojama pradėti vertinti nuo 26 nėštumo savaitės doplerio arba kardiotokografo pagalba.
Kada atliekami tyrimai?
Daugelis tyrimų atliekami pirmo apsilankymo metu nėštumo pradžioje. Kiti tyrimai kartojami vėlesnėse nėštumo savaitėse, pavyzdžiui, Rh faktoriaus tyrimas kartojamas 27-28 sav., o B grupės streptokoko pasėlis - 35-37 sav. Genetinių anomalijų tyrimai atliekami 11-22 sav. vaisiaus vystymosi stadijose.
Lytiniu keliu plintančios ligos ir nėštumas. Pirma dalis. Chlamidiozė, gonorėja, sifilis ir trichomoniazė
Svarbu žinoti
Planuojant nėštumą ar jau pastojus, būtina atlikti tyrimus dėl lytiškai plintančių ligų. Statistika rodo, kad sergančios LPL neretai nepastoja, o pastojusios 1-2 moterys iš dešimties patiria savaiminį persileidimą būtent dėl šios priežasties. Negydomos ar gydomos neefektyviai, LPL gali sukelti ilgalaikius ar net neišgydomus sveikatos pakitimus, tokius kaip nevaisingumas, impotencija.
Dėl tyrimų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją, gydytoją dermatovenerologą, gydytoją ginekologą ar kitus specialistus. Nėštumo planavimas - fizinis, psichologinis pasiruošimas ir konsultacijos su gydytoju - būtina atsakomybės sudedamoji dalis, siekiant susilaukti sveiko vaiko ir pačiai išlikti sveikai.
tags: #lytiskai #plintancios #ligos #nestumo #metu
