Disertacijos tyrimo objektas - baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą abortą ir privertimą jį darytis. Pirmojoje disertacinio tyrimo dalyje abortas analizuojamas medicininiu ir religiniu aspektu - nagrinėjama tiek medicininė aborto samprata, tiek ir Katalikų bažnyčios pozicija aborto atžvilgiu. Antrojoje disertacinio tyrimo dalyje analizuojamas teisėtų ir neteisėtų abortų paplitimas Lietuvoje, taip pat abortų priežastys. Šioje tyrimo dalyje taip pat atliekama baudžiamųjų įstatymų, atskirais laikotarpiais reglamentavusių atsakomybę už abortus Lietuvoje, raidos išsami analizė, atskleidžiamos esamo abortų teisinio reglamentavimo problemos. Trečiojoje disertacinio tyrimo dalyje detaliai analizuojamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 142 ir 143 straipsniuose numatytos atitinkamai neteisėto aborto bei privertimo darytis neteisėtą abortą sudėtys, atskleidžiamas šių sudėčių požymių turinys. Paskutinėje, ketvirtojoje, disertacinio tyrimo dalyje nagrinėjami baudžiamieji teisiniai padariniai, galintys atsirasti už neteisėto aborto ar privertimo darytis neteisėtą abortą padarymą. Didžiausias dėmesys šioje dalyje skiriamas Baudžiamojo kodekso 142 ir 143 straipsnių sankcijų sandarai, jose numatytų bausmių atitikčiai (proporcingumui) nagrinėjamų nusikaltimų pavojingumui.
Neteisėto aborto samprata
Neteisėto aborto samprata Lietuvos teisės doktrinoje nėra suformuluota, tačiau kalbėta apie teisėtą abortą. I. Daukšaitė suformulavo jo sąvoką 2011 žurnalo „Teisė“ (81) straipsnyje „Teisėto aborto sąvoka pagal Lietuvos teisės aktus“. Remiantis šiuo straipsniu, neteisėtas abortas yra nėštumo nutraukimas, neatitinkantis įstatymų nustatytų sąlygų.
Abortas, priklausomai nuo valstybės požiūrio į žmogaus gyvybės pradžią, moters privatų gyvenimą yra legalizuotas arba draudžiamas. Abortai moters noru legalizuoti 41 pasaulio šalyje (21%) - daugiausia Rytų Azijos šalyse, keliose Vakarų Europos valstybėse, Rusijoje ir Kanadoje. Čia užtenka motinos noro. Tokie tik pagal moters norą abortai draudžiami 148 šalyse, iš jų 18 Europos valstybių - Belgijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Suomijoje, Airijoje, Islandijoje, Vengrijoje, Liuksemburge, Lichtenšteine, Maltoje, Monake, San Marine, Lenkijoje. Legalizuoti abortai pagal moters norą Europoje vykdomi Bulgarijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Estijoje, Latvijoje, Austrijoje ir Olandijoje, buvusioje Jugoslavijoje ir Albanijoje. Abortai leidžiami ir Lietuvoje. Šiuo atveju prioritetas teikiamas moters pasirinkimo laisvei ir privataus gyvenimo neliečiamumui.
Įžanga: nagrinėjamos temos aktualumas. Remiantis statistikos duomenimis, 15- 49 m. moterims, jų sprendimu, dirbtinių abortų Lietuvos 2012 m. atlikta - 6 033, 2013 m. - 5 353, 2014 m. - 5 231, 2015 m. - 4 735. (2016 m. statistiniai duomenys dar nepateikiami). Nors abortų skaičius kasmet mažėja, vis dar daug moterų renkasi abortą kaip išeitį, sužinojusios apie neplanuotą nėštumą. Tačiau tai tik teisėtų abortų statistika. Reikia nepamiršti, kad egzistuoja ir neteisėti abortai, kurių statistikos nerasime, todėl šios nusikalstamos veikos mastai nėra žinomi. Baudžiamųjų bylų teismuose, kur nagrinėjami neteisėto aborto atvejai - vienetai, nes šios nusikalstamos veikos slėpimu suinteresuotas ne tik nusikaltimo subjektas, tačiau ir nukentėjusioji - kurios sutikimu nėštumas nutraukiamas. Akivaizdu, kad neteisėti abortai pasižymi dideliu latentiškumu. Reikia pažymėti, kad neteisėto aborto sudėčiai nagrinėti Lietuvos mokslinėje literatūroje skiriamas ne itin didelis dėmesys. Kyla daug moralinio ir teisinio pobūdžio klausimų dėl neteisėto aborto objekto, subjekto ir kt. Ar galima neteisėto aborto atveju ginti nėščios moters teisę į sveikatą ir gyvybę, kuri savo noru nutraukia nėštumą? O gal ji negali būti nukentėjusiąja? Kodėl Lietuvoje nėra ginama nasciturus teisė į gyvybę? Dėl šių išvardintų priežasčių, pasirinkta kursinio darbo tema: „Neteisėto aborto sudėties analizė“ itin aktuali ir reikšminga nagrinėjimui.
Neteisėto aborto analizė pagal Baudžiamojo kodekso 142 straipsnį
Baudžiamajame kodekse neteisėto aborto pagrindinė nusikaltimo sudėtis įtvirtinta 142 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti kvalifikuojantys neteisėto aborto požymiai.
Kaip jau minėta aukščiau pateiktame skyriuje „subjektas“, Baudžiamojo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas yra - sveikatos priežiūros specialistas, neturintis teisės daryti aborto operacijos, sveikatos priežiūros įstaigoje padaręs abortą pacientės prašymu. Baudžiamojo kodekso 142 straipsnio 3 dalyje - bet koks kitas, 16 metų amžiaus sulaukęs fizinis asmuo, atlikęs abortą moters prašymu. Pagal subjektą ir kvalifikuojamas neteisėtas abortas, t.y. nustatoma, kuri Baudžiamojo kodekso 142 straipsnio dalis turi būti taikoma. Šiuo atveju aišku, kad medikai, medicinos personalas (seselės, slaugytojai ir pan.), kurie nėra akušeriai -ginekologai, nors ir operaciją atliko sveikatos priežiūros įstaigoje, neturi teisės atlikti abortų, todėl jų veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 142 straipsnio 2 dalį. Visi kiti asmenys baudžiami pagal 142 straipsnio 3 dalį. Jiems taikoma baudžiamoji atsakomybė griežčiausia, nes neteisėto aborto atlikimas neturint medicininio išsilavinimo yra ypač pavojingas.
IV. Reikalavimas atsižvelgti į vyro nuomonę, t.y. nelegalių, todėl pavojingesnių moterų sveikatai, abortų poreikį. Gyvybei. Jei vyras neturi sprendimo galios dėl nėštumo nutraukimo. Nėštumo atsiradimo atsakomybė tenka abiem partneriams. Neiškiltų, jei nėštumas būtų planuotas. Spręsti tik moterims. Sprendimas ir psichologinį diskomfortą jaučia abu. Atveju patiria tiek moteris, tiek vyras. Ir gimdymo pasekmės atsilieptų moters sveikatai. Ateities. Nutraukdama nėštumą, fizinę žalą gali patirti tik moteris. Gyvybė tampa žmogumi. Nediskriminuoja. Pageidaujamu, bet ne kategorišku dėl jau aukščiau paminėtų priežasčių.
Teisinės pasekmės ir diskusijos
Atsakant į Jūsų 2000 09 28 raštą Nr. informuojame, kad darbe akušeriai-ginekologai vadovaujasi LR SAM 1994 m. 28 d. įsakymu Nr. 1. Moteris, nutarusi nutraukti nėštumą, tariasi su būsimo vaiko tėvu. Tėvo nuomonė gali būti patariamojo pobūdžio. Įpareigoti gauti sutuoktinio sutikimą. Komplikacijų gali nukentėti tik moters sveikata. Neturi reikalauti vyro leidimo.
Požiūriai į šį klausimą itin skirtingi. Katalikiškas požiūris - asmenybė atsiranda nuo kūdikio pradėjimo. Gyvybei. Kartais ta rizika yra grėsminga. 600000 moterų, bet nemiršta nei vienas vyras. Saugiai tokie nėštumai būtų nutraukiami, šių mirčių būtų galima išvengti. Nėštumą legaliu būdu, tai gali sukelti rimtą riziką moters sveikatai ir gyvybei. Tikra rizika, baime ir pan. Deja, tai daug labiau paliečia moterį, negu vyrą. Nepageidaujamą nėštumą, o vyras tam priešinasi. Moters apsisprendimo žala vyro interesams. Ryžtasi nėštumo nutraukimui.
Reikalavimas atsižvelgti į vyro nuomonę, t.y. nelegalių, todėl pavojingesnių moterų sveikatai, abortų poreikį. Gyvybei. Jei vyras neturi sprendimo galios dėl nėštumo nutraukimo. Nėštumo atsiradimo atsakomybė tenka abiem partneriams. Neiškiltų, jei nėštumas būtų planuotas. Spręsti tik moterims. Sprendimas ir psichologinį diskomfortą jaučia abu. Atveju patiria tiek moteris, tiek vyras. Ir gimdymo pasekmės atsilieptų moters sveikatai. Ateities. Nutraukdama nėštumą, fizinę žalą gali patirti tik moteris. Gyvybė tampa žmogumi. Nediskriminuoja. Pageidaujamu, bet ne kategorišku dėl jau aukščiau paminėtų priežasčių.
Abortų etika
Svarbiausi šaltiniai. Neteisėto aborto samprata Lietuvos teisės doktrinoje nėra suformuluota, tačiau kalbėta apie teisėtą abortą. I. Daukšaitė suformulavo jo sąvoką 2011 žurnalo „Teisė“ (81) straipsnyje „Teisėto aborto sąvoka pagal Lietuvos teisės aktus“. Remiantis šiuo straipsniu darbo autorė formuluoja neteisėto aborto sampratą. Atskirus neteisėto aborto aspektus analizavo - A. Čaikovski, I. Žukovaitė, straipsnyje „Neteisėto aborto kriminalizavimas Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse“(Teisė. 2010 m. Nr. 75), I. Daukšaitė straipsnyje „Nėščioji neteisėto aborto sudėtyje“ (Teisė 2011 (79)), I. Žukovaitė magistro baigiamajame darbe „Aborto baudžiamumas pagal Lietuvos ir užsienio valstybių įstatymus“ (Vilniaus universitetas, 2009), J. Nocius ir kt. vadovėliuose „Nusikaltimai žmogui“ (Vilnius, 1998), “Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. 2 knyga.
Teisės į gyvybę ir privataus gyvenimo samprata
Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 1 str. 2p. tarnybos. Nuomones (išvadas) bei papildomą medžiagą minėtu klausimu. Specialistė K. 1. Tėvo nuomonę tuo atveju, jei būsimasis tėvas yra moters sutuoktinis. Būti vienas kitam lojaliais bei vienas kitą remti. 2. Organizmą. 3. Aplinkybe. Susijusi su jos lyties ypatybėmis. 4. Ministro 1994 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. operacijos atlikimo tvarka (Valstybės Žinios Nr. 18-299, 1995). Punkto 5 numatyta, jog tik nutraukiant nėštumą nepilnametėms iki 16 m. o nuo 16 m. faktiškai jas auginančių asmenų, bet ne būsimo vaiko tėvo, sutikimas.
„Pirmojo judesio" teorija. 2. Atliekamo elektroencefalografu, pradžia. 3. „Pirmojo širdies dūžio" teorija. 4. Sąmoningumu. 5. Įkvėpimą, t.y. kvėpavimo organai. 6. Žmogaus gyvybės pradžią. 7. „Virkštelės nukirpimo" teorija. 8. Pradžia. Gimdymo metu. Galima kalbėti apie žmogaus gyvybės pradžią. Išvada dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1994 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. nustatytais principais. Privataus gyvenimo srityje (1str. 2p.). (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. sprendimuose. 1992 m. gruodžio mėn. 16 d. kad galima tik pateikti, kai kuriuos privataus gyvenimo požymius. Santykius su individais. Ar privačias teisės normas. december 1992,A n.251). Privataus gyvenimo samprata yra apibrėžta ir Lietuvos mokslininkų teisininkų. Kaip asmenybę. ( K. Jovaiša. Konstitucijos 22 straipsnis. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Prievartos priemones. 1994 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. įstatymo nuostatos netaikomos šeimos ir privataus gyvenimo srityse. 3. 3.1. Yra pagrindinė teisė, ja remiasi visos kitos teisės, laisvės ir pareigos. 1998 m. gruodžio 9 d. prigimtinių teisių tarptautinė bendruomenė išskiria žmogaus gyvybę ir orumą. Būdingo orumo". Vientisumą, reiškia žmogaus esmę. Savybės, todėl negali būti traktuojamos atskirai. Socialinio gyvenimo srityse. Bendruomenės neginčijamai pripažintas vertybes. Įstatymo. Vertybės. Gynimą ir gerbimą. žinios 1998 12 11 Nr. įstatymų. Konvencijos 6 str. kiekvieno vaiko neatimamą teisę gyventi. Pagrindų įstatymo 4 str. vaikui - ir doroviškai, bei dalyvauti visuomenės gyvenime. Vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir augti. Sveikatai, normaliai vystytis jo asmenybei. Galimybės klausimas.teisės į gyvybę pažeidimas. Skirtingai. Visuotinio sutarimo dėl to, ką laikyti gyvybės pradžia, nėra. Nukirpimą ir pan. Dar 1825 m. prof. susiformuoja mikrolygiu.(Docka P. Justitia. kaip 6 mėnesiai ir nėščioji neserga tam tikromis lytinėmis ligomis). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 124 str. asmenys, jų bendrininkai, bet ne nėščioji ar jos bendrininkai. Nebaudžiami. Atėmimas žmogui. Sąrėmius (gimdymo pradžią) (Nocius J. (Jovaišas K. ir komercinė teisė. realiai laikoma geriausiu atveju tik nuo gimdymo pradžios. Apsaugą nei vaiko teisę gyventi. gimusių vaikų teko maždaug 70 abortų. legalizuoti abortai, oficialiai jų įregistruota 3,7 mln. pastojusi ne nuo savo vyro. (Grižibauskienė E. daugiau nei lopšių. Lietuvos aidas. baudžiamosios normos. Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Kontrolierė A. Burneikienė. Buvo gauta tokia išvada dėl skundo tyrimo. ... galimybių įstatymo 24 str. auklėjant vaikus. Vaikus, bet gina Sovietų Sąjungos primestą Lietuvai 1955 m. Kursinis darbas Neteisėto aborto sudėties analizė TURINYS ĮŽANGA 3 1. NETEISĖTO ABORTO SAMPRATA 5 2. NETEISĖTO ABORTO ANALIZĖ PAGAL BAUDŽIAMOJO KODEKSO 142 STRAIPSNĮ 8 2.1. Objektas ir nukentėjusysis 8 2.2 Objektyvieji požymiai 11 2.3. Subjektas 13 2.4. Subjektyvieji požymiai 17 3. NETEISĖTĄ ABORTĄ KVALIFIKUOJANTYS POŽYMIAI 20 IŠVADOS 22 LITERATŪRA 24
