Visi naujagimiai kvėpuoja per nosį, nebent jų nosies kanalai yra užsikimšę - tuomet mažylis gali kvėpuoti ir per burną. Jei kūdikis ir vaikas kvėpuoja per burną, tai rodo kažkokį sutrikimą, patologiją.
Užgulta nosytė - išbandymas ir pačiam kūdikiui, ir tėvams. Kūdikiams, ypač pirmosiomis savaitėmis po gimimo, nosis būna užsikimšusi ir be slogos. Kai kurie mažyliai dėl to net kelis mėnesius kvėpuoja švilpdami. Sveika nosis išskiria gleives, atliekančias svarbią valomąją funkciją. Įkvepiame orą, kuriame gausu įvairių aplinkos teršalų, tarp kurių ir infekcijas sukeliančių virusų, alergenų. Jiems pro nosį patekus į kvėpavimo takus susergame, bet gleivės sulaiko ir pašalina šiuos teršalus - taip apsaugodamos nuo ligų. Be to, nosyje oras sušyla bei sudrėkinamas.
Į kvėpavimo takus patekęs šaltas oras padidina infekcijų pavojų. Nosies gleivinės paburkimą ir gausesnį sekreto išsiskyrimą išprovokuoja dulkės, lakiosios cheminės medžiagos, jų garai ir kiti dirgikliai. Kūdikio nosis greitai užsikemša dėl sauso oro namuose, kuris išdžiovina gleives. Susidaro trukdančios kvėpuoti plutelės, todėl mažylis šnopuoja. Kita šnopavimo priežastis - kūdikiui atsirūgus į nosies ertmę patekęs pienas.
Įkvėpęs oro, kuriame yra daug ligų sukėlėjų, kūdikis gali susirgti sloga - ūminiu nosies gleivinės uždegimu. Iš pradžių iš nosies pradeda tekėti skystos išskyros, vėliau jos sutirštėja. Atsiranda čiaudulys, vaikui gali pakilti temperatūra. Kūdikiui tai rimta liga, galinti išplisti į nosiaryklę ir kitus kvėpavimo takus. Susikaupusios išskyros per platų klausomąjį vamzdį lengvai pasiekia vidurinę ausį ir sukelia uždegimą.
Nosies gleivinės paburkimas ir pagausėjusios išskyros gali labai apsunkinti kūdikio kasdienybę. Užsikimšus nosytei, mažylis priverstas kvėpuoti per burną, o tada kiekvienas maitinimas jam ir mamai tampa nemažu išbandymu. Apžiojus krūtį, kūdikiui sunku arba iš viso neįmanoma kvėpuoti nosimi. Todėl jis dažnai išspjauna spenelį, verkia. Tai tikras iššūkis patiems mažiausiems, dar nemokantiems kvėpuoti per burną.
Kadangi kūdikiai nemoka išsipūsti nosies, gali kauptis ir tirštėti gleivės. Esant užgultai nosytei ir ne dėl ligos, ir sloguojant, svarbu nuolat valyti nosies landas, kad palengvėtų kvėpavimas. Taigi pirmiausia turime išplauti nosytę, kad ji būtų kuo švaresnė. Tai padeda suskystinti gleives, suminkštinti sausas pluteles, tada jas galėsime lengviau pašalinti. Sloguojančiam kūdikiui gydytojo paskirti lašiukai lašinami tik į švarią nosytę.
Nosies plovimui patariama naudoti izotoninį jūros vandenį, puikiai tinkantį kasdienei higienai. Jo druskų koncentracija tokia pat kaip organizmo skysčių, todėl poveikis švelnus. Izotoninis jūros vanduo atkemša užgultą nosį, sudrėkina gleivinę, todėl lengviau pasišalina sekretas. Su juo galime pašalinti nosyje susikaupusius nešvarumus, alergenus, infekcijų sukėlėjus.
Kada reikia sunerimti?
Jeigu pastebėjote, kad vaikas kvėpuoja per burną, apie tai informuokite vaiko gydytoją ir odontologą. Kvėpavimas per burną gali būti susijęs su įvairiomis problemomis:
- Miego apnėja: Jei vaikas miegodamas knarkia, gali būti, kad pagrindinė knarkimo priežastis yra miego apnėja. Tai reiškia, kad viršutiniai kvėpavimo takai yra blokuojami. Pagrindinės galimos priežastys - padidėję adenoidai arba padidėjusios tonzilės.
- Alergijos: Alergijos gali sukelti slogą ar gleivių susikaupimą nosies ertmėje.
- Anatominės nosies pertvaros problemos: Viena iš dažniausių anatominių problemų, dėl kurios vaikai kvėpuoja per burną - kreiva nosies pertvara. Tai reiškia, kad kremzlių ir kaulų, skiriančių vaiko šnerves, padėtis yra netinkama. Dažniausiai pertvaros iškrypimą nulemia gimdymo traumos (vyresni vaikai nosį gali susižaloti nukritę ar patyrę kitą traumą). Nustatyta, kad iškrypusią nosies pertvarą turi net iki 80 proc. žmonių.
- Maitinimo įpročiai: Kūdikis nebuvo žindomas arba buvo žindomas trumpiau nei 3 mėn. Žindymas, net ir retas, gali paskatinti kūdikį kvėpuoti taisyklingai, nes ištraukiant pieną intensyviai dirba kūdikio burnos ir liežuvio raumenys.
- Liežuvio pasaitėlis: Trumpas liežuvio pasaitėlis gali trukdyti taisyklingam kvėpavimui.
- Dažnas čiulptuko ar buteliuko naudojimas: Ilgai naudojamas čiulptukas, buteliukas, vaikas čiulpia nykštį ir pan. gali turėti įtakos kvėpavimo įpročiams.
- Padidėjusios tonzilės ir adenoidai: Dažniausiai kvėpavimo per burną problema prasideda naktį, t.y. vaikas miega kvėpuodamas per burną. Tad kartais tėvai kurį laiką problemos nė nepastebi.
Kodėl svarbu kvėpuoti per nosį?
Siekiant, kad sveikata būtų gera, būtina kvėpuoti per nosį. Kvėpuojant per burną nesigamina azoto oksidas, plečiantis kraujagystes ir lemiantis geresnį deguonies įsisąvinimą. Tai gali lemti nepakankamą deguonies įsisąvinimą.
Kvėpavimas per burną taip pat gali turėti neigiamų pasekmių dantų ir žandikaulių vystymuisi. Sumažėja seilių, tad bakterijos ilgiau išlieka ant dantų paviršiaus, o tai didina dantų ėduonies riziką. Užsičiaupus liežuvis remiasi į gomurį ir lemia jo, o kartu ir žandikaulio bei kitų veido kaulų normalų vystymąsi. Netinkamai besivystantis žandikaulis gali lemti netinkamą veido vystymąsi.
Suprastėjusi miego kokybė ir nuovargis bei kitos su tuo susijusios problemos - prastesnė fizinė ir emocinė sveikata, negebėjimas susikaupti, suprastėję mokymosi rezultatai ir pan. - gali būti kvėpavimo per burną pasekmės.
Kūdikiai tyrinėja pasaulį burna: kodėl?
3-4 mėnesių kūdikiai jau sugeba pakankamai tiksliai koordinuoti judesius ranka-burna, t.y. jie gali sučiupti įvairius daiktus rankytėmis ir geba juos „įtaikyti“ į burnytę. Specialistų teigimu, kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus labai didelę dalį informacijos apie juos supantį pasaulį gauna būtent per burną (suaugusiems daugiausiai informacijos suteikia rega). Atliekant tyrimus pastebėta, kad vos 10-12 savaičių vaisius esantis gimdoje ima čiulpti savo pirštukus ir delniukus.
Viena iš hipotezių, paaiškinančių šį reiškinį, yra „higienos hipotezė“. Pirmą kartą pasiūlyta 1989 metais, ji teigia, kad pasikartojantis kontaktas su infekuotomis medžiagomis leidžia vystytis imuninei sistemai, kuri vėliau saugo vaiką nuo įvairių autoimuninių ligų, pavyzdžiui, astmos ar Krono ligos. Kūdikių imuninė sistema yra itin gerai „įkrautą“: jų organizme būna daugiau baltųjų kraujo ląstelių. Kol kūdikiai neturi jokios imuninės atminties, jie gali geriau reaguoti į naujas infekcijas. Kūdikiams kontaktai su kuo didesniu kiekiu naujų daiktų reiškia pasirengimą būsimiems išbandymams.
Nors tai gali būti netikėta, bet imuninė sistema daugiausia vystosi žarnyne. Dauguma pavojingų medžiagų patenka į skrandį, kur rūgštys jas nukenksmina. Skrandžio rūgštims dalinai jas apvirškinus, mūsų imuninės ląstelės pasičiumpa šias biologines daleles ir jas įsimena: tam atvejui, jei ateityje kažkas panašaus bandytų mus atakuoti. Taigi kūdikiai bet ką ir viską bando kišti į burną tam, kad maksimaliai suaktyvintų imuninės sistemos vystymąsi. Tai suteikia daugiau šansų išlikti sveikiems ateityje.
Žinoma, aplinkui yra tokių medžiagų kaip pesticidai ar vaistai, kurių kūdikiai neturėtų kramtyti. Tačiau šių medžiagų nebuvo milijonus metų, per kuriuos kūdikiams vystėsi instinktas viską kišti į burną. Akmens amžiaus kūdikiai veikiausiai ragaudavo daiktus, kuriuos naudodavo jų broliai ar seserys, taip gaudami apsaugą nuo labiausiai paplitusių patogenų tame rajone.
Neseniai vienas tyrimas parodė, kad tie vaikai, kurių tėvai „dezinfekuodavo“ čiulptukus juos nulaižydami, o ne virindami, kur kas rečiau sirgdavo astma ir egzema. Šie įrodymai paremia jau priimtą teoriją, kad itin švariai auginami kūdikiai vėliau gyvenime dažniau serga. Geriausiai žinomas pavyzdys, kad švarioje aplinkoje augusiems kūdikiams dažniau išsivysto astma.
Leiskite kūdikiui tyrinėti pasaulį burna, tačiau palaikykite švarą, įvertinkite springimo ir apsinuodijimo riziką.
Nosies plovimas vaikams / Nasal wash for toddlers/kids
Ką daryti, jei kūdikis nuolat kvėpuoja per burną?
Jei nėra infekcijos požymių, kūdikis aktyvus ir geros nuotaikos, nerimauti neverta. Užtenka išvalyti užkimštą nosytę izotoniniu jūros vandeniu.
Kad negaluojančio kūdikio būklė palengvėtų, jo kambaryje palaikykite optimalią temperatūrą ir drėgmę. Buvimas tvankioje patalpoje pablogina savijautą. Todėl sloguojančio mažylio kambarį kiek įmanoma dažniau vėdinkite skersvėju. Temperatūra jame turi būti ne aukštesnė kaip 18 laipsnių. Migdykite kūdikį gerai išvėdintame kambaryje.
Grynas oras visada naudingas mažyliui: jeigu jis nekarščiuoja ir savijauta nėra itin prasta, išvežkite jį į lauką. Vėsiame ore sumažėja nosies paburkimas, palengvėja kvėpavimas ir mažylis geriau pailsi.
Gulinčio kūdikio viršutinę kūno dalį laikykite šiek tiek pakeltą, kad sekretas lengviau ištekėtų. Tai palengvins kvėpavimą ir nosies ertmėse susikaups mažiau gleivių.
Jeigu kvėpavimas per burną yra nuolatinė problema, svarstytinos šios gydymo galimybės:
- Miofunkcinė terapija: specialūs pratimai, skirti burnos ir veido raumenims stiprinti.
- Ortodontinis gydymas: gali būti reikalingas, jei yra žandikaulių ar dantų sąkandžio anomalijų.
- Chirurginis gydymas: Jo metu šalinamos kliūtys, neleidžiančios vaikui kvėpuoti per nosį, pavyzdžiui, padidėję adenoidai ar tonzilės.
