Linkuvos socialinės globos namai, apimantys tiek vaikų, tiek suaugusiųjų priežiūrą, yra svarbi socialinės apsaugos sistemos dalis, teikianti būtiną pagalbą ir priežiūrą asmenims, kurie dėl įvairių priežasčių negali savimi pasirūpinti patys. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime Linkuvos socialinės globos namų veiklą, teikiamas paslaugas, iššūkius ir ateities perspektyvas, atsižvelgdami į skirtingus globos namų aspektus, nuo teisinio reguliavimo iki praktinės kasdienės veiklos. Svarbu pažymėti, kad informacija remiasi viešai prieinamais duomenimis ir siekiama pateikti objektyvų vaizdą, atsižvelgiant į įvairius požiūrius ir perspektyvas.
Globos Namų Samprata ir Tikslai
Globos namai, kaip socialinės globos įstaiga, yra skirti asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė ar laikina priežiūra ir pagalba dėl amžiaus, negalios, ligos ar kitų socialinių aplinkybių. Pagrindinis globos namų tikslas - užtikrinti asmenų orumą, saugumą, gerovę ir sudaryti sąlygas kuo pilnaverčiam gyvenimui. Tai apima ne tik fizinę priežiūrą, bet ir psichologinę, socialinę, kultūrinę paramą, taip pat skatinimą dalyvauti visuomenės gyvenime.
Istorinis Kontekstas
Globos namų istorija Lietuvoje siekia senus laikus, kai rūpinimasis vargstančiaisiais ir bejėgiais buvo grindžiamas labdara ir religinėmis vertybėmis. Sovietmečiu globos namai buvo institucionalizuoti ir tapo valstybės kontroliuojama sistema. Pastaraisiais dešimtmečiais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, globos namų sistema patyrė reikšmingų reformų, siekiant deinstitucionalizacijos, individualizuotos priežiūros ir integracijos į bendruomenę. Šios reformos atspindi tarptautines tendencijas ir geriausią praktiką socialinės globos srityje.
Teisinis Reguliavimas
Globos namų veiklą Lietuvoje reglamentuoja įvairūs teisės aktai, įskaitant Socialinės globos įstatymą, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir kitus teisės aktus. Šie įstatymai nustato globos namų steigimo, veiklos, finansavimo ir priežiūros tvarką, taip pat asmenų, gyvenančių globos namuose, teises ir pareigas. Svarbu paminėti, kad teisinis reguliavimas nuolat tobulinamas, siekiant užtikrinti aukščiausią globos kokybę ir atitiktį tarptautiniams standartams.
Linkuvos Socialinės Globos Namai: Pavyzdys
Linkuvos socialinės globos namai, įsikūrę Pakruojo rajone, Linkavičių kaime, yra vienas iš didesnių globos namų Lietuvoje. Remiantis viešai prieinama informacija, juose gyvena apie 300 gyventojų ir dirba apie 150 darbuotojų. Pagrindinis globos namų tikslas - teikti socialinę globą, tenkinti psichologines, socialines, kultūrines ir dvasines reikmes, užtikrinti saviraišką ir padėti integruotis į visuomenę. Svarbu pažymėti, kad pastaraisiais metais Linkuvos socialinės globos namai susidūrė su iššūkiais, įskaitant anoniminius skundus dėl galimų pažeidimų. Šie skundai buvo tiriami kompetentingų institucijų, ir jų rezultatai turėtų būti vertinami objektyviai ir nešališkai.
Linkuvos socialinės globos namai (kodas 190794554) buvo įkurta 1998-04-02. Pagrindinė įmonės veikla yra globa ir priežiūra. Naujausiais Sodros duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 130. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Šiuo metu Linkuvos socialinės globos namai įsikūrusi adresu Linkavičių k.
Teikiamos Paslaugos
Globos namuose teikiamų paslaugų spektras yra platus ir priklauso nuo globos namų tipo ir gyventojų poreikių. Paprastai teikiamos šios paslaugos:
- Apgyvendinimas: Saugus ir tinkamas apgyvendinimas, atitinkantis gyventojų poreikius.
- Maitinimas: Subalansuotas ir sveikas maitinimas, atsižvelgiant į individualius mitybos poreikius.
- Asmens higiena: Pagalba asmens higienos klausimais, įskaitant prausimąsi, rengimąsi ir kt.
- Sveikatos priežiūra: Pirminė sveikatos priežiūra, vaistų skyrimas ir priežiūra, bendradarbiavimas su gydytojais specialistais.
- Socialinė pagalba: Socialinių darbuotojų konsultacijos, pagalba sprendžiant socialines problemas, ryšių su šeima ir bendruomene palaikymas.
- Psichologinė pagalba: Psichologų konsultacijos, emocinė parama, krizių įveikimas.
- Užimtumas ir laisvalaikis: Įvairios užimtumo veiklos, atitinkančios gyventojų interesus ir galimybes, kultūriniai renginiai, ekskursijos.
- Reabilitacija: Fizinė ir psichologinė reabilitacija, siekiant atkurti ar pagerinti gyventojų funkcionavimą.
Vaikų Globos Namai
Vaikų globos namai yra skirti vaikams, kurie liko be tėvų globos arba kuriems tėvai negali užtikrinti tinkamos priežiūros. Vaikų globos namuose teikiama visapusiška priežiūra, ugdymas ir auklėjimas, siekiant užtikrinti vaiko gerovę ir pasiruošimą savarankiškam gyvenimui. Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta vaikų globos namų reforma, siekiant pereiti prie šeimai artimos aplinkos, pavyzdžiui, bendruomeninių vaikų globos namų ar globos šeimose. Panevėžio rajono vaikų globos namai Linkaučių kaime yra pavyzdys, kaip institucinė globa keičiama bendruomenine. Uždarius šiuos globos namus, vaikai buvo apgyvendinti trijuose bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
„Mes matome kaip pasikeičia paauglio elgesys ir būdas, jis randa savyje tam tikrą nusiraminimą, jaučiasi mylimas, reikalingas“, - apie globėjus atradusius vaikus pasakoja Panevėžio rajono Linkaučių vaikų globos namų direktorė Jūratė Pogojienė. Paprastai, poros norinčios įsivaikinti, pirmenybę skiria kūdikiams, kuriuos tikisi užauginti kaip savo biologinius vaikus, o vyresnieji paliekami nuošalyje. Bevaikės šeimos stengiasi įsivaikinti mažamečius, tačiau čia kyla įvairiausių dilemų. „Jeigu vaikas yra pakankamai didelis ir jis žino, kad žmonės nėra jo biologiniai tėvai - suaugusieji įgyja tam tikrų baimių dėl ateities, todėl nenori įsivaikinti. Tad geriausia, kuo jie gali padėti sau bei vaikams - tapti globėjais“, - vertina J. Vaikų globos namuose augančius vaikus slegia jų padėtis. J. Pogojienės teigimu, apleisti mažamečiai užsisklendžia savyje, būna irzlūs, kartais - nesuvaldomi. Toks vizualus pasikeitimas labiausiai matomas didžiųjų švenčių laikotarpiu. „Po pirmojo apsilankymo šeima nusprendė tapti mano globėjais“, - atskleidžia R. Mitunevičienė. Ji mini, kad globėjai tapo tarsi tikri giminaičiai. Jie išklausydavo, patardavo, reikiant ir padėdavo.
Globėjo statusą norintis įgyti žmogus turi būti vyresnis nei 21 metų amžiaus, pateikti sveikatos pažymą, nebūti teistas. Taip pat privalu įvykdyti specifinius reikalavimus: įrengti būsimajam globotiniui minimalų kampelį namuose, sukurti miegui bei poilsiui patogią aplinką. Būtiniausias sąlygas bei šeimos pasiruošimą įvertina socialinės srities specialistai. Pirminė rūpybos sutartis pateikiama vienerių metų laikotarpiui, tačiau nemažai šeimų prisiriša prie vaikų ir padeda jiems net pasibaigus terminui ar šiems sulaukus pilnametystės. Dažnai šilti globėjų ir jų globotinių santykiai perauga į ilgametę draugystę. R. Ji kalba ir apie atvejį, kai palikus globos namus, finansinę paramą studijoms gavo iš įstaigoje besilankančio Danijos gyventojo.
„Mūsų bendravimas tęsiasi iki šiol. 2012 metais pradėti vykdyti vaikų globos namų pertvarkymo darbai. Renovuotos įstaigos patalpos, vaikai pagal amžiaus kategorijas padalinti į gyvenamąsias grupes, padidintas pagalbinių darbuotojų skaičius. Kaip teigia buvusi Linkaučių vaikų globos namų gyventoja R. Mitunevičienė, seniau vaikų atsakomybei puoselėti buvo skiriamos geresnės galimybės. Paaugliai turėjo tam tikras pareigas: tvarkymasis, sodo priežiūra, skalbimas ir t.t. Šių pareigų vykdymo tvarka rūpindavosi griežtas, tačiau teisingas įstaigos direktorius. Po vaikų globos namų pertvarkos viskas apsivertė aukštyn kojomis, minimos pareigos liko tik oficialumas, kurio praktiškai niekas nesistengia vykdyti. Buvusi vaikų globos namų gyventoja įvardina ir kitą įstaigos trūkumą - informacijos stygių. „Vaikų namuose trūksta autoriteto, kuris patartų, būtų atsakingas už išeinančių paauglių švietimą. Labai sunku pradėti savarankišką gyvenimą neturint nė minimalių žinių apie aktualijas“, - samprotauja R. Mitunevičienė.
Sulaukę pilnametystės globos namų auklėtiniai privalo palikti įstaigą ir pradėti savarankišką gyvenimą. Jie renkasi ar grįžti į biologinių tėvų namus, tęsti mokslų kelią ar realizuoti save užsienio šalyse. R. Mitunevičienė kartu su širdies draugu, už kurio vėliau ištekėjo, išvyko į Jungtinę Karalystę, kur tobulino anglų kalbos žinias, padėjo draugams puoselėti verslą. Rasma Mitunevičienė pastebi, jog emigracijos laikotarpiu ją kankino Tėvynės ilgesys. Užsienyje trūko to, ką galima sukurti čia - Lietuvoje. Paprasčiausias poilsis prie ežero, o ne išvyka prie varginančių svetimos valstybės kanalų, virto poros siekiamybe.
Panevėžio rajono savivaldybei teks pasirūpinti 17 metų kitame rajone gyvenančiu vaikinu, kurį globoti dar mažą pasiėmė viena šeima, o dabar jo atsisako. Minėtas septyniolikmetis ne pirmas, kuriam iš globėjų šeimos teks keltis į valdišką įstaigą. Panevėžio A. Tačiau ateityje globėjų ar tikrų tėvų atstumtų, jų netekusių vaikų antraisiais namais turėtų tapti ne valdiškos globos įstaigos, o šeimynos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi planą, kaip nuo institucinės globos pereiti prie globos šeimose, bendruomenėje. Jis praėjusį pirmadienį buvo pristatytas į ministeriją sukviestiems savivaldybių merams. Vaikų globos namai, kurių ateityje Lietuvoje nebeturėtų likti, bus pertvarkomi, pradedant nuo bandomųjų projektų įvairiose šalies vietose. Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės dar neapsisprendusios, ar norės dalyvauti projekte. Panevėžio rajono savivaldybės, prieš kelerius metus su entuziazmu įsitraukusios į socialinės paramos teikimo eksperimentą, meras Povilas Žagunis šį kartą atsargus. Kol kas Panevėžio rajone yra tik viena Gražinos ir Vidanto Grigaliūnų šeimyna, kurioje auga 17 vaikų. Panevėžio mero nuomonės šiuo klausimu išgirsti nepavyko - pastarąsias dvi dienas jis telefonu neatsiliepė. Administracijos direktoriaus pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė patikino, kad Savivaldybė dar neapsisprendusi. „Sugriauti lengva, o pastatyti sunku. Nors valdiškos vaikų globos įstaigos tarsi ir nebeturi perspektyvos, Panevėžio rajono savivaldybė toliau investuoja į Linkaučių vaikų globos namus. Meras sako, kad kitos išeities nėra - šeimynų, norinčių globoti svetimus vaikus, kaip grybai po lietaus nepridygs, o vaikus reikia kažkur apgyvendinti. Rajonas remia ir G. ir V. Grigaliūnų šeimyną. Linkaučių vaikų globos namuose dabar gyvena 57 vaikai. Pagal normatyvus jų turėtų būti 48 arba 4 šeimynos po 12 vaikų. Pasak direktorės Jūratės Pagojienės, už Savivaldybės skirtus pinigus bus pertvarkomos patalpos, kad vaikai kuo patogiau galėtų gyventi šeimynomis. „Galima planuoti viena, o gyvenimas parodo kita. J. Pagojienė svarsto, kad vaikų skaičių valdiškose globos įstaigose galima sumažinti gerinant darbą su socialinės rizikos šeimomis, įdarbinant daugiau socialinių darbuotojų. Beje, į rajono vaikų globos namus jau kuris laikas nepatenka ikimokyklinio amžiaus vaikai, pradinukai ir tie retenybė. Direktorės teigimu, dabar daugiau dirbama su probleminėmis mažus vaikus auginančiomis šeimomis. Panevėžio rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriui laikinai vadovaujanti Irena Matuzevičienė neneigia, kad vaikus, jei tik yra galimybė, stengiamasi palikti šeimoje. Iš jos jie paimami kraštutiniu atveju. „Vien praėjusią savaitę, kai buvo mokamos pašalpos, iš seniūnijų sulaukėme bene 23 prašymų iš šeimų paimti vaikus. Ieškojom tų šeimų giminaičių, kurie galėtų laikinai prižiūrėti vaikus, lankėm tas šeimas ir mes, ir seniūnijų socialiniai darbuotojai. Vis dėlto vieną vaiką teks laikinai paimti iš šeimos, nes joje situacija nepagerėjo“, - „Sekundei“ pasakojo I.
Vaikų globėjams valstybė už kiekvieną globojamą vaiką kas mėnesį moka po 520 litų, šeimynoms - po 1040 litų. Panevėžio miesto savivaldybė, kad paskatintų gyventojus globoti vaikus, iš savo biudžeto naujiems globėjams moka antra tiek, kiek valstybė. Panevėžys laikinos ir nuolatinės vaikų globos problemą dažniausiai sprendžia per Laikinuosius vaikų globos arba A. Bandzos vaikų globos namus. Pastaruosiuose gyvena 120 vaikų. „Mes vaikų globos politikos ir strategijos neformuojame. Mūsų pareiga - rūpintis mums patikėtais vaikais“,- sakė A. Biržų rajono savivaldybės merė I. Varzienė teigė likusi labai patenkinta pasitarimu ministerijoje, nes parsivežė daug naudingos informacijos. „Planas geras. Bet svarbu, kad su idėja būtų ir finansavimas. I. Varzienė pasidžiaugė, kad rajone įsikūrė dar viena šeimyna, kuri pasiėmė 6 vaikus iš Medeikių vaikų globos namų. sukurti kompleksinės pagalbos ir paslaugų sistemą, skatinančią be tėvų globos likusius vaikus globoti šeimoje.
Panevėžyje laikinieji vaikų globos namai nebegali atsiginti bėglių
Suaugusiųjų Globos Namai
Suaugusiųjų globos namai yra skirti asmenims, kurie dėl amžiaus, negalios ar ligos negali savimi pasirūpinti patys. Suaugusiųjų globos namuose teikiama nuolatinė priežiūra ir pagalba, siekiant užtikrinti gyventojų orumą, saugumą ir gerovę. Svarbu paminėti, kad suaugusiųjų globos namuose turėtų būti atsižvelgiama į individualius gyventojų poreikius ir sudaromos sąlygos kuo pilnaverčiam gyvenimui.
Iššūkiai ir Problemos
Globos namų sistema susiduria su įvairiais iššūkiais ir problemomis, įskaitant:
- Finansavimas: Nepakankamas finansavimas gali lemti prastesnę priežiūros kokybę, darbuotojų trūkumą ir nepakankamą aprūpinimą.
- Darbuotojų trūkumas: Kvalifikuotų ir motyvuotų darbuotojų trūkumas yra viena iš didžiausių problemų, ypač kaimo vietovėse.
- Deinstitucionalizacija: Pereinant prie bendruomeninių paslaugų, svarbu užtikrinti, kad visi gyventojai gautų tinkamą priežiūrą ir paramą.
- Stereotipai ir stigma: Globos namai dažnai susiduria su neigiamais stereotipais ir stigma, kurie gali trukdyti gyventojų integracijai į visuomenę.
- Priežiūros kokybė: Užtikrinti aukštą priežiūros kokybę, atitinkančią individualius gyventojų poreikius, yra nuolatinis iššūkis.
Šis, karantino, laikotarpis išties nelengvas. Tam pritaria ir įvairių Panevėžio rajono socialinių globos namų vadovai. Karantinas neleidžia seneliams, vaikams ir kitiems soc. „Stengiamės, kad kuo mažiau išeitų iš teritorijos. Vaikai turi mažai kontakto su svetimais žmonėmis. Paklausta, kaip dar saugo globotinius nuo bakterijų, J. Pagojienė sako, kad intensyviai naudoja dezinfekcinį muilą bei skystį, taip pat išdalijo apsaugines kaukes. Štai Panevėžio rajono socialinių paslaugų centras taip pat atsakingai saugosi nuo viruso. „Mūsų darbuotojai visada privalo turėti apsaugos priemones. Mes apsisaugojimo priemonių turėjome ir patys, bet po truputį atsargos senka, tad padeda Rajono savivaldybė, taip pat kartais gauname aukų iš nežinomų asmenų: veido skydelių, kaukių ir panašiai“, - teigė G. „Globos namuose, kuriuose gyvena seneliai, apsisaugoti lengviau. Seneliai uždaryti namuose, jų niekas nelanko ir patys niekur neina. Valgo tik savo kambaryje. O štai savarankiško gyvenimo namuose sudėtingesnė situacija. Ten gyvena visokie žmonės iš įkalinimo įstaigų ir kt. Negalime priversti apsisaugoti, nes jie patys apsiprekina parduotuvėse ir pan. Darbuotojams įtampos yra, bet patys jie saugosi tikrai atsakingai“ - pasakojo G. Krekenavos padalinio direktorė Lina Hall pasakojo, kad soc. namuose vadovaujamasi visais Vyriausybės reikalavimais. „Naudojame kaukes, dezinfekcinį skystį, skydelius ir kt. Matuojame temperatūras kasdien tiek darbuotojams, tiek gyventojams. Vyksta ir avalynės dezinfekcija, impregnuojame durų kilimėlius. Valome paviršius, dažnai vėdiname patalpas“, - teigė L. Gustonių padalinio vadovas Valentinas Koncė taip pat pasakojo, kad seneliai šiuo metu yra uždaryti socialiniuose namuose ir jokie pašaliniai negali įeiti, išskyrus darbuotojus. „Darbuotojai naudoja apsaugos priemones: kaukes, skydus, kepuraites ir kt. Intensyviai naudojame dezinfekcinį skystį“, - atviravo V. O štai maitinimas šioje įstaigoje vyksta įprastai. „Daugelis mūsų gyventojų - nevaikštantys, tad maitinti reikia kambariuose, o kas dar pajėgia paeiti, eina į valgyklą. Ten bent kiek pabendrauja. Seneliai nelabai supranta, kas tai per virusas, kad negalima kontaktuoti ir panašiai. Jotainių socialinės globos namų direktorius Kęstutis Mikalauskas pasakojo, jog šiuo metu į įstaigą neįleidžiami jokie pašaliniai, taip pat naudojamos visos dezinfekcinės ir apsaugos priemonės, kurios rekomenduojamos Vyriausybės. „Kiekvieną rytą matuojame darbuotojų ir gyventojų temperatūrą. Kol kas visi sveiki, tikimės taip bus ir toliau“, - teigė K. „Kalbant apie maitinimą, tai šiuo metu nemažai nešame į kambarius, tačiau dalis vis tiek eina į valgyklą. Bet radome sprendimą daryti valgymą per kelis srautus, kad būtų išlaikytas atstumas. Pirmoji savaitė buvo sunkesnė, nes seneliams buvo liūdna valgyti be savo įprastų kolegų, bet dabar jau priprato. Kambariuose taip pat dabar valgo daugiau senelių nei seniau. Tai leidžiama tiems, kurie silpnesni. Jei kyla klausimas, kodėl nedarome taip su visais, tai tiesiog baiminamės užspringimo atvejų. Kuomet senelis maitinamas kambaryje, turi būti prižiūrintis asmuo, kuris padėtų valgyti. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis teigė, jog apsaugos priemones įstaigoms, tarp kurių ir soc. E. „Mūsų prioritetai tokie: pirmiausia poliklinikai, tada socialinių paslaugų centrui, seniūnijų socialiniams darbuotojams bei mūsų administracijai. Štai tokiu eiliškumu dalijame priemones. Taip pat, jei kažkas paprašo, pavyzdžiui, neseniai gavome užklausą iš policijos, tad duodame pagal poreikį“, - pasakojo E.
Ateities Perspektyvos
Globos namų ateitis Lietuvoje siejama su deinstitucionalizacija, bendruomeninių paslaugų plėtra, individualizuota priežiūra ir integracija į visuomenę. Svarbu tobulinti teisinį reguliavimą, didinti finansavimą, pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, kovoti su stereotipais ir stigma, ir užtikrinti aukštą priežiūros kokybę. Taip pat svarbu skatinti inovacijas ir naujų technologijų diegimą globos namuose, siekiant pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę.
Technologijų Panaudojimas
Naujų technologijų diegimas globos namuose gali ženkliai pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę ir palengvinti darbuotojų darbą. Pavyzdžiui:
- Telemedicina: Nuotolinės konsultacijos su gydytojais specialistais gali pagerinti sveikatos priežiūros prieinamumą, ypač kaimo vietovėse.
- Išmanieji jutikliai: Jutikliai, stebintys gyventojų judėjimą ir gyvybinius rodiklius, gali padėti aptikti kritines situacijas ir užtikrinti greitą pagalbą.
- Robotika: Pagalbiniai robotai gali padėti gyventojams atlikti kasdienes užduotis, pavyzdžiui, maitinimąsi ar judėjimą.
- Virtuali realybė: Virtuali realybė gali būti naudojama pramogoms, reabilitacijai ir socialinei integracijai.
Svarbūs Aspektai Globos Namų Veikloje
Norint užtikrinti kokybišką globą, būtina atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Individualus požiūris: Kiekvienas gyventojas yra unikalus, todėl priežiūra turi būti individualizuota ir atitikti jo poreikius.
- Gyventojų įtraukimas: Gyventojai turėtų būti įtraukiami į sprendimų priėmimą, susijusį su jų priežiūra ir gyvenimu globos namuose.
- Šeimos ryšiai: Svarbu palaikyti ryšius su gyventojų šeimomis ir artimaisiais, nes tai stiprina jų emocinę gerovę.
- Bendruomenės įtraukimas: Globos namai turėtų būti integruoti į bendruomenę ir dalyvauti vietos gyvenime.
- Nuolatinis tobulėjimas: Globos namai turėtų nuolat tobulinti savo veiklą, atsižvelgdami į naujausias tendencijas ir geriausią praktiką.
Kritinis Mąstymas ir Objektyvumas
Svarbu pažymėti, kad informacija apie globos namus, ypač susijusi su skundais ir pažeidimais, turėtų būti vertinama kritiškai ir objektyviai. Reikia atsižvelgti į visus šaltinius, įskaitant globos namų atsakymus ir kompetentingų institucijų tyrimų rezultatus. Vienpusiškas informacijos pateikimas gali iškreipti tikrovę ir pakenkti globos namų reputacijai bei gyventojų gerovei.
Etiniai Aspektai
Globos namų veikla susijusi su sudėtingais etiniais klausimais, įskaitant:
- Autonomija: Užtikrinti gyventojų autonomiją ir teisę į savarankiškus sprendimus.
- Konfidencialumas: Saugoti gyventojų asmeninę informaciją ir privatumą.
- Teisingumas: Užtikrinti vienodą prieigą prie paslaugų visiems gyventojams.
- Pagarba: Gerbti gyventojų orumą ir teises.
