Nėštumas - tai nuostabus ir ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau, deja, ne visada jis baigiasi laimingai. Statistika rodo, kad apie 50 % visų nėštumų baigiasi persileidimu. Tai - vaisiaus praradimas iki 20-os nėštumo savaitės. Liūdna nėštumo baigtis visada reikalauja tiek fizinės, tiek emocinės tėvų stiprybės.
Apie 80 % persileidimų įvyksta per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius. Persileidimai mažiau tikėtini po 20 nėštumo savaitės - tai vėlyvi nėštumo nutrūkimai. Manoma, kad apie 15-30% procentų visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu. Savaiminiu persileidimu baigiasi 15 -20 procentų visų nėštumų, tai yra kas 5-6 nėštumas. Apie 15 % klinikai patvirtintų nėštumų baigiasi persileidimais pirmame nėštumo trimestre.
Persileidimas traumuoja visą šeimą, o ypač - moterį. Dauguma persileidusių moterų puola į kraštutinumus, bando pastoti kuo greičiau, bet visos pastangos baigiasi neviltimi. Gydytojai pataria moterims pailsėti bent kelis mėnesius.
Persileidimo priežastys
Persileidimų priežasčių yra labai daug ir dažnai - net iki 60 procentų - atvejų jos nenustatomos. Visas žinomas priežastis galima skirstyti į kelias grupes: moters patologija, sutrikusi apvaisinto kiaušinėlio raida, vyro spermos sutrikimai.
Genetiniai veiksniai
Manoma, kad apie 15-30% procentų visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu. Ankstyvas persileidimas. Vėlyvas persileidimas. Kai kuriais atvejais nėštumas nenutrūksta savaime, net jei nustatoma, kad vaisius yra žuvęs ar nustojo vystytis. Toks nėštumas vadinamas nesivystančiu nėštumu. Jei persileidimas dar neprasidėjo, tačiau yra jo rizika, būsena įvardijama kaip gresiantis persileidimas. Apie 40 procentų ankstyvų persileidimų kyla dėl vaisiaus genetinių patologijų. Jei sutrinka lytinių ląstelių brendimas, vystosi chromosominės patologijos. Kuo vyresni tėvai, tuo didesnė tikimybė, kad sutriks lytinių ląstelių susidarymas. Manoma, kad du trečdaliai visų persileidimų įvyksta būtent dėl chromosomų anomalijų. Savaiminio persileidimo priežasčių yra įvairių. Viena dažniausių - genetiniai pakitimai. Apie 70 proc. persileidimų įvyksta būtent dėl to, tai - mutacijų pasekmė. Šiuo atveju pats organizmas atpažįsta pakitimus ir išsivalo. Kodėl taip atsitinka? Įtakos turi neigiami išoriniai faktoriai, nuo kurių, deja, šiais laikais sunku apsisaugoti. Dauguma tokių įvykusių klaidų nesuderinamos su gyvybe ir gamta pati jas „ištaiso“ - jau ankstyvame nėštume įvyksta savaiminis persileidimas. Tiesa. Maždaug pusė visų savaiminių persileidimų (ir ypač per tris pirmus nėštumo mėnesius) atsitinka dėl sutrikusios apvaisinto kiaušinėlio raidos - dėl chromosominių ar genetinių anomalijų arba, todėl, kad jis netinkamai įsitvirtina gimdoje. Tuomet embrionas žūsta ir nėštumas nutrūksta. Apie 20 proc. persileidimų įvyksta dėl vyro spermatozoidų pakitimų, kurie gali atsirasti dėl infekcinių ligų (persirgta kiaulyte, jonizuojanti radiacija, ilgalaikis apsinuodijimas benzinu, nikotinu, alkoholiu, sunkiaisiais metalais). Žmogaus ląstelėse chromosomos griežtai organizuotos. Kiekvienas žmogus turi 46 chromosomas (22 poros autosomų ir dvi lytinės chromosomos - XX arba XY). Kai šis chromosomų rinkinys pakinta - pvz., atsiranda papildoma chromosoma (trisomija) arba trūksta vienos (monosomija) - pasireiškia chromosominės patologijos. Daugiausia pasitaiko chromosomų skaičiaus pokyčių, kuriems būdingi įvairūs organų ir sistemų defektai bei apsigimimai. Tai dažniausiai atsiranda dėl klaidingo ląstelių dalijimosi, dėl ko lytinės ląstelės (gametos) turi netinkamą chromosomų skaičių, ir, apvaisinus tokią ląstelę, užsimezga vaisius su chromosomine patologija. Daugeliu atvejų tokie pakitimai nesuderinami su gyvybe ir dažnai pasibaigia savaiminiu persileidimu. Tiesa. Maždaug pusė visų savaiminių persileidimų (ir ypač per tris pirmus nėštumo mėnesius) atsitinka dėl sutrikusios apvaisinto kiaušinėlio raidos - dėl chromosominių ar genetinių anomalijų arba, todėl, kad jis netinkamai įsitvirtina gimdoje. Tuomet embrionas žūsta ir nėštumas nutrūksta.
Kai kuriais atvejais nėštumas nenutrūksta savaime, net jei nustatoma, kad vaisius yra žuvęs ar nustojo vystytis. Toks nėštumas vadinamas nesivystančiu nėštumu. Jei persileidimas dar neprasidėjo, tačiau yra jo rizika, būsena įvardijama kaip gresiantis persileidimas.
Motinos sveikatos ir amžiaus įtaka
Didelis būsimos motinos amžius yra svarbus persileidimo rizikos veiksnys. Pavyzdžiui, 40 m. moteris turi 2 kartus didesnę riziką patirti persileidimą nei 20 m. moteris. Vyresnio amžiaus moterys turi didesnę nėštumo nutrūkimo tikimybę. Jų organizme dažniau susidaro su gyvybe nesuderinamų chromosomų defektų. Pavyzdžiui, 40 m. moteris turi 2 kartus didesnę riziką patirti persileidimą, nei 20 m. moteris. Motinos sveikata labai svarbi vaisiui išnešioti. Dažnai persileidimą sukelia gimdos patologija (miomų mazgai, pertvara gimdoje, vystymosi anomalijos). Ji nustatoma echoskopiniu tyrimu ar darant gimdos rentgeno nuotrauką. Apie 3-7 procentų visų vėlyvų persileidimų įvyksta dėl gimdos kaklelio nepakankamumo. Jis gali būti įgimtas arba įgytas (dėl įvairių traumų gimdant, aborto metu). Didžiulę reikšmę turi motinos lėtinės ir ūmios infekcijos. Svarbu nėštumo metu nesirgti gripu, ūmia toksoplazmoze, citomegalija. Todėl dar prieš planuojamą nėštumą reikėtų išsitirti dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų, jas gydyti, o nėštumo metu vengti kontaktų su šiomis ligomis sergančiais žmonėmis. Moters viršsvoris - kai kūno masės indeksas (KMI) viršija 30 kg/m2, rizika patirti persileidimą išauga. Tai gali būti dėl metabolinių sutrikimų organizme.
Infekcijos ir ligos
Antruoju trimestru persileidimus dažniausiai sukelia minėtos lėtinės ligos, infekcijos, silpnas gimdos kaklelis, policistinių kiaušidžių sindromas. Iš infekcijų pavojingiausios šios: raudonukė, citomegalija ir toksoplazmozė. Didžiulę reikšmę turi motinos lėtinės ir ūmios infekcijos. Svarbu nėštumo metu nesirgti gripu, ūmia toksoplazmoze, citomegalija. Todėl dar prieš planuojamą nėštumą reikėtų išsitirti dėl lytiniu keliu plintančių infekcijų, jas gydyti, o nėštumo metu vengti kontaktų su šiomis ligomis sergančiais žmonėmis. Persileidimus įtakoja lėtinės infekcinės ligos (sifilis, tuberkuliozė), ligos, kai karščiuojama (ūminės infekcinės, gripas, raudonukė), vidaus organų ligos (širdies ir kraujagyslių, inkstų, skydliaukės).
Aplinkos ir gyvensenos veiksniai
Stiprų poveikį nėštumui daro rūkymas, narkotinių medžiagų (kokaino, ekstazio) vartojimas. Kai kurie tyrimai rodo, kad aukštas kofeino kiekis kraujyje taip pat gali lemti nėštumo nutrūkimą. Gaivus oras svarbus ne tik motinos sveikatai, bet ir tinkamam vaisiaus vystymuisi, todėl svarbu vėdinti gyvenamąsias patalpas. Ypač reikia saugotis toksiškai veikiančių medžiagų, tokių kaip švinas, arsenas, formaldehido dujos, anestezijai (bendrai nejautrai operacijos metu) naudojamų dujų ir, žinoma, radiacijos. Vaisiaus žūtį ir persileidimą gali sukelti traumos (kai smūgio metu atsiskiria placenta), grubūs lytiniai santykiai, ypač pirmaisiais nėštumo mėnesiais, psichinės traumos, stresas. Svarbu nėščiosios darbo ir gyvenimo sąlygos.
Vyro vaidmuo
Persileidimas gali kilti dėl vaisiaus patologijų, mamos ligų, socialinių-ekonominių priežasčių, net dėl tėvo kaltės (dėl vyro spermos patologijų). Apie 20 proc. persileidimų įvyksta dėl vyro spermatozoidų pakitimų, kurie gali atsirasti dėl infekcinių ligų (persirgta kiaulyte, jonizuojanti radiacija, ilgalaikis apsinuodijimas benzinu, nikotinu, alkoholiu, sunkiaisiais metalais).
Persileidimo tipai ir simptomai
Persileidimai gali būti klasifikuojami pagal tai, kuriuo nėštumo laikotarpiu įvyksta. Pirmojo trimestro metu persileidimą nulemia chromosomų defektai arba placentos problemos. Antruoju trimestru persileidimus dažniausiai sukelia minėtos lėtinės ligos, infekcijos, silpnas gimdos kaklelis, policistinių kiaušidžių sindromas.
Ankstyvas ir vėlyvas persileidimas
Ankstyvas persileidimas yra tuomet, kai jis įvyksta iki 12 nėštumo savaitės. Būtent tokiu metu persileidimas įvyksta dažniausiai. Įprastai moteris tuomet jaučia skausmus ir pilvo spazmus centrinėje pilvo dalyje. Kartais pasireiškia aštrus skausmas pilvo apačioje, kuris gali trukti net keliasdešimt valandų. Skausmus gali, bet nebūtinai lydi kraujavimas. Neretai gali pasireikšti nežymūs „tepimai“, kurie tęsiasi net kelias dienas. Apie prasidėjusį persileidimą gali perspėti atsiradę kraujo krešuliai. Vėlyvas persileidimas įvyksta tarp 13 ir 22 nėštumo savaičių. Jis sudaro maždaug 25 proc. visų persileidimo atvejų. Skirtingai nuo ankstyvo persileidimo, kurio priežastis įprastai yra vaisiaus vystymasis, vėlesnis persileidimas įvyksta dėl sutrikimų moters organizme - per mažos hormonų gamybos, neteisingo vaisiaus prisitvirtinimo. Vėlesnio persileidimo požymiai - kelias dienas pasirodančios rožinės ar rudos išskyros, turinčios specifinį kvapą.
Gresiantis, prasidedantis ir progresuojantis persileidimas
Gresiančiam persileidimui būdingas nežymus kraujavimas, kurį lydi pilvo skausmai. Daugelį gresiančių persileidimų galima išgelbėti. Tokiais atvejais gydytojai pataria gulėti lovoje, neretai moteris yra hospitalizuojama. Jai atliekamas ultragarsinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kaip vystosi vaisius. Taip pat atliekami hormoniniai tyrimai, norint nustatyti, ar hormonų koncentracija yra pakankama nėštumui išsaugoti. Vis dėlto, jeigu skausmai dažnėja bei tampa reguliarūs, kraujavimas tęsiasi net 2 ar 3 savaites, kraujyje aptinkama mažai hormono chorioninio gonadotropino, tokio nėštumo prognozė yra nepalanki. Juolab, jeigu ultragarsu nustatoma, kad vaisius yra per mažas nėštumo laikui, nejudrus, o jo širdis neplaka. Jei moteris numoja ranka į pirmuosius persileidimo simptomus arba gydymas įtarus gresiantį persileidimą yra neefektyvus, tuomet išsaugoti vaisių tampa nebeįmanoma. Moteriai įvyksta persileidimas, o jo simptomai yra stiprūs skausmai, pilvo spazmai ir itin gausus kraujavimas. Gimda kietėja, nors jos dydis atitinka nėštumo laiką, tačiau gimdos kaklelis būna prasivėręs ir šiek tiek sutrumpėjęs. Nėštumas nutrūksta tuomet, jei atsiskiria daugiau kaip trečdalis chorioninio dangalo. Nėštumo išsaugoti neįmanoma progresuojančio persileidimo metu. Pastarajam būdinga tai, kad atsiskyręs chorionas ir žuvęs gemalas dėl gimdos susitraukimų išstumiamas iš gimdos į jau atsidariusį gimdos kaklelį. Sąrėmiai nuolat stiprėja, moteris gausiai kraujuoja. Gimda būna standi, o gimdos kakšelyje apčiuopiami vaisiaus audiniai.
Simptomai
Dažniausias persileidimo simptomas yra kraujavimas iš makšties. Kraujavimas gali prasidėti kaip dėmė, padidėti ir tapti krešuliais, kartu su mėšlungišku skausmu. Kai gresia persileidimas, nėščiajai gali skaudėti arba mausti pilvo apačią, skauda nugaros apačią, iš gimdos pasirodo kraujingos išskyros, gali kietėti gimda. Jeigu persileidimo priežastis - gimdos kaklelio nepakankamumas, moteris gali nejausti ypatingų požymių, pranašaujančių persileidimą. Nėščiajai skiriamas tausojantis (apsauginis) režimas. Kartais moteris net paguldoma į ligoninę. Specifinių vaistų nuo persileidimo nėra, tačiau tokiai moteriai paprastai skiriama vitaminų ir mineralinių medžiagų, raminančių vaistų, pavyzdžiui, valerijono. Labai svarbu moters gera psichologinė būsena, ramumas, tvirtybė ir tikėjimas sėkminga pabaiga. Privaloma važiuoti į ligoninę, kai nėštumo nepasiseka išsaugoti ir įvyksta persileidimas, ligoninėje su narkoze išvaloma gimdos ertmė. Taip nepadarius, gimdoje gali likti negyvų audinių, kurie sukeltų lytinių organų uždegimus ir kitas problemas. Po gimdos išvalymo procedūros skiriami gimdą sutraukiantys vaistai, antibiotikai, vitaminai, raminantys vaistai. Pajutus šiuos simptomus būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Tepimas, išskyros su krauju. Spazmai. Sąrėmiai. Gimdos kaklelio atsivėrimas. Kraujavimas. Vykstant persileidimui kraujavimas tampa vis intensyvesnis, kraujas yra raudonos arba rusvos, rudos spalvos. Nėštumo simptomų išnykimas. Persileidimui jau prasidėjus, deja, jo sustabdyti nėra įmanoma.
Pasikartojantys persileidimai ir jų prevencija
Pasikartojantys savaiminiai persileidimai yra rimta problema daugeliui šeimų. Beveik 5% porų, norinčių susilaukti kūdikio, negali tapti tėvais dėl pasikartojančių persileidimų. Kai kurių studijų duomenimis įrodyta, kad jei persileidimas įvyko dėl vaisiaus chromosomų skaičiaus pokyčio, daugiau kaip 2/3 sekančių nėštumų būna sėkmingi. Jei tyrimo metu paaiškėja būtent tokia persileidimo priežastis - tai gera žinia - galima prognozuoti sėkmingą kitą nėštumą. Tais atvejais, jeigu nustatomas normalus kariotipas, rekomenduojama papildomai tirti moterį. Tyrimais įrodyta, kuo daugiau vienas po kito įvyko spontaninių persileidimų tai pačiai moteriai, tuo mažesnė chromosominės patologijos tikimybė.
Kitas svarbus žingsnis - išsiaiškinti galimas persileidimo priežastis ir nustatyti rizikos veiksnius. Planuojant kitą nėštumą reikėtų jas išsiaiškinti, kad vėl neįvyktų tragedija. Įvykus persileidimui patariu - pirmiausia bandykite išsiaiškinti priežastis. Tai ne visada pavyksta, bet bandyti verta. Kitą nėštumą būtinai planuokite, neskubėkite vėl be atodairos pastoti. Laikas Jums reikalingas, kad pailsėtumėte ir atliktumėte kelis svarbius tyrimus. Pirmiausia išsitirkite dėl lytiniu keliu plintančių ir bendrų organizmo infekcijų. Jei sužinojote, kad sergate chlamidijoze ar kita lytiniu keliu plintančia infekcija, būtinai prieš vėl pastodama išsigydykite. Prieš vėl pastojant reikėtų atlikti hormoninius tyrimus, apie juos smulkiau irgi papasakos ginekologas, jei reikia, jis skirs siuntimą pas gydytoja endokrinologą. Būtinai atlikite echoskopinį bei rengenologinį gimdos tyrimą, gali daug kas paaiškėti (gal persileidimas įvyko dėl kokių gimdos patologijų). Lengva patarti, bet vis dėlto - prieš vėl pastodama pasistenkite susitvarkykite buitį, darbo ir poilsio sąlygas.
Sužinokite, kaip mityba gali paveikti persileidimo riziką, pasinaudodami dr. Loros Shahine patarimais.
Emocinė ir psichologinė pagalba
Psichologai mano, kad patyrus persileidimą žmonės patiria tas pačias 5 gedėjimo stadijas kaip ir po artimo žmogaus mirties - neigimas, derybos, pyktis, liūdesys ir susitaikymas. Viena moteris labai greitai pereina visas stadijas, kitai reikia laiko, kol susitaikoma su netektimi ir pradedama gyventi toliau. Bet kuriuo atveju gyvenimas jau nebebus toks kaip anksčiau. Persileidus labai aktyviai bandoma surasti priežastis, kodėl tai įvyko, ieškoma kaltųjų ir labai dažnai moteris kaltina save arba partnerį. Būna sunku žiūrėti į kitas nėščiąsias parduotuvėje, gatvėje ar poliklinikoje, apima pavydas, pyktis, „kodėl man taip nesiseka“, „kuo aš nusikaltau“. Nebandant išbristi iš neigiamų minčių srauto, pacientė pereina į liūdesio stadiją, apima depresinė nuotaika, apatija, nieko nesinori daryti, gali prasidėti depresija. Vyrai yra linkę mažiau rodyti savo jausmus dėl kūdikio praradimo arba apskritai juos neigia, tačiau tai nereiškia, kad jie neišgyvena netekties. Šią problemą dar labiau pagilina tai, kad po įvykusio persileidimo tiek aplinkiniai, tiek ir patys vyrai neretai susikoncentruoja tik į moters emocinius bei fizinius išgyvenimus ir pagalbą jai. Visgi, nepriklausomai nuo lyties, neigiamos emocijos niekur nedingsta, o paslapčia kaupdamosi tik gilėja. Todėl vyrai turėtų neslopinti savo jausmų, nesislėpti po kauke „vyrai juk neverkia“ ir duotų sau laiko bei erdvės išgedėti skausmą, nesibaimindami nei liūdesio, nei silpnumo akimirkų, nei neįprastų būsenų (pvz., nuotaikų kaitos, bejėgiškumo jausmo) ar poelgių. Tačiau taip pat svarbu, kad partneriai neužsisklęstų vienas nuo kito ir dalintųsi savo išgyvenimais, nekaltintų vienas kito, arba priešingai nepradėtų prisiimti tariamos kaltės, tarsi norėdami palengvinti kito savijautą (o šiose situacijose kaltų tikrai nėra).
Pirmomis dienomis svarbu dažnai keisti įklotus, apsiprausti intymiai higienai skirtomis priemonėmis, kad nekiltų pavojus lytinių organų infekcijai (susikaupęs kraujas yra gera terpė bakterijoms daugintis ir plisti). Nenaudokite tamponų į makštį. Per anksti pradėjus lytinį gyvenimą atsiranda gimdos infekcijos rizika, kadangi po persileidimo gimdos kaklelis būna nežymiai praplėstas ir infekcijai lengviau plisti. Sveika ir visavertė mityba būtina greitam organizmo atsistatymui. Su maistu svarbu gauti subalansuotą kiekį angliavandenių, baltymų ir riebalų. Įvykus savaiminiam persileidimui, rekomenduojama apsilankyti pas savo gydytoją akušerį ginekologą maždaug po 1-2 savaičių. Apžiūros metu gydytojas įvertins, ar visi nėštumo audiniai pasišalino savaime. Jeigu persileidimas įvyko dalinai, bus paskirtas papildomas gydymas arba operacinis gydymas, jei tęsiasi gausus kraujavimas iš gimdos. Nuo emocinės būsenos priklauso visas sveikimo laikotarpis. Įvykęs persileidimas visada palieka randą širdyje. Skirtingi žmonės skirtingai reaguoja į persileidimą, viena moteris susitaiko tą pačią dieną ir nori kuo greičiau bandyti pastoti, o kitai reikės nemažai laiko, kol siela pasveiks ir pasiruoš be baimės bandyti dar kartą. Svarbu neskubinti proceso, leisti sau išgyventi tiek laiko, kiek atrodo reikalinga. Kalbėkite apie savo jausmus su artimaisiais, su vyru, kuris greičiausia jaučia tą patį, tik bijo tai parodyti (juk jis yra „stiprioji lytis“). Yra ir savitarpio pagalbos grupių, kur susiburia likimo draugai, - ieškokite pagalbos ten, svarbu kalbėti apie tai atvirai, neužsisklęsti ir nekaupti neigiamų emocijų. Jokiu būdu nekaltinkite nei savęs nei kito asmens dėl įvykusios nelaimės, nes dažniausiai kaltų nėra.
tags: #persileidimas #del #vyro
