Vaikai iš prigimties yra judrūs. Poreikis judėti reiškiasi bėgiojimu, išdykavimu, įvairiais judriais žaidimais, suaugusiųjų ir bendraamžių judesių bei veiksmų mėgdžiojimu, lenktyniavimu (Adaškevičienė, 2004). Judėjimas yra itin svarbus ikimokykliniame amžiuje, nes leidžia vaikui įgyti patirties, normaliai vystytis, augti sveikam, susiformuoti judėjimo ir sveikatos įpročius, kurie dažniausiai išlieka visam gyvenimui.

Vaikystė yra ne tik žmogaus, bet ir visuomenės edukacinės, dvasinės kultūros raidos produktas. Kadangi prigimties pakeisti negalima, visą dėmesį derėtų skirti aplinkai, sudarančiai sąlygas vaiko ugdymuisi (Burvytė, Ralys, 2011). Vidaus ir lauko ikimokyklinio ugdymo įstaigos aplinka - svarbus vaikų fizinio aktyvumo (toliau - FA) skatinantis veiksnys. Aplinkos infrastruktūra turi didelę reikšmę vaiko judėjimo motyvacijai, traumų prevencijai, judėjimo kokybei, sveikatai ir kt., tačiau visada lauke vaikai turi daugiau galimybių intensyviau judėti nei patalpoje.

Lietuvos klimatinės sąlygos (krituliai, stiprūs vėjai, šaltas oras ir kt.) dažnai riboja ikimokyklinio amžiaus vaikų, ypač silpnesnės sveikatos ir mažiau užsigrūdinusių, judėjimo lauke galimybes. Todėl tenka ieškoti efektyvesnių vaikų judėjimo būdų, pritaikant ikimokyklinio ugdymo įstaigos vidaus ir lauko aplinką FA.

Fizinio aktyvumo svarba ikimokykliniame amžiuje

Aktyviai judant gerinama vaiko širdies ir kraujagyslių sistemos (Grobovienė, Štarienė, 2007; Kenney ir kt., 2012; Salazar ir kt., 2014), plaučių veikla (Grobovienė, Štarienė, 2007), FA daro teigiamą įtaką kaulinei sistemai (Ransdell ir kt., 2009), padeda koreguoti laikyseną ir išvengti jos sutrikimų (Juškelienė, 2007), reguliuoti svorį, išvengti nutukimo (Čijunskienė, 2009; Bélanger ir kt., 2016), turi teigiamą poveikį emocinei jausenai (Ransdell ir kt., 2009; Hogan ir kt., 2015).

FA turi įtakos pažintinei vaiko raidai, lavina sensorinę motoriką (ypač regos, lytėjimo, rankos judesių koordinaciją, orientaciją erdvėje ir krypties suvokimą), skatina per judėjimą ieškoti, atrasti, pažinti, o tai suponuoja pozityvius fizinio ir psichinio brendimo pokyčius.

Ikimokykliniame amžiuje suformuoti vaikų judėjimo įgūdžiai ir įpročiai, sveikatai palanki elgsena, turi įtakos vaikų elgsenai ir būnant vyresnio amžiaus.

Šiuolaikinių vaikų fizinio aktyvumo iššūkiai

Šiandieniniai vaikai, alfa kartos atstovai, nuo mažens augantys su išmaniaisiais žaislais, aprūpinti naujausiomis informacinėmis technologijomis (toliau - IT). A. Cross-Bystrom (2010) šiandienos vaikų kartą vadina technologijų karta, kuri naudoja kompiuterius ir kitas IT dar neišmokusi kalbėti.

Pastaraisiais metais pastebimos ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos blogėjimo tendencijos, siejamos su nepakankamu FA. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2014 metais daugiau nei 41 milijonas vaikų iki penkerių metų amžiaus turėjo antsvorį (WHO, 2016). Visame pasaulyje labai padidėjo vaikų ir paauglių svoris, o daugelyje Europos šalių 20 proc. vaikų turi antsvorį (Salazar ir kt., 2014, p. 1005).

Nors PSO rekomenduoja kiekvieną dieną judėti ne mažiau kaip 1 val. per dieną, tačiau tyrimai rodo, kad vaikai juda vis mažiau ir tai matoma jau ikimokykliniame amžiuje: šio amžiaus vaikai per dieną laisvo pobūdžio lauko žaidimuose juda 34 min. per dieną (Kahan ir kt., 2016); ugdymo įstaigose vaikai vidutiniškai aktyviai juda nuo 7 iki 13 minučių per 7 valandų darbo dieną (Bélanger ir kt., 2016); stebėjimo metu nustatyta, kad vaikų aktyvi veikla ugdymo įstaigoje sudaro 10 proc.

2016 m. Lietuvoje atliktas pirmasis mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimas parodė, kad tik vienas iš 10 mokyklinio amžiaus vaikų kasdien ne pamokų metu sportavo 60 minučių ir ilgiau (pagal PSO rekomendacijas).

Dinaminės ugdymo(si) aplinkos samprata

Mokslinėje literatūroje skiriama įvairi ugdymo(si) aplinka, kuri nusakoma sampratomis: mokymo(si) aplinka (Lipinskienė, 2002; Karenauskaitė, 2006; Brazdeikis, 2009; Dumont ir kt., 2010 ir kt.), edukacinė aplinka (Jucevičienė, 2008; Valinevičienė, 2013 ir kt.), psichologinė ugdymo(si) aplinka (Muijs, Reynolds, 2011; Eggen, Kauchak, 2013 ir kt.), fizinė ugdymo(si) aplinka (Dodge ir kt., 2008; Kučinskienė, Gerikienė, 2017 ir kt.) ir daug kitų. Nors visos sampratos apibūdina ugdymo(si) aplinką skirtingu požiūriu, tačiau jas vienija bendra prasmė - aplinkos teigiamas poveikis vaiko augimui, vystymuisi ir brandai, skatinant, žadinant, įgalinant vaiko veikseną.

Žodis „dinamiškas“ žodynuose aiškinamas dviem prasmėmis: kintantis ir judrus (galintis judėti) (Tarptautinių žodžių žodynas, 1985). Taigi dinamišką aplinką galima suvokti kaip nuolat besikeičiančią, prisitaikančią prie kintamų aplinkos veiksnių ir sąlygų. Kita vertus, dinamišką aplinką galima suvokti ir tokią, kuri pati skatina ir įgalina ugdytinį judėjimui.

Mokslinės literatūros ir dokumentų analizė leido apibrėžti dinaminės ugdymo(si) aplinkos sampratą: dinaminė ugdymo(si) aplinka - erdvė, kurioje sinergiškai sąveikaujant architektūros ir edukacijos dimensijoms aktyvinama vaikų veikla ir skatinamas jų FA, stiprinantis vaikų sveikatą ir kryptingai veikiantis asmenybės brandą.

Ankstesnėse publikacijose pažymėta, kad vaikų FA raiška ir sklaida gali būti plėtojama, kai integraliai ugdomos žinios, gebėjimai, vertybinės orientacijos, naudojant vaiko motyvaciją aktyvinančias strategijas, sociokultūrinių veiksnių įtakos kontekste ir kuriant palankią FA aplinką ugdymo įstaigoje ir šeimoje esamomis sąlygomis (Adaškevičienė, Strazdienė, 2013).

Architektūros ir edukacinės dimensijos dinaminėje aplinkoje

Architektūros dimensiją apima šie elementai: objekto funkcija ir koncepcija (interjeras, eksterjeras, landšaftas), architektūrinė meninė ir medžiaginė raiška, planiniai ir erdviniai sprendimai, vizualiniai ir funkciniai ryšiai, kontekstualumas, konstrukciniai sprendimai ir kt. Edukacinę dimensiją sudaro tokie elementai: ugdymo tikslas, jo turinys, mokymo(si) metodai, formos, priemonės, ugdytojo ir ugdytinio santykiai, psichologinė atmosfera ir kt.

Anot E. Adaškevičienės (2004), sukurti vaikų FA optimalią aplinką galima vadovaujantis šiais reikalavimais: ji turi būti saugi, įvairi, patraukli, erdvi; erdvės turėtų būti sutvarkytos taip, kad čia būtų galima žaisti ir pavieniui, ir didesnėmis grupėmis; įranga, medžiagos įvairios, tvirtos ir malonios; inventorius išdėliotas žemai; priemonės keičiamos atsižvelgiant į kintamus vaikų interesus, pomėgius ir amžių; būtina vieta vaiko asmeniniams daiktams pasidėti; naudotinos minkštos, švelnios priemonės (kilimai, pagalvės, paklotai); siekiant sumažinti triukšmą, siūloma naudoti triukšmą sugeriančias medžiagas.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į judėjimo aplinką lauke. Tyrimų nustatyta, kad net apželdinant kiemą, nudažant žaidimų aikštelės žymėjimus, sutaisant sulūžusias ar nudažant senas priemones, teigiamai veikiamas ikimokyklinukų FA (Dyment, Coleman, 2012). Vaikai, kuriems buvo suteikta galimybė veikti įvairios topografijos (gamtinėje) aplinkoje, buvo aktyvesni šokinėdami, bėgdami, kopdami ir kt. Buvo nustatyta, kad pagerėjo vaikų, kurie aktyviai žaidė vienerius metus gamtoje, pusiausvyra, judrumas, bendra motorinė būklė. Tyrimų įrodyta, kad žaidimai gamtoje skatina vaikų kūrybiškumą, pažinimą, socialumą, mažina stresą (Nedovic, Morrissey, 2013). Mokslininkai nustatė, kad vaikai daugiau žaidžia ant žolės ar žaidimų aikštelėje bei atviroje erdvėje (Kahan ir kt., 2016).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (2005) aplinka apibrėžiama kaip gamtoje funkcionuojanti sistema, kurią sudaro susiję gamtiniai ir žmogaus sukurti komponentai bei juos vienijančios natūralios ir antropogeninės sistemos.

Architektūriniai sprendimai dinamiškos ugdymo(si) aplinkos kūrimui

Tyrimui pasirinktas architektūros pavyzdžių analizės metodas. Buvo analizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų objektai, kurie savo architektūriniais sprendiniais (interjeru ir (ar) eksterjeru ir (ar) landšaftu) įprasmina dinaminės ugdymo(si) aplinkos koncepciją. Architektūros pavyzdžių analizė atlikta 2019 m. gegužės - liepos mėn. Iš pasirinktų pavyzdžių analizei atrinkti 8 pavyzdžiai pagal šiuos aspektus: 1 pavyzdys - pastato konstrukcija „laiptų“ principu, teikianti galimybę vaikams atlikti daugiau judesių; 4 pavyzdžiai, iliustruojantys interjere sukurtas dinamines ugdymo(si) aplinkas; 3 pavyzdžiai, iliustruojantys eksterjero ir landšafto elementus dinaminėje ugdymo(si) aplinkoje.

Pavyzdžiai

• Vaikų darželis „Sakura“ Čibos mieste, Japonijoje. Gamtinis sklypo reljefas leido sukurti pastatą „laiptų“ idėjos principu. Toks architektūrinis sprendinys skatina vaikų judėjimą įveikiant kliūtis - interjere dominuojančius laiptus, o norint patekti iš vieno taško į kitą, reikia nuolat kopti pakopomis. Toks judėjimas yra aktyvesnis nei paprastai bėgiojant ar žaidžiant. Kuriant vaikų darželio pastatą buvo siekiama sukurti vientisą erdvę - išlaikyti „didelių namų“ ir „vieno kambario“ koncepciją. Išlaikant vieno atviro kambario idėją ugdymo įstaigoje išvengiama „aklų“ patalpų, viskas yra matoma. Architektūrinis sprendinys sudaro galimybių visų amžiaus grupių vaikams dalyvauti bendroje veikloje, mokytis vieniems iš kitų, vyresnieji vaikai gali padėti mažesniems vaikams ir kt.
• Dai-ichi Yochien ikimokyklinio ugdymo įstaiga Kumamoto mieste, Japonijoje. Ar kas nors vaikui gali būti smagiau nei lyjant įšokti į didelę balą? Tokią balą darželio viduje turi Dai-ichi Yochien ikimokyklinio ugdymo įstaigos vaikai. Lauko žaidimai ikimokyklinio amžiaus vaikams labai svarbūs, nes skatina patyrimo džiaugsmą, grūdina, ugdo savarankiškumą, leidžia pabūti nerūpestingiems. Vaikams sudarytos galimybės, nepaisant blogų oro sąlygų, braidyti, šokinėti, žaisti su žaislais ir kitomis priemonėmis, smėliu, akmenėliais baloje. Vaikų darželis turi vidaus kiemelį, o jo viduryje, grindyse, įrengta speciali įdauba. Lyjant lietaus vanduo patenka į šią įdaubą ir susidaro didžiulė bala, primenanti baseiną. Vaikai gali taškytis ir žaisti joje nevaržomi. Dienomis, kai nelyja, vaikų darželio vidaus kiemelis tampa badmintono ar tinklinio aikštele. Žiemą jis gali būti paverčiamas ledo čiuožykla.
• „Guardian Early Learning“ - „Barangaroo“ vaikų ankstyvojo ugdymo ir priežiūros centras Sidnėjuje, Australijoje. „Guardian Early Learning Group“ yra įsteigę nemažai ankstyvojo mokymosi ir ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros centrų Australijos sostinėje Sidnėjuje. Juose dirba aukštos kvalifikacijos pedagogų komandos, yra įrengtos šiuolaikinės, estetiškos ir saugios aplinkos, vaikams sudaromi suderintos mitybos valgiaraščiai, veikia „atvirų durų“ politika - įstaigoje su šeima kviečiama apsilankyti bet kuriuo metu. Centras „Guardian Early Learning“ - „Barangaroo“ yra įvertintas pagal nacionalinį kokybės standartą. Vaikų ankstyvojo ugdymo ir priežiūros centre yra sukurta įvairi ir įdomi, daug išteklių turinti aplinka. Interjere sukurta gamtinės aplinkos imitacija, skatinanti vaikus ieškoti, atrasti ir judėti. Įstaigoje suformuotas nelygus - reljefinis grindų paviršius, su kalvelėmis, žolės imitacijos danga, medinėmis lentomis, „upelio“ imitacijomis, sukurtomis iš natūralios medžio žievės, smėlio sankaupomis, tilteliais, laipteliais ir pan. Vyrauja lenktos linijos, primenančios natūralią gamtą. Vaikams sudaroma galimybių judėti tokiu paviršiumi, kuris egzistuoja natūraliomis sąlygomis gamtoje. Tokiu būdu vaikai mokosi atlikti įvairius judesius (perlipti, pralįsti, šliaužti, nušokti ir kt.), juos koordinuoti, išlaikyti pusiausvyrą, įvertinti kliūties sudėtingumą ir kt.
• Vaikų darželis „Children’s House in Riedlepark“ Friedrichshafen mieste, Vokietijoje. Šiame vaikų darželyje atsispindi pasaulyje populiarėjanti tendencija ugdymo įstaigose naudoti natūralias gamtines spalvas ir interjero detalėmis atspindėti gamtos formas: akmenis, kopas, lizdus, debesis, samanas ir kt. Pastatas yra dviejų aukštų. Architektūriniu fasado akcentu tampa plati, per visą šiaurinio fasado plotį, veja apželdinta rampa. Ja galima iš antro aukšto nusileisti tiesiai į greta esantį Riedl parką ir lauko žaidimų aikšteles. Ant rampos įrengtas lenktų linijų pasivaikščiojimo takas. Pastato viduje vietoj įprastos uždaros aktų salės dominuojančia erdve tampa pirmo aukšto fojė su plačiais laiptais į antrą aukštą. Laiptų pakopos suprojektuotos taip, kad gali būti pritaikomos kaip sėdėjimo suolai ar rampa čiuožti, kopti arba pakylos chorui ir kitiems renginiams. Po laiptais yra įrengtos nišos slėpynėms ir vaikų žaidimams. Šiomis subtiliomis ir logiškai apgalvotomis detalėmis yra panaudojama vidaus erdvė aktyviam judėjimui, žaidimams ir renginiams, o erdvė gali būti lengvai pritaikoma pagal kasdienius poreikius. Pagrindiniu interjero akcentu tampa vadinamasis kokonas. Tai organiškų lenktų formų balkonas - atskira patalpa, į kurią galima patekti iš antro aukšto atviro koridoriaus.
• Vaikų darželis „Lotte“ Tartu mieste, Estijoje. Pastato pirmo aukšto plano architektūrinė idėja yra trys tarpusavyje besikertantys stačiakampiai, sudarantys šešiakampę bukų galų žvaigždę. Pastato perimetras sudaro kvadratą. Tokiu būdu buvo išvengta koridorinės sistemos darželio viduje. Grupės buvo įrengtos stačiakampių galuose, o tarpuose tarp jų susiformavo vidinės uždaros, jaukios lauko erdvės. Pastato centre įrengta didelė salė, esanti maždaug metru žemiau nei pirmo aukšto grindų lygis. Salę juosia šiek tiek aukščiau esantis vingiuojantis koridorius, jis yra kaip mini balkonas ir žaidimų zona vaikams. Centrinė salė ir pastato vidaus erdvės pritaikytos aktyviai vaikų fizinei veiklai. Čia įrengtos čiuožyklos ir sporto sienelės, yra pakankamai vietos žaisti kamuoliais, šokti, lakstyti ir pan.
• Vaikų lopšelis-darželis „KM“ Idzumio mieste, Japonijoje. Vaikų lopšelio-darželio „KM“ pastatas suprojektuotas taip, kad vaikai galėtų kuo daugiau judėti. Tam buvo specialiai įrengtos plačios rampos, kuriomis būtų galima užlipti iš vidinio kiemo į antrą aukštą, o nuo laiptų aplink pastatą patekti iki vidinio kiemo. Buvo pastebėta, kad judėjimas tokiu principu ypač pagerino vaikų fizinį aktyvumą. Rampos ir vidinis kiemelis specialiai apželdinti natūralia veja, kad urbanizuotoje pramoninėje teritorijoje vaikai kuo labiau jaustų gamtą.
• „Forfatterhuset Kindergarten“ vaikų darželis Kopenhagoje, Danijoje. Vaikų darželis buvo statomas istoriniame rajone, todėl buvo siekiama sukurti architektūrinę darną su aplinkiniais raudonų plytų pastatais. Visi darželio fasadai yra užapvalintais kampais, tarsi „apgaubti“ vertikaliais, ritmiškai išdėstytais elementais, kurie nuo fasadų apdailos darniai pereina į apsauginę tvorą ar stogo turėklus, sudarydami sąlygas saugiam vaikų judėjimui. Vaikų darželio kieme sukurta aplinka skatina vaikus aktyviai fiziškai judėti ir sportuoti. Čia suformuotas žemės reljefas su kalvelėmis yra apželdintas veja arba padengtas kitomis gamtinėmis medžiagomis.

Visi žinome posakį "Sportas - sveikata", kuris savyje neša daug tiesos. Žmogui norint palaikyti kūną sveiką ir energingą, išlikti žvaliam ir geros nuotaikos - būtinas judėjimas. Todėl jau mokykloje mokoma kūno kultūros, kuri padeda suprasti bazinius pratimus, išmokti komandinių žaidimų, lavinti savo kūno sugebėjimus. Kūno kultūros mokytojas dažnai tampa lyg draugas, su kuriuo galima smagiai ir aktyviai praleisti laiką.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams fizinis aktyvumas yra prigimtinis. Vaikams būdingas didelis judėjimo poreikis. Aktyvi sportinė veikla padeda palaikyti gerą emocinę savijautą, skatina smagiai praleisti laiką kartu, drauge įveikti numatytas netradicinėje erdvėje sportinės veiklos užduotis gerinant komandinio darbo, komunikacijos, savitarpio pagalbos ir atsakomybės įgūdžius.

Remiantis paskutiniais vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumo tyrimais, vaikai daug laiko praleidžia pasyviai, prie televizoriaus ar kompiuterio. Ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankantys vaikai 2 kartus per savaitę dalyvauja kūno kultūros užsiėmimuose, tačiau to nepakanka augančiam vaikui. Skatinti ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinį aktyvumą, kilnų elgesį ir bendradarbiavimą.

Respublikiniai festivaliai vyksta didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Jų metu siekiama, kad kuo daugiau vaikų patirtų džiaugsmą ir pozityvias emocijas sportuodami ir bendraudami tarpusavyje. Futboliukas- tai mažasis futbolo brolis. Čia svarbu ne ūgis…ir netgi ne smūgis. Mažasis “Futboliukas” - tai netradicinis, įdomus, linksmas būdas stiprinti ne tik vaikų fizinę sveikatą, bet ir ugdantis drąsą, ryžtą, draugiškumą, pasitikėjimą, atsakingumą už save ir šalia esantį. Vaikai dalyvaudami “Futboliuko” treniruotėse mokosi komandinio, garbingo ir sąžiningo žaidimo, kūno ir kamuolio valdymo technikos.

Fizinis aktyvumas - tai veiksnys, kuris formuoja vaiko organizmą ir jo funkcijas. Jis ugdo ir stiprina visas organizmo sistemas, veikia jų funkcijas ir gyvybingumą. Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Inkarėlis“ nuo 2018 metų sausio mėn. vykdoma neformaliojo (papildomo) ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų švietimo fizinio ugdymo programa. Tikslas - tausoti ir stiprinti fizinę ir psichinę vaikų sveikatą, tenkinti svarbiausius poreikius: judėjimo, fizinio ir psichinio saugumo, bendravimo, pažinimo, saviraiškos.

Neformaliojo (papildomo) fizinio ugdymo mokytoja dirba ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Renata Viržintienė, turinti universitetinį išsilavinimą, 27 metų pedagoginę darbo patirtį. Pedagogė nuolat kelia kvalifikaciją seminaruose apie vaikų sveikatos ugdymą, su vaikais dalyvauja respublikiniuose, miesto organizuojamuose projektuose, parodose, konkursuose (,,Futboliukas“, laimėtas prizas ,,Lietuvos mažųjų žaidynės“, „Daryk kaip gali, naudok ką turi“, ,,Mano olimpinės svajonės“ laimėtas paguodos prizas ir t. t.), įtraukia įstaigos bendruomenę į organizuojamus renginius, akcijas, žygius (,,Sportuojantis koridorius“, ,,Mažieji turistai“, gauta padėka ,,Solidarumo bėgimas“, gautos 3 padėkos ir kt.).

2023 m. Mūsų lopšelis-darželis ,,Inakrėlis” jau ketvirtą kartą dalyvavo Lietuvos mažųjų žaidynėse. Projekto metu didelis dėmesys buvo skiriamas fiziniam raštingumui ir jo ugdymo galimybėms, o į veiklas įsitraukė visos 3-7 m. vaikų amžiaus grupės. Fizinio raštingumo modelis buvo puikiai pritaikytas Mažųjų žaidynėse. Ikimokyklinukai ir priešmokyklinukai projekto metu ugdėsi ne tik fizines savybes, bet ir motyvaciją judėti visą gyvenimą. Projekte buvo siekiama įtraukti vaikus į jiems patrauklias fizinio aktyvumo veiklas, kurių metu bus ugdomos jų fizinės kompetencijos, didės pasitikėjimas savimi. Šių metų žaidynės vyko trimis etapais. Pirmojo etapo metu vaikai dalyvavo 8 virtualiuose fizinio raštingumo užsiėmimuose. Antrojo etapo metu, gegužės 19 d., suorganizuotas festivalis įstaigoje, o finaliniame etape - priešmokyklinio ugdymo grupės „Pelėdžiukų“ komanda birželio 4 d. Birželio 4 d. garbingai ir smagiai mūsų lopšelio-darželio ,,Inarėlis” komanda dalyvavo respublikiniame ikimokyklinio ugdymo įstaigų projekto ,,Lietuvos mażųjų žaidynės 2023″ finaliniame festivalyje Palangos mieste.

Neformaliojo vaikų švietimo fizinio aktyvumo skatinimo programa pritaikoma įvairių ugdymo(si) poreikių turintiems vaikams.

tags: #ikimokyklinio #ugdymo #kuno #kulturos #tikslas

• Patarimai darželių grupių puošybai
• Istoriniai faktai apie Anykščių savivaldybę
• Nėštumo planavimas
• ikimokyklinio amžiaus vaikų konkursai
• Apvaisinimas motinai ir vaikui