Ankstyvojoje Lietuvos fotografijos istorijoje dominuoja vyrų vardai ir pavardės. Tačiau dėl to dar labiau išryškėja Paulinos Mongirdaitės - pirmosios Lietuvos fotografės, leidėjos ir dailininkės - figūra.
Žvelgiant į jos kūrybinį palikimą, akivaizdu, jog ji buvo užsispyrusi fotografijos darbininkė: pati ruošė chemikalus, reikalingus nuotraukų spausdinimui, buvo sukaupusi nemažą savo darbų stiklo plokštelių archyvą. Maža to, savo aistrą fotografijai sumaniai derino su pomėgiu piešti, kurdama miniatiūras su Palangos vaizdais, kurie virsdavo albumėliais atminimui.
1880-1884 m. Paulina mokėsi Varšuvoje. Mongirdų šeima neturėjo pajamų, tad Paulinai grįžus iš mokslų ir įsikūrus Palangoje, ji su motina bandė verstis siuvimu. Tačiau dėl prastos sveikatos šią veiklą netrukus buvo priversta nutraukti, nors pomėgio siūti neatsisakė visą gyvenimą.
Toje pačioje gatvėje 42 numeriu pažymėtame name fotopaviljoną ir fotoprekių krautuvę nuomojosi Jadvyga Golč (Jadwiga Golcz, 1866-1936), kurios ateljė nuolatos nemokamai praktikavosi bent kelios merginos. Iki tol į šį kurortą fotografas atvykdavo iš Telšių, o nuotraukas užakovams siųsdavo paštu. Tačiau nuo dabar Palanga turėjo savo fotografę - jauną, žavią ir šiuolaikišką.
Medinis Paulinos namelis stovėjo Mongirdų sklype, toliau nuo gatvės, vakarų pusėje. Namelio viduje rytų pusėje esantis tamsus prieškambaris vedė tiesiai į siaurą fotografijos laboratoriją, dešinėje buvo jos miegamasis (kartais ir fotografijos dirbtuvės), kairėje - kambarys svečiams, o iš jo - išėjimas į įstiklintą fotopaviljoną. Kadangi elektros nebuvo, paviljonas, kaip ir visos to laiko ateljė, buvo dienos šviesos - stikliniu stogu ir siena.
Pavilione fotografė turėjo ir kelias pakabinamas dekoracijas. Viena reprezentavo kurortą - drobėje nutapyta audringa padangė ir jūra. Kita sudarė antikinės terasos iliuziją - joje pavaizduota užuolaida, arkinė kolonada, vijokliai, balkonėlis su gėlių vazomis ir palmėmis.
Miela, atvirai bendraujanti fotografė sugebėdavo sukurti jaukią atmosferą, kurioje nuotraukų herojai jautėsi laisvai. Todėl fotografė dirbo nuo ryto iki vakaro, žiemą ir vasarą, darbo dienomis ir savaitgaliais, dažnai ir naktį, užsidariusi tamsoje ryškino negatyvus, dienomis spausdino nuotraukas, rašė sąskaitas, skubėjo įvykdyti užsakymus.
Daugiausia ji fotografavo miestelio ir apylinkių gyventojus, žydus, valstiečius, pasienio muitinės kareivius. Neabejotinai jau tuomet Palangos paplūdimys bei jame vykstanti veikla buvo vienas iš populiariausių šio kurorto objektų.
| Laikotarpis | Apibūdinimas |
| 1899-1902 m. | Atvirlaiškių chronologija rodo, kaip Paulina pamažu perėjo nuo grafikos prie fotografinio atvaizdo: pirmieji atvirukai - litografuota spalvota grafika, vėliau - nuotraukos, bet vis dar papuoštos grafiniais elementais, rėmeliais, arba fotografija ir piešinys sujungiami į vieną visumą. |
| Nuo 1902 m. | Atvirukai spausdinami vien iš nespalvotų fotografijų. |
| 1901-1903 m. | Viena žymiausių Maskvos poligrafijos įmonių „Фототипия Шерер, Набгольц и Ко.“ išleido garsiausią ir kolekcininkų labiausiai vertinamą numeruotų Rusijos imperijos vaizdų atvirlaiškių seriją, žinomą kaip „Raudonasis Šereris“. |
| 1902-1912 m. | Gausiai leido atvirukus su Palangos vaizdais, sulaukė dėmesio ir atvirukai istorinėmis temomis. |
Keturiolika metų iki 1913 m. fotografė kasmet išleisdavo po atvirukų seriją su Palangos vaizdais. Šalia kurorto vaizdų nemažo dėmesio sulaukė ir Vakarų Europoje populiarūs atvirukai istorinėmis temomis.
Legenda byloja, kad XIX a. pradžioje Mongirdų viloje buvo apsistojęs poetas Adomas Mickevičius.
Gausiai fotografės leisti atvirukai pergyveno jų autorę. Praėjus daugeliui metų po fotografės mirties, jos darbai neprarado savo vertės ir net prisideda prie buvusio vaizdo atkūrimo darbų. 2011 m. jie pagelbėjo atkuriant Palangos Tiškevičių rūmų šiaurinę terasą, 2015 m. -.
1915 m., Pirmojo pasaulinio karo metu, Palangos miestelį užėmė vokiečių kariuomenė. Kurortas apmirė: ne tik nebeatvykdavo vasarotojų, bet išvyko ir daugybė vietinių gyventojų.
Viena iš puikiai išsilaikiusių fotografijų saugoma L. Gira, su užrašu: „Liudo Giros nuosavybė. Dr. Basanavičius Palangoj palangiškio jubiliejinio spektaklio dalyvių tarpe dr. Vaineikio namuose“. Ir fotografės ranka pažymėta: „Palanga. Fotog. P. Mongirdaitė. Vytauto g-vė N 14“.
Fotografė mirė 1924 metų lapkričio 5 dieną Palangoje. Palaidota Palangos kapinėse, netoli koplyčios.
Savo nuotraukomis ji atskleidė pajūrio apylinkių grožį, to meto kultūrą bei istoriją reprezentuojančius vaizdinius, žmonių sugyvenimą ir pramogas Palangoje - mieste, kuris šiandien įgavęs vasaros sostinės vardą.
