Vienas iš esminių lyčių lygybės klausimų - požiūris į abortus. Jis gali būti absoliučiai neigiamas, kai reikalaujama besąlygiško uždraudimo ar labai griežto apribojimo, tačiau į abortą gali būti žiūrima ir kaip į tam tikrais atvejais neišvengiamą būtinybę ar kaip į moters teisę priimti sprendimus dėl savo kūno. Dabar, įteisinus medikamentinį abortą, visuomenėje padaugėjo diskusijų apie tai, kokie bus šio sprendimo padariniai.
Abortas yra medicininis terminas, reiškiantis nėštumo nutraukimą. Lietuvoje (ir didžiojoje dalyje Europos Sąjungos) jis gali būti atliekamas pagal nėščiosios pasirinkimą iki 12-os nėštumo savaitės. Esant medicininių indikacijų, kai yra pavojus moters ir vaisiaus gyvybei bei sveikatai, abortas gali būti atliekamas ir vėliau (iki 22-os nėštumo savaitės). Tai yra atliekama remiantis dar 1994 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymu.
Abortų Draudimo Istorija ir Dabartinė Situacija Lietuvoje
Abortai Lietuvoje legalūs, tačiau beveik visą nepriklausomybės laikotarpį buvo siūlymų juos uždrausti arba labai apriboti. Todėl Lietuvos moterų ir vyrų klausėme nuomonės apie abortų draudimą. Šiuo klausimu nuomonės neišreiškė 13 proc. vyrų ir 6 proc. moterų. Didžiausia dalis moterų (42 proc.) ir vyrų (44 proc.) laikosi moters teisės į abortą (feministinės) pozicijos, nemaža dalis moterų (39 proc.) ir vyrų (31 proc.) galvoja, kad abortų uždrausti nereikia, bet reikia šviesti gyventojus, propaguojant įvairius šeimos planavimo būdus. Už besąlygišką abortų draudimą pasisako tik 3 proc. moterų ir 4 proc. vyrų, o už jų griežtą apribojimą - 11 proc. moterų ir 8 proc.
Pažvelkime, kaip nuo 1994 m. keitėsi Lietuvos gyventojų požiūris į abortų draudimą. 1994-aisiais už besąlygišką abortų uždraudimą ar labai smarkų apribojimą pasisakė 27 proc. gyventojų. 2000-aisiais tokiai nuomonei pritarė 20 proc. Lietuvos gyventojų. 2009 m. už abortų uždraudimą ar apribojimą pasisakė 19 proc. gyventojų, o 2022 m. - 13 proc. Nepritariančių abortų draudimui ar apribojimui dalis išliko beveik nepakitusi iki 2009 m.: 1994-aisiais taip manė 70 proc., 2000-aisiais - 71 proc., o 2009-aisiais - 72 proc. Lietuvos gyventojų. Tuo tarpu 2022 m. šios nuostatos laikėsi didesnė dalis - 78 proc. respondentų. Galime konstatuoti, kad požiūris į abortų draudimą labiau keitėsi laikotarpiu nuo 2009 iki 2022 m.
Su nuostata, kad nėščia moteris turi turėti teisėtą galimybę padaryti abortą, jeigu dėl kokios nors priežasties nutaria negimdyti, sutiko 60 proc. Lietuvos moterų ir 51 proc. vyrų. Tik 6 proc. moterų ir 4 proc. vyrų tam nepritarė, kiti buvo neapsisprendę.
Nors abortai Lietuvoje yra legalūs, tačiau pastebima, kad kai kurių politikų iniciatyvos siekia juos uždrausti arba apriboti. Pavyzdžiui, buvo siekiama abortus paversti baudžiamuoju nusižengimu, panašiai kaip situacija Lenkijoje. Dėl politinio spaudimo net porą kartų VVKT įregistruoti vaistai, skirti medikamentiniam abortui, buvo taip pat greitai atšaukti. Taip, mizoprostolis yra minimas lokalios medicininės valdžios patvirtintuose nėštumo pagal medicinines indikacijas nutraukimo bei nesivystančio nėštumo užbaigimo protokoluose, tačiau tai nėra įteisinta įstatymu.
Lietuvos akušerių-ginekologų draugijos (LAGD) valdybos paskirta darbo grupė šiuo metu ruošia naują Nėštumo nutraukimo tvarkos aprašą, į kurį bus įtrauktas ir medikamentinis abortas. Seimo narių iniciatyvą kai kas pavadino politiniu satanizmu.
Seimo narių grupė siūlo įteisinti abortus įstatymu, tuo pačiu numatant, kad ši paslauga būtų teikiama nemokamai. Tai numatyta Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekte. Jei būtų pritarta projektui, nėštumo nutraukimo paslauga moteriai būtų teikiama nemokamai, išlaidas kompensuojant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Seimo nariai taip pat siūlo įstatyme apibrėžti aborto tvarką nustatant, kad nesant medicininių indikacijų nėštumas gali būti nutrauktas iki 12-os, esant - iki 22-os nėštumo savaitės. Iki šio laiko nėštumą būtų galima nutraukti ir tais atvejais, kai moteris pastojo po išžaginimo arba dėl kraujomaišos. Įstatymo projekte siūloma, kad abortas gali būti atliekamas chirurginiu arba vaistiniu būdu. Pastaruoju atveju paslauga nėščiosios prašymu galėtų būti teikiama nuotoliniu būdu.
Daugumai gyventojų - ir moterų, ir vyrų - nuomone, reikėtų gimdyti vaiką, jei moterys nenumatytai pastotų. Padaryti abortą siūlytų 12 proc. moterų ir 3 proc. vyrų. Apie ketvirtadalį gyventojų - 17 proc. moterų ir 24 proc. vyrų - nežinotų, kaip pasielgti. Vis dėlto daugiau moterų (12 proc.) nei vyrų (3 proc.) siūlytų padaryti abortą, o šiek tiek daugiau vyrų - gimdyti.
Remdamiesi respondentų atsakymais galime labai aiškiai atskirti priežastis, dėl kurių Lietuvos gyventojai pateisina abortus, o dėl kurių - ne. Per visą nepriklausomybės laikotarpį absoliuti dauguma (visais atvejais daugiau nei 80 proc.) Lietuvos moterų ir vyrų pateisino abortus tais atvejais, kai motinos sveikatai gresia pavojus, kai moteris pastojo ne savo valia ar yra didelė tikimybė, kad vaikas gims nevisavertis.
Abortų Statistika ir Tendencijos
Nuo nepriklausomybės pradžios iki 2021 m. abortų skaičius Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 10 kartų - nuo 28 tūkst. 1990 m. iki 2,7 tūkst. 2021 m. Per nepriklausomybės laikotarpį abortų skaičius labai smarkiai sumažėjo, o požiūris į abortus - liberalėjo. Taigi matome priešingas tendencijas.
Remdamiesi tyrimų duomenimis, galime daryti išvadą, kad ne draudimai ar ribojimai mažina abortų skaičių, tačiau negalime daryti išvadų apie abortų skaičiaus mažėjimo priežastis.
Anot gydytojos ginekologės, Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorės Esmeraldos Kuliešytės, pirmiausia reikėtų kalbėti apie neplanuoto nėštumo prevenciją. „Kai kalbame apie abortą, kalbame apie pasekmę, o prevencija yra planuoti nėštumą, laiku pradėti naudotis kontracepcija ir pačiomis pažangiausiomis kontracepcijos priemonėmis. Jei valstybė šiuo klausimu turėtų savo strategiją ir politiką, [...] mums, ko gero, netektų apie tai kalbėtis“, - mano E. Kuliešytė.
Kasmet moters noru nutraukiama 6-8 tūkst. nėštumų. Kiekvienais metais 25-29 metų amžiaus grupėje nėštumų nutraukiama daugiausia. Paskutinis tyrimas, kuriame dalyvavo devynios ES šalys, parodė, jog padėtis Lietuvoje blogiausia.
Istoriniai Nelegalių Abortų Aspektai Lietuvoje
Įvertinkime, kiek dabartinė Lietuvos visuomenė tapo modernesnė, palyginti su Pirmąja Lietuvos Respublika. Svarbiausias skirtumas - tarpukariu abortai buvo uždrausti, tačiau daromi nelegaliai neretai baigdavosi moterų mirtimis. Spauda ne tik pasakojo apie nelegalių abortų žalą moteriai, visuomenei, bet ir siūlė priemones, kaip pagerinti sunkią moterų padėtį.
Tarpukariu pagrindinės nelegalių abortų priežastys buvo:
- Sunki materialinė padėtis: Dauguma moterų dirbo sunkų fizinį darbą ir buvo pagimdžiusios daug vaikų, todėl joms tekdavo uždirbti duonos kąsnį ir vaikams, ir šeimos galvai.
- Gausios šeimos: Skurdas ir didelis vaikų skaičius, dažnos krikštynos ir laidotuvės vertė moteris galvoti apie apsisaugojimą nuo naujo kūdikio.
- Tragiška netekėjusių moterų padėtis: Nėščios moterys buvo nepageidaujamos darbdavių, nėštumas mažindavo moters - tarnautojos darbingumą.
- Neišsilavinimas: Į teismus dėl nelegalių abortų patenka „neapsišvietusi visuomenės dalis“.
1931-1933 m. Kauno policijoje buvo užregistruoti tokie nelegalių abortų skaičiai: 1931 m. - 70, 1932 m. - 108, 1933 m. - 128. Palyginti su Latvija, abortų buvo mažiau. Visuomenėje vyravo klaidinga nuomonė, kad dažniausiai abortus daro netekėjusios moterys, tačiau duomenys byloja, kad dauguma abortus pasidariusių moterų buvo ištekėjusios.
Dauguma nelegalių abortų baigdavosi mirtimi. 1920-1922 m. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninėje mirė 9 moterys, o jau 1930 m. spauda rašė, kad „Lietuvoje kasmet gimsta apie 65 000 kūdikių ir padaroma apie 15 000 abortų. Dėl abortų kasmet miršta apie 700 moterų“.
Tarpukario visuomenei abortų klausimas buvo skaudi problema. Spaudoje buvo išsakomos įvairios nuomonės dėl bausmių už nelegalius abortus, tačiau ir abortų priešininkai, ir šalininkai sutarė, kad abortą galima daryti, jei moters gyvybei gresia pavojus ar ji serga tam tikromis ligomis.
Požiūris į Abortus: Visuomenės Nuomonės ir Skirtingos Perspektuvos
Vien internete vykstančios diskusijos rodo, kadabortų klausimais susiskaldžiusi ir pati visuomenė, ir vienareikšmės nuomonės šiuo klausimu nėra ir, turbūt, negali būti. Kol vieni kalba apie prigimtinę moters teisę į savo kūną, kiti primena ir apie prigimtines naujos užsimezgusios gyvybės teises.
Dažnai moterys, svarstančios apie abortą, sulaukia partnerių spaudimo. Kai kurie partneriai nenori vaiko ir ragina moterį pačiai spręsti šį klausimą. Tai gali sukelti negrįžtamą žalą ir gailėjimąsi ateityje.
Kita vertus, kai kurios nevyriausybinės organizacijos įsitikinusios, kad abortų padaugės priėmus reprodukcinės sveikatos įstatymą, kuris leis moterims atlikti abortą nemokamai. Jos rengia peticijas ir renka parašus, ketindamos jas teikti Seimui.
Kai kurios nevyriausybinės organizacijos baiminasi, kad naujasis įstatymas pažeis tėvų teises, nes paaugliai galėtų gauti nemokamą kontracepciją ir aborto paslaugas be tėvų žinios.
Sudėtingos ir emocingos diskusijos apie abortus Europoje – utalk
Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad neplanuoto nėštumo prevencija ir prieinama bei efektyvi kontracepcija yra itin svarbūs veiksniai, galintys sumažinti abortų skaičių. Sveikatos apsaugos ministerija turėtų turėti aiškią strategiją ir politiką šioje srityje.
