Neįtikėtini Vaiko Pasiekimai Darželyje: Kaip Skatinti Visapusę Vaiko Raidą?

Šiuolaikiniai vaikai yra kitokie ir specialistus per kelerius pastaruosius metus įvykę pokyčiai neramina. Ypač ryškiai pasikeitę vaikai, kurie į ankstyvojo ugdymo įstaigas atėjo po pasaulinės pandemijos. Šių vaikų akademiniai gebėjimai gali būti labai aukšti, tačiau socialiniai įgūdžiai - dažnai kur kas prastesni. Tokiems vaikams sunkiau pritapti klasėse, dirbti komandose, prisitaikyti prie kitų, bendrauti ir bendradarbiauti. Vaikų darželiai šiandien tampa labai svarbia ir dažnai nepakeičiama vieta, kur vaikai įgyja jiems būtinus socialinius įgūdžius, pastebi Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos mokslininkė dr. M. Vaikų kultūrinė aplinka yra pasikeitusi. Daugelis vaikų gimsta ir auga šeimose, kuriose yra tik vienas vaikas. Du ar trys vaikai šeimoje jau nėra tokia dažna situacija. Vaikai dažnai užauga tik su tėvais - mama ir tėtis, o platesnė šeima - seneliai, dėdės, tetos, pusbroliai, pusseserės - dažnai būna toli. Kitas labai svarbus aspektas, pašnekovės teigimu, yra technologijų poveikis vaikams. Tai reiškia, kad vaiko dėmesys krypsta ne į žmogų, ne į gyvą bendravimą, o į išmaniuosius įrenginius. Tai objektyvi realybė - neišvengiama, tačiau jei suaugusieji į tai nekreipia dėmesio, nepadeda vaikui atrasti gyvo santykio ir neformuoja bendravimo įgūdžių, tuomet tokiems vaikams sunkiai sekasi susišnekėti su mokytojais, su bendraamžiais, ir net su tėvais. Galbūt šiuo metu kai kurie tėvai to dar nemato, tačiau tai greitai taps ir jų problema. M. Lietuvoje šiuo metu atnaujinamos ugdymo programos - ikimokyklinis ugdymas taip pat patiria svarbių pokyčių. Gerosiomis pasaulinėmis praktikomis parengtos „Ikimokyklinio ugdymo programos gairės“ kiekvienai švietimo įstaigai padeda kurti savo individualias ugdymo programas. Anot M. Pašnekovė teigia, kad kiekviena diena nuo gimimo vaikams yra labai svarbi - tiek motorikai, tiek suvokimui, kaip veikia kūnas erdvėje: kaip vertinti aukštį, atstumą, pajusti savo galimybes. Tad kuo anksčiau vaikas pradeda lankyti darželį, tuo mažesnis stresas jam kyla, ypač jei aplinka yra tinkama ir palaikanti. Anksčiau maniau, kad nuo trijų metų pradėti lankyti darželį yra tinkamiausia. Dabar galvoju, kad kai kuriems vaikams dar ir anksčiau gali būti naudinga. Nes kuo vaikas mažesnis, tuo jo psichika lankstesnė, jis greičiau prisitaiko, net atsiskyrimas nuo tėvų jam yra lengvesnis - jei tik tėvai tam yra pasiruošę. Pašnekovė teigia, kad labai svarbu ugdyti ne paskirus vaikų gebėjimus ir rūpintis jo intelektu ir kognityviniais gebėjimais, bet apimti visas sritis - fizinę, emocinę, socialinę, vertybinę, grožio, estetinį pajautimą. Ji teigia nenorinti vartoti termino akademinis mokymas, kai kalbama apie ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikus, nes tai yra visiškai netinkamas būdas mažiems vaikams. Kalbant apie akademinių sričių pasiekimus, kuriuos tėveliai paprastai supranta kaip skaitymo, rašymo, skaičiavimo įgūdžius, taip pat formalias suaugusiųjų sukurtas užduotėles, jų naudą paneigia kai kurių mokslininkų tyrimai. Tai ypač matoma antrosios ir trečiosios klasės pabaigoje, kai vaikų pasiekimai susilygina ir iš žaidimu bei kūrybinėmis veiklomis grįstų programų (darželių) atėję vaikai ima stabiliai lenkti savo „akademiškesnius“ bendraklasius. Ji priduria, kad ankstyvajame amžiuje labai svarbūs vaiko raidos procesai, kurie apima visas svarbiausias asmenybės sritis ir tik jų sėkmingas ir harmoningas vystymasis vėliau lemia tuos taip daugelio suaugusiųjų geidžiamus akademinius pasiekimus. Susitelkimas į atskirų sričių pasiekimus dažnu atveju net gali sutrikdyti vaiko asmenybės augimą ir natūralią raidą.

Vaiko Pasiekimų Vertybė ir Vertinimo Sistema

Kampanija „Nepalik vaiko be pradžios“ yra dalis Europos Sąjungos bendrai finansuojamo projekto „Ikimokyklinio ugdymo turinio kaita“, kurį įgyvendina Nacionalinė švietimo agentūra. „BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Vaikams pradėjus lankyti ikimokyklinę įstaigą, tėvai susiduria su naujais dalykais, kurių, realu, kad anksčiau nežinojo. Kiekvienas vaiko pasiekimas įvertinamas skaičiumi (žingsniais). Ikimokyklinukų vertinimą atlieka ikimokyklinės įstaigos pedagogai. Įvertinimas turėtų vykti bent du kartus per metus, tai mokslų metų pradžioje (rudenį) ir įpusėjus mokslo metams (pavasarį). Pedagogas vertinant ikimokyklinuko pasiekimus, naudojasi „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu”. Jame nurodomi vaikų pasiekimai, žingsniai ir juos atitinkantys aprašymai.

Kaip Vertinami Ikimokyklinukų Pasiekimai?

Sakykime, kad ikimokyklinukui 2 metai ir jo vardas - Jonas. Vertindama Jono pasiekimus, ikimokyklinio ugdymo pedagogė analizuoja pasiekimų aprašymus skirtus 0-3 metų vaikams ir parenka įvertinimą (žingsnį), kuris yra artimiausias Jono pasiekimams. Tarkim Jono kasdienio gyvenimo įgūdžio pasiekimas atitinka pirmąjį žingsnį, nes vaikas dar tik bando savarankiškai gerti iš puodelio ir valgyti pats. Vaiko įvertinimus pedagogai dažniausiai kelia į to darželio sistemą, kartu su ugdymo planais, lankomumu ir dienos veiklų aprašymais. Tikrai nereikėtų nerimauti, jei vienas ar keli vaiko pasiekimai neatitinka jo amžiaus. Pirmasis vaiko įvertinimas, kuris atliekamas rudenį, ir yra skirtas tam, kad tėvai ir pedagogas sužinotų, kurioje srityje vaikui reikia daugiau pagalbos ir į ką tėvai ir pedagogas turėtų daugiau atkreipti dėmesį.

Valstybinės ir Privačios Ugdymo Įstaigos: Vertinimo Skirtumai

Valstybinėse ugdymo įstaigose ugdymas, laikantis iš anksto parengto plano bei vaikų pasiekimų įvertinimas yra privalomas. Privačiuose darželiuose vertinimas ne visuomet yra atliekamas, tai priklauso nuo ugdymo įstaigos ir pedagogų susitarimo.

Ikimokyklinio Ugdymo Principai ir Ugdymosi Sritys

Gairės parengtos vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrinančiais ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir ugdymo(si) kokybę. Tai:

Ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas. Ikimokyklinio ugdymo(si) procesui būdinga ugdymo(si) ir priežiūros vienovė. Kiekviena suplanuota ir nesuplanuota sąveika bei kasdienė rutina yra ugdanti, turtinanti vaiko patirtį.
Vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
Žaismės principas.
Sociokultūrinio kryptingumo principas.
Integralumo principas.
Įtraukties principas.
Kontekstualumo principas.
Vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
Lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
Reflektyvaus ugdymo(si) principas. Mokytojas drauge su vaiku emocijomis ir veiksmais atspindi vaiko veikimo patirtis. Su vaikais drauge pagal jų gebėjimus apmąstomos vaikų emocijos, veiklos ir jų rezultatai, numatomas tolesnis veikimas.
Šeimos ir mokyklos partnerystės principas. Mokykla ir šeima (globėjai) bendradarbiauja rengiant Programą, užtikrinant ugdymo(si) tęstinumą ir dermę, kuriant susitelkusią, kartu besimokančią bendruomenę.

Gairėse pateikiama kuriamai ar atnaujinamai Programai aktuali nauja ugdymo(si) aplinkos modeliavimo kryptis - vaikų ugdymo(si) kontekstų kūrimas. Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Ugdymosi sritys yra ikidalykinės, orientuotos į Programoje numatytų vaikų pasiekimų plėtotę, apima vaikų ugdymo(si) turinį ir veiklas. Siekiant įtraukaus, visiems vaikams prieinamo ir sėkmingo ugdymosi, Gairėse įtvirtinamas Programos, grindžiamos universalaus dizaino mokymuisi prieiga, rengimas.

Vaiko Pasiekimų Dokumentavimas ir Vertinimas

Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų raidos ir ugdymosi procese nuosekliai įgyjami bei plėtojami jų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios bei supratimas ir gebėjimai. Ugdymosi pasiekimai suskirstyti į 18 pasiekimų sričių, kurių visuma laiduoja optimalią visų vaiko potencinių galių ūgtį. Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų (parkai, muziejai, gamtos ir kultūriniai objektai ir kt.). Kuriant ugdymo(si) kontekstus dėmesio centre yra vaikams aktuali, dėmesį patraukianti, skatinanti veikti, vaikų iniciatyvoms atvira, estetiškai patraukli aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, mokytojui tikslingai parenkant ir tam tikru būdu išdėliojant priemones, sukuriančias netikėtumo momentą. Kontekstai skatina autentiškus vaikų sumanymus, palaiko ilgalaikį domėjimąsi ir gilina supratimą. Kuriant ugdymo(si) kontekstus vaikams sudaromos galimybės pasirinkti veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant, skirtingais būdais pristatyti veiklos rezultatus. Kuriant ugdymo(si) kontekstus modeliuojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika: iš anksto numatomi galimi komunikavimo su vaikais būdai ir priemonės vaikų aktyvumui paskatinti ir palaikyti. Mokytojai stebi, kuo vaikai domisi, ką geba, ir pritaiko kontekstą plėtoti pastebėtus vaikų interesus ir gebėjimus. Mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai iš anksto numato galimas vaikų veiklos kliūtis arba jos tampa matomos vaikams veikiant sukurtame kontekste. Kuriant kontekstus naudojamos esamos kultūrinės, socialinės ir gamtinės aplinkos, iš anksto tikslingai sumodeliuotos ugdymosi aplinkos ir ugdymosi situacijos, susikuriančios čia ir dabar.

Universalaus Dizaino Mokymuisi Kontekstas

Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir veiksmingas procesas, kuriame, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų, visiems vaikams sudaromos sąlygos žaisti, patirti ir ugdytis. Ugdymo aplinka žadina vaikų emocijas, pagauna dėmesį, panardina į prasmingą vyksmą. Galėdami rinktis alternatyvius tyrinėjimo, pažinimo ir dalyvavimo būdus, vaikai veikia savo tempu, pagal savo galias ir mokosi vieni iš kitų. Galimybė pasirinkti veiklas ir priemones, siekiant numatyto rezultato, skatina turėti savo ketinimą, idėjų, sumanymų, jų kryptingai ieškoti ir pamažu suprasti savo žaidimo ar mokymosi būdus.

Žaismės, Judraus Patirtinio Ugdymosi ir Kultūrinių Dialogų Kontekstai

Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo bei nuostabos tyrinėjant, išbandant, eksperimentuojant, dalinantis potyrius. Kontekstas atliepia vaiko žaismingą savęs ir pasaulio pajautimą, skatina žaisti judesiais, pojūčiais, emocijomis, kalba, vaizduote, mintimis. Eksperimentuojama veikimu tuščioje ir daiktinėje erdvėje, atrandant, kad žaidimas gali gimti „iš nieko“, mintyse. Palaikomi netikėti vaikų būdai suprasti, tyrinėti, improvizuoti, priimamos „neteisingos“ jų teorijos apie pasaulį, įkvepiančios pratęsti „tiesos“ paieškas. Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą, didinti judraus mokymosi galimybes. Įdomias, prasmingas ugdymosi situacijas kuria dialogiška vidaus ir lauko aplinkų jungtis, įrangos mobilumas, pritaikymas tyrinėti judesį, judriais būdais dalyvauti visų ugdymosi sričių veiklose. Kultūrinių dialogų kontekstas - kai vaikai ugdymo įstaigoje dalyvauja daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, kurių paskirtis - padėti kiekvienam kurti savo individualų tapatumą, tuo pačiu metu dalyvaujant tiek vaikų subkultūros, tiek artimiausios ir tolimesnių aplinkų kultūrų kūrime. Mokyklos aplinka yra erdvė nuolatinėms socialinėms ir kultūrinėms sąveikoms bei reiškiniams patirti, pažįstant šeimos, mokyklos grupės, kaimynystės, regiono, etninės grupės ir šalies bei globalaus pasaulio kultūrinius ypatumus ir vertybes.

Kalbos Įvairovės, Tyrinėjimo ir Realios/Virtualios Aplinkos Kontekstai

Kalbos įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias rastis ir plėtotis skirtingiems vaikų komunikavimo būdams, įvairiai žodinei ir nežodinei raiškai, kalbų pažinimui, teigiamoms nuostatoms, susijusioms su kalbų ir jos formų įvairove. Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti prigimtinį vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą, skatinantį giliau suprasti aplinkos objektus, reiškinius ir jų ryšius, atrasti įvairius pažinimo ir mokymosi būdus. Kuriamas kontekstas kupinas žaismės, atviras iššūkiams, jame daug laisvės vaiko spėliojimams, atsakymų į savo keliamus klausimus paieškoms, tyrinėjimu grindžiamiems sprendimams. Realiai ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus alternatyviomis skaitmeninėmis galimybėmis patirti ir pažinti, plėtoti vaikų skaitmeninį sumanumą, informatinį mąstymą. Kuriami realios ir virtualios aplinkos sąveikomis grindžiami kontekstai, aplinkas saikingai ir saugiai papildant skaitmeninėmis priemonėmis bei įranga, prioritetą teikiant patirtiniam realių objektų ir reiškinių tyrinėjimui, kūrybiškumui, socialinėms sąveikoms.

Kūrybinių Dialogų Kontekstas

Kūrybinių dialogų kontekstas - modeliuojant kūrybinių dialogų kontekstą kuriama vaizduotę, smalsumą, nuostabą kelianti aplinka, akcentuojanti patį kūrybos procesą. Vaikai patiria kūrybos laisvę, išgyvena netikėtumą, kūrybos džiaugsmą ir pasididžiavimą įveikus kūrybinius iššūkius. Aplinkų estetika ir įvairovė kuria prielaidas vaikams tyrinėti kūrybinės raiškos galimybes, išbandyti daugiau nei vieną būdą įgyvendinti kūrybinę idėją ar išspręsti problemą, pasirinkti alternatyvias raiškos priemones, improvizuoti, kurti ir perkurti.

Vaiko Pasiekimų Apžvalga Pagal Ugdymo Sritis

Mūsų Sveikata ir Gerovė

Vertybinė nuostata: Domisi, kas padeda augti sveikam ir saugiam.
Esminiai gebėjimai:
A1. Ragauja įvairaus skonio ir konsistencijos maistą. Suaugusiojo padedamas ruošia maistą: tepa, laužo, mirko. Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika, ir kelis, kuriuos vartoti reikėtų saikingai. Plauna vaisius, daržoves ir pasako, kodėl; pjausto, gamina užkandžius, salotas. Aiškinasi, kodėl svarbu valgyti įvairų, sveikatai naudingą maistą, iš kur ir kaip jis atsiranda ant mūsų stalo. Išvardija, ko reikia valgyti daugiau, o ko mažiau, kad augtų sveikas, esant galimybei pirmenybę teikia sveikatai palankiems maisto produktams.
A2. Kūno ženklais parodo ar pasako, kad nori į tualetą. Suaugusiojo padedamas naudojasi tualetu, prausiasi ir šluostosi veidą, apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Padeda į vietą vieną kitą daiktą. Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu. Savarankiškai ar priminus plauna rankas, prausiasi veidą, čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Šiek tiek padedamas savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Dažniausiai savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi veidą; čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Savarankiškai ar suaugusiojo padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus, susišukuoja. Taisyklingai plaunasi rankas. Atsižvelgdamas į tai, ar jam šilta, ar šalta, nusirengia ar apsirengia drabužius.
A3. Pažįsta šviesoforo spalvas, žino, ką jos reiškia; pasako, kad kelią (gatvę) pereiti reikia kartu su suaugusiuoju. Stebint suaugusiajam, saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais daiktais (žirklėmis, pieštukais, mentelėmis). Saugaus eismo žaidimų metu ar išvykose siekia laikytis eismo ženklų ir taisyklių. Pakomentuoja kelias saugaus elgesio gatvėje ir gamtoje taisykles. Supranta, kodėl nesaugu eiti, važiuoti su nepažįstamu žmogumi ar ką nors iš jo paimti. Atpažįsta tinkamus ir netinkamus prisilietimus, suabejojęs apie tai pasako suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių grupėje, kieme, išvykose. Paaiškina saugaus elgesio su nepažįstamais žmonėmis, buitiniais prietaisais, aštriais daiktais ir sveikatai pavojingomis medžiagomis taisykles, įvardija aplinkoje esančias nesaugias vietas. Paaiškina, kad jo kūnas priklauso tik jam, sako „stop“, „ne“ reaguodamas į jo privatumą pažeidžiantį elgesį. Paaiškina, kokių profesijų žmonės gali padėti ištikus nelaimei.

Fizinė Raida ir Judrumas

Vertybinė nuostata: Noriai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
Esminiai gebėjimai:
B1. Pralenda pro kliūtis keturpėsčias. Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, į šoną ir atgal, bėga tiesiomis kojomis, lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu. Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina, apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25-30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį, neprarasdamas pusiausvyros. Laikydamasis lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu. Nušoka nuo laiptelio, atsispirdamas abiem kojomis 1-2 kartus pašoka nuo žemės, peršoka liniją. Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, pastovi ant vienos kojos (4-5 sekundes). Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, nesilaikydamas lipa laiptais aukštyn ir žemyn. Bėga, didindamas ir mažindamas tempą, šokinėja abiem ir ant vienos kojos. Mina ir vairuoja triratuką, balansinį dviratį. Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius. Bėgioja vingiais, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja nuo vienos kojos ant kitos, šokinėja judėdamas pirmyn. Lipa kopėtėlėmis. Meta kamuolį iš įvairių padėčių, pagauna jį sulenkdamas rankas per alkūnes. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį. Stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu. Šoka į tolį, į aukštį. Žaisdamas laisvai koordinuotai juda, orientuojasi erdvėje. Dažniausiai vaikščioja, stovi, sėdi taisyklingai.
B2. Tikslingai siekia daikto, jį pačiumpa ir laiko saujoje, dviem pirštais - nykščiu ir smiliumi - suima smulkų daiktą, perima daiktą iš vienos rankos į kitą, deda vieną ant kito. Dažniausiai taisyklingai laiko rašiklį, gana tiksliai atlieka judesius plaštaka ir pirštais bei ranka. Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Pieštuką ir žirkles laiko taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius su smulkiais daiktais. Veiksmus su smulkiais daiktais atlieka vikriai, tiksliai ir kruopščiai. Tiksliai valdo pieštuką ir žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas.

Vaiko Pasiekimų Vertinimo Procesas

Vaiko pasiekimų vertinimas leidžia pamatyti ir įvertinti pedagoginio darbo su vaikais būdus, pasiekimus ar nesėkmes, atskleisti vaikų pastangas, parodyti, ką vaikas pajėgus padaryti, pasiūlyti veiklą konkrečiam vaikui ar vaikų grupelei, garantuoti ugdymo nuoseklumą, visapusiškumą. Tėvams, kolegoms, bendruomenei pateikiama įdomios, vertingos informacijos apie vaiką, pabrėžiant jo ypatumus. Vaiko pasiekimų vertinimas - nuolatinis procesas. Pedagogai, švietimo pagalbos specialistai nuolat stebi vaikų pasiekimus ir informuoja su tėvus pagal poreikį, o 2 kartus metuose, spalio-lapkričio mėn. ir balandžio-gegužės mėn. pasiekimai vertinami, pagal vaikų ugdymo programoje numatytas pasiekimų sritis. Didžiausias dėmesys skiriamas formuojamajam stebėjimui, grįžtamajam ryšiui ir apibendrinančiajam vertinimui. Apie vaikų ugdymosi pasiekimus ir pažangą sprendžiama iš vaikų kasdienės veiklos. Vaiko pasiekimai fiksuojami trumpais komentarais, nurodant ugdymosi pasiekimų sritį ir pasiekimų žingsnį, kurį yra pasiekęs vaikas. Pasiekimų vertinimų rezultatai yra elektroniniame dienyne „Mūsų darželis“. Tėvai el. dienynę gali peržiūrėti tik savo vaiko pasiekimų rezultatus. Rudenį ir pavasarį vykstant vertinimams, skelbiamos pedagogų konsultacijos tėvams dėl vaikų pasiekimų aptarimo ir tolimesnių ugdymo gairių numatymo. Rudenį įvertinama vaikų turima patirtis ir gebėjimai, numatomi vaikų ugdymo prioritetai, kryptys, būdai. Pavasarį atlikta vertinimo rezultatų analizė parodo vaikų pasiekimų pažangą, ugdymo metodų ir formų veiksmingumą, nurodo ugdymo proceso tęstinumo gaires.

Vaiko Įsitraukimas į Vertinimo Procesą

Vaikas skatinamas dalyvauti savo gebėjimų ir pasiekimų vertinime: pats lygina, komentuoja savo piešinius, įvardija, kas nepavykdavo, o dabar pavyksta. Aplanką sudaro pedagogų pastebėjimai, komentarai, dailės darbai, užrašytos vaikų mintys, žodinė kūryba, rašytinės kalbos pavyzdžiai, nuotraukos. Sukauptas aplankas „keliauja“ su vaiku (kai vaikas keliamas į kitą grupę). Informacija apie vaikų pasiekimus ir pažangą aktuali patiems vaikams, tėvams, kitiems pedagogams, specialistams, administracijai. Atlikę vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimą, šią informaciją analizuojame ir aptariame. Mokslo metų pabaigoje mokytojų taryboje apibendrinami įstaigos ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų rezultatai, pateikiamos išvados apie išryškėjusius pasiekimus ir tobulintinas sritis. Tėvams apibendrinta informacija pateikiama individualiai, jiems suprantamai ir aiškiai.

Saugi ir Funkcionali Aplinka Darželyje

Lopšelyje-darželyje siekiame sukurti saugią ir funkcionalią aplinką, ekologišką, kuri atitiktų universalaus dizaino principus, skatintų vaiko saviraišką ir pažinimą, norą veikti, tyrinėti, bendrauti. Nuolat kuriami ugdymosi kontekstai, Visos priemonės yra vaikams matomos ir lengvai prieinamos. Vaikai randa viską, ko reikia įvairiausiems jų sumanymams, žaidimams, tyrinėjimams bei poilsiui. Grupių aplinkos suskirstytos į atskiras veiklos, mobilias žaidybines erdves vaikų grupelių ar individualiai veiklai.

Vaiko Pasiekimų Dokumentavimas ir Vertinimas Ikimokykliniame ir Priešmokykliniame Ugdyme

Ikimokykliniame ugdyme didelis dėmesys skiriamas vaiko visapusei raidai, atsižvelgiant į individualius gebėjimus, poreikius ir patirtį. Vaikų pasiekimai dokumentuojami vadovaujantis „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu“, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. V-1142. Lopšelyje-darželyje vaikų pasiekimų įrodymų kaupimas ir pasiekimų dokumentavimas bei stebėsena vykdoma naudojantis vaikų, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programoje, pasiekimų stebėsenos priemone „Pasiekimų žingsneliai“. Vaikų pažanga ir pasiekimai dokumentuojami pagal Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą, kurį sudaro 18 vaiko ugdymo(si) pasiekimų sričių. Informacija apie vaiko pasiekimus kaupiama vaiko pasiekimų aplankale, kurį galime rasti kiekvienoje grupėje ir el. Vaikų pasiekimų dokumentavimas grindžiamas nuolatiniu vaiko stebėjimu kasdienėje veikloje, fiksuojant vaiko pažangą. Surinkta informacija naudojama ugdymo turiniui koreguoti, ugdymo metodams parinkti ir vaikui palankiai ugdymo aplinkai kurti. Tai yra nenutrūkstamas procesas, orientuotas į individualią vaiko pažangą. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai vertinami du kartus metuose.

Priešmokyklinio Ugdymo Vaikų Pasiekimų Vertinimas

Priešmokyklinio ugdymo vaikų pasiekimai dokumentuojami vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“. Pagal šį įsakymą programa oficialiai įsigaliojo nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Pasiekimų dokumentavimas grindžiamas nuolatiniu vaiko pažangos stebėjimu kasdienėje veikloje, atsižvelgiant į individualius vaiko gebėjimus, patirtį ir raidos tempą. Priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimai vertinami du kartus metuose el. dienyne „Mūsų darželis“. Vaikų pasiekimai vertinami pagal penkias ugdymosi sritis (Mūsų sveikata ir gerovė, Aš ir bendruomenė, Aš kalbų pasaulyje, Tyrinėju ir pažįstu aplinką, Kuriu ir išreiškiu).

Pasiekimų Indikatoriai

Žalia: susiformavę, pasiekti gebėjimai („padaryta pažanga“, „kalbos ir kt.
Geltona: besiformuojantys gebėjimai („iš dalies padaryta pažanga“, „kalbos ir kt.
Raudona: nesusiformavę gebėjimai („nepadaryta pažanga“, „kalbos ir kt.

Vertinimo Nuostatos ir Tėvų Informavimas

Grupės mokytojas, pagalbos mokiniui specialistas ir kiti specialistai, planuodami ugdymo procesą, planuoja ir vertinimą, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko amžių, galias, realius gebėjimus ir jam keliamus individualius ugdymo(si) uždavinius. Apie vaikų ugdymosi pasiekimus sprendžiama iš vaikų kasdienės veiklos ir jos rezultatų. Mokytojas, pagalbos mokiniui specialistas nuolatos teikia vaiką motyvuojantį, įtraukiantį, auginantį grįžtamąjį ryšį. Su vaikais pasidžiaugiama veikla, aptariamas veiklos procesas ir rezultatai, vaikai mokosi patys įsivertinti savo veiklos patirtis ir rezultatus. Mokytojai nuolat dokumentuoja ugdymo procesą, renka reikšmingus vaikų ugdymosi proceso ir pasiekimų įrodymus (stebėjimo medžiagą, nuotraukas, vaizdo, garso įrašus ir kt.), analizuoja vaikų ugdymosi pažangą, lygina ankstesnius vaiko pasiekimus su esamais. Lopšelyje-darželyje kiekvienam vaikui yra sudaromas segtuvas-pasiekimų ir pažangos aplankas, kuriame kaupiami vaiko pažangos ir pasiekimų vertinimo dokumentai nuo pirmos lankymo dienos. Šį aplanką sudaro žinios apie vaiką, tėvų (globėjų) lūkesčiai, vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo formos, vaikų kūrybiniai darbeliai ir kt.

Vaikų, Turinčių Specialiuosius Ugdymosi Poreikius, Vertinimas

Pirminį vaikų, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius vertinimą atlieka VGK ar PPT (jeigu vaikas turi specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo išvadas). Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų ugdymas planuojamas ir pasiekimų vertinimas vykdomas pagal Vaiko gerovės komisijos ir(ar) PPT siūlomą ugdymo(si) programą (bendrąją, pritaikytą ar individualią).

Vaiko pasiekimai - tai gyvenimo ir ugdymo(si) realybėje įgytos kompetencijos (vaiko vertybinės nuostatos, gebėjimai, įgūdžiai, supratimas, patirtis). Vertinimas - nuolatinis informacijos apie vaiką, jo ugdymosi ypatumus bei daromą pažangą kaupimas, interpretavimas ir apibendrinimas. Vertinimo nuostatos. Pedagogai iš anksto numato, ką, kokiu tikslu, kada ir kaip vertins, taigi vaikų pasiekimų vertinimas planuojamas. Vertinimas nevienkartinis, siekiama, kad vertinimas būtų nenutrūkstamas, grįžtamasis. Pirmą kartą: rugsėjo-spalio mėn. Antrą kartą: gegužės-birželio mėn. Tėvų informavimas: Vertinimo medžiaga yra konfidenciali ir aptariama individualiai su vaiko tėvais (globėjais) reikalui esant su specialistais, kurie gali suteikti vaikui pagalbą - logopedu, visuomenės sveikatos priežiūros specialistu ir kt. Tėvai su grupės pasiekimais yra supažindinami grupės susirinkimų metu, o su individualiais vaiko pasiekimais supažindinami asmeniškai, individualių pokalbių metu.

tags: #vaiku #pasiekimai #darzelyje

Naujienos

Vaiko Pasiekimai Darželyje: Visapusės Raidos Skatinimas