Institucinės globos pertvarka Lietuvoje vyksta siekiant užtikrinti, kad be tėvų globos likusiems vaikams netektų augti globos namuose, o šilumą ir rūpestį jie rastų įtėvių ir globėjų šeimose. Jungtinių Tautų Vaiko alternatyvios globos gairės įtvirtina nuostatą, kad infrastruktūra, kurioje teikiama institucinė globa, turi būti maža ir kuriama remiantis vaiko teisių reikalavimais bei poreikiais, atitinkant šeimos ar mažos grupės aplinką.
Bendruomeniniai vaikų globos namai yra socialinės globos įstaiga, teikianti trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą. Juose bendruomenėje, atskirose patalpose (name, bute, kotedže) pagal šeimai artimos aplinkos modelį namų aplinkoje gyvena ne daugiau kaip 8 vaikai, o rekomenduotina, kad šis skaičius būtų dar mažesnis. Vykdant institucinės globos pertvarką, Saugų vaikų globos namai buvo reorganizuoti ir nuo 2021 m. sausio 1 d. prijungti prie BĮ Vaiko gerovės ir globos centro. Centre įkurti 3 bendruomeniniai vaikų globos namai („Gilės“, „Spindulio“, „Šypsenos" šeimynos) ir 1 vaikų globos namų „Vaivorykštės“ šeimyna.
Vaiko gerovės ir globos centre įsteigtų šeiminių namų planinis vietų skaičius - 24. Nuo 2024 m. liepos 1 d. įstaiga veikia turėdama Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą licenciją paslaugai teikti (Nr. L000000908, vėliau - Nr. L000001242). Įstaigos tipas: bendruomeniniai vaikų globos namai. Veiklos rūšis: ilgalaikė, trumpalaikė socialinė globa.
Vaiko globa ir jos samprata
Globa (rūpyba) - tai likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) yra laikinoji be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Laikinosios globos tikslas - grąžinti vaiką į biologinę šeimą.
Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės mero potvarkiu ir trunka iki 12 mėnesių, kol vaikui baigsis laikinoji globa. Įvaikinimas - tai galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai.
Budintis globotojas ir jo vaidmuo
Svarbiausia budinčio globotojo pareiga - rūpintis vaiku fiziškai ir emociškai, suteikti jam saugią aplinką šeimoje. Kadangi budintis globotojas dirba pagal individualios veiklos pažymą ir sudaro bendradarbiavimo sutartį su Globos centru, vaiko atstovas yra Globos centras. Budintis globotojas, vykdantis vaiko priežiūrą, gali vaiką globoti kriziniais atvejais (iki 3 mėn.), kai jį reikia skubiai, bet kuriuo paros metu apgyvendinti saugioje aplinkoje.
Bendruomeninių vaikų globos namų aplinka ir ugdymas
Kaip akcentuoja ekspertai, tiek išorinė, tiek vidinė aplinka, kurioje gyvena vaikas, turi didelę reikšmę sėkmingai jo raidai ir tolimesniam įsitvirtinimui gyvenime. Todėl ypatingas dėmesys skiriamas ne tik aplinkai, bet ir šeimyniškumo kūrimui. Vaikų globos namuose, ypač bendruomeniniuose, siekiama sudaryti sąlygas, kad vaikai jaustųsi augantys savo, o ne valdiškuose namuose, būtų šeimos aplinkoje, bendruomenės apsuptyje.
Šeiminiai namai - tai tiesiog didelės šeimos namai. Labai svarbi yra juos supanti aplinka. Saugi kaimynystė, pozityvus aplinkinių gyventojų požiūris sudaro galimybę vaikams pasijusti priimtais į bendruomenę. Šeiminiuose namuose vaikas auga kaip asmenybė - su savo poreikiais, norais, su savo vertybėmis, savitu požiūriu į pasaulį. Vaikai mokosi savarankiškumo, atsakingai žiūrėti į gyvenimą ir jį planuoti.
Vaikai mokosi savarankiškumo: maistas, drabužiai, avalynė, higienos reikmenys ar kiti daiktai, perkami į parduotuvę einant drauge su vaiku, atsižvelgiant į jo pageidavimus, o vyresni vaikai, įvertinus jų brandą, gali apsipirkti patys. Kartu su vaiku aptariama jo dienotvarkė: kėlimasis, maisto gaminimas, ėjimas į mokyklą, būrelius, pamokų ruoša, laisvalaikis, šventės, rūpesčiai ar džiaugsmai.
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose aktualu dirbti ne su grupe, o auginti konkretų vaiką. Svarbu, kad kiekvienas vaikas turėtų savą suaugusįjį, kuriuo gali pasikliauti, atsiremti, pasitarti ir išsipasakoti. Vaikai patys dalyvauja savo gyvenimo kokybės gerinimo procese.
Paslaugos vaikų globos namuose
- Informavimas: darbuotojai vaikui ir jo artimiesiems teikia informaciją apie socialinės globos ir kitas paslaugas vaikų socialinės globos namuose, savivaldybėse teikiamą nemokamą teisinę, socialinę pagalbą, paramą ir kitais klausimais.
- Konsultavimas: sudaromos sąlygos konsultuotis su vaikų socialinės globos namų ir kitų institucijų specialistais, gauti reikiamą informaciją. Supažindinama su vaikų globos vidaus tvarkos taisyklėmis, pareigomis ir teisėmis.
- Tarpininkavimas ir atstovavimas: suteikiama pagalba vaikui sprendžiant įvairias vaiko problemas (teisines, sveikatos, buitines, socialines, tvarkant asmens dokumentus, mokant mokesčius), jo turto administravimo problemas reikalingose institucijose.
- Aprūpinimas drabužiais, avalyne: aprūpinama drabužiais, avalyne, patalyne, įranga ir priemonėmis specialiems poreikiams tenkinti. Vaikai patys, padedami socialinių darbuotojų, rūpinasi drabužių, avalynės pirkimu.
- Darbinių įgūdžių ugdymas (užimtumas): darbinė veikla organizuojama individualiai ir šeimynose. Vaikų darbiniai įgūdžiai ugdomi kasdieninėje savitvarkos ir tikslinėse veiklose.
- Laisvalaikio ir užimtumo organizavimas: sudarytos sąlygos vaikų saviraiškai, parenkant jų poreikiams ir pomėgiams atitinkančias ugdymo įstaigas. Vyksta įvairūs laisvalaikio renginiai: susitikimai su įdomiais žmonėmis, švenčiami gimtadieniai ir pan.
- Asmeninės higienos paslaugų organizavimas: globos namuose teikiamos asmens higienos paslaugos: vaiko aprūpinimo individualiomis higienos priemonėmis, skalbimo mašinomis ir kita įranga.
- Maitinimas: organizuojant maitinimą, atsižvelgiama į galiojančią higienos normą ir teisės aktus. Kartu su vaikais šeimynose nusprendžiama, kokius produktus pirks, sudaromas meniu. Vaikai dalyvauja perkant maisto produktus ir gaminant maistą.
- Sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas: organizuojama vaikų psichinės ir fizinės sveikatos priežiūra, medicininis sveikatos patikrinimas. Aprūpinama medikamentais, esant poreikiui slaugos priemonėmis.
- Socialinis darbas, bendravimas: socialinis darbas vaikams organizuojamas pagal individualius socialinės globos planus. Vaikas skatinamas turėti asmeninį patikėtinį (savąjį asmenį).
- Ugdymo paslaugų organizavimas: organizuojant vaikų ugdymą pagal amžių, sudarytos sąlygos ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymui. Sudarytos sąlygos mokyklinio amžiaus vaikams mokytis bendrojo lavinimo mokyklose.
- Psichologinė pagalba: siekiama padėti spręsti globotinių psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas bendradarbiaujant su pačiu vaiku, su globos namų darbuotojais, globėjais.
Istorinė raida ir reformos
Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti 17-18 amžiuje. Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė ir 1786 m. įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. Vėliau, 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, vaikų globos institucijos suvalstybintos. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų.
Nuo 2015 m. vykdoma visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 m. yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių.
Mes – NeKitokie: Gyvenimas vaikų globos namuose ir už jų ribų
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-2018 m. duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2018 m. pabaigoje didžioji dalis tėvų globos netekusių vaikų (64 %) buvo globojami šeimose, 30 % - globos įstaigose.
Kalbant apie bendruomeninius vaikų globos namus, būtina sudaryti tokias sąlygas, kad vaikai jaustųsi augantys savo, o ne valdiškuose namuose. Ypač svarbu pastebėti kiekvieną vaiką asmeniškai, skirti jam individualų dėmesį.
