Neseniai į Kauno klinikas pateko smarkiai supurtytas ir sumuštas dviejų mėnesių kūdikis. Kartais tokia tragedija ištinka ir vaikus mylinčiose šeimose, kai tėvai, neatsargiai besielgiantys su mažyliais, neįvertina savo jėgų.
Aprašytas prieš 40 metų
Sukrėsto kūdikio sindromą pirmą kartą - 1974 metais - aprašė amerikiečių pediatras radiologas Johnas Caffey. Gydytojas, atlikęs kompiuterinės tomografijos tyrimą, kūdikio galvos smegenyse aptiko kraujosruvų, nors nebuvo išorinių traumos požymių.
Sukrėsto kūdikio sindromas pavojingiausias vaikams iki 6 mėnesių. Jis atsiranda dėl tyčinio ar netyčinio smurto prieš vaiką. Tai atsitinka paėmus kūdikį už žastikaulių ar krūtinės ir papurčius.
Kūdikio galva, palyginti su jo kūnu, yra gana didelė - ji sudaro apie 15 procentų viso kūno masės. O kaklo raumenys - silpni, kaukolė minkšta. Darant staigius judesius, galva lankstosi į šalis, trūkinėja kraujagyslės, o tuomet į smegenis išsilieja kraujo. Kūdikio kraujagyslės yra labai jautrios purtymui. Manoma, kad jos gali įtrūkti vien tik staigiai purtant galvą pirmyn ir atgal.
Gydytoja Birutė Šinkūnienė, vaikų intensyvios terapijos gydytoja, vaikų ligų gydytoja, teigė, kad kūdikio galva sudaro maždaug trečdalį kūno. „Smegenys yra daugiau vandeningos, kaklo raumenys yra silpni, - įvardijo B. Šinkūnienė. - Kai kratoma, galima sakyti, kad smegenys daužosi į priekinę ir užpakalinę kaukolės sienelę. Tada atitrūksta kraujagyslės, o vaikų kraujagyslės irgi yra platesnės, todėl išsilieja kraujas.“
Neurochirurgas Ramūnas Raugalas paaiškina, kad sukrėsto vaiko sindromas - sunki galvos smegenų trauma, būdinga kelių mėnesių amžiaus vaikams. Tiesa, retkarčiais ir šiek tiek vyresniems, iki 1,5 metų vaikams. „Kūdikio galva tokiame amžiuje yra gana didelė ir sunki, o sprando raumenys - ganėtinai silpni. Suėmus ir kratant vaiką už pečių ar liemens, apvertus jį ir paėmus už kojų (dažnai būtent taip bandoma gaivinti vaiką, jam užspringus) - tokiais atvejais galva juda pirmyn - atgal, o galvos smegenys žalojamos į vidinius kaukolės nelygumus, pažeidžiamos smulkios galvos smegenų kraujagyslės“, - sako neurochirurgas R. Raugalas.
Kūdikio galva yra labai didelė ir sunki (sudaro net 25-30 proc. viso kūno svorio). Kuo stipriau vaikas supurtomas, tuo jo patiriama trauma yra didesnė. Sukrėsto vaiko sindromas dažniausiai pasireiškia jaunesniems nei 1 metų kūdikiams. Tačiau dažniausiai vaikai yra supurtomi, kai juos prižiūrintys asmenys netenka kantrybės. Paprastai tai yra artimiausi vaikui asmenys - tėvai ar kiti šeimos nariai arba vaiką prižiūrintys asmenys (auklės, tolimesni giminaičiai ar draugai).
Sužalojo mankštos metu
Tarptautiniame žurnale „Pediatrics International“ buvo aprašytas vienas atvejis iš Japonijos gydytojų praktikos. Po normalaus nėštumo ir gimdymo gimė sveikas berniukas. Atsiranda labai įvairaus dydžio, nuo minimalių - vos taško dydžio iki itin masyvių kraujosruvų galvos smegenyse, dažniausiai po galvos smegenų dangalais bei akių dugne.
Klasikinio sindromo atveju iki tol buvusiam sveikam kūdikiui sutrinka apetitas, vaikas pradeda vemti, darosi labai neramus, sutrinka sąmonė, gali atsirasti traukulių arba kitokių neurologinių simptomų.
B. Šinkūnienė pridūrė, kad labai dažnai „pakratant vaikas dar ir numetamas“. Taip pat būdingi ir tų organų, už kurių laikoma, pakitimai. „Krūtinės, rankų, kartais už pilvo. Tada gali būti pažeisti ir pilvo organai“, - kūno vietas, už kurių laikoma, kai kūdikis patiria supurtymą, vardijo gydytoja. Medikė pridūrė, kad taip pat kūdikio kūnas gali būti sužalotas ir jį mėtant.
Ką daryti, jei kūdikis užspringsta?
Gydytoja įvardijo, kad kūdikio kūnas gali būti sužalotas ir jį mėtant. „Dažniausiai, jei ne apie smurtinį mechanizmą eina kalba, tai springstant vaikui, kai jis kratomas už kojyčių“, - supurtymo priežastį įvardijo medikė. Ką tokiu atveju daryti, jei vaikas užspringsta? „Guldome ant rankos ir penkis kartus smarkiai tarp menčių suduodame ranka. Tada atverčiame. Jei matome svetimkūnį burnos erdvėje - jį pašaliname. Jei nematome, tada spaudžiame krūtinės lastą vėl penkis kartus. Taip kartojame šitą procedūrą tol, kol atspringsta ar kol atvažiuoja greitoji ar kita pagalba“, - kalbėjo gydytoja.
Kefalohematoma - kitokia trauma
Kefalohematoma - tai patologija, kai tarp naujagimio galvos odos ir kaukolės (kaukolę dengiantis audinys dar vadinamas periostu) susiformuoja kraujo sankaupa. Pagrindinė kraujo sankaupos priežastis - sunkus natūralus gimdymas ir jo metu patiriamas spaudimas. Gimdymo metu naudojami specialūs prietaisai taip pat gali lemti trapių naujagimio galvos kraujagyslių trūkimą ir mėlynės atsiradimą. Kefalohematoma susiformuoja 2,5 proc. atvejų po sunkių, užsitęsusių gimdymų per makštį.
Medikai naujagimių kefalohematomas skirsto į kategorijas pagal tai, kada pasireiškia simptomai. Ūminė kefalohematoma. Lėtinė kefalohematoma. Gimdymo metu sukeltos galvos traumos. Taip pat sužalojimai gali atsirasti ir dėl to, kad kūdikio galva buvo prisispaudusi prie motinos dubens. Nėštumas yra daugiavaisis (moteris laukiasi dvynių, trynukų ir t. Gimdymas per makštį - itin ilgas, užsitęsęs. Vaisus yra didesnio nei vidutinio svorio (ši būklė dar vadinama vaisiaus makrosomija) - sveria 4-5 kg ar net daugiau. Jei gimdymo metu naujagimio galvos odai sukeliamas spaudimas, mažos kraujagyslės gali būti pažeidžiamos arba plyšti. Kraujas susikaupia po galvos oda, todėl dažniausiai pakaušyje susidaro minkštas iškilimas arba guzas. Laikui bėgant minkšta masė pradeda kietėti arba kalcifikuojasi.
Tipinis simptomas - minkštas guzas ar iškilimas ant kūdikio galvos. Anemija (geležies trūkumas). Dėl kefalohematomos gali prasidėti anemija (per mažas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis). Jei kefalohematoma yra stambesnė, tikimybė, kad prasidės vadinamoji mažakraujystė, yra dar didesnė. Kalkėjimas (kalcifikacija). Jei kefalohematoma tęsiasi ilgiau nei 5 sav., gali susidaryti sukietėjusių kaulų sąnašų. Tai gali daryti įtaką kaukolės formavimuisi. Nors ir retai, tačiau dėl sunkios kefalohematomos kalcifikacijos gali formuotis netinkamos formos kaukolė. Infekcijos. Kūdikiai, kuriems atsirado kefalohematoma, yra labiau linkę į infekcijas. Gelta. Kai po kūdikio organizmą iš kefalohematomos išnešiojamas kraujas, ilgainiui kraujyje gali padidėti bilirubino kiekis, o dėl to - ir prasidėti gelta. Kaukolės lūžiai. 1 iš 4 kūdikių, kuriam diagnozuota kefalohematoma, taip pat diagnozuojamas linijinis kaukolės lūžis. Ir nors dažnai tėvai dėl to nerimauja, tokio tipo lūžiai neišjudina kaukolės kaulų. Labai išsamūs - šiuolaikiniai tyrimai. Tinkamai gydomi kūdikiai įprastai pasveiksta per kelis mėnesius. Gydoma kefalohematoma daugeliui naujagimių nesukelia didelių problemų.
Diagnozė ir pasekmės
Tikslią diagnozę padeda nustatyti kompiuterinės tomografijos tyrimas, akių dugno apžiūra. Nustatant diagnozę, įvertinamos visos priežastys, dėl kurių į smegenis galėjo išsilieti kraujo. Kai visos kitos atmetamos, lieka viena - vaiko sukrėtimas, supurtymas.
„Supurtyto vaiko sindromui būdinga tai, kad nėra išorinių traumos požymių, tačiau dažniausiai yra kraujosrūvos smegenyse, dažniausiai po kietuoju dangalu, tarp kietojo ir voratinklinio dangalo. Ir kraujosrūvos akių dugnuose“, - kalbėjo Vaikų intensyvios terapijos gydytoja, vaikų ligų gydytoja Birutė Šinkūnienė.
„Labai sunki situacija, - apie tai, kokios būna supurtyto vaiko sindromo pasekmės kalbėjo gydytoja. - Statistika tokia, kad kas penktas miršta. O tiems, kurie išgyvena, gali likti įvairūs neurologiniai sutrikimai. Ir aklumas, ir regos sutrikimai ar kurtumas, ar vystymosi sutrikimas: tiek motorikos, tiek protinis. Gali blogiau vaikščioti. Liekamieji reiškiniai gali būti labai įvairūs.“
Neurochirurgas R. Raugalas patikino, kad sukrėsto vaiko sindromo atvejai sukelia ašarų net ir patiems medikams. Jis asmeniškai iki šiol prisimena vieno berniuko istoriją, kuris į ligoninę buvo atvežtas Kūčių vakarą. „Ši istorija nutiko prieš keletą metų. Į mūsų ligoninę per Kūčias atvežė vos kelių mėnesių berniuką, jis buvo gilioje komoje. Istorija buvo tokia, kad tėtis, grįžęs namo, rado vaikelį miegantį, norėjo jį pamaitinti, bet nepavyko jo pažadinti. Tą dieną su vaiku buvo jo motina“, - pasakoja jis.
Kaip prisimena pats gydytojas, ligoninės personalas peržiūrėjo ligoninės duomenų bazę ir pamatė, kad tas pats berniukas prieš kelias savaitė jau buvo gydytas ligoninėje dėl pilvo srities sumušimo. Ant kūno buvo matomos ir įvairaus senumo kraujosrūvos, todėl medikai iš karto įtarė smurtinį atvejį šeimoje. „Jam atlikome tyrimus, pamatėme, kad yra kraujosrūvos galvos smegenyse, akių tinklainėje. Buvo lūžęs raktikaulis, tapo aišku, kad pacientas patyrė smurtą iš savo artimiausio, brangiausio žmogaus pusės - motinos“, - jautriai žodius renka gydytojas.
R. Raugalo teigimu, atvejų, kai sukrėsto vaiko sindromą, patyrę kūdikiai toliau gyventų be jokių pasekmių - nėra. Būtent šiam minėtam berniukui pasekmės liko itin žiaurios. Jis iki šiol serga epilepsija, kuri sunkiai kontroliuojama medikamentais, kenčia grubius raidos ir regos sutrikimus. „Taip, kad pacientas pasveiktų visiškai be liekamųjų reiškinių - nebūna. Didesni ar mažesni pažeidimai lieka visam gyvenimui, vaikas tampa nuolatiniu neurologų, raidos centrų, akių gydytojų pacientu. Ši trauma yra visam gyvenimui, kurio kokybė sutrikdoma visam laikui“, - priduria R. Raugalas.
Prevencija ir perspėjimai
B. Šinkūnienė teigė, kad supurtyti kūdikį galima ir tiesiog iš nežinojimo. Rizikos grupėje, anot jos, yra neramūs vaikai, kurie kenčia nuo pilvo dieglių. „Nežino, kaip nuraminti ir tiesiog iš bejėgiškumo“, - apie kartais papurtomus vaikus kalbėjo medikė. Medikės teigimu, jų skyriuje supurtytų kūdikių būna vienas kitas per metus. Šįmet iki šių dviejų atvejų nebuvo nė vieno. „Tai nėra dažna patologija vaikų skyriuje“, - kalbėjo medikė.
Sunkūs sukrėsto vaiko sindromo požymiai yra sąmonės netekimas, traukuliai, šokas. Sukrėsto vaiko sindromas yra labai rimta būklė. Nors prognozė skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus ir sužalojimų sunkumo, tačiau dažniausiai yra prasta: net apie 25 proc. kūdikių dėl patirtų sužalojimų miršta, iki 80 proc. išgyvenusiųjų patiria rimtų neurologinių sutrikimų, kitų rimtų sveikatos problemų ir visą gyvenimą trunkančią negalią. Netgi patyrusiems ne itin sunkių sužalojimų kūdikiams gali atsirasti vystymosi sutrikimo požymių. Lengvesnio supurtymo padariniai gali būti nepastebimi kelerius metus, kartais jie gali išryškėti tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą.
Jeigu nepavyko susitvardyti ir kūdikiui sudavėte, jį papurtėte, numetėte ar kitaip grubiai su juo pasielgėte (arba įtariate, kad prieš jį smurtavo kitas asmuo), būtinai nedelsdami kreipkitės į medikus. Supurtytas vaikas gali imti vemti, tada jį reikėtų paversti ant šono, atlaisvinti kvėpavimo takus, švelniai pražiodyti. Svarbu vaiką ant šono versti iškart visu kūnu, kad galva, kaklas ir nugara būtų vienoje linijoje. Tai sumažintų pažeidimų tikimybę, jeigu vaikas būtų patyręs stuburo traumą. Jei vaikas prarado sąmonę, nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti jį gaivinti, t. y. Labai svarbu atvirai papasakoti medikams visas įvykio aplinkybes.
Svarbu! Verksmas kūdikiui nepakenks, o supurtymas gali būti pražūtingas! Labai svarbu, kad visi šeimos nariai ir kūdikiu besirūpinantys asmenys žinotų, kokį pavojų kūdikiui kelia kratymas ir purtymas.
Daugumai - neįgaliojo dalia. Apie 60-80 proc. tokių vaikų toliau kamuoja įvairios neurologinės problemos.
Prevencija yra geriau nei gydymas, nes kūdikių smegenų pažeidimas nėra gydomas. Atsargiai elgiantis, vengiant pakartotinio ir stipraus kūdikio purtymo, galima išvengti sukrėsto kūdikio sindromo.
Kaip nuraminti verkiantį kūdikį – dr. Robertas Hamiltonas demonstruoja „laikymą“ (oficialus)
tags: #kraujosruvos #smegenyse #kudikiui
