Geležis yra viena iš svarbiausių maistinių medžiagų, būtina normaliai vaikų ir kūdikių vystymuisi. Ji dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių formavime, deguonies pernešime ir energijos gamyboje. Geležies trūkumas gali sukelti anemiją ir turėti rimtų pasekmių vaiko sveikatai ir vystymuisi. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti geležies trūkumą vaikams ir kūdikiams, kokios yra jo priežasties ir kaip galima šią problemą spręsti.
Geležies svarba organizmui
Geležis yra būtinas mineralas praktiškai visiems gyviems organizmams. Geležis yra sudedamoji deguonį kraujyje pernešančių proteinų dalis, taip pat reikalinga kitiems audiniams ir procesams. Žmogaus organizme randama apie 4 gramus geležies ir ji padeda palaikyti normalią pažinimo funkciją, energijos apykaitą, raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino susidarymą, deguonies pernešimą organizme, imuninės sistemos veiklą. Geležis yra viena iš svarbiausių maistinių medžiagų, būtina normaliai vaikų ir kūdikių vystymuisi. Ji dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių formavime, deguonies pernešime ir energijos gamyboje.
Geležies trūkumas gali sukelti nuovargį, silpnumą, galvos svaigimą ir net rimtesnes sveikatos problemas. Geležies trūkumas yra ypač pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams. Geležies trūkumas gali būti koreguojamas tiek keičiant mitybą, tiek ir maisto papildais, kai trūkumas yra itin gausus. Vartojant maisto papildus visada kyla klausimas - o kiek organizmas pasisavina iš jų reikalingų medžiagų? Iš tikrųjų, kai kuriuos vitaminus ir mineralus iš preparatų organizmas pasisavina sunkiai, tačiau su geležimi yra kitaip - tiek vaiko, tiek suaugusiojo organizmas geležį iš preparatų pasisavina gana gerai.
Geležies trūkumo priežastys
Yra keletas priežasčių, kodėl vaikai ir kūdikiai gali patirti geležies trūkumą:
- Nepakankamas geležies suvartojimas: Kūdikiai, kurie nėra maitinami krūtimi ar geležimi praturtintu mišiniu, gali negausti pakankamai šios svarbios maistinės medžiagos. Vėliau, kai kūdikiams pradedama duoti kietas maistas, jie gali nesuvalgyti pakankamai geležies turinčių produktų.
- Greitas augimas: Vaikų ir kūdikių organizmas sparčiai auga, o tai reikalauja daugiau geležies. Jei mityba nepakankama, geležies atsargos gali greitai išsekti.
- Priešlaikinis gimimas: Priešlaikiniai kūdikiai dažnai turi mažesnes geležies atsargas, nes didžioji dalis šios maistinės medžiagos yra sukaupiama paskutiniais nėštumo mėnesiais.
- Kraujo netekimas: Kraujo netekimas dėl medicininių procedūrų, menstruacijų arba vidinio kraujavimo taip pat gali lemti geležies trūkumą.
- Netinkama mityba: Jei jūsų kūdikis gimė neišnešiotas, jau 3 gyvenimo mėnesį gali pasireikšti geležies stoka. Maždaug 4 mėnesių amžiuje baigiasi sukauptos geležies atsargos, ir mažakraujystė pradeda grėsti visiems. Šiuo laikotarpiu sparčiai augančiam kūdikėliui geležies atsargos, kurias jis gavo gimdamas iš motinos, paprastai išsenka ir nebeužtenka tolesniam normaliam vystymuisi. Kūdikiai, kurie maitinami vien pienu, gauna nepakankamai ne tik geležies, bet ir įvairių kitų svarbių augimui medžiagų, tarp jų kai kurių vitaminų (ypač B12), todėl geležies balansas pasidaro neigiamas. Išsekus geležies atsargoms ir nepapildžius maisto geležies turinčiais produktais, neišvengiamai atsiranda mažakraujystės požymių. Todėl labai svarbu laiku pradėti papildomą maitinimą. Labai nepalanki situacija, jei vaikelis maitinamas dirbtinai. Adaptuotuose mišiniuose geležies kiekis paprastai apskaičiuojamas normaliai besimaitinančiam sveikam kūdikiui. Tačiau netinkamai maitinamam, sergančiam ar persirgusiam kokia nors infekcine liga kūdikiui, kuriam dėl to dažniausiai yra išsivystęs geležies deficitas, šio kiekio neužtenka. Todėl jiems būtina kaip galima anksčiau duoti būtinų maisto papildų.
- Kitos priežastys: Jei jūsų vaikas paauglys ir jam prasidėjęs lytinio brendimo laikotarpis, sparčiai didėja jo kūno masė, intensyvėja daugelio hormonų apykaita ir gamyba. Be to, šiuo laikotarpiu paaugliai daug juda, sportuoja, prakaituoja ir tuo pat metu valgo nereguliariai ir netaisyklingai. Visa tai labai padidina geležies poreikį ir, esant netinkamai bei nevisavertei mitybai, gali išryškėti mažakraujystės požymiai. Liga gali išsivystyti ir dėl sutrikusio geležies pasisavinimo organizme. Tai gali būti susiję su kai kuriomis skrandžio ligomis (sumažėjus skrandžio rūgštingumui arba po skrandžio ar žarnyno operacijų), sergant celiakija, cistine fibroze, vartojant kai kurių vaistų (almagelio, magnio preparatų, kai kurių antibiotikų). Tačiau visos šios priežastys yra palyginti retos. Kaip minėta, dažniausiai liga susijusi su vaiko maitinimu.
Geležies trūkumo simptomai
Geležies trūkumas gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie kartais yra subtilūs ir sunkiai pastebimi. Dažniausi simptomai yra:
- Nuovargis ir silpnumas
- Blyškumas
- Apetito stoka
- Lėtas augimas ir vystymasis
- Dažnos infekcijos
- Dirglumas
- Sunku susikaupti
Kūdikiams ir vaikams, kuriems nustatomas geležies trūkumas, gali būti sunku normaliai vystytis, jie gali turėti kognityvinių ir elgesio problemų.
Kūdikiui išblykšta - odos spalva pasidaro panaši į vašką, ypač pablykšta gleivinės. Liežuvis gali pasidaryti lygus, lyg nupoliruotas. Kūdikėlis gali pasidaryti neramesnis, pradeda blogiau valgyti, pradeda lėčiau augti svoris.
Didesni vaikai gali skųstis bendru silpnumu, apetito stoka, iškreiptu skoniu (kreidos, ledo, smėlio valgymas), virškinimo sutrikimais, svorio kritimu, blyškumu, galvos skausmu, lūžinėjančiais nagais, slenkančiais plaukais, paauglėms mergaitėms gali prasidėti ilgos ir gausios menstruacijos.
Jeigu jaučiate nuovargį, sunku praplėšti akis ryte, o miego norisi ir dienos metu, tai gali būti geležies trūkumo požymis. Kiti tokie simptomai - silpnumas, apetito stoka, vangumas, mieguistumas, energijos stoka, išblyškusi oda, nagų ir plaukų problemos.
Geležies trūkumo diagnostika
Jei įtariate, kad jūsų vaikas gali turėti geležies trūkumą, būtina kreiptis į gydytoją. Diagnozuoti geležies trūkumą galima atlikus kraujo tyrimą, kuris nustato hemoglobino ir feritino lygį kraujyje. Esant reikšmingam trūkumui, gydytojas gali paskirti papildomus tyrimus.
Mažakraujystė - liga, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių ir audiniams trūksta deguonies. Dažniausia pasitaikanti mažakraujystės rūšis - geležies stokos. Hemoglobinas - raudonasis kraujo pigmentas, esantis eritrocituose, iš plaučių kapiliarų į audinius ir organus išnešioja deguonį. Organizmas, gamindamas hemoglobiną, naudoja geležį. Kai geležies trūksta, gaminasi mažiau hemoglobino, prasideda mažakraujystė. Pagal Pasaulines sveikatos organizacijos rekomendacijas, mažakraujystė diagnozuojama, kai kraujyje hemoglobino yra mažiau kaip 110 g/l vaikams iki 6 metų amžiaus ir mažiau kaip 120 g/l vyresniems kaip 6 metų vaikams.
Daugelis žmonių mano, kad pakankamas hemoglobino kiekis rodo pakankamą geležies kiekį organizme, tačiau tai nėra visiškai tikslu. Feritinas yra baltymas, kuris kaupia geležį organizme ir jo kiekis parodo ilgalaikius geležies atsargų rodiklius. Net jei hemoglobino lygis yra normalus, mažas feritino kiekis gali reikšti geležies trūkumą ir su tuo susijusius simptomus - plaukų slinkimą, nagų lūžinėjimą, odos sausumą, lėtą žaizdų gijimą, nuovargį, suprastėjusią atmintį, nuolatinę būseną „lyg per rūką“. Todėl norint tiksliai įvertinti geležies lygį organizme, svarbu atlikti ne tik hemoglobino, bet ir feritino tyrimą.
Mažakraujystė nustatoma iš kraujo tyrimo, o ne apžiūrėjus vaiką išoriškai. Tiesiog slenka mėnesiai, metai, vaiko kraujas vis blogėja, o tėvai nieko nepastebi. Lėtai progresuojanti anemija tuo ir pavojinga - įsijungia įvairūs organizmo kompensavimo mechanizmai ir vaikas jaučiasi gerai.
Geležies trūkumo gydymas ir prevencija
Geležies trūkumas gali būti sėkmingai gydomas ir užkertamas kelias pasitelkiant tinkamą mitybą ir, jei reikia, geležies papildus. Štai keli pagrindiniai žingsniai:
- Subalansuota mityba: Įtraukite į vaiko mitybą geležies turinčius maisto produktus, tokius kaip raudona mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai augalai, riešutai ir tamsiai žalios daržovės. Taip pat svarbu valgyti maisto produktus, turinčius vitamino C, kuris padeda organizmui geriau įsisavinti geležį.
- Geležies praturtintas maistas: Kūdikiams rekomenduojama naudoti geležimi praturtintus mišinius ir grūdus, ypač jei jie nėra maitinami krūtimi.
- Geležies papildai: Jei geležies trūkumas yra reikšmingas, gydytojas gali skirti geležies papildus. Pasitarus su gydytoju, vartoti geležies maisto papildus. Pavyzdžiui, Amerikos pediatrų akademija žindomiems kūdikiams nuo 4 mėnesių amžiaus iki pilno perėjimo prie „kieto“ maisto, rekomenduoja prevencinę geležies maisto papildų dozę (1 mg/kg/dieną). Tad dėl geležies papildų vartojimo reikėtų pasikonsultuoti su vaiko gydytoju, taip pat atlikti reikiamus tyrimus.
Šios ligos gydymas susideda iš dviejų pagrindinių dalių: koreguojama vaiko mityba ir skiriama geležies turinčių vaistukų. Įrodyta, kad vien dieta, netgi valgant daug geležies turinčių produktų, šios ligos išgydyti neįmanoma. Pagrindinis gydymo tikslas yra pašalinti geležies stoką ir sukaupti jos atsargų organizme. Geležies stoka mažinama įvairiais jos turinčiais preparatais. Dažniausiai vartojami įvairūs geriamieji preparatai. Pastaruoju metu mūsų rinkoje atsirado daug geležies preparatų, kuriuose dvivalentės ir trivalentės geležies yra įvairiuose junginiuose. Jie skiriasi ne tik juose esančios geležies kiekiu, bet ir skirtingu geležies išsilaisvinimo iš šių junginių greičiu. Pas mus dažniausiai vartojami geležies sulfatas, askorbatas, gliukonatas, laktatas, fumaratas, aspartatas ir kt. Mažiems vaikučiams geriau duoti skysto ar tirpių miltelių pavidalo vaistukų, vyresniems - tablečių ar kapsulių. Geležies preparatų paprastai rekomenduojama gerti 1-2 val. prieš valgį.
Kūdikius patariama kuo ilgiau maitinti motinos pienu (iki metų). Būtina laiku pradėti maitinti papildomu maistu - košelėmis, daržovėmis, vaisiais, mėsos ir žuvies produktais. Paaugusių vaikų racione turėtų būti pakankamas geležies turinčių maisto produktų kiekis.
Jeigu vis dėlto normalios geležies koncentracijos atstatyti nepavyksta, gali tekti vartoti maisto papildus ar vaistus su geležimi. Ar to jums tikrai reikia, pagal jūsų tyrimų rezultatus nustatys gydytojas. Maksimalus efektas bus pasiektas geležį vartojant antroje dienos pusėje - tokiu metu organizmas geriausiai įsisavina šią mikromaistinę medžiagą. Kad nenubrauktumėte viso įdirbio, reikia žinoti ne tik ką valgyti, bet ir ko vengti. Bent dvi valandas prieš ir po geležies vartojimo negerkite kavos, juodosios ir žaliosios arbatos, alkoholio, taip pat nevartokite pieno ir duonos gaminių ar daug kalcio turinčio maisto. Geriausia, jei geležies preparatų vartojimo metu šių produktų apskritai atsisakytumėte. Norint išvengti tokio diskomforto, galite rinktis maisto papildus, neturinčius sąveikos su minėtais maisto produktais (pvz. mikrokapsulėse patalpintą geležį). Jeigu tuo pačiu periodu geriate maisto papildus su kalciu, juos vartokite ryte, o geležies papildus - vakare.
Geležies šaltiniai maiste
Geri geležies šaltiniai yra raudona mėsa, paukštiena, sezamai, moliūgų sėklos, įvairios pupelės, lęšiai, rugiai ir įvairios lapinės daržovės. Augalinės geležies pasisavinimą smarkiai padidina tuo pat metu su maistu gaunamas vitaminas C.
Kokie produktai turi daugiausiai geležies:
- Raudona mėsa (jautiena, veršiena, kepenys)
- Žuvis, paukštiena
- Burokėliai
- Pupos, pupelės, žalieji žirneliai
- Raudongūžiai kopūstai
- Krienai
- Petražolės, dilgėlių, burokų lapai
- Grybai
- Kiaušinių tryniai
- Džiovinti vaisiai, riešutai
- Slyvos, granatai, žemuogės, vynuogės
- Morkos
- Pomidorai
- Net bulvės
Ankstinės daržovės, džiovinti vaisiai, sėlenos, grūdai ir tamsiai žalios daržovės turi ne hemo geležies, kuri įsisavinama sunkiau. Vitaminas C padeda įsisavinti ne hemo tipo geležį iš augalinių maisto produktų. Vartodama augalinius geležies turinčius produktus kartu vartokite ir vitaminą C - jis užtikrins geresnį geležies įsisavinimą. Gerkite apelsinų, pomidorų sultis, valgykite braškes.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei nerimaujate dėl vaiko sveikatos ar įtariate geležies trūkumą, visada geriausia pasikonsultuoti su gydytoju. Tik specialistas gali tiksliai diagnozuoti problemą ir paskirti tinkamą gydymą.
