Sukrėsto vaiko sindromas yra sunkus smegenų sužalojimas, kurį sukelia stiprus kūdikio ar kūdikio purtymas, pažeidžiantis kūdikio smegenų ląsteles ir neleidžiantis jo smegenims gauti pakankamai deguonies.
Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią vaikui, dažniausiai iki vienerių metų kūdikiui, sukelia suaugusieji, suėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę. Šis sindromas sudaro: subduralinė hematoma (kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu), smegenų sumušimas, kraujosruvos akių tinklainėje, aplink optinį nervą, kaulų lūžiai.
Kūdikio galva, lyginant su kūnu, yra labai didelė ir sunki (sudaro net 25-30 proc. kūdikio svorio, palyginimui, suaugusiųjų galva sudaro apie 11 proc.), tačiau kaklo raumenys yra silpni ir negali jos stabiliai išlaikyti. Stiprus kūdikio kratymas pirmyn atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, galvos kraujagyslių įtrūkimą, kraujo išsiliejimą - tai gali nutikti vos po 5 sekundžių kratymo. Kuo stipriau vaikas supurtomas, tuo jo patiriama trauma yra didesnė. Trauma būna sunkesnė, kai papurtytas vaikas staiga metamas į lovytę ar į kitą daiktą (dėl stiprios stabdymo jėgos veikimo).
Sukrėsto vaiko sindromas dažniausiai pasireiškia jaunesniems nei 1 metų kūdikiams. Paprastai tai yra artimiausi vaikui asmenys - tėvai ar kiti šeimos nariai arba vaiką prižiūrintys asmenys (auklės, tolimesni giminaičiai ar draugai). Tačiau dažniausiai vaikai yra supurtomi, kai juos prižiūrintys asmenys netenka kantrybės. Kai kurie kūdikiai dažnai verkia, ypač jei yra alkani, pavargę, prisišlapinę, išsituštinę ar tiesiog norėdami atkreipti į save dėmesį. Dalis kūdikių yra linkę verkti tam tikru metu, pamaitinti ar pervystyti jie gali nurimti, tačiau ne visada. Jei verksmas trunka ilgai, globėjas patiria stresą, gali prarasti savikontrolę ir imti kūdikį purtyti.
Sukrėsto arba supurtyto vaiko sindromas yra kūdikiams ir mažiems vaikams būdinga smegenų trauma. Vaikas ją dažniausiai patiria, kuomet yra paimamas už pažastų ir stipriai supurtomas suaugusio žmogaus. Stipriai kratant vaiką, galva atlieka „botaninį“ judesį. Pažeidimų atsiranda todėl, kad kūdikių galva santykinai didelė, o kaklo raumenys silpni, didelis skysčio kiekis smegenyse, platesnis povoratinklinis tarpas (voratinklinis smegenų dangalas). Botaninio judesio metu smegenys tiesiog sukrečiamos - sumušamos į vidinį kaukolės paviršių, o vėliau smegenys dar kartą sumušamos metant kūdikį į lovytę, tada ir plyšta kūdikių trapios smegenų kraujagyslės. Tokio purtymo metu gali išsilieti kraujas ir į akių tinklainę. Nuo purtymo gali lūžti ar išnirti kaklo ir ilgieji galūnių kaulai, kurie dar yra silpni, ploni, o raumenys per menki, kad apsaugotų. Gali būti pažeisti ir pilvo organai - jie plyšta ar kraujuoja.
Kūdikiai į ligoninę atvežami jiems „pasikeitus“. Jie gali dusti, springti, vemti, atsisakyti valgyti. Būna traukulių, išpūstas momenėlis. Sunkaus sindromo atveju kūdikiai atvyksta be sąmonės, gali mirti. Vėliau vaikai atsilieka psichomotoriškai: vėliau pradeda sėdėti, kalbėti, gali prarasti klausą. Tokių traumų atvejais tėvai dažniausiai slepia vaiko negalavimo galimą priežastį, bijodami atskleisti savo ar kitų šeimos narių žiaurų ar kartais labai neatsargų elgesį su vaiku. Jie tikisi, kad gydytojas apžiūrės vaikutį ir be jų pagalbos nustatys negalavimo priežastį. Tėvai dažniausiai sako, kad sutrikimai atsirado vaikui ramiai gulint, žaidžiant ar valgant. Dėl to gydytojas įtaria ir tiria vaikutį dėl visai kitų ligų ir jų priežasčių, o išryškėjus sunkiems sutrikimams vaikui padėti gali būti jau neįmanoma - per vėlu. Blogiausia, kad po tokių traumų tėvai dažnai kreipiasi pavėluotai, kai vaiko būklė tampa itin sunki. Taip atsitinka todėl, kad galvos traumos pirmieji požymiai gali būti tokie patys, kaip ir sergant kita liga - tai mieguistumas ar, atvirkščiai, labai didelis neramumas, sunkiai nuraminamas verksmas, pasikeitęs vaiko elgesys - nenoras valgyti, žaisti, bendrauti, springimas, vėmimas, o kartais net ir viduriavimas ar temperatūros pakilimas. Sunkesniais atvejais išsivysto traukuliai, sąmonės netekimas, alpimas, gali sutrikti kalba, judesiai, o sunkiausiu atveju gali trikti kvėpavimas, širdies veikla ir vaikutis gali mirti.
Sunkūs sukrėsto vaiko sindromo požymiai yra sąmonės netekimas, traukuliai, šokas.
Sukrėsto vaiko sindromas yra labai rimta būklė. Nors prognozė skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus ir sužalojimų sunkumo, tačiau dažniausiai yra prasta: net apie 25 proc. kūdikių dėl patirtų sužalojimų miršta, iki 80 proc. išgyvenusiųjų patiria rimtų neurologinių sutrikimų, kitų rimtų sveikatos problemų ir visą gyvenimą trunkančią negalią. Netgi patyrusiems ne itin sunkių sužalojimų kūdikiams gali atsirasti vystymosi sutrikimo požymių. Lengvesnio supurtymo padariniai gali būti nepastebimi kelerius metus, kartais jie gali išryškėti tik vaikui pradėjus lankyti mokyklą.
Apie šį sindromą reikia pagalvoti tada, kai nėra aiškios traumos priežastys, o pasireiškia galvos traumai būdingi neurologiniai simptomai. Labai svarbu tirti vaikų akis. Akies tinklainėje kraujosruvų pasitaiko iki 80 proc., po to gali susilpnėti rega, vaikutis gali ir visai apakti. Galvos smegenų kraujosruvas ir hematomas po smegenų dangalais patvirtinama kompiuterinė tomografija. Tiksliausiai diagnozuoti smegenų pažeidimą ir subdurinę hematomą galima atliekant magnetinio rezonanso tyrimą. Diagnozuoti kaulų lūžimams reikia atlikti viso vaiko rentgenogramą. Dažnai pasitaiko sulaužytų šonkaulių, spiralinės stuburo slankstelių ataugų, būna sulūžęs krūtinkaulis, mentės.
Jeigu nepavyko susitvardyti ir kūdikiui sudavėte, jį papurtėte, numetėte ar kitaip grubiai su juo pasielgėte (arba įtariate, kad prieš jį smurtavo kitas asmuo), būtinai nedelsdami kreipkitės į medikus. Jei įtariamas kaklo ar stuburo pažeidimas, būtina skubi medicininė intervencija. Jeigu supurtytas vaikas gali imti vemti, tada jį reikėtų paversti ant šono, atlaisvinti kvėpavimo takus, švelniai pražiodyti. Svarbu vaiką ant šono versti iškart visu kūnu, kad galva, kaklas ir nugara būtų vienoje linijoje. Tai sumažintų pažeidimų tikimybę, jeigu vaikas būtų patyręs stuburo traumą. Jei vaikas prarado sąmonę, nekvėpuoja, būtina nedelsiant pradėti jį gaivinti. Labai svarbu atvirai papasakoti medikams visas įvykio aplinkybes.
Sukrėsto vaiko sindromas - viena iš fizinio smurto prieš vaikus pasekmių, kai dėl tėvų ar kitų aplinkinių nesusivaldymo, nekantrumo, suaugusiųjų tarpusavio problemų ar alkoholizmo nukenčia vaikas. Bet iš tiesų - kartais tokia trauma gali įvykti ir dėl neatsargumo ar tiesiog nesupratimo, kas tinka kokio amžiaus vaikui, kai tėvai su kūdikiu bando „sportuoti“ ar netinkamai žaisti, juos mėtydami, purtydami, tampydami už rankų ar kojų, visiškai neįtardami, kad tai gali pakenkti jų atžalai. Vaiko lavinimas, ugdymas, grūdinimas turi atitikti jo amžių ir būti saugus, švelnus ir palaipsnis.
Prevencija yra geriau nei gydymas, nes kūdikių smegenų pažeidimas nėra gydomas. Atsargiai elgiantis, vengiant pakartotinio ir stipraus kūdikio purtymo, galima išvengti sukrėtusio kūdikio sindromo. Svarbu! Verksmas kūdikiui nepakenks, o supurtymas gali būti pražūtingas! Labai svarbu, kad visi šeimos nariai ir kūdikiu besirūpinantys asmenys žinotų, kokį pavojų kūdikiui kelia kratymas ir purtymas.
Sukrėsto kūdikio sindromas
Nesusivaldymas, alkoholis, užspringimas - pagrindinės priežastys, dėl ko atsiranda sukrėsto kūdikio sindromas. Tai - sunki trauma, paliekanti gilius sužalojimus, grubius liekamuosius reiškinius. Labai dažnai šis sindromas pasibaigia paciento mirtimi.
Minimali smegenų disfunkcija (MSD) - tokia diagnozė vaikų neurologijoje atsirado palyginti neseniai. Taip apibūdinami nežymūs centrinės nervų sistemos (CNS) pakitimai, pasireiškiantys mažylių elgesio sutrikimais - t. y. padidėjusiu ar sumažėjusiu aktyvumu, mokymosi sunkumais, kalbos vystymosi sutrikimais. Pastebėta, kad vaikai, kuriems nustatyta MSD, savo intelektualiniais gebėjimais nenusileidžia savo bendraamžiams - dažnai tai talentingi ir imlūs žinioms vaikai, kuriems reikalingas ypatingas dėmesingumas auklėjant ir padedant mokytis.
Pastebėta, kad vaikai, kuriems nustatyta MSD, savo intelektualiniais gebėjimais nenusileidžia savo bendraamžiams - dažnai tai talentingi ir imlūs žinioms vaikai, kuriems reikalingas ypatingas dėmesingumas auklėjant ir padedant mokytis. Dažniausia MSD priežastis - gimimo trauma: veržlus ar užsitęsęs gimimo procesas, stimuliacija oksitocinu, Cezario pjūvis ir kt. Augant kūdikiui, pažeidimas tam tikrame etape pasireiškia vaiko organizmo funkcijų nusilpimu. Pradėjus lankyti mokyklą, vaiko CNS sureaguoja į stipriai padidėjusį krūvį.
Simptomai tokie: vaikas gerai skaito, bet negali užrašyti; jei puikiai rašo, tai skaito vos dėliodamas skiemenis ir t.t. MSD - tai ne tik elgesio ar mokymosi sutrikimas. Jau žinome, kad kūnas - vieninga visuma, taigi, MSD simtomai pasireiškia pokyčiais ir kitose sistemose. Simptomų ir problemų kompleksas individualus kiekvienam žmogui.
Kada vaikui galime įtarti MSD?
- Kūdikystėje buvo labai neramus, daug verkė be aiškios priežasties, jam buvo sutrikęs raumenų tonusas;
- Mažylis vėliau pradėjo apsiversti, šliaužioti (arba visai nešliaužiojo), savarankiškai sėdėti, atsistoti, tarti pirmus žodžius;
- Ilgai vaikščiojo ant pirštų galų;
- Jo galvelė netaisyklingos formos ar pernelyg didelė, nesimetriškas veidas, atsikišusios ausys;
- Yra regos sutrikimas - trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas, žvairumas;
- Vaikas ypatingai dirglus, kaprizingas, nevaldomas, skubantis. Arba atvirkščiai - nejudrus, tylus, „nematomas“ visur ir visada;
- Ugdymo užsiėmimuose jis pradeda dirbti, neišklausęs užduoties iki galo, daro daug klaidų ir nenori jų taisyti, jam sunku susikaupti skaitant ar žaidžiant stalo žaidimus, reikalaujančius dėmesio sukaupimo ir kantrybės;
- Neramiai miega, pabunda keletą kartų per naktį, šaukia per miegus, vakare sunku užmigdyti;
- Dažnai serga virusinėmis ligomis, ausų uždegimu, sloga, dermatozėmis, jam kraujuoja iš nosies;
- Turi jautrią virškinimo sistemą: jam raižo ir pučia pilvą, kietai tuštinasi;
- Greitai sunešioja avalynę, vaikštant šleivoja, pilnapadis, netaisyklingos laikysenos, kojos x formos;
- Periodiškai skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, alpsta be priežasties;
- Naktimis šlapinasi į lovą;
- Mikčioja ar neaiškiai kalba, neįsimena vaikiškų pasakų;
- Jam sunku atlikti sportines užduotis, važiuoti dviračiu;
- Negali atlikti smulkių judesių: užsisegti sagų, užsirišti batų raištelių, karpyti žirklėmis ir pan.
Jei Jūsų vaikas patyrė aprašytą traumą, labai įdėmiai stebėkite vaiko būklę, o pastebėję menkiausią jo elgesio pasikeitimą kreipkitės į gydytojus, nedelsdami ir neslėpdami supurtymo galimybės, kadangi Jūsų delsimas ar priežasties slėpimas gali tapti net vaiko mirties priežastis. Gydytojas, žinodamas galvos traumos galimybę, galės skubiai atlikti reikalingus tyrimus ir suteikti tinkamą pagalbą arba Jus nuraminti, jei Jūsų įtarimai nepasitvirtintų. Nebūkite abejingi, jei matote ar įtariate smurtą prieš vaiką savo kaimynystėje - galbūt Jūs esate vieninteliai, galintys padėti šalia gyvenančiam ir savų tėvų ar globėjų smurtą patiriančiam vaikui.
tags: #kudikiu #smegenu #pazeidimas #nuo #h
