Kada yra laikas formuoti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą? Psichologė, švietimo ekspertė Audronė Kancė-Grdzelišvili teigia, kad atsakomybės ugdymas yra vienas iš pamatinių dalykų vaiko ugdymo procese. Tai ilgas ir sunkus darbas, kurio vaisiai lydės vaiką visą jo likusį gyvenimą. Tėvai nuolatos ieško būdų, kurie padėtų išmokyti vaiką atsakomybės jausmo, tačiau dažniausiai pats atsakomybės suvokimas apsiriboja tik namų aplinka: iššluotos grindys, nuvalytos dulkės, išplauti indai ir sutvarkytas kambarys. Atsakomybė jokiu būdu neturi būti priverstinė. Atsakomybė - tai vaikui įskiepyta vertybių sistema: tai, kaip jis žiūri į gyvenimą ir aplinkinius žmones, tai, kaip jis suvokia savo laisvę, teises ir pareigas.

Kodėl atsakomybė yra svarbi?

Pirmiausia, adekvačiai vaiko savivertei ir atsparumui nesėkmei. Kiekvieną kartą, kai vaikas savo jėgomis įveikia užduotį ar save, į jo asmenybės struktūrą įsirašo „Aš galiu“. Praeities sėkmės yra tas resursas, iš kurio galima pasisemti jėgų susidūrus su nesėkme ir pasidrąsinti save: „Jei jau tada galėjau, tai galėsiu ir šį kartą“. Antra, kiekviename vaiko amžiaus tarpsnyje slypi tam tikri raidos uždaviniai, kuriuos geriausia įveikti tam tikru laiku. Kaip 2-3 metų vaikui svarbu būti savarankišku (jei tai stabdome, vėliau vaikas jau laukia mūsų pagalbos ir nebenori daryti pats), tai 5-6 metų vaikui labai svarbu įgauti pareigų ir atsakomybių, ką jis priima kaip „paaukštinimą pareigose“. Jei praleidžiame tą momentą - vaikas vėliau daug mažiau noriai prisiima pareigas. Latentiniame laikotarpyje (7-10 metų) vaikui svarbu mokytis meistrystės bei dirbti. Ir kokius darbinius įgūdžius sudedame tuo laiku, iš to įdirbio vaikas „išvažiuoja“ paauglystę. Todėl labai svarbu tinkamai išnaudoti kiekvieną amžiaus tarpsnį, kad vaikas augtų pagal savo galimybes savarankiškas ir susitvarkantis su tais iššūkiais, kuriuos jam pateikia gyvenimas. Trečia, savarankiškumas, atsakomybė yra labai svarbi gero pasiruošimo mokyklai dalis. Skaityti ar skaičiuoti vaikas gali išmokti per kelis mėnesius. O susimobilizuoti, išlaikyti dėmesį, atlikti darbą iki galo, padaryti darbą laiku, nepasiduoti po nesėkmės - šių įgūdžių vaikai mokosi kelis metus. Ir tai yra viena svarbiausių mokymosi sėkmę lemiančių sąlygų.

Atsakomybės jausmas padeda vaikams įsisavinti tokias vertybes kaip sąžiningumas, pagarba, empatija ir pritaikyti jas savo kasdieniame gyvenime. Prisiimdami atsakomybę už savo pasirinkimus, vaikai mokosi analizuoti savo veiksmus ir vertinti, kas yra teisinga ar neteisinga, tai leidžia ugdyti kritinį mąstymą.

Socialinė pedagogika ir atsakomybės ugdymas

Socialinė pedagogika yra mokslinė disciplina, nagrinėjanti, kaip socialiniai ir kultūriniai veiksniai veikia žmogaus vystymąsi, mokymąsi ir socializaciją. Ji orientuota į asmenų, ypač vaikų, socializacijos procesus ir jų tarpusavio sąveiką su aplinka. Taikant socialinę pedagogiką pradinėse klasėse, ypatingas dėmesys skiriamas: vaikų socializacijai, švietimo lygio gerinimui, individualių poreikių atpažinimui, mokyklos bendruomenei, tėvų įtraukimui ir bendrai prevencijai. Socialiniai pedagogai padeda vaikams ugdyti tarpusavio santykius, spręsti konfliktus ir išmokti empatijos - tai ypač svarbu kuriant teigiamą socialinę aplinką. Socialinė pedagogika padeda integruoti socialinius ir kultūrinius aspektus į mokymo procesą. Tai gali apimti projekto darbą, grupinį mokymąsi ir kitus metodus, kurie skatina vaikų aktyvumą ir įsitraukimą. Socialiniai pedagogai dirba kartu su tėvais, mokytojais ir bendruomenės nariais, siekdami sukurti palaikančią aplinką vaikams. Socialinis pedagogas progimnazijoje taiko prevencines priemones, kad sumažintų socialines problemas (pvz., patyčias, smurtą, socialinę izoliaciją) ir teikia intervencines strategijas, kad padėtų vaikams, susiduriantiems su sunkumais.

Atsakomybės ugdymas pradinėse klasėse padeda suprasti, kad jų veiksmai turi pasekmių, o tai skatina savanorystę ir savimonę. Vaikai mokosi bendrauti, bendradarbiauti, dalytis ir rūpintis kitais. Egoizmo sumažinimas ir atsakomybės už savo elgesį prisiėmimas padeda jiems suformuoti teigiamas socialines sąsajas. Vaikams būtina suprasti, kad mokymasis reikalauja pastangų ir atsakomybės už savo rezultatus.

Atsakomybės ugdymas pagal amžiaus tarpsnius

2-3 metų vaikas: savarankiškumo ir autonomijos ugdymas

Šio vaiko amžiaus tarpsnio pagrindinis uždavinys - vaiko savarankiškumo arba autonomijos vystymas. Vaikas nori viską daryti pats. Ir susiduria su daug nesėkmių. Todėl čia labai svarbu leisti vaikui būti savarankišku, drąsinti jį ir susidūrus su nesėkme kaip „mantrą“ kartoti: „Nieko tokio. Tu gali tai sutvarkyti. Aš tau padėsiu“. Su šia „mantra“ ugdomas psichologinis vaiko atsparumas ir mažinama klaidų baimė.

3 metų vaikas gali būti atsakingas už:

• Savo kūno higieną: rankų plovimą (nuo 1,5 metų), susitvarkymą po tualeto (nuo 2,5 metų), dantų valymą (su suaugusio pagalba), prausimąsi (su suaugusiojo pagalba);
• Susitvarkymą po savęs. Įvykus „nelaimei“ (pvz., išliejus pieną ar vonioje prilaisčius vandens), vaikas nuo mažumės turi girdėti: „Nieko tokio. Paimk šluostę ir išvalyk tai. Mes visuomet susitvarkome po savęs. Nepergyvenk, aš tau padėsiu“;
• Ką rengtis, atsižvelgiant į sezoną, oro temperatūrą ir oro sąlygas. Pvz., gali būti neginčytinas faktas, kad į lauką reikia eiti su pirštinėmis, bet vaikas gali pasirinkti, kokias kelnes ar megztinį tą dieną dėvėti (iš dviejų alternatyvų);
• Kiek maisto suvalgyti. Tėvų atsakomybė tiekti sveiko maisto alternatyvas (jei leidžiate pasirinkti, duokite 2-3 alternatyvas, ne daugiau). Vaiko atsakomybė pasirinkti, kiek suvalgyti maisto. Nuo pat mažumės sutarkite su vaiku, kad jis turi suvalgyti tiek maisto, kiek įsidėjo ir geriau įsidėti maisto mažiau bei pakartoti nei prisidėti per daug ir išmesti;
• Savarankišką pavalgymą. To mokome vaikus sulaukusius kiek daugiau nei metų. Dvimečiai vaikai jau turi valgyti patys, žinoma, su įvairiomis avarijomis ir maisto praliejimais pro šalį.
• Kokią knygą skaityti, net jei jūs ją skaitote vaikui, su kokiais žaislais žaisti, kuriais žaislais dalintis. Čia siūloma įsivesti taisyklę, kad tie žaislai, kuriais vaikas nenori dalintis, lieka namie ar esant svečiams - padedami ant lentynos;
• Žaislų susitvarkymą (su suaugusiojo pagalba), įvedant patogią ir logišką žaislų laikymo tvarką kambaryje. Su jūsų pagalba vaikas tą gali daryti nuo 1,5 metų. Vaikui palaikyti tvarką labai padeda taisyklė, kad naujo žaidimo nepradedame tol, kol nesusitvarkome po ankstesniojo;
• Kada eiti į tualetą. Prieš išeinant iš namų paklauskite vaiko ar jis nori į tualetą. Vaikas turi formuoti įprotį įsiklausyti į savo kūno poreikius ir signalus;
• Dulkių valymą nuo lentynų, stalų, kitų vaikui pasiekiamų baldų.

4-6 metų vaiko savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas

Kaip jau minėta, 4-6 metų vaikas labai noriai imasi atsakomybių šeimos labui, nes šiam amžiaus tarpsniui būdinga tapatintis su savo lyties tėvais, mėgdžioti jų elgesį ir norėti būti dideliais. Bet kokį suaugusio darbą tokio amžiaus vaikas priima kaip „paaukštinimą pareigose“. Su 4,5-5 metų sulaukusiu vaiku jau laikas sėsti į šeimos pasitarimą ir rimtai pasikalbėti. Pirmiausia, apie tai, kas yra šeima. Kad šeimoje mes rūpinamės vieni kitais. Ir kol vaikas buvo mažas, jūs rūpinotės juo. O dabar jis jau pakankamai didelis, kad prisidėtų prie šeimos gerovės. Ir pasiūlykite vaikui pasirinkti iš 2-3 darbų vieną. Tai gali būti indų iškrovimas iš indaplovės, skalbinių rūšiavimas, šiukšlių išnešimas ir pan. Idealu - jei darbas būtų toks, kurį reikia atlikti gana reguliariai ir kurio neatlikimas leistų vaikui pajusti natūralią pasekmę. Pvz., kas atsitiks neišnešus savaitę šiukšlių ar neiškrovus indų iš indaplovės.

Pasiruoškite, kad reikės pereiti 4 stadijas: entuziazmo, pabambėjimo, derybų (greičiausiai vaikas norės kito darbo ir suteikite jam tokią galimybę, tačiau tuomet jis turi rinktis vieną pareigą iš jūsų turimų, o jūs perimkite vaiko) ir ribų atlaikymo (pasekmių pajutimo). Prisiminkite, kad geriausiai moko ne moralai, o pasekmės. Kai vieną dieną pritrūkus indų sėdėsite visi prie stalo ir lauksite, kol vaikas iškraus švarius indus bei pakraus nešvarius į indaplovę, o po to visi solidariai valgysite šaltą maistą, vaikui nebekils klausimų, kodėl reikia laiku iškrauti indus iš indaplovės. Leiskite vaikui patirti natūralias pasekmes ir svarbiausia, NEPASIIMKITE ATSAKOMYBĖS IŠ VAIKO! Kaskart, kai vaikui primenate, moralizuojate, parodote, kad tai yra jūsų problema.

3-6 metų vaikas gali būti atsakingas už:

• Visus dalykus, kuriuos buvo surašyta ankščiau ir papildomai už:
• Savo kambarį, su protingai nustatytomis tvarkos taisyklėmis. Tėvų dalyvavimas reikalingas struktūruojant vaiką, pvz., nustatant tvarkingo kambario kriterijus (pvz., dulkės valomos kartą per savaitę. Tvarkingas kambarys yra tuomet, kai žaislai yra savo vietose, ant grindų nesimėto jokie daiktai, kėdės, foteliai neapkrauti daiktais, stalas tvarkingas, be pašalinių daiktų) bei sugalvojant daiktų tvarką kambaryje, kad vaikui būtų aišku kaip ir kur turi būti rūšiuojami daiktai.
• Kiek ir ką valgyti, renkantis iš tėvų pateiktų sveiko maisto alternatyvų. Tarkime, su vaiku gali būti tariamasi, ką gaminti vakarienės pateikiant jam 2-3 sveiko maisto alternatyvas. Pvz., daržovių sriuba, troškinys ar garinti vištienos kotletukai su daržovėmis. Jei vakarienė jau pagaminta, o vaikas atsisako ją valgyti, tokiu atveju gali būti vienas produktas kaip alternatyva, kuria gali pasisotinti vaikas.
• Padengti stalą maistui;
• Nunešti indus po maisto ir sudėti į kriauklę;
• Nuvalyti stalą.

7-11 metų vaiko savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas

Šio laikotarpio uždavinys - mokymasis meistrystės. Šio laikotarpio moto - „Aš esu tai, ką galiu išmokti“. Čia yra laikas mokytis dirbti, tame tarpe - ir valdyti laiką, struktūruoti užduotis, būti atsakingu už savo namų darbus. Ir šią atsakomybę vaikas turi formuoti ankstesniame raidos etape, buitinėse situacijose. Praktišikai 100% atvejų konsultuojant tėvus, kurių vaikai sunkiai susidoroja su mokyklinėmis atsakomybėmis, uždavus klausimą, kokių pareigų vaikas turi namuose, atsakymas yra - „jokių“. Tad jei nenorime vėliau pergyventi dėl to, kad vaikas nesusidoroja su namų darbais („tempia gumą“, vengia, atideda viską paskutiniam vakarui), pradedame nuo atsakomybės ugdymo namuose. Vaikams daug organizškiau ir papraščiau mokytis atsakomybės buitinėse situacijose. Pvz., daug lengviau iš natūralių pasekmių suprasti, kas atsitiks, jei laiku neišnešime šiukšlių. Arba jei indai nebus sukrauti į indaplovę. Kas įvyks neišdžiovus skalbinių ar per ilgai juos palikus skalbyklėje. Ir kai vaikai buitinėse situacijose išmoksta tvarkytis su pareigomis, jie daug lengviau šią patirtį (išsiugdytą gebėjimą atlikti tęstines užduotis bei pabaigti pradėtą darbą iki galo) perkelia į mokymosi situacijas.

Laiką planuoti, struktūruoti užduotis moko tvarkymasis bei rytinis savarankiškas susiruošimas į mokyklą.

Už ką papildomai gali būti atsakingas mokyklinio amžiaus vaikas:

• Kaip išleisti jų dienpinigius. Jokiu būdu negalite kontroliuoti kaip vaikas leidžia savo pinigus. Ir nuo šio amžiaus vaikas jau turi gauti dienpinigių ar savaitės pinigų, tegu tai būna ir 2 EUR per savaitę;
• Savo namų darbų atlikimą;
• Daiktų į mokyklą susidėjimą iš vakaro;
• Kaip leisti laisvalaikį (kai pareigos jau yra atliktos);
• Kokį būrelį ar kitą neformalaus ugdymo veiklą pasirinkti. Kad vaikas nesimėtytų per dažnai, galite fiksuoti, kad po kelių pabandymo kartų vaikus pasirinkus būrelį, jį jis turi išlankyti ne mažiau nei pusę metų ar metus;
• Nesudėtingo maisto pasigaminimą. 6 metų vaikas jau gali išsikepti sau kiaušinienę, blynų, išsivirti makaronų, pasišildyti maistą;
• Už priešpiečių ar užkandžių dėžutės pasiruošimą;
• Pačiam gaminti parduodamus dalykus mokyklos mugėse ar labdaros renginiuose;
• Maitinti gyvūnus (jei tai jo gyvūnas - tai turi būti ir vaiko atsakomybė pilnai jį prižiūrėti: pvz., ne tik maitinti, bet ir valyti narvą, akvariumą);
• Padėti tėvams gaminti šeimos maistą;
• Sudėti nešvarius indus į indaplovę ar suplauti juos rankiniu būdu;
• Iškrauti švarius indus iš indaplovės;
• Padėti susidaryti daiktų kelionei sąrašą ir juos susipakuoti kelionei į lagaminą;
• Padėti apsipirkti maisto prekių parduotuvėje (jei parduotuvė šalia - savarankiškai nueiti ir nupirkti trūkstamą produktą, parnešti grąžą);
• Susitvarkyti savo skalbinius (nešvarius rūbus sukrauti į skalbimo mašiną, paeisti skalbimą, išrūšiuoti švarius skalbinius).

Ir pabaigai - pasistenkite vaiką kuo anksčiau įtraukti į savo tikslų siekimą. Pavyzdžiui, jis nori naujo daikto? Kaip gali jam susitaupyti ar užsidirbti pinigų? Niekas taip neugdo vaiko charakterio, impulsų kontrolės (akimirkos malonumo atidėjimas vardan didesnio malonumo ateityje) kaip tikslų siekimas. Mokėti taupyti pinigus yra nuostabu, o dar nuostabiau patirti, ką reiškia jų užsidirbti. Tik nemokėkite vaikui už tai, ką jis ir taip turi padaryti šeimos labui (pvz., kambarių siurbimą) - jums juk niekas nemoka už kotletų kepimą. Mokėkite už darbus, kuriems samdote trečias šalis. Pavyzdžiui, automobilio plovimą, langų valymą, žolės pjovimą, jei to nedarote patys. O nuo 14 metų būtinai bent mėnesį suorganizuokite vaikui vasaros darbą.

Neretai tėvai susiduria su klausimais, kada reikia pradėti ugdyti vaiko atsakingumą ir kaip tai geriausia daryti? Tad apie viską nuo pradžių. Kuo anksčiau, tuo geriau. Tėvai, labai mylėdami savo vaikus, stengiasi kuo ilgiau juos apsaugoti nuo savarankiškų sprendimų, atsakingos veiklos. Neretam atrodo, kad jų vaikas dar per mažas pats pasikloti lovą, susitvarkyti žaislus ar tiesiog pasirinkti pietų meniu. Kuo anksčiau vaikui leisite pasirinkti, ką jis nori valgyti, kur ir su kuo žaisti, ką vilkėti ar pirkti, tuo savarankiškesnis ir atsakingesnis jis užaugs. Šeima - visuomenės ląstelė, kurioje galioja savos taisyklės, tad nuo mažų dienų vaikas turi būti visaverte jos dalimi. Kaip ir bet kokioje bendruomenėje, taip ir šeimoje, būtinas pareigų ir atsakomybių pasidalijimas. Vaiko pareigos - ne išimtis. Įtraukite jį į paprastus namų ruošos darbus. Paaugliai turėtų perimti didesnę dalį buities darbų - išnešti šiukšles, nupirkti reikiamų produktų parduotuvėje ir pan. Veiklos pasidalijimas šeimoje vaikui formuos ne tik atsakomybės jausmą, bet ir sveikos bendruomenės pavyzdį, kur kiekvienas turi savo darbą už kurį yra atsakingas. Negali tėvai būti vaiko patarnautojais, todėl turėkite kantrybės, kol vaikas mokysis atlikti savo darbus. Jei matote, kad jam nesiseka, nepulkite visko daryti už jį, geriau patarkite, paskatinkite jį, kitu atveju vaikas pradės manipuliuoti suaugusiaisiais ir tyčia nesistengs atlikti jam patikėtų užduočių.

Ugdyti vaiko atsakomybės jausmą padeda pinigai. Kiekvienas vaikas turi turėti bent simbolinį savų pinigų kiekį. Tėvams reikėtų savo atžaloms paaiškinti pinigų vertę, jų svarbą gyvenime ir panaudojimo būdus. Savi pinigai vaikui parodo, kad juo pasitikima, jis yra gerbiamas. Tad, jei matote, kad vaikas skuba išleisti pinigus, nepulkite jo barti, vietoj to geriau paaiškinkite jo veiksmų pasekmes. Vaikas turi suvokti, kad paskubėjęs išleisti kišenpinigius, jis ilgai nebeturės savo pinigų, o sutaupęs gali įsigyti brangesnį daiktą.

Dalyvaudamas visuomeninėje veikloje vaikas išmoksta rūpintis kitais, todėl kalbėkitės apie svarbą būti organizacijos dalimi. Neizoliuokite vaiko namuose, parodykite jam kuo įvairesnės socialinės padėties žmones, kad jis išmoktų bendrauti su visais. Būdamas organizacijos dalimi, kurioje svarbus kiekvieno indelis, vaikas mokysis atsakingumo. Tik jokiu būdu neatlikite vaiko pareigų už jį, nes paversite jo veiklą beprasme.

Kad nesusigundytumėte atlikti ne savo darbų, mokykite vaiką fiksuoti svarbią ir aktualią jam informaciją. Nepulkite skambinti užsiėmimų vadovams klausdami, ką vaikas turi atsinešti į užsiėmimus - jo pareiga tai žinoti pačiam. Lietuvos vaikų ir jaunimo centras primena, kad vaikai neretai būna išsiblaškę ir greitai pamiršta, kas su jais buvo tartasi, todėl viskas turi būti užfiksuota. Nusistačius kartu su vaiku jo pareigas ir atsakomybes, užrašykite jas dideliame lape (jei vaikas mažas, galite nupiešti) ir pakabinkite visiems matomoje vietoje. Didelis ir spalvotas plakatas jums leis priminti, kas jau susitarta, ir taip išvengsite nereikalingų diskusijų. Taip pat nepamirškite, kad kaip ir viso kito, vaikai mokosi iš suaugusiųjų, tad rodykite jiems teigiamą pavyzdį, jei pažadėjote kažką savo vaikui, būtinai ištesėkite.

Dar viena gera priemonė, padedanti ugdyti vaikų atsakomybę, - pasakos. Juk visose pasakose akcentuojama atsakomybės svarba, tad skaitykite, klausykitės, stebėkite ir analizuokite jas kartu su savo vaikais.

Psichologų teigimu, vaikui itin svarbu suvokti atsakomybę, nes tai reiškia savojo „aš”, savo jausmų suvokimą bei gebėjimą spręsti rūpesčius, kurių - mažesnių ar didesnių - turime visi. Be to, dar vaikystėje išmokęs būti atsakingu, žmogus teisingai suvoks atsakomybę - kaip laisvę veikti ir savarankiškai priimti sprendimus, o ne kaip nepageidaujamą naštą.

Atsakomybė teatro scenoje ugdosi lyg ir savaime: jei nesiklausysi, ką vaidina draugai, nežinosi, kada tavo eilė prisijungti; jei trukdysi draugui, jis padarys klaidą ir nesmagiai jausis - dėl to ir pats nedžiūgausi. Teatro užsiėmimų galutinis produktas - pasirodymas scenoje - kurio sėkmė priklauso nuo komandinio darbo. Visi dalyvaujantys užsiėmime turi galvoti apie save ir kitą. Tarkime, rūpinsiesi tik savimi ir scenoje užstosi draugą - jo niekas negirdės bei nematys, todėl nukentės bendro pasirodymo kokybė. Kitas aspektas - tam, kad vaidinimas pavyktų, visi scenoje turime jaustis laisvai, vadinasi, kiekvienas iš mūsų yra atsakingas ir už savo, ir už draugų savijautą bei nuotaiką. Atsakomybės ugdymas teatre prasideda nuo paprastų dalykų, tokių kaip dekoracijų saugojimas ir paruošimas spektakliui, darbo vietos sutvarkymas. Vaikams visada paaiškinu, kad kiekvienas yra atsakingas už savo spektaklyje naudojamą rekvizitą ir jeigu jį „praganys” - turės pats sugalvoti, kaip išsisukti iš situacijos. Taip leidžiu vaikams pajausti, kas yra atsakomybe.

Reikėtų kartu su vaiku įsivesti tam tikras taisykles: susitarti netriukšmauti, kol sesutė miega; nepalikti netvarkingos savo žaidimų vietos ir pan. Tačiau labai svarbus vienas aspektas - suaugusieji taip pat turi laikytis šių taisyklių (pvz., rūpintis savo darbo vietos tvarka, nepalikti išmėtytų daiktų). Mat jei vaikas matys, kad tėveliai nesilaiko susitarimo, jis ir pats galvos, jog nieko tokio pažeisti taisykles. Svarbiausia, kad tėvai šnekėtų su savo vaikais apie tai, koks elgesys yra atsakingas, o koks - ne. Taip pat galima su atžalomis susitarti, už kokius darbus jie norėtų būti atsakingi namuose ir, juos atlikus, pagirti bei paskatinti. Svarbiausia, jog tie darbai būtų pateikiami smagiai, o ne kaip griežta prievolė - taip vaikas atsakomybę sies su teigiamomis emocijomis.

Mes esame tam tikros visuomenės, bendruomenės dalis, todėl kiekviename žingsnyje galime susidurti su atsakomybe už kitą. Reikia būti tam pasiruošus, gebėti apgalvoti savo veiksmus. Paprastas pavyzdys: vaikas apsirengia šiltai ir nori tuoj pat išskubėti džiaugtis sniegu. Tuo tarpu jo draugas niekur neranda šaliko. Jei ištempsi draugą be šaliko - vien todėl, kad negali palaukti, pagalvoti apie kitą, nori žaisti „čia ir dabar” - tikėtina, jog jis susirgs. Todėl ir mokau savo ugdytinius stabtelti ir pagalvoti apie kitą - ar tavo veiksmai jam nepakenks? Tiek teatre, tiek gyvenime retai kada būni visiškai vienas. Dažniausia tave supa kiti žmonės ir, kaip sakė labai protinga lapė: „Pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuriuo susibičiuliauji.” Taip pat atsakomybė už kitą moko žmogų nebūti egoistu, gebėti įsijausti į kito asmens būseną. Taip mes išmokstame gyventi bendruomenėje, suvokiame, kad tam tikri dalykai aplinkinius skaudina, džiugina, ramina ir pan.

Tėvai, labai mylėdami savo vaikus, stengiasi kuo ilgiau juos apsaugoti nuo savarankiškų sprendimų, atsakingos veiklos. Neretam atrodo, kad jų vaikas dar per mažas pats pasikloti lovą, susitvarkyti žaislus ar tiesiog pasirinkti pietų meniu. Kuo anksčiau vaikui leisite pasirinkti, ką jis nori valgyti, kur ir su kuo žaisti, ką vilkėti ar pirkti, tuo savarankiškesnis ir atsakingesnis jis užaugs.

Atvejo analizė yra išsamus ir detalus individualaus asmens, grupės ar situacijos tyrimas. Atvejo analizės objektas - vaikas, jo socialinė aplinka, ugdymosi poreikiai ir sunkumai. Tikslas - įvertinti vaiko situaciją, nustatyti poreikius ir parengti individualizuotą pagalbos planą. Uždaviniai apima stebėjimą, analizę, įvertinimą ir rekomendacijų teikimą. Straipsnyje remiamasi įvairiais metodais, įskaitant stebėjimą, pokalbius, dokumentų analizę ir testavimą.

tags: #atsakingumas #uz #vaika #analize

• Monikos Marijos kelias į muzikinę sceną
• Nevaisingumo priežasčių nustatymas
• Kūdikio laikysena
• Kiek šuniukų susilaukia Sibiro haskis
• Stilius ir patogumas: suknelės su lašeliais