Daugelis tėvų, gyvenančių užsienyje, susiduria su iššūkiais, tačiau retas atvejis toks dramatiškas kaip Bendikų šeimos istorija Norvegijoje. Šioje situacijoje vaikų teisių gynėjai tris dukras - 13-metę Eveliną, 5-metę Emiliją ir 3,5-metę Elizą - apgyvendino laikinosios globos šeimoje, argumentuodami, kad tikrieji tėvai jas skriaudė. Apie tai, kad mergaitės neva buvo skriaudžiamos, vaikų teisių gynėjams papasakojo vyriausiosios Bendikų dukros Evelinos mokyklos direktorė.
Pasak direktorės, dvi mergaitės nuėjo pas ją ir viena iš jų pasakė, kad prieš dvejus metus yra mačiusi prievartą Bendikų namuose. Ji teigė, kad tėvas, motina ir jos motina (tėvo uošvė) mušė visas tris mergaites. Tačiau ši istorija turi ir kitą pusę: vyriausios dukros draugė, su kuria artimai bendravo, vėliau pasipasakojo mokyklos direktorei apie galimą smurtą. Ši draugystė prasidėjo, kai Bendikų šeima atsikėlė gyventi į Norvegiją, ir mergaitės kartu leisdavo laiką įvairiose veiklose. Tačiau pernai draugystė nutrūko, ir tai galėjo tapti neigiamos įtakos veiksniu.
Mokyklos direktorė, vietoj to, kad pasikalbėtų su tėvais apie galimą smurtą, iškart kreipėsi į vaikų teisių apsaugos organizaciją. Pirmasis apsilankymas neparodė jokių problemų, tačiau po kurio laiko, kovo 7 d., vaikų teisių atstovai apsilankė trečią kartą, o kitą dieną, kovo 8 d. (tėvo gimtadienio dieną), atėjo paimti vaikų.
Tėvas teigė, kad jei būtų įtaręs, jog ketina paimti vaikus, būtų juos išvežęs kuo toliau. Jis buvo darbe, kai žmona pasakojo, kad jai pačiai liepė nunešti vaikų daiktus į mašiną. Dukros verkė neapsakomai, maldavo leisti pabaigti tėčiui skirtą piešinį, tačiau niekas jų neklausė. Prieš paimant mergaites, policijoje buvo apklaustos dvi vyresniosios dukros draugės. Viena jų pasakojo mačiusi, kaip tėvas sudavė savo tuomet 1,5 metų dukrai, tačiau tėvas tai laiko absurdišku kaltinimu.
Po dukterų paėmimo Bendikai nedelsdami susirado advokatą ir teismuose siekia atgauti teisę auginti savo dukras. Paruošiamajame teismo posėdyje teisėjas padarė itin žeidžiančią išvadą, kad Bendikai mušė savo vaikus, nes Rytų Europoje visi juos muša. Tėvai apskundė šią nuostatą, o gegužės pabaigoje turėjo būti nagrinėjamas jų skundas. Tačiau tuo metu vaikų teisių apsaugos organizacija („Barnevarne“) parengė ilgą, 140 puslapių dokumentą.
Šiuo metu Bendikų dukros gyvena laikinosios globos šeimoje, toli nuo tėvų. Jiems leista pamatyti dukras tik du kartus po dvi valandas. Vienos iš dukterų gimtadienio proga tėvams leido tik penkias minutes su ja pasikalbėti telefonu.
Bendikai bandė ieškoti pagalbos ir Rusijoje, išsiuntę dokumentus į Kaliningradą. Ten esanti tarnyba patvirtino, kad kai Bendikų šeima gyveno Kaliningrado srityje, ji nebuvo stebima ir nelaikyta nelaiminga šeima. Tačiau dabar situaciją kontroliuoja Rusijos vaikų teisių ombudsmenas Pavelas Astachovas, ir Rusijos tarnybos negali padėti, nes šeima nėra jų jurisdikcijoje.
Vaikų mąsčiusi neturėti Fausta: „Žmonės nori vaikų, bet nenori jų auginti“ | 2025-12-06
Ši istorija kelia klausimus apie vaikų teisių gynimo sistemų veikimą, kultūrinius skirtumus ir tėvų galimybes ginti savo teises tarptautinėje aplinkoje. Ji taip pat parodo, kaip svarbu išklausyti visas puses ir atidžiai tirti kiekvieną atvejį, ypač kai kalbama apie šeimos iširimą ir vaikų gerovę.
Panaši, nors ir kitokio pobūdžio, problema kilo ir Lietuvoje, kai Laurynas Čepelevskis, gimęs 2013 m. rugpjūčio 10 d., turėjo pradėti lankyti darželį rugsėjį. Tačiau 2014 m. gruodžio 10 d. savivaldybė pakeitė priėmimo tvarką, suteikdama pirmenybę tiems, kas anksčiausiai užpildė prašymus. Dėl to L. Čepelevskis buvo nustumtas į eilės galą, nors prašymo negalėjo pateikti anksčiau. Tai privertė jo motiną išeiti iš darbo, o neįgalų tėvą - išlaikyti visą šeimą arba mokėti už privatų darželį. Tikimasi, kad L. Čepelevskis bus priimtas į darželį po dvejų-trejų metų.
Vilniaus savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovas Gintaras Petronis teigė, kad Vilniuje yra 3 tūkst. vaikų, kurie užsiregistravo į darželius, bet nepateko, ir dar 8,5 tūkst. prašymų pateikta šiemet. Nors laukiantys eilėje turi pirmenybę, vaikai auga, ir tai gali sukelti problemų. Tačiau, pasak jo, sistema neleido registruoti, jei vaikui nebuvo 1,5 metų, todėl jis negalėjo patekti pernai. Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas pripažino, kad buvusi sostinės valdžia keitė priėmimo į darželius tvarką, nenumatydama visų pasekmių, ir ši klaida įsigalios netrukus, tačiau teisės aktai atgal negalioja, todėl šiemet prašymus pateikę vaikai yra prastesnėje situacijoje.
