Sloga, dar kitaip vadinama nosies gleivinės uždegimu (rinitu), yra bene dažniausias negalavimas, užklumpantis peršalus ar susirgus gripu. Šis varginantis negalavimas pasireiškia sekreto pertekliaus ištekėjimu, nosies užgulimu, čiauduliu, kartais niežuliu. Dėl slogos tampa sunku kvėpuoti, parausta nosis, ašaroja akys. Sloga gali atsirasti dėl staigios temperatūrų kaitos, nusilpus organizmo imuninei sistemai arba alergiškam žmogui įkvėpus alergenų. Slogos sezoniškumą sukelia ir oro drėgnumas.
Nors sloga dažnai vertinama kaip menkas ir savaime praeinantis susirgimas, netinkamas jos gydymas gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų, tokių kaip sinusitas, ausų uždegimas ar net bronchitas. Paprastai sloga prasideda nuo nosies užgulimo ir čiaudulio, vėliau atsiranda vandeningos išskyros. Ligai progresuojant, išskyros gali tirštėti ir tapti gelsvos ar žalsvos.
Sloga yra organizmo gynybinė reakcija: nosies gleivinė išskiria daugiau gleivių, kad pašalintų mikrobus ir dulkes. Dažniausiai slogą sukelia virusinės infekcijos, ypač peršalimo ar gripo sezono metu. Šaltas oras, nusilpęs imunitetas ar sausas patalpų oras sudaro palankias sąlygas virusams daugintis.
Slogai būdingi simptomai
Sloguojant paburksta nosies gleivinė, gali perštėti gerklę, skaudėti galvą, o kartais netgi pakilti temperatūra. Slogos metu išsiskiria pilkšvos spalvos gleivės, kurios vėliau gali įgauti geltoną arba žalią spalvą. Daugumai vaikų peršalimo pradžioje pakyla temperatūra. Vaiko akys gali pradėti ašaroti, patinti limfmazgiai.
Kaip gydyti slogą?
Nors specifinių priemonių slogos gydymui nėra, dažniausiai naudojamos priemonės simptomams palengvinti ir pagerinti gyvenimo kokybę ligos metu. Gydoma sloga paprastai praeina per 7-10 dienų, o negydoma - per savaitę. Vis dėlto yra kelios tradicinės priemonės, kurias verta išbandyti norint greičiau atsikratyti nemalonaus negalavimo.
Svarbu žinoti: Patariama vengti antibiotikų, inhaliacijų šiltais garais, sekretą skystinančių preparatų (įprastų nosies purškalų), ypač jei slogą sukėlė virusinė infekcija. Taip pat nerekomenduojama naudoti čiaupo vandens nosies plovimui.
Jei sloga užsitęsia kelias savaites ar dar ilgiau ir atsiranda papildomų simptomų, tai signalizuoja, jog sveikatos būklė pablogėjo ir vertėtų kreiptis į gydytoją.
Tradicinės ir liaudiškos priemonės slogai gydyti
Slogai gydyti galima taikyti įvairius metodus, nuo nosies plovimo iki vaistažolių arbatų ir specifinių preparatų.
1. Nosies praplovimai sūriu vandeniu
Vienas efektyviausių ir paprasčiausių būdų - nosies praplovimas fiziologiniu tirpalu. Tai procedūra, kilusi iš ajurvedos, vadinama “neti”. Rekomenduojama plauti nosį kasryt. Sūrus šiltas vanduo pilamas į vieną šnervę, jis apibėga visą ratuką nosies viduje, užgriebdamas ir sinusų įeigas, ir išsilieja pro kitą šnervę, išplaudamas visus viduje esančius mikroorganizmus. Veiksmo metu kvėpuojama per burną. Svarbu atitaikyti tinkamą vandens sūrumą - tirpalas turi būti izotoninis. Jei bus per mažai ar per daug druskos - arba labai grauš, arba bus toks jausmas, kai neriant į baseiną į nosį pribėga vandens. Galima iš vaistinės nusipirkti izotoninį 0,9% NaCl tirpalą (lašelinę), jį pašildyti ir pilti. Arba atsiskaičiuoti druskos tiek, kad pagal norimą vandens kiekį druskos būtų 0,9%. Sloguojant rekomenduojama plauti 4-5 kartus per dieną, arba net dar dažniau.
Šios priemonės tinka ir vaikams, tačiau reikia susitarti su mažyliu.
2. Aromaterapija
Praplovimus sūriu vandeniu galima papildyti aromaterapija. Į druskos tirpalą galima įlašinti kelis lašus eterinių aliejų, pavyzdžiui, rozmarino, arbatmedžio ar miros. Šie aliejai pasižymi antibakterinėmis savybėmis ir gali efektyviai gydyti slogą. Papildomai galima grynu levandų eteriniu aliejumi tepti sinusų ir limfmazgių srityse, panosėje. Mažiems vaikams siūloma mažinti eterinių aliejų kiekį arba pakeisti keliais lašeliais levandos.
3. Paleistuvės sultys
Gėlės paleistuvės (dar kitaip vadinamos alaviju) mėsingų lapų sultys sukelia smarkų čiaudulį. Tai tinkama priemonė tiems, kurie negali ar nemoka tinkamai išsipūsti nosies. Sultys taip pat turi sutraukiantį ir antibakterinį poveikį. Naudojamos ir mažiems vaikams, tik tuomet perpus praskiedžiamos neutraliu aliejumi, kad negraužtų. Technika paprasta: nusilaužiam dalį lapo, nuplaunam, ir su česnako spaustuku išspaudžiam žalių sulčių. Užvertus galvą šaukšteliu arba pipete į kiekvieną šnervę įlašinam po kelis lašus sulčių.
4. Kordicepsas
Kai kurie žmonės teigia, kad kordicepsas (vaistinis grybas) gali padėti gydyti slogą. Pasak vienos istorijos, sūnui, kuriam sloga buvo visiškai užblokavusi oro praėjimą ir prasidėjo ausies skausmas, gydytojas rekomendavo lašinti kordicepsą. Rytojaus dieną vaikas jau galėjo kvėpuoti, ausies skausmas dingo, o po kelių dienų jis visiškai išgijo.
5. Šilti garai ir inhaliacijos
Kvėpavimas vandens garais sudrėkina nosies gleivinę, išvalo kanalus ir palengvina išsišnypštimą. Į dubenį su karštu vandeniu galima įlašinti kelis lašus eterinių aliejų - eukalipto, mentolio, arbatmedžio, rozmarinų ar čiobrelių. Inhaliacijas atlikite 2-3 kartus per dieną po 10 minučių. Taip pat kelis kartus per dieną galima nusiprausti po dušu, nes dušo garai veikia kaip inhaliatorius. Jeigu neturite laiko ilgesnei garavimo procedūrai, užteks dubenėlio karšto vandens, rankšluosčio ir kelias minutes pakvėpuoti garais.
6. Vaistažolių arbata ir vitaminai
Efektyviausios priemonės slogai gydyti yra šilta vaistažolių arbata, vartojimas vitamino C. Yra tyrimų, skelbiančių apie teigiamą vitamino C bei Zinko preparatų (75 mg per dieną) poveikį viršutinių kvėpavimo takų infekcijai.
7. Kiti tradiciniai metodai
- Karštas sultinys: Karštas sultinys veikia panašiai kaip inhaliacija, sudrėkina nosies gleivinę, palengvina išsišnypštimą ir malšina gerklės skausmą.
- Ciberžolė: Šis prieskonis pasižymi antibakterinėmis ir antivirusinėmis ypatybėmis, gerina imuninės sistemos veiklą. Ciberžolės galima dėti į sultinį, maišyti su pienu ar vandeniu.
- Imbierai: Imbierai pasižymi gydomosiomis savybėmis, lėtina kraujotaką ir švelnina kvėpavimo takų ligas. Imbierų arbatą galima gerti kelis kartus per dieną.
- Citrinų sultys: Populiariausias vitamino C šaltinis, stiprinantis organizmo imuninę sistemą. Sultis galima gerti su vandeniu ar arbata, arba valgyti citrinos griežinėlius.
- Šilumos kompresai: Ant kaktos ar nosies šaknies galima dėti šiltą kompresą arba naudoti šildyklę. Šiluma padeda sumažinti nosies spaudimą ir pagerina kraujotaką.
- Didelis skysčių kiekis: Peršalus organizmui reikia daugiau skysčių. Gerkite vandenį, šiltas arbatas su medumi ir citrina, sultinius.
Slogai gydyti skirti preparatai
Trumpalaikiam palengvėjimui galima naudoti nosies lašus su dekongestantais (pvz., ksilometazolinu ar oksimetazolinu), tačiau jų negalima vartoti ilgiau nei 5-7 dienas, kad nesukeltų priklausomybės ir gleivinės pažeidimų. Jaučiant nosies gleivinės sausumą, atsiradus kraujo priemaišų gleivėse - rekomenduojami aliejiniai preparatai.
Slogų tipai ir jų gydymas
Svarbu atkreipti dėmesį, kad slogos gydymo būdas priklauso nuo jos rūšies:
- Virusinė sloga: Dažniausiai pasireiškia vandeningomis išskyromis, kurios vėliau gali sutirštėti ir pageltonuoti arba tapti geltonai žalsvos. Gali būti būdinga pakilusi kūno temperatūra, kosulys, gerklės skausmas, čiaudulys. Jai gydyti tinka tradicinės priemonės: nosies skalavimas, inhaliacijos, pakankamas skysčių kiekis, vitaminai.
- Bakterinė sloga: Gali atsirasti kaip virusinės slogos komplikacija. Simptomai panašūs į virusinę, tačiau išskyros dažnai būna tirštos, geltonos ar žalsvos. Esant įtarimui dėl bakterinės kilmės sinusito (ilgai užsitęsusi sloga, stiprus veido skausmas, karščiavimas), rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
- Alerginis rinitas: Atsiranda organizmui reaguojant į alergenus (žiedadulkes, pelėsius ir kt.). Simptomai gali būti panašūs į virusinę slogą, tačiau dažnai kartu pasireiškia akių niežulys, ašarojimas. Gydymui naudojami antihistamininiai preparatai.
- Neinfekcinis rinitas: Tai lėtinė sloga, kuriai nepasireiškia alerginės infekcijos požymiai bei nėra kliniškai stebimos nosies infekcijos. Tiksli priežastis gali būti nežinoma, ją gali sukelti kita liga.
Slogų prevencija
Peršalimo ligų visiškai išvengti neįmanoma, tačiau galima imtis priemonių, kad sumažintumėte riziką:
- Reguliariai plauti ir dezinfekuoti rankas.
- Nekramtyti nagų, neliesti pirštais akių.
- Nesidalinti rankšluosčiais ar kitais daiktais.
- Vengti kontakto su sergančiais žmonėmis.
- Stiprinti imunitetą: sveika mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas miegas, streso vengimas.
- Reguliariai vėdinkite patalpas, drėkinkite orą.
- Venkite staigių temperatūros pokyčių.
- Žiemą neperkaitinkite patalpų - sausas oras dirgina nosies gleivinę.
Svarbu nepamiršti, kad tinkamas ir laiku pradėtas gydymas padeda išvengti komplikacijų ir greičiau grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.
