Menu Close

Naujienos

Liaudiškų kiaušinių marginimas ant lapo

Velykos - tai ne tik pavasario atgimimo šventė, bet ir puiki proga kūrybiškai praleisti laiką su šeima, puošiant margučius. Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius kiaušinių marginimo būdus, nuo tradicinių iki modernių, įskaitant ir unikalų marginimą šiaudais bei sudėtingą ažūrinę techniką.

Kiaušinių marginimo tradicija Lietuvoje ir pasaulyje

Kiaušinių marginimo tradicija yra giliai įsišaknijusi daugelyje kultūrų, ypač tarp slavų tautų, iš kurių ją perėmė ir lietuviai. Meniškas kiaušinio lukšto marginimas yra glaudžiai susijęs su kulto apeigomis. Nors šiandien jų marginimas siejamas su Velykų šventėmis, kiaušinių dažymo ir jais keitimosi paprotys yra daug senesnis už krikščionybę. Velykų margučiai simbolizuoja gyvybę, atgimimą ir šeimos vienybę. Kiekvienas dailiai išmargintas kiaušinis ne tik puošia šventinį stalą, bet ir perteikia meilę, šilumą bei kūrėjo kruopštumą.

Lietuvių tauta marginti kiaušinius pradėjo dar iki krikščionybės, o tikėta, kad margučiai turi magiškų galių. Kiaušinio marginimo tradicija yra giliai įsišaknijusi daugelyje slavų tautų, iš kurių ją perėmė ir lietuviai. Velykų margučiai simbolizuoja gyvybę, atgimimą ir šeimos vienybę. Kiekvienas dailiai išmargintas kiaušinis ne tik puošia šventinį stalą, bet ir perteikia meilę, šilumą bei kūrėjo kruopštumą.

Remiantis istoriniais šaltiniais, margučių marginimas Lietuvoje aprašytas jau XVI amžiuje. M. Mažvydas Vaitkūnas 1549 m. išleidusiame savo darbe mini „Welikas pauta“. Margučiu kiaušinis yra vadinamas dėl to, kad jis yra marginamas įvairiais raštais. Lietuvoje naudojami vienspalviai (dažytiniai), marginti vašku ir skustiniai margučiai.

Senovės slavų kultūrose iki krikščionybės laikų margintas kiaušinis buvo siejamas su Saulės dievu Dažbogu, kuriam buvo skiriamos įvairios pavasarinės apeigos. Krikščionybei plintant po Europą ir maišantis su pagoniškais tikėjimais, kiaušinis tapo ne tik saulės, gamtos atgimimo, bet ir atgimusio Jėzaus simboliu.

Velykų proga, socialiniuose tinkluose sparčiai plinta nauji ir kūrybiški margučių dekoravimo būdai. Vienu iš tokių pasidalijo „Instagram“ turinio kūrėja „E.Gustos by Ema Dobra“, o jį išbandę žmonės neslepia - rezultatas atrodo įspūdingai, nors pats procesas itin paprastas. Šis margučių dekoravimo būdas išsiskiria tuo, kad nereikalauja nei sudėtingų priemonių, nei ypatingų įgūdžių. Viskas, ko prireiks - tai imituoto aukso folijos lapeliai (po vieną kiekvienam kiaušiniui) ir vienkartinės pirštinės.

Dažniausiai kiaušiniai būdavo marginami geometriniais ar augaliniais motyvais. Pagrindiniai rašytinio ornamento elementai - taškas ir lapelio formos potėpis. Iš šių dviejų elementų atsiranda įvairūs ornamentai. Kiekviena margučio spalva turėjo savo reikšmę. Dažydami kiaušinį žemės spalvomis - juoda ar ruda, žmonės tikėjosi sulaukti gero ir gausaus derliaus. Raudona spalva simbolizavo gyvybę, sėkmingą visko pradžią. Žaliai dažyti kiaušiniai - pavasario augmeniją.

Velykų margučių marginimas - tai gyva ir nuolat kintanti tautodailės sritis, atspindinti lietuvių liaudies velykines tradicijas, kurios formavosi per šimtmečius. Velykos - tai ne tik pavasario šventė, bet ir gamtos atgimimo, naujos gyvybės simbolis. Velykinis kiaušinis, kaip teigia tradicija, simbolizuoja atgimimą, gamtos pabudimą po žiemos sąstingio.

Populiariausi kiaušinių marginimo būdai

Lietuvoje ir kituose kraštuose margučiai puošiami įvairiais metodais:

  • Marginimas vašku: Tai vienas seniausių būdų, kuriame naudojamas karštas vaškas. Smeigtuko galvutę pamirkykite į vašką ir ant kiaušinio pieškite norimus ornamentus. Vaškui sustingus kiaušinius pamerkite į paruoštus dažus. Palaikykite tiek, kiek nurodyta dažų instrukcijoje. Išėmę vašką pašildome ir nušluostome servetėle.
  • Skutinėjimas: Margučiai išraižomi aštriu įrankiu, sukuriant unikalius raštus.
  • Marginimas dažais ir augalais: Natūralių augalų atspaudai palieka subtilius raštus.
  • Marginimas su šiaudais: Reikalauja ypatingo kruopštumo ir preciziškumo.
  • Marginimas šilkiniu audiniu: Susikarpykite skiautelėmis šilkinį audinį ar kaklaraiščius ir medvilninį baltą audinį. Dydį rinkitės tokį, kad į jį tilptų kiaušiniai.
  • Marginimas akriliniais dažais: Ant nusausintų kiaušinių lukšto užlašinkite akrilinių dažų, kuriuos išsklaidykite per šiaudelį pūsdami orą.
  • Marginimas nagų laku: Į indą su vandeniu prilašinkite nagų lako. Dantų krapštuku iš lako vandens paviršiuje sukurkite norimą piešinį ar ornamentą, galbūt tiesiog spalvų mixą.
  • Marginimas skutimosi putomis: Į indą arba ant kokio nors padėklo pripurkškite skutimosi putų, išlyginkite. Ant jų prilašinkite maistinių dažų ir dantų krapštuku juos išmaišykite, kad spalvos susilietų.
  • Marginimas vaškinėmis kreidelėmis: Pirmiausia prisitarkuokite vaškinių kreidelių smulkesne tarka arba galite naudoti drožtuką.
  • Marginimas vilna: Kiaušinį apdėkite vilnos gabalėliais - galite vienos spalvos, galite derinti kelias.
  • Marginimas kiaušinių lukštais: Nuplautus kiaušinius apvynioti vandenyje išmirkytais kiaušinių lukštais, dėti ant skepetaitės.
  • Antspaudo technika: Šiomis dienomis populiari antspaudo technika.

Lietuviai Velykų šventės negalėtų įsivaizduoti be margučių. Visoje Lietuvoje keliomis spalvomis nudažyti kiaušiniai būdavo išmarginami įvairiais dekoratyviniais raštais. Pagal marginimo techniką margučiai skirstomi į rašytinius ir skutinėtus. Pirmuoju atveju kiaušinių marginimui naudojamas bičių vaškas. Ištirpintas vaškas būdavo pagaliuku tepamas ant šiek tiek pašildyto kiaušinio. Skutinėjimo technika laikoma paprastesne ir spartesne nei marginimas vašku. Skutinėjami jau išvirti ir viena spalva nudažyti kiaušiniai.

Vienas populiariausių būdų - marginimas vašku, kai ant kiaušinio piešiami raštai išlydytu vašku, o po to jis merkiamas į dažus. Nuėmus vašką, lieka balti ar spalvoti ornamentai. Taip pat vis dažniau grįžtama prie natūralių dažų - burokėliai suteikia rausvą spalvą, ciberžolė - geltoną, o raudongūžiai kopūstai - melsvą atspalvį.

Lietuviai velykinių kiaušinių dažymui dažniausiai naudoja svogūnų lukštus ar įvairius augalus, tai daro net 88 proc. apklaustųjų. Toliau pagal populiarumą rikiuojasi parduotuvėje perkami dažai, jais dažyti kiaušinius renkasi 47 proc. respondentų. Vis dažniau pasitelkiami ir kiek mažiau populiarūs kiaušinių marginimo būdai, pavyzdžiui, ciberžole, uogomis ar kitais natūraliais būdais.

Išpūsto kiaušinio technika: žingsnis po žingsnio

Prieš pradedant bet kokį dekoravimo būdą, dažnai reikia išpūsti kiaušinį.

  1. Skylių pradūrimas: Atsargiai adata pradurkite dvi skyles: vieną kiaušinio viršuje, kitą apačioje. Viršutinę skylę padarykite šiek tiek didesnę.
  2. Pūtimas: Pūskite į mažesnę skylę, naudodami burną arba pipetę. Kiaušinio turinys ištekės per apačią.
  3. Skalavimas ir džiovinimas: Kai kiaušinis tuščias, praplaukite jį vandeniu ir palikite išdžiūti.

Išpūsto kiaušinio paruošimas

Marginimas šiaudais: unikali meno forma

Tradicinis marginimas šiaudais - tai unikalus būdas, kurio metu ploni, išlyginti ir karpomi javų šiaudai klijuojami ant kiaušinio paviršiaus. Taip sukuriami sudėtingi geometriniai ornamentai, būdingi Slovakijos, Čekijos ir kitų slavų šalių margučiams. Pasirinkus kelių rūšių javų šiaudus, išgaunami skirtingų atspalvių šiaudų ornamentai.

Margučių marginimas šiaudais

Žingsnis po žingsnio: Marginimas Šiaudais

Štai žingsnis po žingsnio vadovas, kaip tai padaryti:

  1. Kiaušinio paruošimas: Pradėkite nuo kiaušinio turinio išpūtimo. Tam reikėtų padaryti dvi skylutes kiaušinio galuose ir atsargiai išpūsti turinį. Tuomet tuščiavidurį kiaušinį išplaukite, išdžiovinkite ir nudažykite pasirinktu metodu - galite naudoti augalinius, maistinius ar kitus dažus. Galima rinktis ir natūralios spalvos kiaušinius, jei norite išlaikyti organišką išvaizdą.
  2. Šiaudų paruošimas: Šiaudai renkami vasarą, prieš derliaus nuėmimą. Galima naudoti įvairių rūšių javų šiaudus: kviečių, rugių, miežių ar avižų. Pirmiausia juos reikia išvalyti ir supjaustyti į mažesnius gabalėlius, pašalinant nereikalingas dalis. Tada šiaudus reikia užmerkti vandenyje nakčiai (jei šiaudai plonesni, užteks ir kelių valandų). Po to šiaudus reikia išdžiovinti ir, jei norite, lyginti su lygintuvu.
  3. Ornamento kūrimas: Prieš pradedant marginti kiaušinius šiaudais, patartina nupiešti aplikacijas, kad galėtumėte vizualizuoti, kur bus dedami šiaudų gabalėliai. Šiam darbui naudokite mažus šiaudų gabalėlius, kurie turi būti supjaustyti į tinkamas formas. Pavyzdžiui, apskritimus galima išpjauti naudojant skylamūšį odai arba tiesiog žirklėmis. Pusmėnulius galima gauti perpjovus apskritimus perpus.
  4. Klijavimas: Ant šių klijų dėkite šiaudų gabalėlius. Jei dar nesate patyrę šiaudų dekoravimo, rekomenduojama ornamentus pirmiausia kurti ant popieriaus lapo. Šiuo atveju šiaudų juosteles užtepkite klijais ir klijuokite jas viena šalia kitos ant popieriaus.
  5. Galutinis etapas: Kai popieriaus lapai su šiaudais išdžiūva, galite piešti norimus ornamentus ar raštus ir iškirpti jas žirklėmis.

Marginti kiaušinius šiaudais - tai puiki tradicija, leidžianti sukurti išskirtinius ir natūralius kiaušinių dekorus. Šis procesas reikalauja šiek tiek kruopštumo ir kantrybės, tačiau rezultatai tikrai džiugina.

Natūralūs kiaušinių dažymo būdai

Jei norite išvengti cheminių dažų, galite naudoti natūralias medžiagas:

  • Svogūnų lukštai: Suteikia įvairių atspalvių rusvos spalvos.
  • Juodieji serbentai: Suteikia ryškią violetinę/rožinę spalvą.
  • Šilauogės arba mėlynės: Suteikia mėlyną spalvą.
  • Ciberžolė: Suteikia geltoną spalvą.
  • Juodieji ryžiai: Suteikia sodriai rudą, pusiau matinę spalvą.
  • Raudonasis kopūstas: Suteikia melsvai žalsvus, elektrinius atspalvius.
  • Burokėliai: Suteikia rausvą spalvą.
  • Kinrožės arbata: Suteikia tamsiai žalią arba melsvą spalvą.
  • Žalioji arbata: Suteikia žalsvai rusvus atspalvius.
  • Raudonasis vynas: Suteikia pilkus, lyg dinozauro kiaušinių, atspalvius.

Iki XX a. pradžios kiaušiniai buvo dažniausiai dažomi augaliniais dažais: svogūnų lukštais, beržų lapais, šieno pakratais, ąžuolo ar kitų medžių žievėmis, išgaunant natūralius žemės atspalvius. Vėliau imta dažyti ir anilino dažais kontrastingomis ryškiomis spalvomis - raudona, žalia, juoda, mėlyna.

Augalus reikia mirkyti iki 12 valandų.

Dažymo būdas Spalva Simbolinė reikšmė
Svogūnų lukštai Rusva Žemė motina, augalijos gimdytoja
Skroblo žievė, beržų vantos lapai Žalia su gelsvu atspalviu Pavasario augalija, javų daigai
Ramunėlės, alksnio žirginiai Geltona Saulė, šiluma, subrendę javai
Šieno pakratai, rugiagėlės Melsva Dangus, palaima augalijai ir pasėliams
Bruknių lapai, dilgėlės, rugių želmenys Žalsva Pavasaris, bundanti gamta, lengvas gyvenimas
Ąžuolo ir juodalksnio žievė, eglių viršūnių spurgos, kerpės ir samanos Įvairi Derlius, sotus gyvenimas

Kiaušinių marginimas popieriniais rankšluosčiais

Reikmenys: Virti balti kiaušiniai, vienkartinio rankšluosčio lapeliai, maistiniai dažai, plonos gumytės ar siūlas, švirkštas ar pipetė, actas (spalvos intensyvumui), aliejus.

Eiga:

  1. Į skirtingas stiklines ar puodelius pasiruošti skirtingų spalvų dažus, į kiekvieną stiklinę įpilti po šaukštą acto.
  2. Virtą baltą kiaušinį reikia įvynioti į vienkartinio rankšluosčio lapelį, viršuje gumyte ar siūlu kiaušinį sutvirtinti. Kiaušinis turi būti gerai apspaustas servetėlės.
  3. Tuomet pipete ar švirkštu mažais taškeliais lašiname skirtingų spalvų dažus ant apvynioto kiaušinio, kol padengiate visą servetėlę.

Kiaušinių marginimas popieriniais rankšluosčiais

Velykinių kiaušinių marginimas su mėlynuoju kopūstu

Reikmenys: Balti kiaušiniai, nedidelis mėlynojo kopūsto, acto, vandens, dažai (maistiniai).

Eiga:

  1. Kopūstą smulkiai supjaustome, dedame į puodą, užpilame vandeniu, kad pilnai apsemtų.
  2. Verdame apie 40 minučių.
  3. Po to nukošiame išvirtą vandenį į indą ir paliekame kambario temperatūroje.
  4. Paruoštam skysčiui atvėsus, į jį įpilame 2 šaukštus acto, išmaišome ir sudedame išvirtus kiaušinius.
  5. Laikome tiek, kad patiktų spalvos intensyvumas.

Menininkės Irenos Jauniškienės ažūriniai kiaušiniai

Menininkė Irena Jauniškienė kuria unikalius ažūrinius kiaušinius, kurie atrodo lyg odiniai ar porcelianiniai. Ji naudoja dantų technikų įrangą, kad išraižytų trapius kiaušinio lukštus. I. Jauniškienė dažniausiai išraižo saulytes, kryžius, gyvybės medį su paukšteliais, pritaikydama lietuvių liaudies simboliką.

Ažūriniai margučiai

Tautodailininkų indėlis į margučių tradicijas

Tautodailininkai vaidina svarbų vaidmenį puoselėjant ir saugant margučių tradicijas. Vilnietė tautodailininkė Adelė Mickuvienė kasmet numargina kelis šimtus kiaušinių, išrašydama tradicinius ornamentus bičių vašku. Kupiškio krašte garsėjanti tautodailininkė Virginija Velykoms kuria ažūrinius margučius. Balandžio 6 d. Kultūros centre Dusetų dailės galerijoje vyko edukacinis vakaras, kuriame tautodailininkė uteniškė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė mokė tradicinių kiaušinių marginimo būdų - skutinėjimo ir išrašymo karštu vašku.

Menininkė ir poetė, tautodailininkė, karpinių, lino raižinių, grafikos ir margučių meistrė O. Tumėnaitė - Bražėnienė jau daug metų veda edukacinius užsiėmimus mokyklose, bendruomenėse, visur, kur yra pakviečiama. 2009 m. meistrei įteikta Kultūros ministerijos premija už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą, 2007 m. nominuota geriausiu respublikos liaudies meistru vaizduojamosios dailės srityje ir apdovanota Aukso vainiku. Tai - tik keletas reikšmingiausių įvertinimų iš gausybės apdovanojimų. Odeta yra ir unikalios knygos „Margučių marginimas Aukštaitijoje“, kurioje išsamiai ir su gausybe iliustracijų pristatomos tradicinės ir šiuolaikinės kiaušinių marginimo technikos, autorė.

Daugelis moterų pirmą kartą rankoje laikė peiliuką ar smeigtuką, kuriais marginami kiaušiniai. Kaip sakė Odeta, skutinėjimas yra menas, o išrašymas vašku - amatas.

Margučių muziejai Lietuvoje

Lietuvoje yra įkurtas ne vienas margučių muziejus, kuriuose galima susipažinti su šio meno istorija, technikomis ir įvairiais raštais. Šie muziejai yra svarbūs kultūros paveldo išsaugojimo ir populiarinimo centrai. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus saugyklose saugoma per 500 vnt. konservuotų margučių pagrindiniame fonde. Jie visi sukurti maždaug XX a. viduryje. Muziejaus saugyklose laikomos ir senosios buvusio Kauno miesto muziejaus direktoriaus Tado Daugirdo ir etnografo bei kraštotyrininko Balio Buračo margučių kolekcijos, surinktos XX a. pradžioje. Ukmergės kraštotyros muziejaus fonduose saugoma trisdešimt skutinėtų margučių.

Margučių muziejus Lietuvoje

Velykinio stalo dekoravimas margučiais

Dekoruojant velykinį stalą, „country“ stiliaus dekoras yra sutinkamas bene dažniausiai, tai - įvairūs gamtos elementai (šiaudai, šviežiai išdaiginta žolytė, kačiukai, tulpės, mediniai padėkliukai). Norint ištaigingesnio velykinio stalo dekoro - galima išbandyti Provanso stilistiką. Provanso stilius pasižymi švelniomis, šviesiomis spalvomis - pieno baltumo, švelniai gelsva, alyvinė, rožinė. Galima naudoti natūralios medžiagos staltiesę, grubesnių paviršių dekorą. Šiai stilistikai būdingos įvairios smulkios detalės - vazos, dekoratyvinės lėkštės, nuotraukų rėmeliai. Populiarūs gamtos motyvai ant indų - smulkūs žiedai, levandos, rožės.

Tradicinis marginimas augalais ir smulkiais gėlių žiedais ar lapais puikiai įsikomponuos Provanso stilistikoje, kampuoti geometrinių figūrų skutinėjimai puikiai dera prie urbanistinio, minimalistinio dekoro.

Margučių raštai ir jų reikšmės

Dažniausiai kiaušiniai būdavo marginami geometriniais ar augaliniais motyvais. Pagrindiniai rašytinio ornamento elementai - taškas ir lapelio formos potėpis. Iš šių dviejų elementų atsiranda įvairūs ornamentai.

Simbolinę prasmę turi ne tik margučių raštai, bet ir jų spalvos:

  • Raudona: vaisingumas, aktyvumas, veržlumas.
  • Mėlyna: šviesus dangus, santarvė, ramybė, geras ir malonus oras.
  • Žalia: pavasaris, bundanti gamta, lengvas gyvenimas.
  • Geltona: Saulė, šiluma, subrendę javai.
  • Juoda: žemė, gausus derlius, sotus gyvenimas.

Margučių ornamentai turėjo magišką ir simbolinę prasmę. Manoma, kad marginami kiaušiniai simbolizuoja gyvybės pradžią.

Simbolių reikšmės:

  • Apskritimas, ratas: Tai saulės ir kitų dangaus šviesulių ženklas, kartais virstantis gėlės žiedeliu. Jis simbolizuoja ir amžinybę, nesibaigiantį gyvybės ciklą.
  • Kryžius: Horizontalios (žemė) ir vertikalios (dangus) jungtys.
  • Svastika: Tai judėjimo, ugnies, Perkūno ženklas.
  • Spiralės (žalčiukai): Simbolizuoja energiją, gyvybingumo evoliuciją.
  • Kvadratas: Žymi žemės pastovumą, stabilumą.
  • Trikampiai: Vyriškojo ir moteriškojo prado simboliai.
  • Gyvybės medis: Nuo paprasčiausio trišakėlio iki augalo puode, kur puodas vaizduoja žemę, o medžio viršūnė - dangų.

Margučių marginimo piltuvėliu

Ši kiaušinių marginimo technika nėra labai paplitusi mūsų kraštuose, tačiau, anot LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ reportažo herojų, rašytiniuose šaltiniuose yra įrodymų, kad kiaušiniai piltuvėliu buvo marginami ir Lietuvoje. Seserys Lina ir Rūta Krasnovaitės teigia, kad ši tradicija Lietuvoje, dabartiniu metu, yra išnykusi, tačiau mano, kad 20 amžiaus pradžioje ji tikrai buvo. Straipsnyje rašoma, kad „imama medinė lazdelė, prie kurios pritaisomas vienu galu platesnis ir kitu siauresnis vamzdelis. Margučių marginimas - tai gyva ir nuolat kintanti tautodailės sritis, atspindinti lietuvių liaudies velykines tradicijas, kurios formavosi per šimtmečius. Velykos - tai ne tik pavasario šventė, bet ir gamtos atgimimo, naujos gyvybės simbolis. Velykinis kiaušinis, kaip teigia tradicija, simbolizuoja atgimimą, gamtos pabudimą po žiemos sąstingio. Pirmieji paukščiai, atnešantys naują gyvybę į lizdą, sveikina mus. Paukštelis slepia lizde kiaušinuką, todėl jis yra raibas, susiliejantis su aplinka, o iš to mažo taškelio atsiranda nauja gyvybė, prasideda naujas gamtos ciklas.

Istorinės šaknys ir asmeniniai prisiminimai

Viskas prasidėjo nuo tėvų, kurie gyveno kaime. Mamos, siuvėjos, kuri siuvo nuotakoms sukneles, krikšto rūbelius ir visada „raitė“ ką nors gražaus: įvairius nėrinukus, papuošimus ir kuri, atėjus pavasariui, visus siuvimus atidėdavo į šalį ir paimdavo į rankas peiliuką, kuriuo skutinėdavo velykinius margučius, prisiminimai. Mamytė dažniausiai kiaušinius virdavo svogūnų lukštuose. Tiesa, tuomet jau buvo galima įsigyti ir šiek tiek sintetinių dažų, kuriuos suvalkietiškai mama vadino „kvarbomis“. Tradiciškai po keletą margučių mama padovanodavo kaimynams, krikšto vaikams, draugėms. Na, o man tie prisiminimai labai gražūs: būdavo tiesiog sėdi ir stebi, kaip mama raito ant tų kiaušinukų įvairius raštus. Atrodo, jog viską galėjo nupiešti… Aš taip pat be galo norėjau taip „raityti“, nors, tiesą pasakius, pieštuku ant lapo piešti man taip nesinorėjo. Gerai pamenu, jog pirmą kartą peiliuką į rankas paėmiau būdama penkerių metų. Šis asmeninis prisiminimas puikiai iliustruoja, kaip tradicijos perduodamos iš kartos į kartą, įtraukiant vaikus į kūrybinį procesą.

Gilias margučių marginimo tradicijas turi ir kitos valstybės, o ypač slavų šalys: Ukraina, Baltarusija, Bulgarija, Lenkija.

Ornamentų kalba ir technikos įvairovė

Kiaušinių skutinėjimas laikomas vienu iš seniausių ir gražiausių velykinių kiaušinių marginimo būdu. Juk į tą lukštelį įbrėžiame savo parašą, savo tapatybę. Bet koks ornamentas susideda iš brūkšnelio ir taško, o kokios kompozicijos iš jų sukuriamos, tai yra kiekvieno margintojo išmonė. Marginant vašku yra 6 skirtingi ženklai, piešiant peiliuku taip pat yra vos keletas ženklų: taškas, brūkšnelis trumpesnis ir ilgesnis, riestas brūkšnelis į kairę, riestas į dešinę. Iš to galima sukurti pačius gražiausius raštus. Šiuo principu paremta beveik visa mūsų tautodailė: juostos, drobės, rankšluosčiai, austinės lovatiesės. Kitos šalys turi suskaičiavusios ir tradicinių margučių ornamentų skaičių, taip pat turi ir mokyklas, kur viso to mokosi nuo mažens. Lietuviški raštai tikrai skiriasi. Viskas, kas atsispindi mūsų tradiciniuose audiniuose, mezginiuose, atsispindi ir margutyje. Kitos šalys pasižymi ne tik raštais, bet išskirtinėmis technikomis.

Spalvų istorija ir regioniniai skirtumai

Pačioje pradžioje spalvos buvo išgaunamos natūraliais dažais: vieni merkė į ąžuolo žievės raugą, kiti alksnio ar obels. Visgi dabar tai jau nyksta, jei kas šiuos būdus ir išbando, tai daugiausia etnologijos puoselėtojai. Sintetiniai dažai atsirado kiek vėliau. Tiesa, Klaipėdos krašte sintetiniais dažais kiaušinius marginti pradėta anksčiau, nes čia klestėjo prekių atvežimas, todėl jie buvo lengviau prieinami. Spalvos išgaunamos buvo panašiu būdu, na, o technikos tikrai skyrėsi. Suvalkijoje (Veiveriuose, Kazlų Rūdoje, Kauno link) žmonės margučius margino skutinėdami. Suvalkiečiai sakydavo, jog marginimas vašku - tai tinginių darbas. Kaip ir sakiau, Klaipėdos krašto tradicijos nuo suvalkietiškų skyrėsi, nes ten margučius dažydavo ryškiom spalvom, o Suvalkijoje viskas buvo renkama iš gamtos, todėl ir spalvos buvo natūralios. Klaipėdos krašte atsirado ir kita išskirtinė, tik šiam regionui būdinga technika: ant dažais nudažyto kiaušinio vašku buvo piešiami raštai, tada jis buvo merkiamas į kopūstų rūgštį, kuri „nuėsdavo“ nuo margučio dažus, tačiau po vašku jie išlikdavo, vėliau nušildydavo ir patį vašką, kol galiausiai likdavo natūralus kiaušinis, tačiau su spalvotais piešiniais.

Regioniniai margučių skirtumai:

  • Žemaičių margučiams būdinga juoda ir tamsios spalvos.
  • Suvalkiečių - šviesesnės, vyrauja raudona ir violetinė.
  • Dzūkai mėgsta pilkesnius atspalvius.
  • Žemaitijoje kiaušiniai skutinėjami retai. Dažniausias motyvas yra saulutės, vėlyvesni - rūtos ir eglutės.
  • Įvairiausi ir puošniausi zanavykų margučiai. Jie marginami vašku, skutinėjami. Iš seniausių raštų irgi vyrauja saulutės. Vėliau atsirado rūtos, stilizuotos našlaitės, paukščiai, imta marginti net trimis spalvomis.
  • Aukštadvario apylinkėse, kur susidūrė suvalkietiškos, dzūkiškos ir aukštaitiškos tradicijos, margučių marginimo paprotys išsilaikė geriausiai.

Tradicijų išsaugojimas ir šiuolaikiniai iššūkiai

Iš tradicinių marginimo būdų dabar žmonės daugiausia naudoja svogūnų lukštus, kuriuos apsuka įvairiais augalais ir taip išgauna raštus. Kitus būdus naudoja tik pavieniai žmonės, besidomintys tradicija. Šiais laikais atsirado įvairių pramogų, kitų veiklų, žmonės dažnai skuba, todėl tradicinis margučių marginimas vis dažniau lieka užmaršty. Kai kur nors būnu pakviesta vesti pamokėles vaikams, būna labai gaila, kad vis neužtenka paskirto laiko. Margučiui labai reikalinga simetrija, todėl reikia bent keleto pamokų, o ne poros valandų. Norint tęsti tradicijas, neužtenka, kad margutis būtų tik gražus, reikia ir trupučio žinių.

Šiuo klausimu esu šiek tiek pesimistė. Šiais laikais žmonės skuba, o margučių marginimas reikalauja ilgo ir kruopštaus darbo, todėl šios tradicijos jau dabar po truputį nyksta.

Patarimai marginimui namuose

Dėl koronaviruso pandemijos šiemet Velykas švęsime kitaip: kokiais būdais patartumėte žmonėms marginti kiaušinius per šv. Velykas? Svogūnų tikriausiai rasime kiekvienuose namuose, o tai yra labai įdomus, tradicinis marginimo būdas. Be to, dažnai žmonėms lieka vadinamųjų šaltų dažų nuo praėjusių metų, todėl tai puikus metas sunaudoti viską, ką turime. Vaikams labai paprastas būdas: kiaušinį šiek tiek įvynioti į popierinę servetėlę, šaukšteliu paimti paruošto dažo ir užpilti mažą dėmėlę ant kiaušinuko, kitoje vietoje užtaškuoti kitos spalvos dažo, tačiau reikia stengtis, kad dažai nesusilietų.

Marginti kiaušinius gali visa šeima, nes tai smagi ir kūrybiška veikla patinkanti ir mažiems, ir dideliems. Leiskime patiems mažiausiems patepti margutį lašinukų gabalėliu.

Asmeninė patirtis ir kolekcionavimas

Kai atsirado anūkų, atsirado ir daugiau skubėjimo. Nepaisant to, stengiuosi išlaikyti skutinėjimo tradicijas, vaikai margina vašku. Anūkas Joringis, sulaukęs 5 metukų, irgi jau pabandė skutinėti ir tai darė labai kruopščiai ir kantriai, todėl sakiau: „Na, vaikine, tu tik paauk, būsi mano pagalbininkas“. Na, o mes su vyru margučius renkame jau nuo 2006 metų, esame atidarę „Margučių palėpę“, kurioje turime sukaupę daugiau nei 2400 velykinių simbolių. Tie margučiai yra pagaminti iš įvairių medžiagų: stiklo, molio, medžio, akmens, vilnos, surinkti iš įvairių šalių, Lietuvos tautodailininkų. Mano vyras taip pat yra menininkas, todėl jis yra sukūręs margučių iš medžio akliesiems, kuriuose ornamentai išpjaustyti į gilumą.

Šv. Velykos - laukiamiausia metų šventė. Daug džiaugsmo suteikia pasiruošimas šventei. Norėčiau palinkėti, kad į tą laiką būtų įtraukta visa šeima. Marginti kiaušinius gali visa šeima, nes tai smagi ir kūrybiška veikla patinkanti ir mažiems, ir dideliems. Norėdami namuose sukurti šventinę atmosferą, fantazuokime ir savo rankomis padarykime originalias velykines dovanas.

Ateities perspektyvos ir šiuolaikiniai būdai

22-ejų grafikos dizainerė Radvilė Sarapinaitė nuo vaikystės mėgo Velykų šventę, todėl labai nudžiugo, kai buvo pakviesta tapti įdomaus eksperimento dalyve. Dirbdama leidykloje „Maketonas“, mergina sulaukė pasiūlymo dalyvauti rengiant Arūno Vaicekausko knygą „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“ ir surasti kuo daugiau šiuolaikinių kiaušinių marginimo būdų. Radvilei teko ne vieną dieną praleisti interneto platybėse, kur grafikos dizainerė rinko informaciją apie visas įmanomas kiaušinių gražinimo technikas. „Išbandžiau jų gerokai daugiau, tačiau ne viskas pavyko. Radvilė juokiasi, kad besiruošdama šioms Velykoms numargino ir suvalgė daugiausia kiaušinių per visą savo gyvenimą. Radvilė Sarapinaitė. Kiek laiko užtruko parengiamasis darbas? Ilgai. Tris, keturis mėnesius. Iš pradžių reikėjo surinkti informaciją, paskui susipirkti reikalingas priemones, galiausiai - viską išbandyti. „Užtai buvo be galo įdomu“, - tikina R.

Tradiciniai ir šiuolaikiniai marginimo būdai

Radvilė nusprendė neaplenkti ir tradicinių, lietuvių nuo seno pamėgtų kiaušinių marginimo būdų, t. y. rašytinio (vašku) ir skutinėjimo. Laužytas dažyto kiaušinio lukštas, mozaikos raštu priklijuotas ant virto kiaušinio.

„Jei Velykas švęsdavome pas močiutę, kiaušinius margindavome vašku arba skutinėdavome. Labai patiko tas kruopštus procesas. Neblogai man išeidavo. Gal todėl, kad buvau vaikas, vis atrodydavo, kad mano margučiai patys gražiausi (juokiasi). Ištirpintas bičių vaškas į pagaliuką įsmeigtu vinuku tepamas ant kiek pašildyto kiaušinio. Raštai gali būti patys įvairiausi. Tai ir rūtelės, eglės, vištos kojelės, obuoliukai, ratukai, vingeliai, žalčiukai ir kt. Įdėjus numargintą kiaušinį į dažus, vašku padengtos vietos lieka baltos. Galima iš pradžių nudažyti kiaušinį kita spalva ir tik tuomet išpiešti jį vašku.

Skutinėti Radvilė ėmė virtus ir viena spalva nudažytus kiaušinius. Daugelio lietuvių pamėgtą spalvą - rudą - ji išgavo tradicine technika - pavirintais svogūnų lukštais.

Norėdama surasti kuo daugiau šiomis dienomis naudojamų kiaušinių marginimo būdų, Radvilė naršė po lietuvių ir užsienio interneto puslapius, forumus, socialinius tinklus. Viena iš tokių - paišymas ant virto kiaušinio akriliniais dažais, taip pat - įvairiais spalvotais akriliniais spalvikliais. „Dažniausiai tai būdavo vaikams piešti skirti dažai - akrilas, spalvikliai. Man patiko, kad jie nekenkia kiaušiniui, kurį numarginus galima drąsiai valgyti“, - kalba Radvilė. Šis būdas, anot jos, labiausiai tinka vaikams. Kitas Radvilės atrastas ir maistui nekenksmingas būdas - kiaušinio dekoravimas su iš servetėlių išplėštais paveiksliukais. „Pirmiausia, - sako menininkė, - reikėtų apsirūpinti trisluoksnėmis servetėlėmis su nedideliais raštais. Atsargiai atskirkime viršutinį sluoksnį nuo kitų ir iš jo išsiplėšykime patinkančius paveiksliukus. Vietoj lipalo naudosime lipnų kiaušinio baltymą. Imkime virtą kiaušinį, jo lukštą patepkime žaliu kiaušinio baltymu, atsargiai uždėkime išplėštą paveiksliuką ir vėl tepkime sluoksnį baltymo klijų. Taip tepliokime, kol norimais paveikslėlių fragmentais padengsime visą kiaušinį“, - aiškina R.

Karštas kiaušinis, išmargintas spalvotomis vaškinėmis kreidelėmis.

Dar vienas būdas gauti tvirtą, nepramušamą, bet labai originaliai atrodantį margutį - naudoti manų kruopas. Virtas kiaušinis ištepamas baltymu (jei norite didesnių garantijų - lipalu) ir apvoliojamas manų kruopose. Vėliau galima jį dažyti su akriliniais dažais, galima palikti baltą. Radvilei labai gražūs ir vienspalviai, natūraliais dažais iš gamtos nudažyti kiaušiniai. Populiariausias Lietuvoje kiaušinių dažymo būdas - svogūnų lukštais. Mergina dalijasi savo vaikystės prisiminimais, kai Didįjį šeštadienį visa Sarapinų šeima sėsdavo prie stalo dažyti kiaušinių. „Labiausiai mėgdavome tai daryti su svogūnų lukštais ir įvairiomis žolelėmis. Apraišiodavome kiaušinius skudurėliais, o paskui virdavome. Iki šiol prisimenu jausmą, su kokiu nekantrumu laukdavau to ypatingo momento, kai iš skudurėlio išsiridens kiaušinis… Atsargiai nuimi lukštus, žoleles, ir prašom! Ieškodama kitų natūralių dažų spalvų, Radvilė išbandė raudonąjį svogūną (margučiai išėjo raudonesni) ir mėlynąjį kopūstą (melsvi į violetinumą). Ciberžolės prieskonių milteliai kiaušinius nudažė intensyvia geltona, netgi oranžine spalva. „Žinau, kad lietuvių žemdirbiškoje kultūroje juoda spalva reiškė pasėlius auginančią žemę, tačiau aš norėjau spalvingų kiaušinių - ne juodų.

Praktiniai patarimai ir technikos

  • Su karpytais svogūnų lukštais: Svogūnų lukštus Radvilė siūlo sukarpyti žirklėmis. Pašlapintą kiaušinį aplipdome karpytais svogūnų lukštais ir, atsargiai įvynioję į skudurėlį, verdame.
  • Su ryžių kruopomis: Imame kojinę ar medvilninį skudurėlį, įlašiname į jį norimų spalvų dažų, priberiame ryžių ar kitų kruopų, įvyniojame kiaušinį ir verdame.
  • Su aliuminio folija: Šiam eksperimentui rekės aliuminio folijos lapo. Pritepliojame ant jo kelių spalvų akrilinių (skirtų vaikams tapyti) dažų, dedame į lapo vidurį virtą kiaušinį, kurį iš visų pusių apspaudžiame folija. Kai atsargiai ją nuvyniojame, randame įdomiais potėpiais pasidengusį margutį.
  • Su vaškinėmis kreidelėmis: Reikia išvirti kiaušinį ir, kol karštas, piešti ant jo raštus paprasčiausiomis vaškinėmis kreidelėmis arba už jas minkštesnėmis aliejinėmis pastelėmis. Kadangi kiaušinis karštas - kreidelės lengvai liejasi, išsivinguriuodamos į gražiausius ornamentus.
  • Su gumytėmis: Radvilė juokiasi, kad kiaušinius marginti galima ir linksmai - su paprasčiausiomis plastikinėmis gumytėmis (medžiaginės netinka). Tereikia apsukti jomis virtą kiaušinį įvairiausiomis kryptimis. „Tuomet įdėkite jį į norimos spalvos dažus ir palaukite, kol lukštas pasidengs dažu.
  • Su lipnia juostele: Imame virtą kiaušinį ir ant jo klijuojame raštus iš lipnios juostos. Galima naudoti tiek ploną, tiek platesnę lipnią juostą - karpyti iš jos geometrines figūras ar kažką įmantriau. „Čia daug vietos kiekvieno fantazijai“, - džiaugiasi pavykusiu atradimu R. Sarapinaitė.
  • Su plakta grietinėle: Radvilė tikina, kad tai vienas netikėčiausių jos atrastų kiaušinių marginimo būdų. Reikės virtų kiaušinių baltu lukštu, purškiamos plaktos grietinėlės, kiaušinių dažų (kiekvienos spalvos dažus atskirai ištirpinkite nedideliame kiekyje vandens), acto ir indo grietinėlei. Pasirinktą indą pripildykite plakta grietinėle. Supilkite dažus į grietinėlę keliose vietose ir šiek tiek pasklaidykite dantų krapštuku. Kelis kartus pavoliokite kiaušinį grietinėlėje, tose vietose, kur daugiausia dažų. Tuomet atsargiai nusausinkite jį servetėle arba vienkartiniu rankšluosčiu. Nuvalius dažus ant kiaušinio lieka grakščios linijos, dėmių raštai.

Įvairūs margučių marginimo būdai

tags: #liaudiski #kiausiniai #ant #lapo