Janina Butkevičienė, buvusio Lietuvos ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus sutuoktinė, yra moteris, kurios gyvenimas neatsiejamai susijęs su viešumu, politinėmis permainomis ir šeimos vertybėmis. Jos istorija - tai pasakojimas apie tai, kaip derinti asmeninį gyvenimą su aukštomis pareigomis einančio sutuoktinio kasdienybe, kaip išlaikyti darną šeimoje, kai visos akys nukreiptos į jus, ir kaip atrasti savo vietą visuomenėje, nepaisant nuolatinių iššūkių.
Iššūkiai, kylantys iš viešumo
Viešumas, ypač kai esi aukšto rango politiko sutuoktinė, atneša ne tik garbę, bet ir daugybę iššūkių. Janina Butkevičienė atvirai dalijasi patirtimi, kaip teko susidurti su žurnalistų etikos trūkumu ir visuomenės klaidinimu. Ji prisimena situaciją, kai vienoje televizijos laidoje buvo klaidingai pristatytas jų, jos manymu, kuklus 78 kvadratinių metrų butas Vilniuje, sukuriant įspūdį apie nerealią prabangą. Tai, kad už butą buvo paimta paskola, o vyrui, sulaukusiam 54 metų ir visą gyvenimą ėjusiam atsakingas pareigas, toks būstas yra visiškai normalus, liko nutylėta. Tai rodo, kaip svarbu viešumoje pateikti tikslią ir nešališką informaciją.
Ji taip pat atvirauja apie tai, kaip nejauku buvo stebėti politinius debatus Seime, girdint neapykantos, pykčio ir paniekos kupinus žodžius. Pasak jos, tokie veiksmai ne tik menkina kitus, bet ir patį kalbantįjį, ir tai neatspindi politinio elito kultūros, kurios ji tikisi.
„Man, kaip artimam žmogui, ypač buvo nejauku. To „egzamino“, apie kurį kalbate, stebėti negalėjau, nes buvau darbe, bet klausiausi, ir buvo gana nemalonu klausyti tarpais. Galvojau, kad vis dėlto tai yra Seimas, mūsų tautos išrinktieji, bet išgirdau kai kuriuos vyrus ir moteris iš jo tribūnos kalbant tokia kalba, liejant tiek pykčio, tulžies, neapykantos, pavydo, kad tiesiog nesitiki, jog tai - politinis elitas. Tikslas vienas - žmogų pažeminti. Bet negi jie nesupranta, kad žemindamas kitą pats save pažemini. Gal aš tiesiog esu naivi, bet pagalvojau, jeigu taip mano ar kieno nors kito darbovietėje pažemintum žmogų, viešai kalbėtum tokius įžeidžiančius žodžius, kaip reikėtų kitą dieną ateiti į darbą? O čia girdi visa Lietuva. Kaip paskui ne gėda išeiti į lauką ir susitikti praeivius gatvėje, kaip ne gėda pareiti namo?“
Janina Butkevičienė pabrėžia, kad jos vyras Algirdas Butkevičius yra aukštos kultūros žmogus, niekada neįžeidžiantis žmonių, net ir politinių oponentų, ir tiki, kad jis bei jo bendražygiai atneš Lietuvai kitokią politinę kultūrą.
Šeimos vertybės ir santuokos paslaptys
Nepaisant politinės karjeros ir viešumo, Janina Butkevičienė ypač vertina šeimos laiką ir darnius santykius. Ji prisimena savo pažintį su Algirdu Butkevičiumi, kai jiems buvo po 21 metus. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, paremta abipuse simpatija, bendromis interesų ir rimtu požiūriu į gyvenimą. Jiems susituokus, abu buvo studentai, ir tai buvo nerūpestingas gyvenimo tarpsnis, kuris palaipsniui keitėsi.
„Smarkiai pasikeitė jūsų vyras nuo pirmosios pažinties dienos?“ - „Mes visi juk keičiamės. Mes susituokėm gana anksti, mums buvo po 21 metus, buvome abu studentai ir, aišku, tai buvo toks nerūpestingas tarpsnis mūsų gyvenime. Paskui tas nerūpestingumas traukėsi, mažėjo. Manau, esmė ta, kad žmonės turi keistis kartu. Tai jeigu žmonės kartu keičiasi, viskas yra gerai.“
Ji atskleidžia laimingos santuokos paslaptį, kuri slypi gebėjime vienas kitam duoti gero ir kartu augti. Tai, kad jie kartu keičiasi ir auga, ji laiko sėkmingos santuokos sąlyga. Ji pabrėžia, kad svarbu palaikyti ryšį su sutuoktiniu, net ir labai įtemptomis dienomis, ir vertina kiekvieną kartu praleistą akimirką.
„Matyt, šituose žodžiuose ir slypi laimingos santuokos paslaptis?“ - „Manau, kad sėkmingos santuokos paslaptis ir sąlyga yra žmonės, kurie gali vienas kitam duoti gero. Aišku, žmonės yra skirtingi, kiti sako, kad reikia daug dirbti norint gerų santykių. Aš nedrįsčiau taip įvardyti, nes man žodis „darbas“ asocijuojasi su kažkuo privalomu, būtinu, ką ne visada norisi daryti...“
Nors bendro laisvalaikio dėl sutuoktinio darbo grafikų dažnai trūksta, šeima stengiasi išnaudoti kiekvieną progą pabūti kartu, ar tai būtų rytinė kava po apsilankymo sporto klube, ar savaitgalio susitikimai su dukra Indre ir anūkėmis Kamile bei Emile.
Karjera ir asmeniniai siekiai
Janina Butkevičienė, turinti ekonomistės išsilavinimą, neatsisako savo karjeros siekių. Ji yra dirbusi Energetikos agentūroje, bet ruošiasi keisti darbą, nors ir neatskleidžia konkrečių planų. Ji tiki, kad svarbu ne tik palaikyti sutuoktinį, bet ir siekti savirealizacijos.
Nors viešumas ir politinė aplinka ne visada lengvi, ji stengiasi išlikti pozityvi ir vertina žmones, kurie spinduliuoja geranoriškumą ir aukštą vidinę kultūrą. Ji taip pat aktyviai dalyvauja labdaringoje veikloje, paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“ veikloje, rūpinasi onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais ir jų šeimomis, yra neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ globėja bei Tarptautinės Kalėdų labdaros mugės globėja.
„Tapusi premjero žmona įsitraukėte į labdaringą veiklą: dalyvaujate „Mamų unijos“ fondo, „Neišnešiotukų“ asociacijos veikloje, esate Kalėdų labdaros mugės globėja?“ - „Labdaringa veikla mūsų šeimai artima. Dar 2000 metais Algirdas Vilkaviškio rajone, Kybartuose, įkūrė labdaros valgyklėlę, kurioje kiekvieną darbo dieną sočia mėsiška sriuba pamaitinama 35-40 neįgaliųjų ir sunkiai gyvenančių žmonių, dar penkiolikai sunkią negalią turinčių asmenų sriuba nuvežama į namus. Prie šio projekto prisijungė keletas Vilkaviškio rajono įmonių, ūkininkų, geros valios žmonių ir ši valgyklėlė sėkmingai veikia jau daug metų. Siekdamas padėti žmonėms, Algirdas įkūrė savo vardo labdaros ir paramos fondą. Ne vienus metus fondas rėmė Vilkaviškio rajono neįgaliuosius, sportininkus, kultūros darbuotojus, paramos stokojančius žmones. Deja, šiuo metu fondo veikla sustabdyta. Tokį sprendimą vyras priėmė dėl nesiliaujančių politinių oponentų spekuliacijų ir kaltinimų fondo tema, dėl pasipylusių nuolatinių tikrinimų, siekiant rasti nors menkiausią pažeidimą. Nebuvo rasta jokio pažeidimo, bet noras pakenkti buvo didelis. Man pačiai labai smagu prisidėti prie labdaringų iniciatyvų. Pastaruoju metu daug bendrauju su paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“ įkūrėjomis ir savanorėmis. Fondas rūpinasi onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais ir jų šeimomis, kurios susiduria su didžiuliais išbandymais. Mane pakvietė būti viena iš neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ globėjų. O šiemet teko garbė ir atsakomybė būti tryliktosios Tarptautinės Kalėdų labdaros mugės globėja.“
Ji taip pat prisimena savo vaikystę, Kalėdų laukimą, šeimos tradicijas ir šilumą, kurią nori perteikti savo šeimai. Jos požiūris į gyvenimą grindžiamas pozityvumu, tikėjimu gėriu ir svarbaus kiekvienos akimirkos vertinimo.
„Ką drauge veikiate laisvalaikiu?“ - „Bendro laisvalaikio turime nedaug ir nesunku atspėti, kodėl: mano vyras laisvo laiko beveik neturi. Bet jeigu kurį nors savaitgalio rytą neužimtas darbo reikalais arba gali juos atidėti, leidžiame sau kiek ilgiau pamiegoti, tada važiuojame į sporto klubą. Jis eina dirbti su treniruokliais, aš plaukioju baseine. Grįžtame kartu namo, geriame kavą, pusryčiaujame, kalbamės. Atrodo, taip paprasta, kasdieniška, kai kam gal įprasta ar net nuobodu, o man tai idealus rytas, nes retai būna taip, kad niekur nereikėtų skubėti. Turime ir ypatingą, labai mielą tradiciją - tai keletas savaitgalio valandų kartu su dukros Indrės šeima. Dažniausiai jie visi keturi atvažiuoja pas mus, pagaminu pietus, bendraujame, džiaugiamės anūkėmis.“
Nors gyvenimas kartais meta netikėtus iššūkius, Janina Butkevičienė išlieka tvirta, pozityvi ir vertinanti paprastus žmogiškus džiaugsmus. Jos istorija įkvepia ieškoti harmonijos tarp asmeninio gyvenimo, karjeros ir viešumo, išsaugant svarbiausias vertybes - šeimą ir meilę.
„Jūsų namuose anksti pakvipo Kalėdomis. Pernai Tarptautinei Kalėdų mugei su dukra Indre ir anūke Kamile kepėte sausainių, šiemet - meduolių iš brandintos tešlos. Laukiame šios gražios šventės, ruošiamės jai. O meduolius iš brandintos tešlos kartu su Indre ir Kamile kepėme, nes smagu prisidėti prie gražios Kalėdų labdaros mugės idėjos, padėti tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Ypatingų kulinarinių talentų neturiu, bet gaminti moku. Dabar Kalėdų laukimas prasideda anksti. Jau lapkritį įžiebiamos viena už kitą gražesnės eglės miestų aikštėse, visur skamba kalėdinė muzika. Mano vaikystėje nieko panašaus nebuvo. Kalėdos buvo rami ir jauki namų šventė. Kūčių dieną puošdavome tikrą eglutę, o Kalėdų rytą po ja rasdavome saldainių. Močiutės keptu mieliniu pyragu kvepėdavo namai. Išvakarėse močiutė vesdavosi į bažnyčią, kur aš su kitais vaikais ištisas valandas prarymodavau prie prakartėlės negalėdama atplėšti nuo jos akių - labai gražu...“
„Dengdama Kūčių stalą tikriausiai padedate tuščią lėkštutę prieš kelerius metus žuvusiam sūnui Martynui.“ - „Dengdama Kūčių stalą laikomės lietuviškų tradicijų ir visada padedame lėkštutę tiems, kurių su mumis jau nebėra, kuriuos mylime, kurių ilgimės, kurie gyvena ir visada gyvens mūsų širdyse.“
„Ar daug laiko skiriate išvaizdai?“ - „Išvaizdai neskiriu daug laiko, tik elementariausiems dalykams, nors tikrai manau, kad reikėtų labiau pasistengti. Esu iš tų moterų, kurios teisinasi, kad sau nelieka laiko, nors pati puikiai suprantu: reikia tik noro. Labai mėgstu plaukioti baseine, tad kartą ar du per savaitę tai darau. O savęs puoselėjimo paslapčių jokių neturiu.“
„O į energetiką esate įsigilinusi?“ - „Nesu energetikė, mano darbas susijęs su dokumentais, su įvairiais leidimais, direktyvomis... Aš jam nedarau įtakos darbo klausimais. Nė negalėčiau to daryti - mano kompetencija to neleistų.“
„Kokie požymiai jums rodė, kad šis žmogus toli eis?“ - „Nei stengiausi matyti tokių savybių, nei mačiau - tiesiog viskas klostėsi labai natūraliai. Jis visada dirbo labai daug, jis visada buvo labai atsakingas ir darbštus. Tik darbštus žmogus ir gali kai ko pasiekti. Jis - stiprioji šeimos pusė.“
„Vyro kilimas karjeros laiptais yra tik pliusas? Ar nenutolina jis, tarkim, nuo jaunystės draugų, neskatina kitokio požiūrio į žmogų?“ - „Iš tikrųjų, su aplinkiniais žmonėmis mažai bendraujame, nes trūksta laiko. Dėl jo stokos, deja, tarp mūsų ir jaunystės draugų radosi atstumas. Draugystei palaikyti reikia laiko, o mes šeimoje taip branginame kiekvieną vakarą, kiekvieną valandą, kurią galime praleisti kartu, nes vyras po darbo grįžta vėlai.“
„Kas jūsų vyrą galėtų išvesti iš kantrybės?“ - „Kiekvieno žmogaus kantrybė turi ribas. Manau, kad jį gali išvesti ir kartais išveda iš kantrybės didelė neteisybė.“
„Žinote, kas yra pinigų stygius?“ - „Žinoma, juk viską pasiekėm patys. Baigę studijas nusikėlėme į Vilkaviškį, nes mano tėvai ten gyveno, iš pradžių glaudėmės pas juos, paskui įsigijome savo būstą. Reikėjo pinigų ir vyrui kilo idėja auginti gėles, tada buvo galima iš jų prasigyventi. Vyras skaitė daug literatūros apie gėlių auginimą, bendravo su tokiu verslu užsiimančiais žmonėmis. Pasistatėm šiltnamį, sodinome tulpes, rožes, gvazdikus ir frezijas, jas pardavinėjome. Tai buvo mūsų verslas, taip ir atsirado pinigų.“
„Žinote, kam dabar sunkiausia gyvent Lietuvoje?“ - „Manau, kad labai sunku gyventi pensininkams, - man labai gaila dėl to; labai sunku jauniems žmonėms, ypač kai matai, kokios kainos parduotuvėse. Ir jeigu šeimai reikia pradėti nuo nulio, auginti vaikus, jeigu jai negali padėti tėvai, manau, irgi labai sunku.“
„Jums, kaip ekonomistei, ketinimas padidinti minimalų darbo atlygį atrodo nesikertantis su tikrove?“ - „Specifinių dalykų negalėčiau komentuoti, nesu įsigilinusi, bet aš nemanau, kad mano vyras barstytų tuščius pažadus, - jis nėra populistas. Ir jeigu jis apie tai kalba, vadinasi, jau turi kažkokius apskaičiavimus.“
tags: #janina #butkeviciene #gime
