Nėštumo laikotarpiu itin svarbu tinkama nėščiosios ir kūdikio vystymosi priežiūra, įvertinant visus veiksnius, galinčius turėti įtakos jo sveikatai gimus ir ateityje.
Privalomi laboratoriniai tyrimai pirmajame nėštumo trimestre
Pirmojo nėštumo trimestro metu yra atliekami šie privalomi laboratoriniai tyrimai:
- Automatinis kraujo tyrimas (bendras kraujo tyrimas): Profilaktiškai šis tyrimas nėštumo laikotarpiu atliekamas bent 3-4 kartus.
- Automatinis šlapimo tyrimas: Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje.
- Gliukozės tyrimas: Atliekamas pirmo apsilankymo metu ar iki 12 sav.
- Hepatito B (HbsAg) tyrimas: Tai virusinė infekcija, kuria užskrečiama per kraują ar lytinių santykių metu.
- Sifilio tyrimai (RPR ir TPHA): Sifilis - gana lengvai lytiškai plintanti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. Sifilis yra bakterinė infekcija, dažniausiai perduodama lytinių santykių ar labai artimo, intymaus kontakto su sergančiu šia liga žmogumi metu. Sifilis labai pavojingas dar negimusiam kūdikiui. Į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo (tiek natūralaus, tiek cezario pjūvio) metu. Jei taip nutinka, kūdikis gimsta sirgdamas įgimtu sifiliu. Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo ankščiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti. RPR - pirminis tyrimas, kurį reikėtų atlikti įtarus sifilį ar tikrinantis profilaktiškai. TPHA - tyrimas, naudojamas patikslinti diagnozę po to, kai RPR tyrimo metu gaunamas teigiamas rezultatas.
- ŽIV tyrimas: Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras primena, kad visoms nėščiosioms rekomenduojama pasitikrinti dėl Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijos du kartus: iki 12-osios nėštumo savaitės ir 29-40-ąją nėštumo savaitę. „Dauguma kūdikių užsikrečia nuo ŽIV užsikrėtusios motinos gimdymo metu (60-70 proc.) dėl sąlyčio su motinos krauju arba gimdos kaklelio išskyromis, kuriose yra viruso. Žmogaus imunodeficito viruso yra ir infekuotos moters piene. Tyrimai rodo, kad tikimybė užkrėsti kūdikį ŽIV žindant jį krūtimi yra apie 10-15 proc., todėl rekomenduojama naujagimio krūtimi nežindyti”, - teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas dr. doc. ŽIV - tai žmogaus imunodeficito virusas, kuris sukelia AIDS. Įgijus imunodeficito sindromą (AIDS) organizmas lengviau užsikrės įvairiomis infekcijomis, gali atsirasti navikai ir pasireikšti kitos ligos. ŽIV antikūnų testas leidžia nustatyti, ar asmens kraujyje yra specifinių antikūnų, kurie susidaro šiam virusui patekus į žmogaus organizmą. Užsikrėtusi ŽIV nėščioji gali užkrėsti savo vaiką nėštumo metu, gimdydama ir po gimdymo žindydama kūdikį. Didžiausia ŽIV perdavimo tikimybė vaikui yra gimdymo metu ir ji siekia 60-70 procentų. Žindant kūdikį ŽIV perdavimo rizika yra 10-15 proc., t.y. maždaug kas dešimtas žindymas baigiasi ŽIV perdavimu kūdikiui. ULAC gydytojai primena, kad ŽIV profilaktikos tikslais šiuo virusu užsikrėtusioms moterims rekomenduojama nežindyti savo kūdikių ir motinos pieną keisti dirbtiniais pieno mišiniais.
Papildomi tyrimai pirmajame nėštumo trimestre
Šie tyrimai nėra privalomi, bet yra labai rekomenduojami nėščiosioms:
- Rubella IgG antikūnų tyrimas: Šis tyrimas atliekamas imunitetui prieš raudonukę įvertinti. Nėštumo metu labai svarbu žinoti, ar esate persirgusi, ar paskiepyta nuo šios infekcijos ir ar jūsų organizmas jau turi imunitetą. Susirgus raudonuke nėštumo metu, tai gali labai stipriai atsiliepti vaisiaus sveikatai - sukelti sunkių apsigimimų ir vystymosi sutrikimų. Raudonukė - infekcinė virusinė liga, pasireiškianti odos bėrimu, padidėjusiais pakaušio bei kaklo limfmazgiais. Raudonukės viruso IgG tyrimas atliekamas imuniteto prieš raudonukę įvertinimui arba aktyvios ligos diagnozavimui. Susirgus raudonuke nėštumo metu, virusas infekuoja vaisių, o tai lemia didelę apsigimimų tikimybę: smegenų pažeidimus, širdies defektus, aklumą bei kurtumą. Raudonukės infekcija pirmosiomis 20 nėštumo savaičių gali padidinti persileidimo riziką.
- Toksoplasma gondii IgG ir IgM antikūnų tyrimai: Šie tyrimai parodo, kad buvote ar esate užsikrėtusi toksoplazmoze. Toksoplazmozė yra infekcinė liga, kurią platina katės. Dažniausiai užsikrečiama vartojant blogai termiškai apdorotą maistą: mėsą, pieną, nešvarų vandenį ar neplautus vaisius, daržoves. Nėščiajai užsikrėtus pirmajame trimestre, didelė rizika išsivystyti vaisiaus apsigimimui ar įvykti persileidimui. Trečiojo trimestro metu infekcija lengviau gali persiduoti vaisiui. Tokiems kūdikiams gali pasireikšti traukuliai, gelta, akių infekcijos, padidėti kepenys ir blužnis. Daugeliui naujagimių toksoplazmozės simptomai pasireiškia ne iškart po gimdymo, o sulaukus paauglystės ar dar vėliau. Šiuo atveju toksoplazmozei būdingas kurtumas, protinis atsilikimas, sunkios akių infekcijos, galinčios baigtis aklumu. Toxoplasma gondii IgG ir IgM Pagrindiniai toksoplazmozės infekcijos šaltiniai yra užteršta toksoplazmų oocistomis aplinka ir infekuota toksoplazmų cistomis žalia ar nepakankamai termiškai apdorota mėsa. Dažniausiai infekcija pasireiškia švelnia forma, nejaučiant jokių ryškesnių simptomų. Taksoplazmozė itin pavojinga nėščiosioms - serganti motina parazitą gali perduoti per placentą vaisiui, neturinčiam imuniteto. Didžiausias infekcijos pavojus vaisiui yra nėštumo pradžioje - galimas savaiminis persileidimas, o gimusiam kūdikiui - smegenų vandenė, aklumas bei kurtumas. Norint nustatyti, ar naujagimis užsikrėtė toksoplazmoze, svarbu atlikti IgM antikūnų tyrimą, nes ūmi toksoplazmozė rodo, kad vaisius taip pat buvo infekuotas. Siekiant nustatyti, kaip seniai įvyko užsikrėtimas T. gondii, rekomenduojama atlikti IgG avidiškumo tyrimą, kurio metu nustatomas jungties tarp T.gondii antigeno ir IgG antikūno stiprumas.
- CMV IgG ir IgM antikūnų tyrimai: Šie tyrimai rodo esamą ar buvusią citomegalo viruso infekciją. Citomegalo virusas paplitęs visame pasaulyje. Užsikrečiama nuo kito sergančio žmogaus oro lašeliniu būdu, lytinių santykių metu, per seiles. Jei moteris užsikrečia šiuo virusu nėštumo pradžioje, gresia persileidimas, įvairių organų raidos sutrikimai, širdies ydos. Vėlyvuoju nėštumo periodu didėja priešlaikinio gimdymo tikimybė, klausos ir regimojo nervo uždegimai, protinio ir fizinio vystymosi sutrikimai, mirties pirmosiomis dienomis tikimybė. CMV IgG ir IgM Citomegaloviruso infekcija nėščioms moterims yra itin pavojinga, nes gali sukelti įvairių komplikacijų vaisiui, ypač jei užsikrėtimas įvyksta pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Naujagimių CMV infekcija pasireiškia per kelias dienas nuo gimimo. Citomegaloviruso infekcijai būdingas kūno pageltimas, kepenų ir blužnies padidėjimas, bėrimas bei centrinės nervų sistemos pažeidimai. Jei CMV tyrimo rezultatas yra IgG+/IgM-, reiškia, kad citomegalovirusas yra latentinėje, neaktyvioje būsenoje, motina turi imunitetą, kurį perduos vaisiui. Jei CMV antikūnų testo rezultatas yra IgG-/IgM+, galima įtarti pirminę infekciją, arba yra nespecifinė IgM reakcija. Jei po dviejų savaičių pakartojus tyrimą rezultatas yra IgG+/IgM+, didelė tikimybė, kad tai yra pirminė CMV infekcija, kuri gali būti perduota vaisiui. Jei CMV testo rezultatas yra IgG-/IgM-, galima teigti, kad nėščioji nebuvo užsikrėtusi citomegalovirusu arba infekcija yra latentinėje fazėje ir CMV IgG lygis yra toks žemas, kad neviršija aukščiausios normos ribos. Nerekomenduojama visas nėščiąsias tirti dėl citomegalo viruso ar toksoplazmozės. Šios infekcijos vaisiui yra pavojingos, tačiau gydymo veiksmingumas ir saugumas neįrodyti. Veiksmingiausia laikytis profilaktinių priemonių: plauti rankas po kontakto su gyvūnais, prieš ruošiant ar pateikiant maistą, tinkamai termiškai paruošti mėsos ir žuvies produktus, plauti vaisius ir daržoves.
- Tymų IgG antikūnų tyrimas: Šis tyrimas atliekamas imunitetui prieš tymus įvertinti. Nėštumo metu labai svarbu žinoti, ar esate persirgusi, ar paskiepyta nuo šios infekcijos ir ar jūsų organizmas jau turi imunitetą. Tymų nėštumo metu gali sąlygoti priešlaikinį gimdymą, persileidimą, mažą naujagimio svorį.
- PRISCA (prenatal risk calculation) tyrimas: Šis neinvazinis kraujo tyrimas, kurio metu pagal keleto žymenų koncentracijų reikšmes, nėščiosios ir vaisiaus echoskopijos duomenis įvertinama vaisiaus chromosominių ligų ar kitų apsigimimų rizika. Jo metu nustatoma chromosominių ligų, tokių kaip Dauno, Edvardso, Patau sindromų ar nervinio vamzdelio pažeidimo, rizika. Šis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę, antrą kartą - antrajame nėštumo trimestre nuo 14 iki 22 nėštumo savaitės. Jei chromosomų patologijos rizika padidėjusi, skiriama amniocentezė. Tai diagnostinė procedūra, kurios metu, stebint ultragarsu, duriama plona adata per moters gimdos sienelę ir paimama vaisiaus vandenų.
- Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT): Tai neinvazinis mamos kraujo tyrimas dėl vaisiaus genetinių ligų rizikos. NIPT tyrimo metu iš mamos kraujo išskiriama vaisiaus DNR ir „patikrinama“ dėl dažniausiai pasitaikančių chromosomų skaičiaus pakitimų. Tai tiksliausias atrankinis vaisiaus genetinių ligų rizikos įvertinimo tyrimas rinkoje, tyrimo tikslumas >99,9 %.
- Chlamydia trachomatis tyrimas: Chlamydia trachomatis infekcija - lytiniu keliu plintanti liga, dažnai diagnozuojama nėštumo metu. Chlamydia trachomatis infekcija daugeliu atvejų yra besimptomė, tačiau gali sukelti įvairių komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas ar vaisiaus dangalų ankstyvasis plyšimas. Literatūros duomenimis 30-50 % naujagimių, kurių motinos turi aktyvią, negydytą C. trachomatis infekciją, išsivysto konjugtyvitas (akies junginės uždegimas), o 5-10 % atvejų gali išsivystyti aspiracinė pneumonija. Plaučių uždegimas dažniausiai pasireiškia kūdikiams nuo 6 savaičių iki 6 mėnesių amžiaus.
- B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS) pasėlis: Makštyje randamas apie 20 % nėščiųjų. BGS nešiotojoms ir rizikos grupės moterims prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims skiriami antibiotikai. Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę. Tyrimo atlikimo technika: su specialiu tamponėliu iš makšties ir išangės imama medžiaga tyrimui. Makšties skėtikliai nenaudojami. Išaugus pasėliui, nustatomi antibiotikai, kuriems jautrus BGS. Esant alergijai penicilinui, nustatomi kiti antibiotikai, kuriems jautrus BGS. Infekcija pasireiškia sepsiu, pneumonija ar meningitu. Nėščiosioms šie streptokokai gali sukelti jokiais simptomais nepasireiškiančią bakteriuriją arba cistitus, kurie vėliau gali sukelti inkstų uždegimus.
- Vėjaraupių viruso IgG tyrimas: Vėjaraupiai (Varicella) - ūminė virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu bei gleivinių bėrimu. Vėjaraupių sukėlėjas yra Varicella zoster virusas (VZV), dar vadinamas Human herpes virus 3. Vienas dažniausių motinos klinikinių komplikuotos vėjaraupių ligos požymių nėštumo metu yra vėjaraupių pneumonija, kuri gali greitai progresuoti iki hipoksijos ar kvėpavimo nepakankamumo. Jei motina užsikrečia vėjaraupių infekcija ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (nuo 8 iki 20 sav.), vaisiui gresia įgimto vėjaraupių sindromo išsivystymo rizika. Šiam sindromui būdingi odos, akių struktūriniai pažeidimai bei galūnių hipoplazija. Nėštumo metu motinos sergamumas vėjaraupiais taip pat yra susijęs su vėlesniu pūslelinės išsivystymu kūdikystėje. Vėjaraupių viruso IgG tyrimas atliekamas imuniteto prieš vėjaraupius įvertinimui arba aktyvios ligos diagnozavimui. Antikūnų padidėjimas kraujyje rodo anksčiau buvusią infekciją arba įgytą imunitetą po skiepo.
- Ureaplasma urealyiticum/Ureaplasma parvum tyrimas: Ureaplasma urealyticum ir Ureaplasma parvum - tai bakterijos, kurios gali būti aptinkamos sveiko žmogaus urogenitalinėje sistemoje, ir nors dažnai jos yra besimptomės, nėštumo metu gali sukelti įvairių komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui. Nustatyta, kad U. urealyticum ir U. parvum infekcijų perdavimo dažnis nėštumo metu vaisiui svyruoja nuo 18% iki 88%. Nėštumo metu infekcija gali sukelti priešlaikinį gimdymą: užsikrėtimo atveju skatinama citokinų ir prostaglandinų gamyba sukelia priešlaikinį vaisiaus vandenų plyšimą.
- HBsAg tyrimas: Virusinis hepatitas B - hepatito B viruso sukeltas ūminis arba lėtinis kepenų uždegimas. HBV perdavimo iš motinos vaikui rizika iš HBsAg (+) motinų jų kūdikiams, nenaudojant aktyviosios ir pasyviosios imunizacijos, siekia 90%. Perdavimas gali įvykti gimdoje, gimdymo metu arba po gimdymo. Jei ūminis HBV yra simptominis, dėl geltos ir intoksikacijos gali prasidėti priešlaikinis gimdymas. Antroje nėštumo pusėje HBV gali komplikuotis: pasireiškia ūminis kepenų nepakankamumas, didelė kepenų nekrozė. Hepatito B infekcija nėščiajai gali būti perduodama per kraują ir skysčius: spermą, šlapimą, makšties išskyras. Jei nėščioji užsikrečia I nėštumo trimestre, naujagimiui virusas perduodamas iki 10 proc. atvejų, jei III trimestre arba nėščioji yra viruso nešiotoja - iki 70 proc.
- ŽIV tyrimas: Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV 1/2 ir 0 tipo antikūnai) ŽIV yra retrovirusas, pažeidžiantis T limfocitus ir sukeliantis imuninės sistemos nepakankamumą. Perinatalinis ŽIV perdavimas iš motinos vaisiui priklauso nuo daugelio veiksnių. ŽIV užsikrėtusi nėščioji infekciją gali perduoti vaikui: 1) nėštumo metu (vaisiui esant gimdoje, prieš gimdymą); 2) gimdant 3) žindant kūdikį. Nustatyta, kad ŽIV perdavimo rizika iš motinos vaikui yra 25-30 proc. nemaitinant krūtimi ir 40 proc. žindant naujagimį. Didesnė ŽIV perdavimo rizika vaisiui yra kai moteris užsikrėtė ŽIV nėštumo metu. Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) tyrimu nustatomi specifiniai antikūnai motinos kraujo serume ir plazmoje. Šis kraujo tyrimas būtinas kraujo donorams, nėščiosioms ar galėjusiems turėti kontaktą su virusu, atliekant profesines pareigas.
Tyrimai, atliekami nėštumo metu
Nėštumo metu taip pat atliekami šie tyrimai:
Privalomi tyrimai
- Automatinis kraujo tyrimas: Profilaktiškai šis tyrimas nėštumo laikotarpiu atliekamas bent 3-4 kartus.
- Automatinis šlapimo tyrimas: Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje. Besimptomė bakteriurija nustatoma iki 10 proc. nėščiųjų, neturi jokių klinikinių simptomų ir požymių.
- Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM): Vertinant glikemiją nevalgius ir praėjus 2 val. po 75 g gliukozės atsigėrimo. Atliekamas pirmo apsilankymo metu.
- Rezus (RhD) antikūnų tyrimas (netiesioginė kumbso reakcija): Atliekamas tada, jeigu moters Rh D neigiamas (Rh (-), o vyro Rh D teigiamas (Rh (+). Tyrimas atliekamas pirmo apsilankymo metu ar iki 12 sav. Tyrimas kartojamas 27-28 sav. Šis tyrimas svarbus, nes parodo, ar nepadidėjęs antikūnų titras nėščiosios kraujyje. Antikūnai gali pažeisti vaisių: jau gimdoje gali atsirasti jam anemija, prasidėti vaisiaus vandenė, būti pažeisti vidaus organai, smegenys.
- ŽIV tyrimas: Antrą kartą atliekamas 29-40 nėštumo savaitę.
Rekomenduojami tyrimai
- PRISCA tyrimas: Atliekamas 11-13 sav. ir 14-22 sav. Atliekant pirmjį tyrimą įvertinama rizika kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso Sindromais, antrąjį įvertina riziką kūdikiui gimti su Dauno ir Edvardso sindromais, nervinio vamzdelio pažeidimu.
- Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT): Tyrimo tikslumas >99,9 %.
- Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum tyrimai: Rekomenduojamas toms, kurios turi lytiškai plintančių ligų rizikos veiksnių. Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį. Lytiškai plintančios ligos perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių metu.
- Žarnyno lazdelės (Enterococcus spp.) ir B grupės streptokoko (GBS) pasėlis: 35-37 nėštumo savaitę.
- Herpes simplex virus (HSV 1 ir 2 tipai) tyrimas: Siūlomas atlikti 25 metų ir vyresnėms nėščiosioms, jeigu nebuvo atliktas 3 metų laikotarpyje. Atliekamas nėštumo pradžioje. HSV ypač pavojingas nėščiosioms. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai. Rekomenduojama tirtis simptomų turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga.
- Chorioninių gaurelių biopsija (CGB) arba vaisiaus vandenų tyrimas (amniocentezė): Tai diagnostinės procedūros, skirtos nustatyti arba atmesti vaisiaus chromosomų anomalijas ar kitas genų ligas. CGB atliekama nuo 10-11-osios iki 13 (+ 6 d.) nėštumo savaitės. Amniocentezė atliekama nuo 14 iki 22 nėštumo savaitės.
Kiti svarbūs tyrimai ir procedūros
Nėštumo metu taip pat svarbu atkreipti dėmesį į:
- Reguliarus svėrimasis: Dažno svėrimo nauda yra abejotina, todėl nėščioji gali rinktis ar nori svertis kiekvieno vizito metu.
- Odontologo konsultacija: Rekomenduojama pasirodyti odontologui pirmojo nėštumo trimestro metu, kad galėtų įvertinti burnos ertmės būklę. Jums bus išduotą reikalingi sveikatos pažyma, suplanuoti apsilankymai.
- Vaisiaus judesių vertinimas: Šis tyrimas atliekamas kiekvieno vizito metu ultragarso aparato doplerio arba kardiotokografo pagalba. Rekomenduojama judesius pradėti vertinti nuo 26 nėštumo savaitės.
Įvairios infekcijos nėštumo metu kelia pavojų tiek mamai, tiek jos vaisiui. Todėl svarbu atlikti infekcijų tyrimus nėščiosioms ir į juos atkreipti dėmesį.
