Lietuvos švietimo sistemai integruojantis į Europos švietimo erdvę, labai svarbi tapo švietimo kokybė.
Tačiau jos neįmanoma siekti be nuolatinio vertinimo, įsivertinimo, kurie numato struktūrines galimybes veiklai apžvelgti, t. y. nustatyti, kiek toji veikla atitiko lauktus rezultatus, ir, reikalui esant, atlikti koreguojamuosius veiksmus bei tokiu būdu garantuoti mokyklos veiklos tobulinimą.
Vienas iš populiariausių būdų, padedančių užtikrinti švietimo kokybę, yra mokyklų vidaus auditas.
Vidaus auditas yra priemonė, padedanti mokykloms užtikrinti jų teikiamo švietimo kokybę.
Mokyklos įsivertinimas ( vidaus auditas) - palyginti nauja praktika Lietuvos švietime.
Mokyklos įsivertinimo idėja kilo suvokus, kad organizacijos veiklos negalima patobulinti, jei to nenori arba negali pati organizacija.
Nuo 2005 metų, vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministro įsakymu (2005-07-22, Nr.ĮSAK-1557), visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose rekomenduojama taikyti vidaus audito metodiką.
Vidaus audito metodika aprėpia labai daug mokyklos veiklos aspektų ir rengėjams visi jie atrodė vienodai svarbūs ir susiję, bet mokyklos dažniausiai renkasi tai, kas joms atrodo aktualiau.
Gali būti, kad pasirinkimus lemia ne tik skirtingi prioritetai, bet ir ne visai suprantamos metodikos formuluotės arba idėjos ir požiūriai.
Vidaus audito paskirtis dvejopa: mokyklos veiklos įsivertinimas ir jos tobulinimas.
Nors kartais pabrėžiamas tik kuris nors vienas iš šių aspektų - įvertinimas kaip informacijos apie mokyklos veiklos kokybę šaltinis arba pats vertinimo procesas kaip tobulejimas bei vertinimo rezultatų panaudojimas tobulinimui, vis dėlto to dirbtinai nederėtų atskirti.
2002m., rengiant Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodiką, auditas buvo pristatytas kaip kokybės vadybos ciklo elementas, skirtas švietimo paslaugų kokybei tobulinti.
Ši samprata tebėra aktuali ir dabar, tik valdininkiška jos formuluotė šiek tiek užgožė žmogiškąjį požiūrį į mokyklos savęs vertinimo procesą.
Visos vidaus auditą atlikusios mokyklos teigia, kad vidaus auditas mokyklų bendruomenėms yra nemažas psichologinis ir kultūrinis iššūkis.
Jį atliekant daugiau laiko skiriama savianalizei ir kitokiai refleksijai, planavimui.
Daug laiko dirbama individualiai, priversta mokytis kolegialaus darbo ir siekti susitarimų.
Mokyklose, kuriose personalas jaučiasi saugus, žmonės vieni su kitais bendrauja geranoriškai, vidaus auditas neturėtų kelti didelės psichologinės įtampos, nes įsivertinimas grindžiamas kiekvieno nuomonės išklausymu bei daugumai priimtinu susitarimu.
Mokyklose, kuriose vyrauja individualizmas, konkurencija, priešiškumas kolegoms ir kiti negatyvūs jausmai, sunku įsivertinti veiklą nuoširdžiai, nenukrypstant į santykių aiškinimąsi ir senų konfliktų gilinimą.
Inicijuojant visuotinį mokyklų vidaus auditą siekta ne išorės primesto, vien atsiskaitymui skirto įsivertinimo, bet nuoširdaus ir autentiško, skatinamo vidinės motyvacijos.
Remtasi prielaida, kad įsivertinimas yra naudingas pačiai mokyklai, kad ji įžvelgia įsivertinimo prasmę ir nori tai daryti.
Kitas veiksnys, turintis įtakos vidaus audito procesui, - tai mokyklų bendruomenių gebėjimas suprasti metodiką.
Vidaus auditas bendrojo lavinimo mokykloms nėra visiška naujovė - jo metodika taikoma nuo 2002m. įgyvendinant Mokyklų tobulinimo programos Švietimo valdymo sistemos sukūrimo komponentą, parengti 73 mokyklų vidaus audito konsultantai, organizuotas 541 seminaras mokyklų komandoms, suteiktos 92 papildomos konsultacijos, - taigi mokyklos jau turėjo būti vidaus auditui pasirengusios, kai 2004 - 2005 mokslo metais jis tapo privalomas.
Atlikdama „platųjį“ auditą mokykla analizuoja visas mokyklos veiklos sritis, įsivertindama kiekvieną veiklos rodiklį bei pagalbinį rodiklį pagal keturių lygių skalę.
Šiame etape nereikia ypatingo pasirengimo ar detalios veiklos rodiklių analizės.
„Platusis“ auditas suteikia pradinės informacijos apie mokyklos situaciją, padeda nustatyti laimėjimus bei tas sritis, kurias reikia tobulinti.
Jį atlikdamos mokyklos naudojasi „Plačiojo“ audito atlikimo forma, patvirtinta Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-07-22 įsakymu Nr.

Apžvelgus mokyklos situaciją, išsiaiškinus teigiamus ypatumus ir problemiškas sritis, galima eiti gilyn pasirinkus tam tikrą vertinimo sritį.
Kiekviena mokykla pati apsisprendžia, kurią sritį pasirinks detaliau analizuoti.
Paprastai pasirenkama ta sritis, kuri yra aktuali mokyklai arba susijusi su permainomis nacionalinio ar regioninio lygmens švietimo politikoje.
Pradedantiesiems geriausia pradėti nuo vieno rodiklio ar net vieno pagalbinio rodiklio ir eiti į plotį tik tada, kai įgyjama daugiau patirties.
Apskritai pirmą kartą atliekant auditą rekomenduotina pasirinkti tą sritį, kuri mokyklos bendruomenės buvo įvertinta geriausiai, nes tai bus patirtis, turinti padėti mokytojams įgyti pasitikėjimo savimi, gausinti vertinimo žinias ir įgūdžius.
Metodika remiasi vientisos veiklos rodiklių sistemos taikymu.
Taikydama atskirus rodiklius Mokykla turi galimybę įsivertinti savo įvairių veiklos sričių kokybę.
Pagal tam tikrus požymius matuojami konkretūs Mokyklos veiklos aspektai, nustatomi privalumai ir trūkumai.
Kiekvienam pagalbiniam rodikliui yra pateikiamos 2 ir 4 lygio iliustracijos.
Metodikoje nurodomi kiekvieno pagalbinio rodiklio požymiai.
Metodikoje nurodomi rekomenduojami vertinimo šaltiniai bei metodai kiekvienai vertinimo sričiai.
Šaltiniai nusako, kur, kokiuose dokumentuose bei procesuose rasime informacijos ir įrodymų vertinant pasirinktą sritį.
Ikimokyklinio ugdymo mokykla turi tik jai būdingų savitumų, kartu ji priklauso vientisai švietimo sistemai ir pasižymi bendromis visoms mokykloms būdingomis savybėmis.
Vidaus audito procesas susideda iš keturių etapų.

Kiekvieną etapą sudaro keli žingsniai.
Pirmajame etape mokyklos mokytojai ir kiti bendruomenės nariai susipažįsta su audito metodika, mokosi sąvokų bei įgyvendinimo procedūrų.
Mokyklos taryba priima sprendimą dėl vidaus audito vykdymo.
Suburiama koordinavimo grupė, kuri prisiima atsakomybę už audito procesų įgyvendinimą, sudaromas kalendorinis audito vykdymo planas.
Nuo audito vykdymo priklauso viso proceso sėkmė.
Šis vidaus audito etapas galėtų vykti rugsėjo - lapkričio mėnesiais.
Antrasis audito atlikimo etapas nereikalauja ypatingo bendruomenės pasirengimo, jam neprireikia daug laiko.
„Platusis“ auditas rekomenduojamus žingsnius turėtų būti atliktas iki Naujųjų metų.
Pasirinktos srities analizė - trečias etapas - daugiausia laiko, didesnio visos mokyklos bendruomenės (mokytojų ir tėvų) įsitraukimo reikalaujantis etapas.
Kiekviena mokykla, analizuodama pasirinktos ar kelių vertinimo sričių veiklos rodiklius, pagalbinius rodiklius bei jų iliustracijas, turėtų visa tai „išsiversti į savo įstaigos“ kalbą - pasirengti savas iliustracijas, parinkti požymius bei vertinimo metodus.
Šio audito etapo apimtis laiko, darbo sąnaudų atžvilgiu priklausys nuo mokyklos specifikos (jos dydžio, mokytojų užimtumo, vykdomų programų įvairovės, teisinio pavaldumo ir kt.) bei nuo mokytojų pasirengimo, t.y. turimų žinių ir gebėjimų.
Ketvirtajame etape parengiama ir pristatoma mokyklos vidaus audito bei jo rezultatų ataskaita.
Kiekviena mokykla savarankiškai nusprendžia, kaip tai atlikti.
Strateginiam mokyklos planui parengti turėtų būti sudaryta darbo grupė, kuri organizuotų visus planavimo darbus.
Rengiant strateginį planą, svarbu viešai kartu aptarti ir suformuluoti mokyklos viziją, iškelti tikslus, nusistatyti prioritetus, suformuluoti uždavinius ir nustatyti aiškią ir konkrečią jų įgyvendinimo tvarką.
Į strateginio mokyklos plano rengimą turi būti įtraukta kuo daugiau įstaigos bendruomenės narių, su parengtu planu supažindinama visa bendruomenė.
Vidaus audito etapai:
- I etapas: Pasirengimas
- 1 žingsnis: Mokytojai supažindinami su vidaus audito esminiais principais.
- 3 žingsnis: Sukuriama vidaus audito koordinavimo (VAK) grupė.
- 5 žingsnis: Informuojama mokyklos ir vietos bendruomenė apie audito vykdymą.
- II etapas: „Platusis“ auditas
- 1 žingsnis: Mokytojai analizuoja vidaus audito metodiką, veiklos rodiklius, pagalbinius rodiklius, iliustracijas ir požymius. VAK grupė arba koordinatorius parengia „plačiajam“ auditui atlikti reikalingą medžiagą.
- 2 žingsnis: Atliekamas „platusis“ auditas, įvertinamos visos mokyklos veiklos sritys.
- 3 žingsnis: Apibendrinami „plačiojo“ audito rezultatai, pateikiamos išvados ir siūlymai mokyklos bendruomenei.
- 4 žingsnis: Priimamas sprendimas dėl vertinimo srities pasirinkimo „giluminiam“ auditui atlikti.
- III etapas: Pasirinktos srities analizė („giluminis“ auditas)
- 1 žingsnis: Sudaroma darbo grupė pasirinktos srities analizei atlikti.
- 2 žingsnis: Pasirinktos srities veiklos rodiklių, pagalbinių rodiklių, jų iliustracijos bei požymių analizavimas - „vertinimas“ į savo kalbą.
- 3 žingsnis: Vertinimo metodų ir šaltinių, procedūrų numatymas.
- 4 žingsnis: Pasirinktos srities analizės plano parengimas.
- 5 žingsnis: Vertinimo instrumentų rengimas.
- 6 žingsnis: Duomenų rinkimas.
- 7 žingsnis: Duomenų apibendrinimas. Rezultatų lyginimas su pateiktomis iliustracijomis. Pirminio varianto aptarimas.
- IV etapas: Strateginio planavimo rengimas
- 1 žingsnis: Strateginio mokyklos plano rengimo grupės sudarymas.
- 2 žingsnis: Susitarimas dėl mokyklos vizijos tikslų. Prioritetų nustatymas.
- 3 žingsnis: Strateginio mokyklos plano rengimas.
- 4 žingsnis: Strateginio mokyklos plano pristatymas ir tvirtinimas.
Mokykla turi galimybę įsivertinti savo įvairių veiklos sričių kokybę pagal tam tikrus požymius matuojamus konkrečius veiklos aspektus, nustatyti privalumus ir trūkumus.
Atlikdami Platųjį auditą įstaigos pedagogai analizuoja visas įstaigos veiklos sritis ir rodiklius, vertina kiekvieną pagalbinį rodiklį keturiais lygiais: 4 - labai gerai; 3 - gerai; 2 - patenkinamai; 1 - nepatenkinamai.
Vidaus audito grupė apibendrina gautus duomenis ir juos pateikia įstaigos pedagogų tarybai, administracijai.
Aptarti rezultatai pateikiami bendruomenei įstaigos stende, interneto puslapyje, tarybų posėdžiuose, įtraukiami į metų veiklos programas, strateginius, kvalifikacijos kėlimo ir kitus planus.
Tyrime dalyvavo 20 Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurios organizavo ir kurios vis dar organizuoja vidaus auditą.
Jose apklausti 184 respondentai (29 vadovai ir 155 pedagogai), kuriems teko dalyvauti vidaus audito procese.
Išsiaiškintas jų požiūris į vidaus auditą kaip veiklos kokybės vertinimo būdą.
Tyrimu nustatyta, kad atlikti vidaus auditą teko visoms apklausoje dalyvavusioms ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.
Didžioji dalis šių įstaigų, neabejoja vidaus audito teikiama nauda, todėl į į kaip veiklos kokybės vertinimo būdą ketina taikyti ir ateityje.
Vidaus audito metodikos modelis bei pats vidaus audito procesas vertinami gana teigiamai.
Mokyklų vidaus auditas - tai tęstinis procesas, reikalaujantis nuolatinio darbo, išteklių ir laiko.
Buvo atliktas tyrimas, kuriuo buvo siekta išsiaiškinti ar visi pedagogai pritaria mokyklos auditui, ar jie žino kas tai yra.
Apklausos parodė, kad tarp programoje dalyvaujančių mokyklų - 58 proc. vidaus audito šalininkų; nedalyvaujančiose jų - 60 proc.; atitinkamai 20 ir 24 proc. apklaustųjų mano, kad vidaus auditas - laikina, iš Vakarų atkeliavusi idėja.
22 proc. MTP dalyvaujančių mokyklų atstovų įsitikinę, jog idėja gera, tačiau ji blogai įgyvendinama.
Tyrimas parodė, kad nemaža pagrindinių mokyklų painioja mokyklos vidaus auditą su išorės auditu - tik 28 proc. dalyvaujančių ir 20 proc. nedalyvaujančių vidaus audito projekte mokyklų sutinka, kad vidaus auditas turi tenkinti tik mokyklos reikmes; atitinkamai 72 ir 80 proc.
Straipsnyje pristatomas tyrimas, kurio tikslas - Šiaulių miesto mokyklų pavyzdžiu atskleisti bendrojo lavinimo mokyklų vidaus audito (VA) metodikos taikymo problemas.
VA buvo suskirstytas į šešis etapus: pasirengimas, “plačiojo” audito atlikimas, pasirinktos srities analizė, atsiskaitymas ir informavimas, planavimas, ekspertų ir pedagogų nuostatų VA atžvilgiu analizė.
Pirmasis etapas užima daug laiko, nes norint veiksmingai ir išsamiai pasiruošti VA vykdymui reikia išstudijuoti daug literatūros; nepakankamas pedagogų pasirengimas vykdyti VA.
Antrasis VA etapas vertinamas kaip nesudėtingas procesas, tačiau ne visose mokyklose ,,platusis" auditas atliekamas kasmet.
Tai turi neigiamos įtakos tolesniam VA vykdymui, nes ,,platusis" auditas suteikia pradinės informacijos apie situaciją mokykloje ir padeda nustatyti privalumus bei tas sritis, kurias reikia tobulinti.
Trečiasis VA etapas respondentų pripažintas kaip sudėtingiausias, jo pagrindinės problemos: jis užima pernelyg daug laiko, nes VA vykdytojams reikia pritaikyti konkrečiai mokyklai VA metodikoje pateiktas iliustracijas, parengti vertinimo instrumentą atlikti pasirinktos srities analizę; pedagogai stokoja kompetencijų kurti VA metodikos iliustracijas, parengti pasirinktos srities analizės vertinimo instrumentus, apdoroti surinktus kokybinius duomenis.
Ketvirtajame ir penktajame etapuose respondentai esminių problemų neįvardijo.
Penktajame etape nustatyta, kad neretai VA vykdymas sukelia negatyvias nuostatas ir formuoja neigiamą požiūrį į vidaus audito procesą mokyklose.
Dauguma apklaustųjų pritarė, kad mokykla ir prieš VA vertindavo savo veiklą, kad VA metu įvertinti veiklos rezultatai yra ir taip žinomi.

tags: #del #vidaus #audito #organizavimo #ikimokyklinio #ugdymo

