Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena, tačiau ji reikalauja ypatingo dėmesio ir nuolatinės medicininės priežiūros. Viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas, yra gera medicininė priežiūra. Dažnų patikrinimų svarba yra didelė, tačiau vien profilaktinių tyrimų dažnai neužtenka.
Yra laboratoriniai tyrimai, kuriuos specialistai tik rekomenduoja, tačiau jie kelia didelę grėsmę nėščioms moterims. Bakterijų ir virusų nešiojimas yra labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis, nustatomas tik laboratorinių tyrimų pagalba. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.
Makšties tepinėlis yra vienas iš svarbių tyrimų, atliekamų nėštumo metu. Jame matomos makšties gleivinės ląstelės, makšties lazdelės, leukocitai ir bakterijos. Padidėjęs leukocitų kiekis tepinėlyje rodo uždegimą.
Leukocitai tepinėlyje atsiranda esant infekcijai. Minimaliai daugiau jų gali būti ir nėštumo metu. Su jokia leukemija čia nieko bendro nėra. Suvartojus skirtus vaistus, infekcija išgydoma. Neprisigalvokite nereikalingų dalykų.
Jei tepinėlyje rastas padidintas leukocitų skaičius, tai rodo uždegimą. Paprastai leukocitai yra uždegiminio proceso indikatoriai, bet ne sukėlėjai. Makšties uždegimą dažniausiai sukelia grybeliai, trichomonos, chlamidijos ir kt. mikroflora, kurios šiuo atveju gali ir nebūti.
Infekcijos, keliančios grėsmę nėštumui
Nėštumo metu moteris gali susidurti su įvairiomis infekcijomis, kurios gali pakenkti vaisiui ar komplikuoti nėštumą. Kai kurios iš jų:
- Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii). Nėščiajai susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje.
- Raudonukė. Raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu poveikiu, sukeldamas genų ar chromosomų mutacijas, gemalo raidos sutrikimus.
- Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija. Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą ar turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais.
- Hepatitas B. Šia hepatito B viruso sukelta liga užsikrečiama parentaliniu būdu ir lytinio kontakto metu.
- Gonorėja. Tai gonokokų (Neisseria gonorrhoea) sukelta, lytiniu keliu plintanti infekcija.
- Chlamidiozė. Sukėlėjas Chlamydia trachomatis - viena iš dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių ligų.
- B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS). Šios bakterijos sukelta infekcija yra pagrindinė ankstyvo naujagimių sepsio ar meningito priežastis.
- Ureaplasma urealyticum. Ureaplazmozė - bakterinės kilmės lytiškai plintanti liga.
- Mycoplasma hominis / Mycoplasma genitallium. Lytiškai plintančių ligų sukėlėjai laboratorijoje nustatomi moderniu molekulinės biologijos metodu - PGR.
- Sifilis. Ligos eiga susideda iš trijų stadijų, kurios gali apimti vidaus organus, sukelti paralyžių ir mirtį.
- ŽIV. Žmogaus imunodeficito virusas pažeidžia kraujyje esančius limfocitus, atsakingus už organizmo apsaugą nuo svetimkūnių.
Be specifinių infekcijų, svarbu atkreipti dėmesį ir į bendrus kraujo bei kepenų rodiklius.
Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai
Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai nėštumo metu taip pat labai reikalingi. ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta, jeigu padidėja - tai kepenų pažeidimas. Normalaus nėštumo metu gali padidėti šarminė fosfatazė, kurią gamina placenta, todėl staiga sumažėjusi šarminės fosfatazės koncentracija rodo gręsiantį placentos nepakankamumą.
Nėštumo metu moteris gali sirgti tik nėštumui būdingomis ligomis, ūminėmis arba lėtinėmis kepenų ligomis. Jei moteris pastoja jau sirgdama kepenų liga, nėštumas gali komplikuotis persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, vaisiaus raidos sutrikimais ar net vaisiaus žūtimi.
Būdingi požymiai ir tyrimai
- I trimestro metu: užsitęsęs nėščiųjų vėmimas.
- II/III trimestro metu: intrahepatinė nėščiųjų cholestazė, generalizuotas niežulys be odos bėrimo, padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija kraujo serume. Gali pasireikšti sunki hipertenzija, proteinurija, kepenų infarktas, hemolizė.
Hepatitui B diagnozuoti atliekami laboratoriniai tyrimai: HbsAG, Anti-Hbs, Anti-Hbcore.
Bendras kraujo tyrimas ir kiti rodikliai
Bendras kraujo tyrimas yra pats pirminis profilaktinis laboratorinis kraujo tyrimas, rodantis eritrocitų, trombocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. Jei visi bendro kraujo tyrimo rodikliai yra normos ribose, galima teigti, kad ištyręs asmuo daugelio ligų atžvilgiu yra sveikas. BKT parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas. Parodo mažakraujystę.
Nėštumo metu leukocitų kiekis fiziologiškai padaugėja, ypač neutrofilų sąskaita (fiziologinis stresas). Didėjant nėštumo trukmei, didėja ir leukocitų kiekis. Manoma, kad tai vyksta dėl padidėjusio estrogenų ir kortizolio kiekio.
Kiti svarbūs tyrimai nėštumo metu:
- Glikemijos tyrimas: leidžia spręsti apie vidutinį paciento cukraus kiekį kraujyje per 2-3 mėnesių laikotarpį.
- Gliukozės tolerancijos mėginys: labai svarbus cukrinio diabeto diagnostikai.
- ENG (eritrocitų nusėdimo greitis): pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos. Greitėja sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis. Fiziologiškai didėja antroje nėštumo pusėje.
- Kraujo grupė ir Rh antikūnų nustatymas: ypač svarbu, jei moteris Rh (-), o vyras Rh (+).
- PRISCA I arba II: kraujo tyrimų kompleksas, kuriuo siekiama išsiaiškinti vaisiaus apsigimimų riziką.
- Skydliaukės funkcijos tyrimai: skydliaukės funkcijos sutrikimas gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai ir vaisiaus raidai.
Leukocitozė, priežastys, požymiai ir simptomai, diagnozė ir gydymas.
Makšties tepinėlis ir jo reikšmė
Makšties tepinėlis yra vienas iš svarbiausių tyrimų nėštumo metu. Jame matomi įvairūs rodikliai, tarp kurių ir leukocitai. Padidėjęs leukocitų skaičius tepinėlyje rodo uždegimą.
Jei makšties tepinėlyje yra padidintas leukocitų skaičius, tai rodo uždegimą. Paprastai leukocitai yra uždegiminio proceso indikatoriai, bet ne sukėlėjai. Makšties uždegimą dažniausiai sukelia grybeliai, trichomonos, chlamidijos ir kt. mikroflora, kurios šiuo atveju gali ir nebūti.
Jeigu tai vienkartinis uždegimas, pakaktų vietinio gydymo žvakutėmis, ovulėmis ar kremu. Tačiau gydytojas geriau žino situaciją ir jos visumą, todėl gali paskirti kompleksinį gydymą.
Dažniausiai pasitaikantys makšties uždegimai nėštumo metu:
- Bakterinė vaginozė: viena dažniausiai užklumpančių vaginalinių infekcijų, kuriai būdingas nemalonaus kvapo makšties išskyros.
- Grybelinė infekcija (kandidozė, pienligė): dėl hormonų pokyčių nėštumo metu tampa 2-10 kartų dažnesnė. Simptomai: deginimas, niežėjimas, tirštos išskyros.
- B grupės streptokokai: viena iš naujagimiams pavojingiausių infekcijų. Dažniausiai nesukelia simptomų, todėl 35-37 nėštumo savaitę visos moterys tikrinamos profilaktiškai.
- Chlamidiozė: lytiniu keliu plintanti infekcija, galinti sukelti daug komplikacijų.
- Trichomonozė: lytiniu keliu plintanti infekcija, kurią būtina gydyti nėštumo metu.
- Herpetinė infekcija (pūslelinė): gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus vystymosi atsilikimą ir net žūtį.
Gydytojai pataria atsigręžti į natūralumą - dėvėti orui laidžius apatinius, vengti sintetinių audinių, nenaudoti aromatizuotų muilų ir higienos priemonių. Mityba taip pat svarbi - reikėtų vengti saldžių, mielinių produktų, vartoti jogurtus su Lactobacillus acidophilus bakterijomis.
Jei moteris jaučia nerimą keliančius simptomus, gydytis privalo kiekviena. Makšties uždegimas gali sukelti tiek pasikartojančių savaiminių persileidimų, tiek priešlaikinį gimdymą ar šlapimo takų uždegimų. Visos nėščiosios pirmojo apsilankymo metu tiriamas dėl makšties uždegimo.
Nėštumo metu atliekami šlapimo tyrimai tampa kone kasdienybe. Kai laboratorinėje ataskaitoje atsiranda pavadinimas „leukocitai“, tai reiškia, kad organizmas kažkur šlapimo takuose gali kovoti su bakterijomis ar kita infekcija. Vis dėlto, ne kiekvienas leukocitų padidėjimas reiškia pavojų - ypač nėštumo metu, kai fiziologiniai pokyčiai gali turėti įtakos tyrimų rezultatams.
Padidėjęs leukocitų kiekis šlapime nėštumo metu nėra liga savaime - tai požymis, kad organizme gali vykti uždegimas ar infekcija. Gydymo poreikis priklauso nuo to, ar leukocitų padidėjimą lydi bakterijos, simptomai, ar tai yra vienkartinis, lengvas pokytis be kitų rizikos ženklų.
Normalaus nėštumo metu gali padidėti šarminė fosfatazė, kurią gamina placenta, todėl staiga sumažėjusi šarminės fosfatazės koncentracija rodo gręsiantį placentos nepakankamumą.
Jei visi bendro kraujo tyrimo rodikliai yra normos ribose, tai galima teigti, kad ištyręs asmuo daugelio ligų atžvilgiu yra sveikas. BKT parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas. Parodo mažakraujystę.
Bendras kraujo tyrimas: Automatizuotas kraujo ląstelių tyrimas / bendras kraujo tyrimas - pats pirminis profilaktinis laboratorinis kraujo tyrimas, rodantis eritrocitų, trobocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį.
Glikemijos tyrimas: Didžiąją hemoglobino dalį sudaro hemoglobinas A-HbA. Jis sudaro net 90 proc. viso hemoglobino. HbA dalis kitaip dar vadinama HbA1, yra glikuota. Tai reiškia, jog ši hemoblogino dalis absorbuoja gliukozę. Kai gliukozės kiekis kraujyje yra normalus, eritrocitų ląstelėse esantis hemoglobinas yra prisotinamas gliukoze. Šis hemoglobino prisotinimas vyksta visą eritrocito ląstelės gyvavimo laikotarpį, tai yra 120 dienų. Taigi, tiriant glikuoto hemoglobino kiekį eritrocito ląstelėje, galima spręsti apie tai koks vidutiniškai buvo paciento cukraus kiekis kraujyje 2-3 mėnesių laikotarpyje.
Gliukozės tolerancijos mėginys: Gliukozės toleravimo tyrimas yra labai svarbus cukrinio diabeto diagnostikai.
ENG (eritrocitų nusėdimo greitis): ENG pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos (daug ląstelių kraujyje). ENG greitėjimas susijęs ir su fibrinogeno koncentracijos kraujyje padidėjimu, nes eritrocitai jį absorbuoja, dėl to mažėja jų paviršiaus krūvis (padidėjęs krešulių formavimosi pavojus). Taip būna sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis. Cholesterolis eritrocitų nusėdimą greitina, o lecitinas - lėtina. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.
Kraujo grupė: Kraujo tipavimo tyrimai atliekami siekiant nustatyti ABO ir Rh grupės antigenus esančius ant paciento raudonųjų kraujo kūnelių. Kiekvienas žmogus gimsta turėdamas tam tikrą kraujo grupę, (O, A, B, AB ). Ši kraujo grupė priklauso nuo to, koks antigenas yra arba kokio antigeno nėra ant jo eritrocitų.
Rh antikūnų nustatymas jei moteris Rh (-), o vyras Rh (+): Rh faktoriaus nustatymas yra būtinas nėštumo metu. Jeigu moters kraujo grupė yra Rh(-), o jos partnerio kraujo grupė yra Rh(+), kūdikis gali būti Rh(+). Jeigu šis tyrimas buvo teigiamas, tai reiškia, jog motina, kurios kraujas yra Rh- gamina antikūnius prieš Rh+ vaisių. Šie antikūniai gali pereiti per placentos barjerą ir sunaikinti vaisiaus eritrocitus dar prieš vaisiaus gimimą arba jo gimimo metu.
PRISCA I arba II: Kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką.
Skydliaukės funkcijos tyrimai: skydliaukės funkcijos sutrikimas yra antra pagal dažnumą endokrininė patologija, kuri gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui. Netgi esant nedideliam jodo stygiui organizme, pasireiškia nuovargis, sumažėja darbingumas, didėja jautrumas, nervingumas. Jei nėštumo metu moteris su maistu gauna per mažai jodo, embrionas nepakankamai aprūpinamas skydliaukės hormonais (ypač T4), būtinais smegenų formavimuisi. Hormonų sekreciją nėštumo metu reguliuoja sudėtingi nerviniai - humoraliniai mechanizmai. Nėštumo metu gali pasireikšti ir hipertireozė, ir hipotireozė, kiekviena šių patologijų dar skirstoma į kliniškai pasireiškiančią ir subklinikinę formą. Vertinant skydliaukės hormonų tyrimus, kraujyje nustatomas laisvų FT4 ir FT3 kiekis, nes tik su plazmos baltymais nesusijungę hormonai yra biologiškai aktyvūs. Tireotoksikozė pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali būti būdingi normaliam nėštumui - nervingumas, prakaitavimas. Reiktų atkreipti dėmesį į tokius simptomus, kaip svorio netekimas, išverstakumas, nepraeinanti tachikardija ar drebulys. Diagnostika pagrįsta skydliaukės hormonų kiekio kraujyje nustatymu. Taigi, esant tirotoksikozei, bus dideli FT4 ar FT3 kiekiai ir mažai TTH. Skydliaukės hormonų normos skiriasi kiekvieną nėštumo trimestrą. Pagrindinis pagalbos tikslas gavus teigiamus tyrimo atsakymus - ankstyva diagnozė.
tags: #leukocitai #tepinelyje #nestumo #metu
