Žmogaus sveikata ir gyvybė yra trapios vertybės, ypač kalbant apie vaikus. Kasdieninėje veikloje vaikai yra apsupti įvairių grėsmių ir rizikų, o susižalojimo atveju kilę ginčai ne visuomet išsprendžiami taikiai.
Viena iš situacijų, kai vaikas patyrė sužalojimą ugdymo įstaigos teritorijoje, yra susijusi su betono gėlių klombomis. Teismas konstatavo, kad įstaiga neužtikrino saugumo, nes klombos nebuvo atitinkamai aptvertos ir neturėjo aštrių briaunų. Dėl šios priežasties vaikas patyrė galvos sužalojimą ir liko randas. Teismas priteisė 1.000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgdamas į tai, kad sužalojimo pasekmės nebuvo sunkios ir ilgalaikės.
Kitoje byloje viešbučio kambaryje spintos durys užkrito ant mažamečio vaiko, dėl ko jis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, įskaitant akių operacijas ir nuolatinį akinių nešiojimą. Teismas nusprendė, kad viešbutis neužtikrino patalpose esančios įrangos saugumo, pažeidė produktų saugos įstatymo reikalavimus. Nors operacijos buvo sėkmingos, liko akies žvairumas ir kiti sveikatos sutrikimai, kurie gali reikalauti gydymo ir ateityje. Šiuo atveju priteista 15.000 Eur neturtinės žalos kompensacija.
Deliktinės atsakomybės pagrindai
Deliktinės atsakomybės pagrindas yra žala, neteisėti veiksmai, neteisėtų veiksmų ir kaltės priežastinis ryšys. Žala gali būti padaroma įvairiais būdais, įskaitant fizinio asmens sužalojimą, turto sugadinimą ar sunaikinimą.
Neteisėti veiksmai suprantami kaip teisinės pareigos nevykdymas, pasireiškiantis veikiimu ar neveikimu. Kiekvienas asmuo turi elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Jeigu įstatymai suteikia teisę tam tikromis sąlygomis atlikti žalingus veiksmus, neteisėti veiksmai pasireiškia kaip tų sąlygų nepaisymas.
Kaltė yra asmens elgesys, kai tam tikroje situacijoje neparodomas reikiamas rūpestingumas, atidumas ar atsargumas, kad neatsirastų žala.
Tačiau deliktinė atsakomybė galima ir be kaltės. Tai taikoma, pavyzdžiui, statinio, gyvūnų savininko ar valdytojo, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, taip pat gamintojo atsakomybei už žalą, padarytą nekokybiška produkcija ar paslaugomis.
Tėvų ir globėjų atsakomybė
Tėvai ar globėjai atsako už nepilnamečių vaikų iki 14 metų padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Jeigu nepilnametis iki keturiolikos metų daro žalą tuo metu, kai yra prižiūrimas institucijos (mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos), už tą žalą atsako ši institucija, jei neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės.
Pagal Lietuvos Civilinį kodeksą, asmuo iki 14 metų yra neveiksnus, todėl už jo padarytą žalą atsako tėvai ar atitinkama institucija. Tam, kad tėvams kiltų civilinė atsakomybė, būtina įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę.
Jeigu nukentėjęs asmuo savo veiksmais prisideda prie žalos atsiradimo ar padidėjimo, jo kaltės dydis gali lemti žalos atlyginimo sumažinimą arba visišką atmetimą.
Baudžiamoji atsakomybė nepilnamečių atžvilgiu
Baudžiamoji atsakomybė yra griežčiausia teisinė atsakomybė. Nepilnametis yra asmuo, kuriam nėra 18 metų. Baudžiamojon atsakomybėn nepilnamečiai gali būti traukiami nuo 14 metų už tam tikrus nusikaltimus, pavyzdžiui, nužudymą, išžaginimą, vagystę. Už kitas nusikalstamas veikas baudžiamoji atsakomybė numatoma nuo 16 metų.
Lietuvos baudžiamasis kodeksas numato specialias nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatas, kurios yra švelnesnės nei bendrosios. Tai apima auklėjamojo poveikio priemones, kurios nesukelia teistumo. Nepilnamečiams gali būti skiriamos ne daugiau kaip trys suderintos auklėjamojo poveikio priemonės vienu metu, pavyzdžiui:
- Atlyginti žalą: Įpareigojimas per nustatytą terminą atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą arba pašalinti ją savo darbu.
- Auklėjamojo pobūdžio darbai: Įpareigojimas atlikti nuo 20 iki 100 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų.
- Tėvų ar globėjų kontrolė:Nepilnamečio ugdymas ir priežiūra, tėvams ar globėjams sutinkant ir tinkamai vykdant savo pareigas.
- Elgesio apribojimai:Įpareigojimai ir draudimai, kurių nepilnametis turi laikytis.
- Izoliavimas specialiojoje auklėjimo įstaigoje:Terminuotas nepilnamečio izoliavimas.
Taip pat gali būti skiriamos ir griežtesnės priemonės kaip bausmė, pavyzdžiui, viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas ar laisvės atėmimas. Tačiau laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiams taikoma tik kaip kraštutinė priemonė už sunkius nusikaltimus, ir jos terminas yra trumpesnis nei suaugusiems.
Tėvų valdžia ir pareigos
Italijos teisėje sąvoka „tėvų valdžia“ buvo pakeista „tėvų pareiga“. Tėvų pareiga atsiranda pagal teisės aktus, kai tėvai yra susituokę arba pripažinę vaiką. Tėvai turi vykdyti savo pareigas bendru sutarimu, atsižvelgdami į vaiko gebėjimus, polinkius ir siekius.
Jeigu tėvai nesugeba tinkamai rūpintis vaiko auklėjimu, teismai gali perleisti globos teises socialinėms tarnyboms ir apriboti tėvų pareigų vykdymą. Tokiu atveju sprendimus dėl vaiko sveikatos, lavinimo ir auklėjimo priima socialinės tarnybos.
Jeigu abu tėvai yra mirę, tėvų pareigos atimtos arba jie negali jų vykdyti, skiriamas globėjas. Teismas gali skirti specialų globėją, jei tėvai negali ar nenori atlikti tam tikrų vaiko interesus atitinkančių veiksmų.
Bendra globa nebūtinai reiškia, kad vaikas su kiekvienu iš tėvų praleidžia vienodą laiką. Sprendimu dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo nustatoma, su kuriuo iš tėvų vaikas nuolat gyvena, ir sąlygos, kuriomis su vaiku negyvenantis tėvas gali praleisti laiką su vaiku.
Siekdami išspręsti problemas, susijusias su tėvų pareigų vykdymu, tėvai gali kreiptis į šeimos tarpininką. Tarpininkavimo tikslas - padėti tėvams pasiekti tarpusavio susitarimą dėl tėvų pareigų vykdymo sąlygų.
Jeigu tėvai nesutaria svarbiais klausimais, jie gali perduoti ginčą spręsti teismui. Teismas, priimdamas sprendimus dėl vaikų globos ir gyvenamosios vietos, vadovaujasi vaiko interesais.
Vaikų globa ir išlaikymas skyrybų atveju
Vaikų globa skyrybų atveju ir vaikų išlaikymas po skyrybų yra jautrūs klausimai. Jeigu santuoka nutraukiama bendru sutarimu, tėvai dažniausiai jau būna susitarę dėl vaikų gyvenamosios vietos.
Valstybės požiūriu, vaikas turėtų likti gyventi su tuo tėvu, kurio buities sąlygos yra geresnės. Tai nustato Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistas, atlikdamas buities tyrimą.
Teismas priima galutinį sprendimą, atsižvelgdamas į buities tyrimo aktą, tarnybos išvadą, o kartais ir į asmeninį pokalbį su vaiku.
Išlaikymas vaikui privalo būti skiriamas. Dažniausia išlaikymo forma yra periodinės išmokos (alimentai). Minimalus alimentų dydis neturėtų būti mažesnis nei pusė minimalios mėnesinės algos, tačiau teismas kiekvienu atveju nustato išlaikymo dydį individualiai, atsižvelgdamas į visas aplinkybes.
Vaikams skiriamo išlaikymo dydis gali būti keičiamas teismo tvarka, atsižvelgiant į pasikeitusius vaikų poreikius ar tėvų finansinę padėtį.
