Daugelis tėvų susiduria su situacija, kai jų 1 metų vaikas pradeda valgyti mažiau arba atsisako maisto. Tai gali kelti didelį nerimą, nes tėvai nori užtikrinti, kad jų vaikas gautų visas reikalingas maistines medžiagas. Tačiau svarbu suprasti, kad vaikų mitybos įpročiai gali būti labai įvairūs ir kintantys. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias priežastis, kodėl 1 metų vaikas gali nevalgyti, ir pateiksime patarimų, kaip spręsti šią problemą.
Nesijaudinkite. Vaikas neišbus net dienos nevalgęs. Baimė, kad mažasis numirs iš bado - visiškai nepagrįsta. Jei mažylis yra guvus, atrodo sveikai, nėra jokio pagrindo nerimauti ir maldauti jį suvalgyti dar nors vieną šaukštelį. Vaikas tikrai nevers savęs badauti ir kai tik praalks, būtinai tau apie tai praneš. Jei šiandien vaikas valgė mažiau, tikėtina, rytoj ar poryt valgys daugiau, nes bus alkanesnis.
Natūralūs Mitybos Pokyčiai ir Raidos Etapai
Vaikai iki 2 metų dažnai tampa išrankesni maistui, o pamaitinti juos gali būti sudėtinga. Tai visiškai normalu ir paprastai tęsiasi iki 4 metų. Vieni mažyliai labai nenoriai ragauja naujų produktų - tai vadinama neofobija, kuri, manoma, yra natūralus evoliucinis instinktas, saugantis vaikus nuo jiems nesaugaus maisto. Kiti vaikai ima nebevalgyti ir maisto, kurį anksčiau mėgo - tai vadinama per dideliu išrankumu, o kai kurie taiko abi šias taktikas!
Gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė teigia, kad dažniausiai mamos su šia „bėda“ susiduria antraisiais vaiko gyvenimo metais. Kūdikis, kuris žindomas krūtimi arba maitinamas dirbtinai, dar gauna papildomo maisto, todėl apetitu paprastai nesiskundžia. Pirmaisiais metais kūdikis labai sparčiai auga, tačiau jo poreikiai labai nedideli. Dvejų metų ir vyresnis vaikas sparčiai auga, jam reikia įvairių maisto medžiagų, bet kartu jis kiekvieną dieną darosi ir savarankiškesnis, labiau domisi aplinka, pamažu bunda jo požiūris į pasaulį, taip pat ir į maistą, jo spalvą, kvapą bei skonį: „įdomu-neįdomu“, „skanu- neskanu.“ Iki tol gerai valgęs, dabar valgyti atsisako, atrodo, dėl mažiausios smulkmenos.
Dar vienas dalykas, į kurį norėčiau atkreipti dėmesį, tai, kad antraisiais-ketvirtaisiais, kartais vėliau - penktaisiais savo gyvenimo metais vaikų racionas tampa labai siauras. Vaikas renkasi tik tuos sausainukus - ir jokių kitų, tik tą duoną - ir jokios kitos neįsiūlysi. Mamos dėl to labai jaudinasi, nes nesupranta, kad tai įprastas vaiko raidos etapas. Vaikui augant tai praeina.
Norint paskatinti vaiką ragauti naują patiekalą jums prireiks kūrybos. Galite jam pasiūlyti gaminti kartu - taip mažylis matys visus naudojamus produktus, galbūt net vieno ar kito paragaus gaminimo eigoje. Jei jau patiekalas pagamintas - papasakokite vaikui apie jo ingredientus ir taip neutralizuokite jo nepasitikėjimą nauju vaizdu lėkštėje. Galbūt visi naudojami ingredientai vaikui yra žinomi ir taip jis naują patiekalą greičiau priims.
Vaikams gali prireikti 10-15 bandymų priimti ir mėgautis naujais maisto produktais (patiekalais).
Nepamirškite, kad nuo vienerių metų vaiko augimo tempas sulėtėja, tad maisto jam reikia mažiau, nei anksčiau. Be to, vaiko skrandis yra mažas, jis valgo dažniau, bet po truputį. Normalu yra ir tai, kad vaikas valgo mažai vieną dieną ir daugiau kitą - šio amžiaus mažyliai nėra visiškai nuoseklūs.
Vaikui gali nevalgyti pietų ar vakarienės, jei tarp jų užkandžiavo, t. y. Užkandis, o ne užkandžiavimas turi būti, tačiau tam tikru laiku. Užkandį vaikui dera duoti po pagrindinio valgymo, pvz., pusryčių, pietų, praėjus 2-2,5 valandos. Užkandis - mažas valgymas. Tiks vaisiai, nesaldintas jogurtas, keksiukas, varškė su pertrintomis uogomis.
Jei vaikas nevalgė maisto, nunešti jį ir nesiūlyti alternatyvių užkandžių ar patiekalų. Pastebėjus, kad vaikas prarado susidomėjimą maistu ar atrodo pavargęs, niūrus ir / ar blogai nusiteikęs, patiekalą pašalinti.
Kitos Galimos Nevalgumo Priežastys
Be natūralių raidos etapų, yra ir kitų priežasčių, kodėl vaikas gali nevalgyti:
- Ligos: Įprastai ligonėlio apetitas būna prastesnis, jei vaikas ką tik sirgo, jei serga lėtine liga.
- Fizinė būklė: Kaip ir kiekvienas žmogus, taip ir vaikas vieną dieną gali suvalgyti mažiau maisto, o kitą - daugiau. Vaiko apetitas nebūna visąlaik vienodas, nes jis priklauso nuo daugelio įvairių veiksnių: galbūt tą dieną jis labai pavargo, galbūt, priešingai, turėjo per mažai veiklos ir neišnaudojo visos sukauptos energijos, galbūt kaip tik tą vakarą neišėjo į lauką pakvėpuoti grynu oru.
- Užkandžiavimas: Jei jis geria visą dieną sultis, aišku, kad nenorės „normalaus“ maisto, nes jaučiasi sotus.
- Psichologinės priežastys: Apetito stoką lemia įvairūs faktoriai: aplinka (karštis, šaltis), pokyčiai šeimoje (išsiskyrė tėvai, gimė brolis ar sesuo), patiriamas stresas, psichologinės traumos, aplinkos pasikeitimas (išvykimas į kelionę).
- Genetika: Dažnai apetito stoką lemia ir genai - pavyzdžiui, jei vaiko seneliai buvo nevalgūs, tikėtina, jog ir vaikas skųsis apetitu. Dažnai vaikai yra linkę perimti ne tėvų, o senelių savybes, taip pat ir mitybos įpročius.
- Amžius: Valgumas dažniausiai kinta su amžiumi - kai vaikas auga, jo apetitas kyla. Todėl nevalgumo problema yra kintama - vaikas gali nenoriai valgyti, o po kelių metų jo apetitas gali padidėti.
- Fizinis aktyvumas: Vaikas, kuris mažai juda, nėra fiziškai aktyvus, dažniausiai stokoja apetito.
Ką Daryti, Jei Vaikas Nevalgo? Praktiniai Patarimai
Svarbiausias rodiklis, parodantis, kad vaiko organizmui netrūksta maisto medžiagų, yra tai, kad jis gerai vystosi, t. y. proporcingai didėja jo svoris ir ūgis. Tai sužinoti galima pasitelkus vadinamąsias ūgio ir svorio lenteles. Jei vaiko ūgis ir svoris atitinka to amžiaus rekomenduojamas normas, vadinasi, nerimauti nėra pagrindo.
1. Nepaverskite valgymo kančia: Daugelis vaikų specialistų teigia, jog su vaikais apie maistą būtina kalbėtis, bendrauti su jais valgant, nes tik tuomet kartu praleistas laikas bus turiningas ir smagus. Be to, versti valgyti vaiko nederėtų, mat tai jam asocijuotųsi su neigiamomis emocijomis, o kasdieninio valgymo jis ne lauktų, o pradėtų bijoti. Svarbu ir kalbėjimo tonas - būtina su vaiku kalbėti ramiai, nepykti ir nerėkti.
2. Pasitelkite vaizdingumą: Daugelis specialistų patvirtins, jog svarbu vizualinė patiekalo išvaizda. Vaikai, matydami lėkštėje kokį nors smagų piešinį, o ne nuobodoką, įprastą suaugusiems patiekalą, iš karto norės jo paragauti. Svarbu atminti, jog vaiko apetitą galima išsiugdyti, tačiau visą valgymo procesą reikėtų paversti savotišku žaidimu.
3. Mažinkite porcijas: Jei tėvai neturi tiek daug laiko, galima mažinti patiekalo porcijas, dalinti jas pusiau. Pavyzdžiui, vietoje vieno kepsnio iškepti daugybę mažų kepsniukų gabaliukų, vietoje vieno sumuštinio - daug gabaliukų mažų sumuštinių. Tokiu atveju vaikas išalkęs prisimins ant stalo patiektą maistą ir po kiek laiko vėl paims gabalėlį.
4. Parinkite tinkamą temperatūrą: Daugelis specialistų akcentuoja tai, jog svarbu parinkti ir patiekalo temperatūrą - maistas negali būti nei per šaltas, nei per karštas. Jei vaikas vieną kartą nusidegins bevalgydamas maistą, jo atmintyje vis iškils prisiminimai apie šį nemalonų jausmą.
5. Gražiai patiekite maistą: Pavyzdžiui, jei vaikui nutarėte patiekti patiekalą iš dešrelių, galima patiekti dešreles marškinėliuose, dešrelių suktinukus, mažytes bandeles su dešrelėmis. Taip pat galima žaisti su įvairiausiomis košėmis, mėsos patiekalais, pilno grūdo makaronais, sriubomis ir t.t.
6. Naudokite pagardus ir prieskonius: Naudokite įvairius augalinius prieskonius, pavyzdžiui, bazilikus, rozmarinus. Jie ne tik pagerina patiekalo skonį, tačiau ir mažajam patiekalas atrodo vaizdingesnis. Pavyzdžiui, kiaušinienė su dešrelėmis, apibarstyta krapais ar petražolėmis. Jei vaikas atsisako daržovių, pabandykite jas pagardinti šaukšteliu sviesto ar kitais mėgstamais pagardais.
7. Pasitelkite fantaziją: Prisiminkite dailės pamokas ir pasitelkite fantaziją - iš patiekalų pagaminkite kirmėlaites, šuniukus, driežiukus, mašinas ar mažas lėlės - kuo vaizdingesnis patiekalas, tuo didesnė tikimybė, jog vaikas jį valgys.
8. Sukurkite malonią aplinką: Nepamirškite, jog svarbu ir tai, kokioje aplinkoje mažylis valgo - ar ten jam malonu, patogu, ar jūsų santykis su vaiku artimas, ar jūs nesate susipykę. Emocinė būsena ne ką mažiau svarbi nei vaizdingai paruoštas patiekalas. Todėl stenkitės prie pusryčių, pietų ar vakarienės stalo sėsti susitaikę, pozityviai nusiteikę.
9. Rodykite pavyzdį: Mažyliai mokosi mėgdžiodami kitus žmones, ypač jus, todėl jeigu jūs patys mėgstate valgyti įvairius vaisius, labiau tikėtina, kad juos mielai valgys ir jūsų vaikas. Pasistenkite bent kartą dienoje prie stalo susėsti visa šeima.
10. Nebijokite kompromisų: Jeigu jūsų nevalgiukas nori tik šokoladinių dribsnių, maišykite juos per pusę su sveikesniais. Tikrai nieko neatsitiks.
11. Leiskite vaikui padėti: Bet koks vaiko prisidėjimas prie maisto - patiekalo ruošimo yra jam malonus užsiėmimas, ypač kai mama ar senelė nuolat paaiškina kas, kodėl ir kaip daroma. Sakoma, kad vaikai yra labiau linkę išbandyti, jei patys gamino.
12. Ribokite užkandžius: Prieš pagrindinius valgius neleiskite vaikams kramsnoti saldžių užkandžių, nes jie slopina apetitą. Tikėtina, jog suvalgęs saldainių vaikas nenorės karšto patiekalo. Ypač nenaudingos prieš pagrindinį valgį yra saldžios pieniškos sriubos. Tarp pagrindinių maitinimų turėtų būti apie 6 val. pertrauka.
13. Duokite atsigerti vandens: Valgio metu vaikui reikėtų duoti atsigerti kuo daugiau vandens - mažesniesiems kramtant dažnai džiūsta burna, todėl jie mažiau suvalgo. Geriausias gėrimas - vanduo.
14. Būkite kantrūs: Svarbiausia suteikti vaikui kuo daugiau galimybių paragauti naujų vaisių. Nenusiminkite, jeigu iš pradžių mažylis nenorės ragauti naujų produktų. Kitą dieną vėl jų pasiūlykite - gali prireikti 10 ar daugiau bandymų!
15. Nesijaudinkite, jei vaikas visko nesuvalgo: Jokiu būdu neverskite suvalgyti visko, kas paduota. Patiekite maistą tris kartus dienoje ir du kartus leiskite užkąsti. Jeigu daug nevalgo, nesijaudinkite. Vaikas geriausiai žino, kiek maisto jam reikia.
16. Jokiu būdu nebausti: Niekada jokiomis priemonėmis nebausti vaiko už atsisakymą išbandyti naujus maisto produktus (patiekalus). Nepapirkinėti vaiko gardumynais, kad jis valgytų sveiką maistą.
17. Leiskite vaikui liesti ir žaisti su maistu: Tol, kol išmoksta valgyti, šiokia tokia netvarka yra normalu.
18. Pagirkite mažylį: Pagirkite mažylį už tai, kad suvalgė šaukštą ar kelis, išgėrė gurkšnį vandens…
19. Stebėkite jo elgesį: Jei vaikas pradeda prie stalo maivytis, jį ramiai įspėkite, kad maistas bus paimtas, ir jis liks nevalgęs. Jeigu tai nepadeda, maistą ramiausiai paimkite. Jeigu vaikas, nuėmus lėkštę, pradeda reikšti nepasitenkinimą, lyg prieštaraudamas ir norėdamas pasakyti: „Aš dar nepavalgiau“, jam vėl leiskite valgyti. Jeigu jis nevalgys, kai pakartotinai padėsite lėkštę, kuo ramiausiai ją paimkite ir jau trečią kartą nebesiūlykite.
20. Neperšalinkite maisto: Verta nepersūdyti ir nepersaldinti gaminamo maisto, antraip vaikas pripras prie tokių skonių ir vėliau nenorės tokio maisto kaip košė, daržovės ar mėsa. Klaida, kai kiekvienas tiršto maisto kąsnis duodamas užsigerti kokiu nors skysčiu (sultimis, pienu, kisieliumi, vaisvandeniais).
21. Neplakite vaiko: Nebarkite vaiko už tai, kad valgydamas išsitepė ar jus ištepė. Kantriai ir ramiai parodykite, kaip naudotis servetėle, nusišluostyti burną, rankas.
22. Stebėkite svorį ir ūgį: Jei vaiko svoris atitinka ūgį, vadinasi, vaikas puikiai auga ir jo apetitas yra geras. Jei vaiko ūgis ir svoris neatitinka to amžiaus rekomenduojamų normų, vadinasi, su maistu vaiko organizmas negauna visų reikiamų maisto medžiagų. Tuomet gali tekti į pagalbą pasitelkti maisto papildus. Tačiau, jei vaikas aktyvus ir atrodo sveikas, nerimauti nėra pagrindo.
Vaikų mityba: kaip paskatinti vaiką valgyti viską
Iš tiesų, tai nėra taip sunku, kaip atrodo. Svarbiausia - kantrybė, nuoseklumas ir pozityvus požiūris.
