Nemokamas maitinimas mokykloje organizuojamas vadovaujantis daugybe Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, užtikrinančių socialinę paramą mokiniams. Vaikų maitinimo organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 1, nustato bendrąsias taisykles. Taip pat svarbūs yra Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas (Žin., 2006, Nr. 73-2755; 2008, Nr. 63-2755), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Žin., 2008, Nr. 113-4290) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1770 „Dėl mokinių nemokamo maitinimo mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 158-7156).
Nemokamas maitinimas gali būti teikiamas ir vasaros atostogų metu mokykloje organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose, jei šioms stovykloms organizuoti neteikiamas finansavimas pagal Vaikų socializacijos programų rėmimo konkurso tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 2 d.
Atvykus mokytis naujam mokiniui, nemokamas maitinimas jam pradedamas teikti nuo pirmosios mokymosi dienos naujoje mokykloje. Ankstesnė mokykla privalo pateikti naujai mokyklai ir Socialinės paramos skyriui pažymas apie mokinio teisę gauti nemokamą maitinimą. Pažymoje turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo vadovaujantis buvo teikiamas maitinimas, ir data iki kada bei koks maitinimas buvo teikiamas. Naujoji mokykla raštu informuoja Socialinės paramos skyrių apie tai, nuo kada ir iš kokios mokyklos atvyko mokinys.
Nemokami pietūs organizuojami gimnazijoje mokslo dienomis.
Socialinei paramai skiriamos valstybės biudžeto lėšos, kurios naudojamos tik maisto produktams įsigyti (įskaitant prekių pridėtinės vertės mokestį).
Pokyčiai Vilniuje: tėvų nuogąstavimai dėl apmokėjimo tvarkos
Sprendimą dėl keičiamos apmokėjimo už maitinimą tvarkos Vilniaus taryba priėmė pernai gruodžio pradžioje. Tėvai, kurių vaikai lanko sostinės darželius, išreiškė nuostabą dėl nebuvimo platesnės diskusijos apie šiuos pakeitimus. Anksčiau surinktas mokestis už vaikų maitinimą galėjo būti skiriamas tik vaikų maitinimui, tačiau dabar jis gali būti naudojamas ir virtuvės įrangos priežiūrai.
Tarybos sprendime nurodoma, kad „mokestis už maitinimą skiriamas mokinių maitinimui (maisto produktams įsigyti), taip pat gali būti skiriamas virtuvių įrangos priežiūrai. Ne daugiau kaip 10 proc. mokesčio gali būti skiriama maisto gamybos proceso tobulinimui bei mokinių sveikos mitybos įpročių ugdymo priemonėms įsigyti“.
Vienas iš tėvų, Andrius, kelia klausimą, ar mokestis augo dėl brangstančių maisto produktų, ar dėl savivaldybės noro mažinti išlaidas biudžetinei įstaigai, prisidengiant vaiko maisto kainos didinimu. Nors dalis lėšų, iki 10 proc., gali būti skiriama sveikos mitybos skatinimui, neribotas vaiko maitinimo mokesčio panaudojimas virtuvės įrangai kelia įtarimų dėl galimo „nusikalstamo lėšų įsisavinimo“. Tėvas taip pat pažymi, kad ir iki šiol vaikų maitinimo blokui galėjo būti skiriamos lėšos iš mokesčio už ugdymą, kuris dabar taip pat padidėjo.
Mokėjimas už maitinimą vaiko ligos metu: pakeitimai ir jų priežastys
Dar vienas pokytis, sukeliantis nerimą tėvams, yra mokėjimas už maitinimą vaiko ligos metu. Anksčiau susirgus vaikui tėvams nereikėdavo mokėti šio mokesčio nuo pat pirmos dienos, o dabar - tik nuo trečios. Tai reiškia, kad tėvai dvi dienas mokės už vaiko maitinimą darželyje, nors sergantį vaiką patys maitins namuose.
Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus vyriausioji patarėja švietimo klausimais Alina Kovalevskaja priminė, kad vienos dienos vaiko maitinimo kainos norma nebuvo keista nuo 2010 metų. Per devynerius metus pabrango visi maisto produktai, ypač ekologiški, todėl darželiams sunku užtikrinti kokybišką vaikų maitinimą. Mokestis padidintas apie 20 proc. maisto produktams ir vaiko ugdymo reikmėms įsigyti. Siekiant išvengti tėvų piktnaudžiavimo vaiko liga, reglamentuojama, kad už 2 pirmas dėl ligos praleistas dienas mokamas pilnas mokestis. Pasak A. Kovalevskajos, piktnaudžiavimo atvejų pasitaikydavo, todėl sprendimas buvo logiškas.
Dėl punkto, kuriuo nurodoma, kad dalis lėšų bus skiriama virtuvės įrangai, Vilniaus savivaldybė neketina mažinti finansavimo ikimokyklinėms įstaigoms. Savivaldybė neketina sumažinti savo asignavimų, skirtų biudžetinėms įstaigoms. Formuojant vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius ir įgyvendinant sveikatai palankų valgiaraštį darželiuose, 10 proc. tėvų mokesčio gali būti skiriama pagal poreikį vaikų sveikos mitybos įpročių formavimui reikalingai literatūrai, edukacinėms priemonėms įsigyti, pedagogų ir virėjų tobulinimui, taip pat priemonėms stalo kultūros ugdymui įsigyti.
Didesnes sąskaitas už maitinimą Vilniaus darželiuose tėvai gaus vasarį, kai turės susimokėti už sausio paslaugas.
Kauno mokyklos: mažėjantis nemokamo maitinimo dalyvių skaičius ir ieškomi sprendimai
Mokyklos ieško išeičių, kaip užtikrinti kokybišką maitinimą. Kai kurios maitinimą organizuoja švediško stalo principu arba su maisto tiekėjais sudaro sutartis, kad visi mokiniai galėtų rinktis iš vienodų patiekalų - tik vieni mokėtų, kiti ne. Pavyzdžiui, Veršvų gimnazijoje populiariausi patiekalai, tokie kaip virti varškėtukai, yra greitai išgraibstomi, nors meniu yra gausesnis.
Tačiau, kaip pastebi mokyklų vadovai, kasmet mažėja vaikų, valgančių nemokamai. Veršvų gimnazijos direktorius Žilvinas Damijonaitis teigė, kad gimnazijoje valgančių nemokamą maitinimą mokinių skaičius mažėja ir šiandien tokių mokinių yra kiek daugiau kaip 3 proc.
Panaši situacija fiksuojama ir kitose Kauno mokyklose. 2025-aisiais savivaldybėje liko nepanaudota įspūdinga pinigų suma, kurią teko grąžinti į šalies biudžetą. Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė teigė, kad grąžinta 1 mln. eurų dėl nemokamo maitinimo.
Emocijos vaikams | Mokomasis filmukas su Pinka ir Pipi
Priežastys, kodėl mažėja nemokamo maitinimo dalyvių skaičius, yra įvairios. Viena iš jų - vaikų skaičiaus mažėjimas mokyklose. Taip pat dalis mokinių vengia nemokamų pietų, nes nesmagu jaustis nepasiturinčiu. Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas teigė, kad gal pasikeitė šeimų socialinis statusas, gal jie negali pretenduoti į šią paramą, be to, žinome, kad vaikų skaičius visame mieste mažėjo. Vaikai nevalgo mokyklose ir dėl ligų, neįprasto maisto skonio, gėdos jausmo prieš bendraklasius bei šalia ugdymo įstaigų esančių maisto prekių parduotuvių, pridūrė E. Kačiulienė. Tai ypač pastebima tarp vyresniųjų klasių mokinių.
Kai kurios Kauno mokyklos stengiasi mažinti skirtumą tarp vaikų: maitinimą organizuoja švediško stalo principu arba su valgyklų nuomininkais sudaro tokias sutartis, kad vaikai nejaustų diskriminacijos. Veršvų gimnazijos direktorius Ž. Damijonaitis tikino, kad mokyklos maitinimo sistema yra tokia, kad tiek mokami, tiek nemokami pietūs yra vienodi: patiekalai tie patys, kaina ta pati, o nemokamo maitinimo mokiniai gali rinktis iš tokių pačių patiekalų kaip mokami.
Nemokamas maitinimas: statistika ir ateities planai
Neatsižvelgiant į pajamas, nemokamus pietus gauna visi priešmokyklinukai bei pirmų ir antrų klasių mokiniai. 2025-aisiais nemokamam maitinimui savivaldybės panaudojo beveik 53 mln. eurų. 2026-iesiems numatyta beveik 60 mln. eurų.
Numatyta, kad artimiausiu metu nemokamą maitinimą galėtų gauti ir trečiokai bei ketvirtokai, tačiau tam lėšos kol kas nėra skirtos. Per metus tai papildomai atsieitų apie 12 mln. eurų.
| Metai | Panaudota lėšų | Numatyta lėšų |
|---|---|---|
| 2025 | ~53 | ~60 (2026 m.) |
tags: #del #neapmokejimo #uz #vaiku #maitinima
