Kiekvienas iš mūsų norime kuo anksčiau ragauti daržoves, salotas ir kitas gėrybės iš savo daržo ir sodo, džiaugtis ilgalaikiu ir gausiu derliumi ir, žinoma, supaprastinti sodo darbus.
Vienas iš būdų tai pasiekti - įsirengti pakeltas lysves. Pakeltas lysves lengva prižiūrėti kadangi prie jų nereikia lankstytis, galima dirbti sėdint.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai paruošti išmanaus daržo sienas, kad jūsų daržas būtų ne tik gražus, bet ir funkcionalus.
Kaip įsirengti pakeltą lysvę?
Pirmiausia, turite pasirinkti žemės plotą ar plotelį, kuriame planuojate įsirengti pakeltą lysvę. Rekomenduojame lysvės plotis yra 100 - 130 cm, neturėtų viršyti rankos ilgio, priešingu atveju, prižiūrėti lysvę bus nepatogu.
Lysvės dėžę pasigaminkite iš lentų, rastų, medžio kuolų, stogo dangos ar plytų.
Žemę nukaskite iki maždaug iki 25-35 cm gylio, o lysvės turi iškilti 80-90 cm virš dirvos paviršiaus.
Pakeltoje lysvėje daržovės auginamos maždaug 3-4 metus, kadangi per tokį laiko tarpą suyra visi sluoksniai.
Rekomenduojame pakeltas lysves įrengti iš rudens arba ankstyvą pavasarį.
Tarp pagrindinių daržovių galima pasisėti prieskoninių augalų, kurie padės atbaidyti kenkėjus.
Šiose lysvėse galima sodinti ir kitus augalus, išskyrus krūmus, medžius ir aukštas gėles.
Medžiagos, reikalingos pakeltos lysvės sienoms:
- Lentos
- Rastai
- Medžio kuolai
- Stogo danga
- Plytos
Pakelta lysvė Ergo Quadro. Ilgaamžis, patvarus ir estetiškas sprendimas Jūsų daržui. www.presteja.lt
Kaip įsirengti pakeltas lysves: instrukcija pradedantiesiems
Sienų paruošimas dažymui
Paruošti ir perdažyti sienas patiems - tai lengvas ir paprastas procesas, kuriam tiesiog reikia iš anksto pasiruošti. Prieš dažant vertėtų išsiaiškinti keletą subtilybių. Nuo dažomo paviršiaus būklės priklauso, kokia bus darbų eiga.
Jei siena lygi, pakanka atlaisvinti dažomą plotą ir apsaugoti viską, kas galėtų susitepti. Geriausia baldus sustumti į kambario vidurį ir apdengti plėvele.
Jeigu sienos visgi nelygios, su grioveliais, įdubimais (pavyzdžiui, įskilusi siena, skylė, likusi nuo paveikslo pakabinimo), vadinasi, jas reikės užglaistyti, t. y. išlyginti paviršių.
Kai glaistas išdžiūsta, jį reikia nušlifuoti ir pašalinti šlifavimo dulkes.
Šlifuojant kyla dulkės, tad dar kartą apžiūrėkite, ar neliko neapdengtų baldų. Tiesa, svarbu apsisaugoti ir žmogui - patariama dėvėti specialią kaukę, galvos apdangalą, pirštines, nes dulkės labai sausina odą, suerzina kvėpavimo gleivinę.
Geriausia dažyti sieną, kai ji yra lygi - tuomet visas procesas vyks sklandžiau, o rezultatas tikrai nudžiugins.
Tačiau tai nereiškia, kad sienos negalima dažyti, jei ji nėra lygi.
Ankstesniame straipsnyje jau aptarėme, kaip apskaičiuoti, kokio dažų kiekio jums reikės sienų dažymui, kokius dažymo įrankius naudoti ir kaip paruošti dažymui atitinkamus sienų paviršius.
Dažnai, daug problemų sukelia prastos būklės dažymo paviršius. Pavyzdžiui, jei siena jau buvo kartą dažyta, o dažai atsilupę, reikės pirma juos nulupti. Dažus gremžkite plačia mentele.
Jeigu dažai sunkiai nueina, nuvalykite chemine priemone.
Kai paviršius bus plikas, nušveiskite jį vidutinio smulkumo švitriniu popieriumi, užvyniotu ant kamščio.
Kad pasiektumėte gerų rezultatų, reikia užglaistyti net mažiausius nelygumus ir skylutes, esančias ant sienų.
Galite nusipirkti jau paruoštą glaistą arba miltelius, kuriuos reikės atskiesti. Visada perskaitykite gamintojo instrukciją.
Paprastai glaistas turi džiūti apie 30 minučių.
Dideles skyles, jeigu reikia, glaistykite keliais sluoksniais.
Užglaistę paviršių nušveiskite.
Atidarius dažų dėžutę, į ją gali prikristi dulkių arba paviršius gali užsitraukti plėvele. Kad nepakliūtų nešvarumų, visada uždenkite ir laikykite dėžutę dangteliu žemyn.
Patartina dažyti iš kibiro, o ne iš dėžutės. Taip galite pasiruošti tiek dažų, kiek jų reikia vienam kartui, be to, kibirą patogu pakabinti ant kopėčių.
Pasiruošę dažus, įsipilkite tiek, kiek reikia.
Prieš pildami kibirą išklokite aliuminio folija, nes vėliau gali būti sunku jį išvalyti, ypač jei dažai aliejiniai. Foliją klokite blizgančiąja puse į viršų.
Didelius plotus patartina dažyti plačiu teptuku arba voleliu.
Sudėtingas vietas dažykite dailininko teptuku.
Teptukų yra įvairaus dydžio. Mažesniems paviršiams ir sunkiai pasiekiamoms vietoms naudokite mažesnį, o didesniems plotams - platesnį volelį.
Ilgo plauko voleliai (18 mm, 22 mm) tinkami luboms dažyti.
Naujais teptukais tik gruntuokite, nes gali išbyrėti šeriai. Nešvarumus pašalinkite perbraukdami teptuku per delną.
Į dažus merkite trečdalį šerių ilgio.
Dažų perteklių nuspauskite į kibiro kraštą.
Žalias dėmes reikėtų pabandyti išnaikinti ir tada iš naujo nudažyti. Pelėsio išnaikinimui yra įvairių priemonių. Konkrečiau patarti būtų galima gyvai pamačius situaciją.
O kol kas - viena galiu pasakyti - venkite naudoti valymo priemones, kurių sudėtyje yra chloro. Geriau naudoti rūgštinius preparatus pelėsių naikinimui ir dėmių išvalymui.
Prieš dažymą pagrindinis paruošiamasis darbas yra medinių sienų šveitimas. Seni byrantys dažai nušveičiami plieniniu šepečiu medienos rievių kryptimi, jeigu norite nušveisti dar geriau, šveiskite švitriniu popieriumi ir nuplaukite.
Nereikia skusti gerai sukibusių dažų.
Sienas nuplaukite švariu vandeniu su vejai laistyti naudojama žemo slėgio žarna. Neplaukite medienos naudodami aukštą slėgį.
Jei ant medienos matosi pilkų, baltų ar kitos spalvos pelėsių ar grybų apnašų, jas pašalinkite antiseptiniu medienos balikliu„Beržas“.
Pelėsiai, kurie gadina, bet nėra pavojingi, dažnai įsimeta į aliejinius dažus, jeigu šalia yra kitų augalų.
Grybus nuplaukite antiseptiniu medienos balikliu „Beržas“ ir vandeniu (santykis 1:1).
Tegul nuplautas paviršius gerai išdžiūsta, tačiau nuo valymo iki dažymo negali praeiti daugiau nei viena savaitė.
Dažymo žingsniai:
- Kruopščiai nuvalykite baldo paviršių.
- Padengkite specialiu aliejaus pagrindo gruntu medienai.
- Leiskite gruntui išdžiūti.
- Nudažykite pirmą dažų sluoksnį.
- Leiskite dažams išdžiūti.
- Pašiauškite dažų sluoksnį švitriniu popieriumi.
- Nudažykite antrą dažų sluoksnį.
- Jei reikia, nudažykite trečią dažų sluoksnį.
Dažymo metu svarbu atidžiai dirbti, kad rezultatas būtų kuo geresnis.
Ankstesniame straipsnyje jau aptarėme, kaip apskaičiuoti, kokio dažų kiekio jums reikės sienų dažymui, kokius dažymo įrankius naudoti ir kaip paruošti dažymui atitinkamus sienų paviršius.
Dažnai, daug problemų sukelia prastos būklės dažymo paviršius. Pavyzdžiui, jei siena jau buvo kartą dažyta, o dažai atsilupę, reikės pirma juos nulupti. Dažus gremžkite plačia mentele.
Jeigu dažai sunkiai nueina, nuvalykite chemine priemone.
Kai paviršius bus plikas, nušveiskite jį vidutinio smulkumo švitriniu popieriumi, užvyniotu ant kamščio.
Kad pasiektumėte gerų rezultatų, reikia užglaistyti net mažiausius nelygumus ir skylutes, esančias ant sienų.
Galite nusipirkti jau paruoštą glaistą arba miltelius, kuriuos reikės atskiesti. Visada perskaitykite gamintojo instrukciją.
Paprastai glaistas turi džiūti apie 30 minučių.
Dideles skyles, jeigu reikia, glaistykite keliais sluoksniais.
Užglaistę paviršių nušveiskite.
Atidarius dažų dėžutę, į ją gali prikristi dulkių arba paviršius gali užsitraukti plėvele. Kad nepakliūtų nešvarumų, visada uždenkite ir laikykite dėžutę dangteliu žemyn.
Patartina dažyti iš kibiro, o ne iš dėžutės. Taip galite pasiruošti tiek dažų, kiek jų reikia vienam kartui, be to, kibirą patogu pakabinti ant kopėčių.
Pasiruošę dažus, įsipilkite tiek, kiek reikia.
Prieš pildami kibirą išklokite aliuminio folija, nes vėliau gali būti sunku jį išvalyti, ypač jei dažai aliejiniai. Foliją klokite blizgančiąja puse į viršų.
Didelius plotus patartina dažyti plačiu teptuku arba voleliu.
Sudėtingas vietas dažykite dailininko teptuku.
Teptukų yra įvairaus dydžio. Mažesniems paviršiams ir sunkiai pasiekiamoms vietomsnaudokite mažesnį, o didesniems plotams - platesnį volelį.
Ilgo plauko voleliai (18 mm, 22 mm) tinkami luboms dažyti.
Naujais teptukais tik gruntuokite, nes gali išbyrėti šeriai. Nešvarumus pašalinkite perbraukdami teptuku per delną.
Į dažus merkite trečdalį šerių ilgio.
Dažų perteklių nuspauskite į kibiro kraštą.
Žalias dėmes reikėtų pabandyti išnaikinti ir tada iš naujo nudažyti. Pelėsio išnaikinimui yra įvairių priemonių. Konkrečiau patarti būtų galima gyvai pamačius situaciją.
O kol kas - viena galiu pasakyti - venkite naudoti valymo priemones, kurių sudėtyje yra chloro. Geriau naudoti rūgštinius preparatus pelėsių naikinimui ir dėmių išvalymui.
Prieš dažymą pagrindinis paruošiamasis darbas yra medinių sienų šveitimas. Seni byrantys dažai nušveičiami plieniniu šepečiu medienos rievių kryptimi, jeigu norite nušveisti dar geriau, šveiskite švitriniu popieriumi ir nuplaukite.
Nereikia skusti gerai sukibusių dažų.
Sienas nuplaukite švariu vandeniu su vejai laistyti naudojama žemo slėgio žarna. Neplaukite medienosnaudodami aukštą slėgį.
Jei ant medienos matosi pilkų, baltų ar kitos spalvos pelėsių ar grybų apnašų, jas pašalinkite antiseptiniu medienos balikliu„Beržas“.
Pelėsiai, kurie gadina, bet nėra pavojingi, dažnai įsimeta į aliejinius dažus, jeigu šalia yra kitų augalų.
Grybus nuplaukite antiseptiniu medienos balikliu „Beržas“ ir vandeniu (santykis 1:1).
Tegul nuplautas paviršius gerai išdžiūsta, tačiau nuo valymo iki dažymo negali praeiti daugiau nei viena savaitė.
Dažymas
Geriausia dažyti debesuotą sausą vasaros dieną.
Dažydami šviečiant saulei „sekite“ paskui saulę aplink namą, kad dėl aukštos temperatūros nesusidarytų pūslelių: šiaurinės sienos dažomos ryte, rytinės - priešpiet, pietinės - po pietų, o vakarinės - vakare.
Dažoma apvaliu šepečiu.
Paviršius dažomas medienos rievių kryptimi.
Užtepkite dažus dviem trimis potėpiais medienos kryptimi, smarkiai išskirstykite dažus, kad poros ir įtrūkimai užsipildytų ir galiausiai lengvais potėpiais užtepkite sluoksnį medienos kryptimi.
Svarbu, kad sluoksniai būtų ploni, nes du ploni sluoksniai laikosi daug geriau nei vienas storas.
Netepkite daugiau sluoksnių nei būtina.
Garsiausi tradiciniai dažai yra linų sėmenų aliejaus pagrindu pagaminti dažai bei dispersiniai dažai.
Abi dažų rūšys atitinka svarbiausius reikalavimus, kurie būtini dažant išorines pastatų sienas: skaidrūs, su jais lengva dirbti, taupiai naudojami, neapkrauna (neapsunkina) medienos, gana gerai nudažomi ir apsaugomi mediniai paviršiai, lankstūs, turint omenyje paviršių apimties pokyčius.
Jeigu anksčiau pastatas buvo dažytas dispersiniais dažais, siūlome ir toliau jais dažyti.
D.Marcinkevičienė, Retrorega, UAB
Dažai apsaugo medieną apie 5-7 metus. Vėliau tenka medines sienas perdažyti.
Jūsų atveju reikėtų medieną nuvalyti ar nuplauti su medienos balikliu arba restauratoriu, padengti medienos impregnantu (kuris apsaugo nuo kirvarpų, žalumos, pelėsio) ir dažyti norima spalva.
Prieš tepdami antrą dažų sluoksnį leiskite sienai visiškai išdžiūti: jeigu pradėsite dažyti nepalaukę, darbas gali nueiti veltui.
Anot VIVACOLOR dažų eksperto R. Vičkaus, visuomet atidžiai perskaitykite ant dažų pakuotės pateiktą informaciją.
Šiuolaikiniai dažai turėtų būti nekenksmingi tiek dažytojui, tiek toje patalpoje gyvenantiems žmonėms. VIVACOLOR „INTERIOR“ dažų serija sertifikuota ekologiniu ženklu „Šiaurės gulbė“. Šie dažai nekenksmingi aplinkai ir sveikatai, jiems gaminti naudojamos tik patikrintos, sertifikuotos žaliavos, todėl tokius dažus gali naudoti net ir alergiški žmonės.
Dirvos paruošimas
Reikės paruošti dirvą daržovėms, jas pasėti ir pasodinti, prižiūrėti, kad netrūktų maisto, ir dar nudirbti smulkesnių darbelių. O svarbiausia - suvokti, ką ir kodėl darote, perprasti gamtinės žemdirbystės esmę.
Pateikiame leidyklos „Alma littera“ išleistos S. Jasionio knygos „Gamtinis daržas“ ištraukas.
Norint sveiko ir kartu produktyvaus daržo, geriau iš karto skirti pakankamai dėmesio dirvai paruošti. Lengviau bus paskui.
Geriausia dirva tradicinėms daržovėms gamtiškai auginti - lengva ir puri. Humuso kiekis neturi jokios reikšmės.
Jeigu dirva sunki, nėra didelės bėdos, tiesiog reikės įdėti daugiau darbo jai paruošti.
Kuriant daržą buvusioje dirbamoje žemėje ar ražienoje, geriausia rudenį visą plotą ar bent lysves apmulčiuoti. Mulčio negailėkite, gerai būtų bent 20 cm sluoksnis šiaudų ar šieno. Jeigu tiek neturite, dėkite mažiau.
Žemės įdirbti nereikia, išskyrus atvejus, kai ji kieta kaip asfaltas. Tuomet rudenį suarkite ar sukaskite, labai gerai, jeigu galite įterpti ir bent 10 cm sluoksnį šiaudų. Geriausia žieminių javų.
Svarbu, kad būsimame darže kuo greičiau prasidėtų dirvožemio struktūros atsikūrimas. O dirvožemio struktūra dirbamose dirvose paprastai būna labai apgailėtina.
Jeigu darote gamtinį daržą ten, kur iki šiol buvo ūkininkaujama „senoviškai“ ir į dirvą įterpiamas mėšlas - paprastai įdirbti nereikia, nes tokios dirvos būna gana purios. Tereikia apmulčiuoti.
Jeigu daržą įrengiate pavasarį ir iš karto ketinate sėti, buvusią dirbamą žemę geriau įdirbti visais atvejais - ji taps bent kiek puresnė.
Tada sėti, o tik po to mulčiuoti.
Lysves, kuriose sėsite vėliau, mulčiuokite iš karto, paskui, kur mulčias trukdys, nuimsite.
Svarbu, kad įdirbta dirva neišdžiūtų ir joje iš karto prasidėtų gyvybiniai procesai.
Jeigu mulčio neturite ir maistą daržui gaminsite iš sideratų, juos, įdirbę dirvą, sėkite bent du mėnesius iki daržovių sėjos. O geriausia - paaukokite visą sezoną sideratams auginti. Per tą laiką dirvoje susikaups daug šaknų ir užaugs daug žalios masės rudens mulčiui.
Auginant sideratus, vieną kartą įdirbti dirvą teks bet kokiu atveju, bent jau paviršiuje.
Kur kas sunkiau paruošti dirvą pievoje. Bet čia yra pranašumas: pievoje dirva paprastai būna daug gyvybingesnė, nei dirbamuose laukuose. Ypač jeigu tai ne sausa ir skurdi pieva.
Pievą galima suarti arba perkasti, išrenkant velėną. Velėną galima panaudoti aukštoms lysvėms formuoti.
Bet jeigu niekur neskubate - galite tiesiog suarti (perkasti, apverčiant velėną) ir apmulčiuoti. Geriau tai daryti rudenį.
Jeigu daržą pievoje įrengiate pavasarį, velėną teks būtinai išrinkti, kad liktų kuo mažiau žolių šaknų.
Išimtis gali būti tik tos lysvės ar daržo dalys, kur augs kopūstai, pomidorai, moliūgai ar kiti stambūs augalai.
Jie mulčiuojami storai, todėl velėnos žolės nesugeba prasimušti pro mulčio sluoksnį ir galiausiai būna suvirškinamos.
Atminkite, kad kuo daugiau velėnoje esančios organikos liks daržo dirvoje - tuo geriau.
Bet kartu įsivaizduokite būsimus ravėjimo „malonumus“, jeigu lysvės bus mulčiuojamos plonai, t. y. jeigu jose augs smulkios daržovės, kaip morkos ar burokėliai.
Pievą paversti daržu galima ir neįdirbant žemės. Toks būdas daug geresnis už įdirbimą, nes dirvoje lieka visa per ilgą laiką sukaupta augalinė medžiaga - neįkainojama energija būsimoms daržo kultūroms.
Šio būdo trūkumas - tai ilgas procesas. Velėną panaikinti galima mulčiuojant arba uždengiant daržui skirtą pievos plotą neperšviečiama medžiaga.
Mulčio reikės daug, ne mažiau kaip 30 cm, ir sekti, kad per jį nepradėtų lįsti žolė. Jeigu taip atsitinka - sluoksnį vis papildyti.
Galima pievą iškloti kartonu ar keliais plonesnio popieriaus sluoksniais, ant kurių bus dedamas plonesnis mulčio sluoksnis.
Kai kas naudoja ir juodą polietileno plėvelę, bet toks būdas jau labai negamtiškas, nes po plėvele įkalinama ir pražudoma daugybė naudingų organizmų.
Bet kokiu atveju velėnos slopinimas truks keletą mėnesių, paprastai tai daroma visą šiltąjį sezoną, t. y. vieną sezoną ruošiama dirva, o kitą sodinama.
Bet ir čia nėra taip blogai, nes kai kurias stambias kultūras, pvz., kopūstus, moliūgus, pomidorus ir kt., galima sodinti tiesiai į velėną po mulčiu ar į popieriuje prapjautas skyles - jeigu dirva joms tinkama, augs kaip niekur nieko.
Taip pasodintos pusėtinai užauga ir bulvės. Jeigu nesupūva pernelyg šlapioje dirvoje.
Tačiau bent šį tą sodindami ir gaudydami šiokį tokį derlių neprarasite sezono.
Jeigu neauginate viso įmanomo daržovių asortimento, o pasirenkate kelias pagrindines kultūras, dirvą ruoškite kiekvienai kultūrai pagal jos specifinius poreikius.
Jau minėtoms kultūroms, kurias galima iš karto sodinti apmulčiuotoje pievoje, nieko ir ruošti nereikia, pakanka turėti mulčio.
Kitoms, kaip, pvz., burokėliams, morkoms ar kitoms smulkioms daržovėms, pašalinkite velėną ir žemę įdirbkite.
Tiesiog rinkitės dirvos paruošimo būdą pagal konkrečią daržo paskirtį, bendro recepto čia negali būti.
Svarbu. Pradedantiems užsiimti gamtine daržininkyste dėl netinkamo dirvos paruošimo kyla daugiausia nesėkmių.
Kas pradeda lengvose dirvose - dažniausiai iš karto viskas sekasi gerai, mulčiavimas padidina dirvos drėgnumą ir sutvarko augalų mitybą, jau pirmais metais pastebimas kur kas geresnis daržovių augimas ir didesnis derlius. Paskui kasmet vis geriau.
O pradedantys sunkioje priemolio dirvoje pirmais metais dažnai pastebi atvirkštinį variantą: daržovės ne tik auga prasčiau nei tradiciškai dirbamoje žemėje, bet kai kurios pradeda pūti.
Dažnai žūsta bulvių, svogūnų derlius.
Pirmi metai mulčiavimo - nusivylimas, antri - vėl tas pats.
Na, jau ne, - sako toks pradedantis „gamtininkas“, - tokia daržininkystė tik miestiečiams, kurie neturi ką veikti.
Ir ne vienas taip baigia savo „karjerą“ gamtinėje daržininkystėje.
Atkaklesni, prasikankinę ketverius ar penkerius metus, pagaliau pasiekia savo: molyje prasideda normalūs derliai.
Išsiaiškinkime, kas čia atsitinka. Sunkus priemolis, jeigu kasmet dirbamas, yra visai gera dirva. Gerai laiko drėgmę, o jos kvėpavimą užtikrina nuolatinis įdirbimas ir purenimas.
Jeigu bent kas antrus metus įterpiamas mėšlas, dirvos savybės dar pagerėja, ilgainiui priemolis tampa juoda, pačia geriausia daržo žeme.
Vos tik pradėjus daržininkauti gamtiškai, joks dirvos dirbimas nevyksta.
Ji greitai susislegia ir nepraleidžia oro.
Nepraleidžia ir vandens, bet jo pakankamai yra dirvoje - molis visada drėgnas.
Daržovių šaknys dūsta ir pūva.
Jeigu dirva nemulčiuota, bent jos paviršius šiek tiek išdžiūsta, o po mulčiu paviršiuje kaupiasi vanduo.
Jautresnės daržovės iš karto reaguoja - silpnai auga, prasideda ligos arba visai pražūsta.
Jeigu daržininkas vis tiek nepraranda vilties ir kasmet storai mulčiuoja, per keletą metų susidaro purus humusingas sluoksnis dirvos paviršiuje, vadinamoji kompostinė žemė.
Štai tame sluoksnyje ir ima viskas normaliau augti.
Vėliau sliekai ir kiti rausiantys gyviai tą paviršinį sluoksnį sumaišo su gilesniu ir visa šaknų zona įgauna reikiamą struktūrą, dirva tampa laidi orui ir vandeniui.
Bet iki tol praeina daug laiko.
Ką daryti?
