Lazdijų apskritis - tai administracinis vienetas, gyvavęs Lietuvos pietuose per laikotarpį nuo 1941 iki 1950 metų.
Apskrities istorija prasideda 1941 m. liepos 17 d., kai ją suformavo vokiečių okupacinė valdžia. Ši nauja administracinė struktūra buvo sudaryta buvusios Seinų apskrities, gyvavusios nuo 1919 iki 1941 metų, pagrindu. Iki 1944 m. Lazdijų apskritis priklausė Lietuvos generalinės srities Kauno krašto apygardai.
Oficialus buvusios Seinų apskrities pervadintas Lazdijų vardu įvyko 1945 m. balandžio 14 d. Vėliau, 1948 m. balandžio 14 d., Sangrūdos valsčius buvo perduotas Kalvarijos apskričiai.
Lazdijų apskrities kaip administracinio vieneto gyvavimo pabaiga pažymėta 1950 m. birželio 20 d.
Istoriniai faktai ir administracinė raida:
- 1941-1950 m. - Lazdijų apskritis veikė kaip administracinis vienetas Lietuvos pietuose.
- 1941 m. liepos 17 d. - Vokiečių okupacinė valdžia sudarė apskritį iš buvusios Seinų apskrities (1919-1941 m.).
- Iki 1944 m. - Apskritis priklausė Lietuvos generalinės srities Kauno krašto apygardai.
- 1945 m. balandžio 14 d. - Buvusi Seinų apskritis oficialiai pervadinta Lazdijų vardu.
- 1948 m. balandžio 14 d. - Sangrūdos valsčius perduotas Kalvarijos apskričiai.
- 1950 m. birželio 20 d. - Lazdijų apskritis panaikinta.
Lazdijai, miestas, kuriam ir pavadinta apskritis, turi ilgą ir turtingą istoriją. Miesto pavadinimas yra vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo upelio Lazdijos (arba Lazdos), tekančio per miestą. Manoma, kad upelio pavadinimas yra jotvingiškos kilmės ir susijęs su žodžiu „riešutas“, o Lietuvoje riešutai auga ant lazdynų.
Pirmą kartą Lazdijai rašytiniuose šaltiniuose minimi 1532 m. kaip valdovo dvaras ir Lazdijų seniūnija. Valdovas Žygimantas Augustas 1560 m. prie Lazdijos upelio paskyrė žemės plotą miestui kurti, o gyvenvietė minima nuo 1561 m. Apie 1560 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, o 1571 m. veikė pradinė mokykla. 1574 m. minima Lazdijų seniūnija, o 1597 m. gegužės 17 d. Lazdijai gavo Magdeburgo teisę ir privilegiją rengti turgaus bei prekymečius.
Per savo istoriją miestas patyrė daug negandų, tarp jų ir gaisrus, kurie vyko 1857 m., 1879 m., 1886 m., 1922 m. ir 1923 m. Per II pasaulinį karą, 1941 m. ir 1944 m., Lazdijai buvo labai sugriauti. Nacių okupacijos metu, 1941 m. lapkričio 3 d., Katkiškėje prie Lazdijų buvo nužudyta apie 1500 miesto ir apylinkių žydų.
Po karo apylinkėse veikė Lietuvos partizanų Tauro apygardos Šarūno rinktinės Lazdijų batalionas. Sovietų valdžia 1940-1941 m. ir 1944-1953 m. ištrėmė 186 miesto gyventojus.
Demografinė raida ir dabartinė situacija:
Analizuojant demografinę rajono situaciją, pastebima tendencija, kad 2025 metais gimusiųjų sumažėjo, o mirčių padaugėjo, lyginant su ankstesniais metais.
- 2025 m. Lazdijų rajono savivaldybėje įregistruoti 64 naujagimiai (29 berniukai ir 32 mergaitės), taip pat atkurti 3 gimimo įrašai. Jauniausia mama - 20 metų, jauniausias tėvas - 23 metų.
- 2024 m. Lazdijų rajono savivaldybėje įregistruoti 92 naujagimiai (48 berniukai ir 44 mergaitės).
- 2025 m. užregistruotos 68 santuokos, tai 18 daugiau nei 2024-aisiais.
- 2024 m. užregistruota 50 santuokų.
- 2025 m. užregistruoti 43 santuokos nutraukimo atvejai.
- 2024 m. užregistruoti 49 santuokos nutraukimo atvejai.
- 2025 m. mirė 346 Lazdijų rajono gyventojai, tai 13 daugiau nei 2024-aisiais. Iš jų 6 rajono gyventojai mirė užsienyje. Mirė 151 moteris ir 195 vyrai.
- 2024 m. netekome 333 rajono gyventojų.
Lazdijų miestas šiandien yra rajono savivaldybės, seniūnijos, dekanato ir parapijos centras. Miestas pasižymi spinduline planavimo struktūra su stačiakampe aikšte centre. Mieste stovi pseudobazilikinė dvibokštė Šv. Onos bažnyčia (1895 m.), stačiatikių cerkvė, veikia ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, globos namai, M. Gustaičio gimnazija, darželiai-mokyklos, meno mokykla, įvairūs informacijos ir kultūros centrai, bibliotekos, sporto klubai.
Veikia Lazdijų krašto muziejus (įkurtas 1995 m.) su dviem padaliniais: M. Gustaičio memorialiniu muziejumi ir laisvės kovų muziejumi „Kraujo takais“. Mieste stovi Nepriklausomybės paminklas (atstatytas 1990 m.) ir paminklas Lazdijų rajono rezistentams bei kitoms okupacijų aukoms atminti (pastatytas 1993 m.).
Lazdijų kraštas mini ir garsaus lietuvių poeto, vertėjo, dramaturgo, eseisto Sigito Gedos, gimusio 1943 m. vasario 4 d. Paterų kaime, Lazdijų apskrityje, 80-ąsias gimimo metines. Jo nuopelnai lietuvių literatūrai buvo įvertinti daugybe apdovanojimų, jis yra pirmasis Lazdijų rajono garbės pilietis.
S. Geda „Giesmė apie dangišką kartografiją“. Skaito V. Kochanskytė
Siekiant pagerbti Sigito Gedos atminimą, 2023-ieji metai Lazdijuose buvo paskelbti Sigito Gedos metais. Šia proga vyko muzikinė misterija „Giesmė apie žmogų ir paukštį“ Sigito Gedos kūrybos motyvais ir buvo sukurtos instaliacijos, simbolizuojančios jo poeziją.
Lazdijų miestas yra svarbus transporto mazgas, per jį eina keliai į Alytų, Veisiejus, Kalvariją ir Seinų (Lenkija). Netoliese yra Baltajo ežeras su įrengtu paplūdimiu, o 3 km į šiaurės rytus nuo miesto plyti Metelių regioninis parkas.
Demografinė raida tarp 1800 m.:
| Metai | Gyventojų skaičius (apytiksliai) |
|---|---|
| 1800 | Apie 1800 m. mieste veikė karališkasis Lazdijų dvaras. |
| 1923 | Pagal pirmąjį visuotinį Lietuvos gyventojų surašymą. |
| 1959 | Gyventojų skaičius pagal Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenis. |
| 1970 | Gyventojų skaičius pagal Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenis. |
| 1979 | Gyventojų skaičius pagal Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenis. |
| 1989 | Gyventojų skaičius pagal Visuotinio gyventojų surašymo duomenis. |
| 2011 | Gyventojų skaičius pagal Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatus. |
| 2023 | 3895 gyventojai. |
XX a. 4-ajame dešimtmetyje Lazdijuose veikė 4 bankai ar jų skyriai, žemės ūkio kooperatyvas, pieninė, 3 malūnai, amatininkų dirbtuvės, lentpjūvė ir elektrinė. 1960 m. įkurtas Kauno „Baltijos“ siuvimo gamybinio susivienijimo cechas, dabar bendrovės „Kauno Baltija“ Lazdijų siuvimo baras.
