Vaikui globa (rūpyba) nustatoma tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių - priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia - negali patys auginti vaiko. Globa - tai likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas. Įvaikinimas - procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę. Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas.
Vaikų globos sistemos pertvarka Lietuvoje
Gruodžio pabaigoje Šakių, Kupiškio ir Kauno rajonuose uždaromi paskutiniai vaikų globos namai. Juose gyvenantys tėvų globos netekę vaikai perkelti į šeimos aplinkai artimesnius šeiminius namus - butus ar individualius namus, kuriuose gali gyventi iki aštuonių vaikų. Vaikų globos namų uždarymas - tai 2014 m. prasidėjusios vaikų globos institucijų pertvarkos dalis. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės, vaikų globos sistemos deinstitucionalizacija Lietuvoje yra vienas esminių socialinės politikos pokyčių. „Pradėjus pertvarką 2014 metais, dideliuose vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 3500 vaikų, o šiandien norime drąsiai paskelbti apie tokių namų uždarymą. Per visus šiuos metus daugiau dėmesio skyrėme šeimoms, kad vaikai galėtų saugiau augti savo tėvų šeimose - pradėjome teikti kompleksines paslaugas šeimai, sustiprinome vaikų dienos centrus ir šeimų socialinę priežiūrą“, - sako I. Ruginienė. Ministrės teigimu, suprantama, kad siekiant užtikrinti svarbiausias vaiko teises, paslaugas reikia teikti ne tik šeimoms, išgyvenančioms krizę, bet ir šeimoms, kuriose auga likę be tėvų globos vaikai.
„Lietuvoje 2018 m. startavo globos centrai, kurių šiuo metu yra 66, atsirado profesionalių globotojų institutas - budintys ir nuolatiniai globotojai, aktyviai buvo stiprinama šeimynų veikla, taip pat dalis vaikų apsigyveno šeiminiuose namuose. Jų šiuo metu turime 177 ir juose auga 1032 vaikai. Tokie pokyčiai ne tik suteikia galimybę vaikams augti mylinčioje ir palaikančioje šeimos aplinkoje, taip stiprinant jų emocinę gerovę, bet taip pat prisideda ir prie bendruomenės stiprinimo bei atsakingo vaikų priežiūros užtikrinimo. Tolimesnis mūsų tikslas skamba taip: „Kiekvienas vaikas vertas augti šeimoje“, - sako I. Ruginienė.
Skaičiuojama, kad per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. 2002 m. vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 6700, 2014 m., pertvarkai tik prasidėjus, daugiau nei 3500 vaikų. Šiuo metu kiek daugiau nei 1000 vaikų gyvena šeimos aplinkai artimuose šeiminiuose namuose - bendruomenėje. „Pastaraisiais metais globos srityje įgyvendinti pokyčiai leido mums vis empatiškiau rūpintis tūkstančių globojamų vaikų gerove - atrasti naujas globos formas, pritraukti atsakingai globos misijai pasirengusias šeimas, suteikti daugiau kokybiškų paslaugų globėjams ir jautrią gyvenimo patirtį turintiems vaikams. Tad uždaryti paskutinieji vaikų globos namai šiame pokyčių kelyje tapo esminiu lūžiu. Tikiu, jog keletas užvertų šių globos institucijų durų padės globojamiems vaikams greičiau atverti savų, tikrų namų duris - pas jų laukiančius ir juos mylinčius žmones“, - sako I. Ruginienė.
Pasak Rugilės Ladauskienės, globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovės, didžiųjų vaikų globos namų uždarymas rodo aiškią valstybės kryptį, kuri orientuota į vaikų gyvenimą šeimos aplinkoje. Prie to bene labiausiai prisidėjo 2014 m. prasidėjusi vaikų globos institucijų pertvarka. „2014 m. buvo nuspręsta, kad vaikai negali augti didelėse institucijose. Jie turi gyventi ne įstaigose, atskirtose tvoromis nuo gyventojų ir realaus socialinio gyvenimo, o bendruomenėje, tokiuose pačiuose namuose, kaip ir gyvena visuomenė”, - teigia R. Ladauskienė.
Vaikų globos ekspertės teigimu, prieš 20 metų buvo svarstoma, kur suteikti prieglobstį vaikui, siekiant užtikrinti bazinius jo poreikius. Taip vaikams namais tapdavo internatai, kitaip vadinami vaikų namais, pavyzdžiui, Alytuje ar Marijampolėje viename pastate gyvendavo gerokai daugiau nei 100 vaikų. „Dar visai neseniai, prieš dešimtmetį, Lietuvoje veikė penkeri kūdikių globos namai, į kuriuos per metus patekdavo apie 100 kūdikių - tai ypač skaudi mūsų šalies praeitis. Tačiau pamažu tiek valdžios atstovai, tiek visuomenė suprato, kad vaikams svarbiausia vieta yra šeima, kur jie gali saugiai augti, vystytis taip, kaip užkoduota žmogaus prigimtyje - atliepiant fizinius, socialinius, emocinius, ugdymosi ir kitus vaiko poreikius“, - teigia R. Ladauskienė.
Nuo 2008 m., pagal specialią programą, prasidėjo globėjų rengimas, kuris įsibėgėjo 2014 m. Po ketverių metų, 2018 m. nusprendus uždaryti kūdikių globos namus, veikla pradėjo budintys globotojai, galintys priimti vaikus laikinai, šeimoje ištikus krizei. Uždarius visus vaikų globos namus, gruodžio mėn. „Šeiminiai namai, kuriuose vidutiniškai gyvena po šešis vaikus, yra kur kas tinkamesnė vieta vaiko raidai ir socialinių įgūdžių ugdymui, nei vaikų globos namai. Čia jiems skiriama daugiau dėmesio, mokoma savarankiškumo, vaikai gyvena lyg namuose ir yra atsakingi už savo gyvenamą vietą. Visgi nėra saugesnės ir stabilesnės vietos vaikams nei šeima - globėjų ar rūpintojų, nuolatinio globotojo ar šeimynos“, - teigia R. Ladauskienė.
Gruodžio mėn. duomenimis, Lietuvoje yra 3314 fizinių vaiko globėjų (rūpintojų), 251 budintis globotojas, 54 šeimynos ir 9 nuolatiniai globotojai, priklausantys nuo liepos 1 d. Globos specialistų teigimu, nors susidomėjimas ir apsisprendimas globoti Lietuvoje auga, tačiau nuolat trūksta globėjų, budinčių ar nuolatinių globotojų.
Budintis globotojas: laikina, bet svarbi parama
Budintis globotojas - tai asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Budintys globotojai yra baigę specialius mokymus ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą. Taip vaikas patiria mažesnį stresą, kol jo šeimai bus suteikta pagalba ir bus saugu sugrįžti į namus. Savo veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymėjimą ir yra sudaręs su Globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį.
Globos centras - tai socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, perduoda likusį be tėvų globos vaiką, riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui. Paprastai tai būna vaiko giminaičiai ar kiti jam emociškai artimi žmonės (pavyzdžiui, krikštatėviai), galintys ir gebantys tinkamai pasirūpinti vaiku, tačiau ne visada tai įmanoma. Tokiais atvejais didelė paspirtis yra budintys globotojai, kurie, nors ir nebūdami susiję su vaiku giminystės ryšiais, yra baigę specialius mokymus ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą.
Budinčio globotojo veikla - be galo svarbi ir prasminga. Budintis globotojas prižiūri vaiką, nesusijusį giminystės ryšiais, savo gyvenamojoje vietoje ir natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrina jam emocinį bei fizinį saugumą, visavertį vaiko poreikius atitinkantį ugdymą, auklėjimą ir kasdienę priežiūrą, vykdo kitas teises ir pareigas.
Reikalavimai budinčiam globotojui
- Asmuo privalo būti 21-65 metų amžiaus.
- Turėti ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą.
- Negali būti teismo pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu šioje srityje.
- Jei nebuvo ar nėra apribota tėvų valdžia.
- Jei nebuvo nušalinti nuo globėjo (rūpintojo) pareigų.
- Nesergama ligomis, kurioms esant negali globoti (rūpinti) vaiko.
- Nėra kitų Civilinio kodekso 3.269 straipsnyje nurodytų pagrindų.
Kaip tapti budinčiu globotoju?
Pageidaujantys tapti budinčiais globotojais, privalo kreiptis į gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių. Reikalingi dokumentai:
- Prašymas tapti budinčiu globotoju.
- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
- Pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą.
- Pažyma apie tai, kad asmuo nėra teismo pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu.
- Sveikatos pažymėjimas, kuris patvirtintų, kad fizinis asmuo, norintis tapti vaiko globėju (rūpintoju), neserga ligomis, kurių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
- Kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinius sutikimus, kad taptumėte budinčiu globotoju, kuriuose nurodyti šių asmenų vardai, pavardės, gimimo datos, sutikimai, kad taptumėte budinčiu globotoju.
Laukimas. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos mieste specialistai išnagrinės Jūsų prašymą. Kvietimas į mokymus. Jeigu nebus nustatyta aplinkybių, dėl kurių Jūs negalėtumėte būti budinčiu globotoju, Globos centras pakvies Jus į GIMK (Globėjų ir įtėvių mokymas ir konsultavimas) mokymus. Mokymai privalomi asmeniui, norinčiam globoti vaiką ir jo sutuoktiniui ar kartu gyvenančiam santuokos neįregistravusiam asmeniui. Išvados gavimas. Pasibaigus mokymams, globos centro specialistai parengs išvadą dėl Jūsų tinkamumo vykdyti budinčio globotojo veiklą. Bendradarbiavimo sutarties sudarymas. Pasirašius teigiamą Išvadą, Jūs privalėsite Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistruoti fizinio asmens individualią veiklą pagal pažymą. Globos centras sudarys su Jumis tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį.
Paslaugos ir parama budintiems globotojams
Globos centras teikia nemokamą socialinių darbuotojų bei kitų specialistų pagalbą. Taip pat teikiamos nemokamos psichologų konsultacijos ne tik prižiūrimiems vaikams, bet ir pačiam budinčiam globotojui bei kartu gyvenantiems jo šeimos nariams. Organizuojami kvalifikacijos kėlimo mokymai, savitarpio pagalbos grupės, supervizijos. Teikiamos laikinos vaikų priežiūros paslaugos.
Laikinas atokvėpis darbingumui atkurti
Laikino atokvėpio paslauga - tai globos centro organizuojamos ir teikiamos paslaugos, kad budintis globotojas susigrąžintų darbingumą laikotarpiu, kai prižiūrimas vaikas perduodamas globėjui (rūpintojui) arba grąžinamas į šeimą, taip pat kriziniais atvejais ar išimtinais atvejais. Laikino atokvėpio metu teikiama intensyvi specialistų pagalba budinčiam globotojui, globėjui (rūpintojui), šeimynos dalyviams ir prižiūrimam, globojamam (rūpinamam) vaikui, išskyrus darbingumo susigrąžinimo atvejį. Raseinių pagalbos šeimai namuose pradėta teikti laikino atokvėpio paslauga šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus. Neįgalaus vaiko tėvai, globėjai (rūpintojai), budintys globotojai naudodamiesi laikino atokvėpio paslaugomi gali ramiai planuoti savo asmeninį ir darbinį gyvenimą, išvykas, atostogas. Palikdami savo neįgalų vaiką saugioje, jaukioje aplinkoje galės gydytis, pasirūpinti kitais šeimos nariai, giminaičiai ir pan. Kaip teigiama viename atsiliepime: „Nuoširdžiai dėkoju už suteiktą galimybę pasinaudoti laikinojo atokvėpio paslauga. Nuo pat pirmos akimirkos jautėme šilumą, rūpestį ir nuoširdų darbuotojų atsidavimą. Personalas buvo ne tik profesionalus, bet ir labai rūpestingas. Ypač vertinu nuolatinį bendravimą su mama - buvau informuojama apie kiekvieną svarbią smulkmeną, tad jaučiausi itin rami ir užtikrinta. Buvo galima bet kada susisiekti su prižiūrinčiu personalu, ir visada sulaukdavau greito bei nuoširdaus atsakymo. Vaikui buvo sudarytos puikios sąlygos, visi jo poreikiai buvo išgirsti ir išpildyti. Džiaugiamės, kad mūsų lūkesčiai buvo ne tik pateisinti, bet net ir viršyti. Išdrįskite bent trumpam atsikvėpti nuo alinančio, pečius slegiančio rūpesčio ir pasirūpinti savimi. Juk tik gerai, kokybiškai pailsėjus galima pakelti Jums iškilusius sunkumus, kurie Jus lydi daugelį metų.“
Finansinė parama budintiems globotojams
Atlygis budinčiam globotojui yra nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir sudaro 1,5 minimalios mėnesinės algos (MMA) per mėnesį, nepriklausomai nuo faktiškai prižiūrimų vaikų skaičiaus. Šis atlygis mokamas ir tais atvejais, kai neperduotas prižiūrėti vaikas, bei tuo metu, kai budinčiam globotojui suteikiamas laikinas atokvėpis.
Atlygis budinčiam globotojui didinamas:
- Po 0,75 MMA per mėnesį už kiekvieną budinčiojo globotojo šeimoje apgyvendintą vaiką (už faktiškai suteiktas paslaugas).
- Po 1 MMA per mėnesį už kiekvieną budinčiojo globotojo šeimoje apgyvendintą kūdikį arba vaiką, kuriam nustatytas vidutinis arba sunkus neįgalumo lygis (už faktiškai suteiktas paslaugas).
Pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, jeigu asmuo ir toliau yra prižiūrimas budinčio globotojo ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, šio asmens mokymosi laikotarpiu budinčiam globotojui mokamas atlygis, bet ne ilgiau, iki asmeniui sukaks 24 metai.
Tais atvejais, kai sutartį sudaro abu sutuoktiniai, atlygis mokamas tik vienam iš jų.
Lėšos, skirtos prižiūrimo vaiko (-ų) išlaikymui:
- Vaiko globos (rūpybos) išmokos, mokamos Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nustatyta tvarka.
- Globos (rūpybos) išmokų tiksliniai priedai, mokami Išmokų vaikams įstatymo nustatyta tvarka.
- Išmokos vaikui, mokamos Išmokų vaikams įstatymo nustatyta tvarka, vaikui skirtą slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, mokamą pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos išmokos, jei teisė gauti šias išmokas vaikui ir globėjui (rūpintojui) numatyta įstatymuose.
- 1 MMA dydžio išmoka per mėnesį, mokant proporcingai dienų skaičiui prižiūrimo vaiko išlaikymui, kol bus nustatyta laikinoji globa (rūpyba).
Lėšos, skirtos prižiūrimo vaiko (-ų) apgyvendinimui skirtai vietai įkurti:
1,25 MMA dydžio vienkartinė įsikūrimo išmoka vaiko apgyvendinimui skirtai vietai įkurti. Ši išmoka naudojama vaiko gyvenimo sąlygoms pritaikyti, įsigyti būtiniausiems daiktams, namų apyvokos reikmenims, taip pat kitoms einamosioms išlaidoms, susijusioms su prižiūrimo vaiko poreikių tenkinimu. Ji mokama už kiekvieną įkurtą vaiko apgyvendinimui skirtą vietą pas budintį globotoją ir pervedama per 3 savaites nuo sutarties pasirašymo dienos. Vienkartinė įsikūrimo išmoka grąžinama, jeigu sutartis su budinčiu globotoju nutraukiama nepraėjus trijų mėnesių nuo sutarties pasirašymo dienos laikotarpiui.
Pagalbos pinigai mokami pagal Materialinės paramos Įstatyme nenumatytais atvejais teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarybos 2023 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. T2-342 „Dėl Materialinės paramos Įstatyme nenumatytais atvejais teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, XIV skyriuje numatytus atvejus. Mokėjimus už vaiko priežiūrą budinčio globotojo šeimoje organizuoja globos centras.
