Diabetas - tai lėtinė liga, kuria serga didelis skaičius žmonių visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą. Pastaraisiais metais pastebimas didelis pokytis sergančiųjų diabetu gyvenime, daugiausia dėl didesnio dėmesio prevencijai ir sergančiųjų mokymui. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2006 m. gruodžio 20 d. patvirtino Rezoliuciją, kurioje neinfekcinės ligos, tokios kaip diabetas, kelia tokią pat didelę grėsmę pasaulio visuomenės sveikatai, kaip ir infekcinės ligos. Šie metai skelbiami Vaikų ir paauglių diabeto metais, pabrėžiant šios ligos svarbą jaunajai kartai.
Diabetas yra viena dažniausių lėtinių ligų. Šiandien pasaulyje serga apie pusę milijono vaikų iki 14 metų amžiaus. Diabetas yra itin pavojinga liga, nuo jos kasmet miršta apie 4 milijonus gyventojų. Kasdien ji pažeidžia vis daugiau darbingo amžiaus žmonių.
Diabeto mechanizmas ir insulino vaidmuo
Valgant ir pavalgius gliukozės kraujyje padaugėja. Sveikų žmonių kasoje esančios beta ląstelės išskiria insuliną. Dėl to gausesnis insulino kiekis kraujyje leidžia kontroliuoti kraujo gliukozės kiekį. Insulinas organizmo medžiagų apykaitą veikia įvairiai. Pagrindiniai medžiagų apykaitos elementai yra baltymai, riebalai ir angliavandeniai, o pagrindinė organizmo sudėtinė dalis yra ląstelė. Kiekviena ląstelė yra savarankiškas vienetas su savo medžiagų apykaita.
Ląstelę sudaro branduolys, esantis jos citoplazmoje. Ląstelę dengia membrana. Ląstelės branduolyje yra chromosomos, kurios sudaro paveldimumo medžiagą. Iš paveldimumo medžiagos susidaro vadinamosios nukleorūgštys. Šios rūgštys iš ląstelės branduolio pernešamos į jos citoplazmą, kur reguliuoja įvairių baltymų, sudarytų iš aminorūgščių grandinių, formavimąsi. Baltymai stato ir palaiko ląstelės struktūras arba dalyvauja reguliuojant jos medžiagų apykaitą. Baltymas, reguliuojantis medžiagų apykaitos procesą, yra fermentas (enzimas). Ląstelė gali išskirti baltymus, pavyzdžiui, į kraują, ir kartu su krauju jie gali patekti į kitas organizmo vietas, kur atlieka savo funkciją.
Atskirų ląstelių forma ir sandara dažnai yra pritaikyta vykdyti tam tikrus specifinius poreikius. Raumenų ląstelės turi absorbuoti (sugerti) ir perdirbti didelius medžiagų kiekius, kaip antai gliukozę ir riebalus, į energiją, kai raumenims tenka dirbti. Riebalų ląstelės turi gebėti absorbuoti ir kaupti energiją riebalų forma. Energija taip pat gali kauptis raumenų bei kepenų ląstelėse glikogeno forma - tai medžiaga, susidedanti iš sujungtų gliukozės grandinių.
Insulinas yra hormonas, kuris gaminasi kasoje, beta ląstelėse. Kasą sudaro liaukinis audinys. Vienos rūšies liaukinis audinys gamina įvairius fermentus, kurie išskiriami į ištekamąjį kasos lataką, paskui - į plonąją žarną, kur padeda skaidyti maistą. Kitos rūšies liaukinis audinys kasoje gamina įvairius hormonus. Tą liaukinį audinį dengia plonas apvalkalėlis, o šio audinio sankaupos tarsi salelės yra įsiterpusios tarp likusio liaukinio audinio. Salelės sudaro vos keletą visų kasos ląstelių procentų. Toose salelėse yra įvairių tipų ląstelių, kiekviena jų gamina vieną kurį nors hormoną. Beta ląstelėse susidaro insulinas, o alfa ląstelėse - gliukagonas. Beta ląstelės yra įsimaišiusios tarp kitų hormonus gaminančių ląstelių. Beta ląstelėje insulinas kaupiasi į pūsleles panašiose struktūrose, kurios vadinamos granulėmis.
Kasoj beta ląstelės insuliną gamina iš pirminės jo formos, vadinamojo proinsulino. Proinsulino sudaro ilga grandinė aminorūgščių, išsidėsčiusių spirale. Nuo proinsulino atskyla mažesnė aminorūgščių grandinė, vadinama C peptidu. Lieka insulinas, savo ruožtu susidedantis iš dviejų tarpusavyje susijungusių aminorūgščių grandinių. Insulinas ir C peptidas kaupiasi granulėse, esančiose beta ląstelės citoplazmoje. Kaskart, kai į kraują iš beta ląstelių išskiriama tam tikras insulino kiekis, išsiskiria ir atitinkamas C peptido kiekis.
Gliukozė kraujyje yra svarbiausias reguliatorius, lemiantis insulino atpalaidavimą beta ląstelėse. Padidėjus kraujo gliukozės koncentracijai, beta ląstelė gliukozę absorbuoja (sugeria) ir ima stimuliuoti insulino gamybą bei jo išskyrimą į kraują. Insulino gamybą stimuliuoja ne tik gliukozė, bet ir kitos medžiagos. Tai įvairios aminorūgštys, kurios susidaro skaidant maistinius baltymus.
Ląstelės medžiagų apykaitą veikia insulinas, jungdamasis prie savo receptoriaus. Receptorius - tai ląstelės membranoje esantis baltymas, kuris pagauna ir sujungia tam tikrą hormoną. Insulino receptorius yra baltymas, sudarytas iš 2 alfa vienetų ir 2 beta vienetų. Alfa vienetai jungia insuliną, o beta vienetai prasiskverbia pro ląstelės membraną. Insulinui prisijungus prie alfa vienetų, beta vienetai virsta aktyviaisiais fermentais. Vienas iš šių procesų yra paspartėjusi gliukozės sugetis riebalų ir raumenų ląstelėse. Tai vykstama dėl to, kad suaktyvinamas vadinamasis gliukozės „pernešiklis“. Tai yra baltymai, esantys ląstelės membranoje ir pernešantys gliukozę. Yra 5 gliukozės pernešikliai. Insulinas sužadina tik gliukozės pernešiklį Nr. 4, esantį riebalų ir raumenų ląstelėse. Kartu insulinas daro įtaką fermentų sistemoms ir dėl to raumenų ląstelėse ypač sustiprėja gliukozės metabolizmas. Lygiai taip pat aktyvinami fermentai, dėl kurių gliukozė kaupiasi raumenų bei kepenų ląstelėse glikogeno pavidalu. Kartu sustabdoma gliukozės gamyba iš aminorūgščių ir gliukozės išskyrimas į kraują iš kepenų ląstelių. Šis poveikis lemia tai, kad patekus insulinui gliukozės kraujyje sumažėja.
Yra žmonių, kuriuos insulinas veikia silpniau, vadinasi, jie yra atsparūs insulinui. Jų kraujyje gliukozės gali daugėti, taigi ir gali vystytis diabetas. Tai vykstama, nors organizmas nuolat gamina gana didelį insulino kiekį. Taigi diabetas gali išsivystyti esant absoliučiam insulino trūkumui - tai laikoma nuo insulino priklausomu diabetu.
Insulinas veikia ir riebalų apykaitą, padeda jiems kauptis ir neleidžia skaidytis. Kai trūksta insulino, riebalų sankaupos suyra ir į kraują išskiria daug riebiųjų rūgščių. Jos pernešamos į kepenis ir, esant insulino stokai, gali susidaryti ketonų. Ketonai yra rūgštys, kurioms susikaupus, gali įvykti rūgštinis apsinuodijimas, vadinamas ketoacidoze.
Insulinas taip pat aktyvina aminorūgščių įsisavinimą ir baltymų susidarymą ląstelėje. Kaip jau minėta, žinoma, kad insulinas aprūpina raumenų ląsteles energija, reikalinga raumenų darbui, o perteklinę energiją kaupia riebalų pavidalu riebalų ląstelėse ir glikogeno pavidalu - raumenų bei kepenų ląstelėse.
Diabeto prevencijos ir mokymo iniciatyvos Lietuvoje
Gyvename čia ir dabar. Praeitis teikia išminties, o ateitis - visa ko permaininga. Palyginus, kas buvo prieš dešimtmetį ir dabar, sergančiųjų diabetu gyvenime įvyko didžiulių permainų. Svarbiausia, viso pasaulio gyventojai išgirdo ir įsiklausė, kad diabeto ir jo komplikacijų prevencija, ligonių mokymas yra pagrindiniai prioritetai pažaboti grėsmingą epidemiją.
Lietuvos diabeto asociacija (LDA) aktyviai dalyvauja šioje srityje. 2006 m. Žmonių su negalia socialinės integracijos programai vykdyti iš Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gauta ir panaudota 193 tūkst. Lt, iš kitų šaltinių - per 104 tūkst. Lt. Be to, rajonų gydymo, kultūros, švietimo įstaigos suteikė nemokamai sales susitikimams su visuomene rengti. Gydytojai nemokamai skaitė paskaitas, rajonų klubams tiesiogiai teikė pagalbą savivaldybės ir kiti rėmėjai. Rajonų diabeto organizacijų atstovai bei jų talkininkai dirbo be atlyginimo.
Iš viso informaciją gavo apie 105 tūkst. žmonių. Mokymo programoje dalyvavo apie 2,5 tūkst. žmonių (sergantieji diabetu, jų šeimos nariai, slaugytojai, kiti sveikata besirūpinantys žmonės), iš jų - apie 2 tūkst. neįgaliųjų. Mokymas vyko LDA būstinėje. Į diabeto mokyklą kreipėsi žmonės iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Iš apmokytųjų dauguma (per 1600) yra vyresnio amžiaus žmonės, sergantys II tipo diabetu. Apie 400 - sergantieji I tipo diabetu bei daugiau negu 500 - šeimos nariai ar kitų neįgaliųjų, taip pat slaugytojų.
Atlikti 750 kraujo gliukozės ir 250 - gliukuoto hemoglobino (HbA1c) tyrimai. Nustatyta, kad maždaug 70 proc. tikrintų žmonių diabeto kontrolė yra bloga. Todėl būtinas nuolatinis mokymas bei reguliari kraujo gliukozės kontrolė. Tyrimai buvo atliekami LDA būstinėje.
Mokymo programoje dalyvavo ir pavienių žmonių, ir grupių, atvykusių iš rajonų diabeto klubų. Jie suprato ligos kontrolės svarbą, pamokyti, stengėsi tai atlikti, tyrimų rezultatai gerėjo. Profilaktiškai gliukozę tyrėsi per 200 žmonių, iš jų 28 (~14 proc.) kraujo gliukozės buvo ženkliai daugiau už normą.
Vienos dienos trukmės cukriniu diabetu sergančiųjų seminarai vyko Tauragėje gegužės 18 d., Pakruojyje - gegužės 25 d., Kelmėje - gegužės 29 d., Marijampolės raj., Jurgėžeriuose - birželio 4 d., Elektrėnuose - liepos 29 d. Seminarus padėjo organizuoti LDA kolektyviniai nariai - Tauragės, Pakruojo, Kelmės, Marijampolės ir Elektrėnų diabeto klubai. Juose dalyvavo per 600 neįgaliųjų iš 21 miesto ir rajono (Tauragės, Šilutės, Pagėgių, Plungės, Pakruojo, Akmenės, Anykščių, Joniškio, Mažeikių, Radviliškio, Šiaulių, Pasvalio, Kelmės, Elektrėnų, Kauno, Kaišiadorių, Klaipėdos, Alytaus, Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių, Vilniaus).
Elektrėnuose surengtame seminare mokėsi ir atvykę Platelų vaikų ir jaunimo stovyklos dalyviai. Žinių ir praktinių įgūdžių valdyti ligą bei gydymo paslaugų nauda buvo vertinama pagal LDA parengtas anketas. Atlikta per 1,2 tūkst. kraujo gliukozės ir per 100 gliukuoto hemoglobino (HbA1c) tyrimų. Nustatyta, kad tik 6% patikrintų žmonių gliukuotas hemoglobinas normalus, o net 34% diabeto kontrolė bloga, 41,5% - labai bloga.
Visas nemokamai, pagal gydytojo receptą, diagnostines juosteles kraujo gliukozės savikontrolei yra gavę tik apie 20% sergančiųjų, o visiškai jų negavę 7 - 40%. HbA1c tyrimų visiškai neatlikta daugiau nei 52% sergančiųjų. Vadinasi, ligoniai stokoja žinių, o medikai yra abejingi pacientams.
Seminaro dalyviai buvo mokomi susidaryti individualų mitybos planą, keisti vaistų dozes, atsižvelgiant į tyrimų duomenis, fizinį aktyvumą. Buvo mokoma prižiūrėti kojas, vengti akių, inkstų, širdies, nervų ir kitų komplikacijų, aiškinama, kokio gydymo priemonės ir paslaugos teikiamos nemokamai. Seminaruose pranešimus skaitė ir pratyboms vadovavo rajonų gydytojai, slaugytojos diabetologės, specialistai iš Vilniaus, Kauno klinikų. Lietuvos diabeto asociacija parengė mokymo programą, surado lektorius, dalijo specialią literatūrą.
Šiuo pavadinimu seminaras vyko rugpjūčio 18 - 19 d. Druskininkuose, VSMC „Dainava”. Dalyvavo 64 žmonės (kolektyvinių narių vadovai ar įgalioti asmenys, gydytojai, slaugytojos, nemaža svečių iš Latvijos diabeto federacijos), iš jų 54 neįgalieji. Aktualių pranešimų klausėsi ir vaikų bei jaunimo diabeto mokymo stovyklos 33 dalyviai. Mokymo programos trukmė - 10 val. Išduoti 64 sertifikatai. Pranešimus skaitė KMU Endokrinologijos instituto Endokrinologijos klinikos prof. J.S. Danilevičius, LR sveikatos apsaugos ministerijos sekretorė R. Vaitkienė, kiti žinomi specialistai. Suteikta praktinių žinių dietinės mitybos, savikontrolės, kojų priežiūros klausimais.
Diabeto gudrybės (4 dalis) | Insulino pompos rezervuaro papildymas | „Diabeto IQ“
10 dienų trukmės vaikų ir jaunolių diabeto mokymo stovykla vyko Druskininkuose, VSMC „Dainava”, birželio 11 - 20 d., rugpjūčio 13 - 22 d., sanatorijoje „Nemunas” - liepos 12 - 21 d., Plungės raj., Plateliuose - liepos 8 - 17, 22 - 31 d. Dalyvavo 126 neįgalieji (5 - 30 m. amžiaus), kurie serga diabetu nuo 3 mėn. iki 18 m. Kiekvienoje pamainoje dirbo gydytojai, slaugytojos, stovyklos vadovės (8 žmonės). Druskininkų diabeto stovykloms vadovavo Jelena Šimonienė, o Platelių - slaugytoja diabetologė Aldona Danielytė. Joms talkino gydytojai Vita Zupkauskienė, Eglė Marija Jakimavičienė (Vilnius), Margarita Valūnienė (Šiauliai), V. Danyla (Plungė), slaugytojos diabetologės Aušra Krivolap, Elena Mickevičienė, padėjėjai, patys sergantys diabetu, Mindaugas Briedis, Rasa Remeikytė, Tomas Kaulakys, Artūras Steponavičius, Gintarė Nefaitė.
Į stovyklas pirmumo teise buvo kviečiami vaikai iš socialiai remtinų šeimų, naujai susirgę ir nė karto čia nedalyvavę. Šia paslauga naudojosi vaikai iš 32 rajonų ir miestų (Alytaus, Anykščių, Druskininkų, Joniškio, Kaišiadorių, Klaipėdos, Kupišio, Kėdainių, Kuršėnų, Marijampolės, Mažeikių, Kauno, Šiaulių, Šilutės, Prienų, Panevėžio, Pasvalio, Pagėgių, Ukmergės, Tauragės, Plungės, Pakruojo, Telšių, Vilkaviškio, Radviliškio, Raseinių, Šakių, Švenčionių, Varėnos, Vilniaus), Latvijos. Stovyklautojai buvo mokomi pagal LDA parengtą programą, jų žinios vertintos atvykus ir išvykus anketine apklausa.
