Kvėpavimo technikos gimdymo metu nėra labai sudėtingos, bet būtų geriau, jei iki gimdymo būtumėte šiek tiek pasitreniravusi (nėščiųjų kursuose ar bent jau žiūrėdama mokomuosius filmukus „Youtube“), o gimdant kartu su jumis kvėpuotų dar kažkas - vyras, dula ar akušerė. Tada viskas pavyksta daug lengviau.
Gimdymo metu itin svarbus tinkamas kvėpavimas. Svarbu, kad lūpos nebūtų kietai sučiauptos, veido raumenys, kakta turi būti atsipalaidavusi. Kvėpavimo pratimai tinka bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Idealus laikas pradėti atlikti kvėpavimo pratimus - nėštumo vidurys.
Vienas tokių būdų - diafragminės paremties metodas, paremtas vokaline „Bel canto” technika ir diafragminiu kvėpavimu. Žmogaus kūne yra 7 funkciškai svarbios diafragmos, iš kurių krūtinės ir dubens dugno diafragmos yra lengviausiai apčiuopiamos (taigi - ir lengviausiai kontroliuojamos). Tai ypač aktualu nėštukėms, nes jei kvėpuojame greitai ir dažnai, t. y. netaisyklingai, kiekvieną kartą įkvėpdami mažiname anglies dvideginio lygį kraujyje, o šios medžiagos trūkumas pažeidžia natūralų organizmo rūgščių ir šarmų balansą, trukdo efektyviai panaudoti deguonį. Taip patenkame į užburtą ratą: kraujotakos ir kvėpavimo sistemos duoda signalą smegenims, kad reikia deguonies, tad esame priversti nuolat įkvėpti dažniau nei reikėtų.
Kaip mokytis tinkamai kvėpuoti, galima sužinoti nėščiųjų kursuose, nėščiųjų jogos ar sporto užsiėmimuose. Jei būsima mama nelanko jokių užsiėmimų, galima jų pasimokyti ir namuose. Kvėpavimo pratimų kompleksų yra labai įvairių, tačiau jie visi padeda sutelkti dėmesį į savo kūną. Oro įkvėpti ir jį iškvėpti patartina skaičiuojant iki keturių (iškvepiant galima skaičiuoti ir iki aštuonių).
Tinka įsivaizduoti, kad gimdos kaklelis atliepia jūsų lūpas. Jei jos suspaustos, sučiauptos, tai įsitempęs ir gimdos kaklelis, jam atsidarinėti sunkiau.
Kvėpavimo technikos gimdymo stadijose
1. Sąrėmiai
Reikėtų giliai įkvėpti per nosį ir lėtai iškvėpti per burną. Iškvėpimas turi būti ilgesnis (įkvepiant skaičiuojama iki 3, iškvepiant - iki 4). Paprastai natūraliai išeina taip, kad įkvėpdamos keliame galvą aukštyn, o iškvėpdamos nuleidžiame smakrą žemyn. Sąrėmiams sustiprėjus iškvėpimą galima maksimaliai pailginti, pro burną iškvepiant orą plona srovele, tarsi pūstumėte per šiaudelį.
Pirmojo gimdymo etapo metu, prasidedant kiekvienam sąrėmiui, pradėkite nuo gilaus įkvėpimo. Kai sąrėmiai taps dažnesni, kvėpuokite greitai: maždaug 1 k. per sekundę.
Žemi (kuo žemesni) ir pratisi garsai - „o“ arba „ou“ - sukelia tinkamas vibracijas mažajame dubenyje ir padeda gimdos kakleliui greičiau atsidaryti.
2. Stangos
Stangos - tai toks nevalingas pilvo preso raumenų susitraukimas, kai jau bando užgimti kūdikio galvutė. Tuo metu kartais plyšta tarpvietė, o norint ją išsaugoti sveiką moteris kartais raginama nesistanginti ir vieną kitą stangą praleisti kvėpuojant. Taip pat norui stumti reikia atsispirti tuomet, kai dar ne visai atidaręs gimdos kaklelis. Tą norą galima sumažinti pertrauktu įkvėpimu pro nosį ir lėtu iškvėpimu pro burną, tarsi pūstumėte žvakės liepsną, bet nenorėtumėte jos užgesinti. Technika atrodo taip: kvėpt kvėpt, pūst (arba greit, greit, lėtai).
3. Stūmimas
Šiame etape iš skausmo moteris dažnai sulaiko kvėpavimą ir laiko orą išpūstuose žanduose, o tai nepadeda nei jai, nei mažyliui. Jums abiem reikia deguonies, kad neprarastumėte jėgų. Šiuo metu tinka bet kuri anksčiau išvardyta technika, svarbiausia - kvėpuoti. Stenkitės įsivaizduoti, kad iškvėpimą pasitelkiate stumdama. Pavyzdžiui, giliai įkvėpkite ir stumkite kartu iškvėpdama orą.
Dažnai per gimdymą moteris kvėpavimą tiesiog pamiršta, susikausto, jos įkvėpimai būna trumpi ir paviršutiniški. Taip pat geriau vengti šaukimo, nes ir tuomet sulaikomas kvėpavimas. O verkiant jis būna spazminis. Visais atvejais šitoks paviršutinis kvėpavimas gimdymo veiklos neskatina ir netgi gali ją slopinti.
Kvėpavimo pratimai nėštumo metu
Vienas iš sėkmės veiksnių gimdymo metu yra taisyklingas kvėpavimas. Kvėpavimo pratimai tinka bet kuriuo nėštumo laikotarpiu.
Prigimtinis kvėpavimas
Prigimtiniu kvėpavimu kvėpavome ką tik gimus, pirmaisiais savo gyvenimo metais. Vaiko kvėpavimas labai atpalaiduotas, tad kvėpuojame natūraliu, sau patogiu ritmu. Mes sėkmingiausiai veikiame atsipalaidavę. Iškvepiant atsipalaiduojame. Leiskime sau pabūti mažu vaiku, žaidžiančiu kvėpavimą! Sąmoningumas taisyklingai kvėpuojant labai svarbus. Kvėpuojant sąmoningai budiname savo prigimtinį kvėpavimą, siekiame jį atsiminti, susigrąžinti į dabartį. Tai, ką bent kartą sąmoningai patyrėme, mes galime pakartoti. Įkvepiame ne tik orą, bet ir gyvybinę energiją - įkvepiant kviečiame ją per save tekėti. Iškvepiant ne tik atsipalaiduojame, bet ir paleidžiame juntamą ar nejuntamą, suvokiamą ar nesuvokiamą įtampą ar skausmą. Taip vyksta bet kokios įtampos paleidimas ją iškvepiant gyvybinės energijos pagalba. Iškvepiu - atsipalaiduoju - paleidžiu. Įpraskime iškvepiant paleisti įtampą, baimes, skausmą, rūpesčius, nuovargį.
Prigimtinis kvėpavimas pro nosį
Šį vos tris minutes trunkantį pratimą patartina atlikti kas rytą, dieną ir vakarą sėdint (jei sunku, galima ir gulint). Daug, bet palengva, įkvėpti pro nosį taip, kad išsipūstų pilvas ir oras visiškai užpildytų plaučius. Nesulaikant kvėpavimo orą iškvėpti lėtai, vientisu srautu.
Prigimtinis kvėpavimas pro burną, skausmas
Kuo skiriasi kvėpavimas pro burną nuo kvėpavimo pro nosį? Kvėpuojame ir įkvepiant, ir iškvepiant pro burną. Pasirūpinkite savo patogumu kvėpuojant! Yra svarbu jaustis patogiai. Galima pro burną kvėpuoti lėtai, vidutiniškai, greitai. Ieškokite sau patogaus kvėpavimo ritmo. Lengviau išlyginti įkvėpimo - iškvėpimo trukmę kvėpuojant pro burną. Greitesnis negilus kvėpavimas, aktualus nėštumo pabaigoje, gali kompensuoti įkvėpimo gilumą. Kvėpuojant pro burną valymo procesai stipresni. Sujungtas kvėpavimas be fizinio krūvio lemia didesnį deguonies, energijos kiekį. Valymas pirmiausiai pasijunta mūsų kūno įtampų sankaupų vietose. Kvėpavimas nekelia skausmo, o parodo, kur ir kokį skausmą turime savyje. Skausmas būna fizinis, emocinis, mentalinis. Kvėpuojant išryškėja tai, kas mums kenkia, mus sąlygoja. Kvėpuojant pro burną iškyla stipriausi, seniausi skausmai. Dauguma mumyse esančių įtampų nereikšmingos, todėl lengvai paleidžiamos. Vaikiškai paprastai iškvepiant paleiskime bet kokio pobūdžio skausmą. Kvėpavimas moko susitaikymo su tuo, ko negalime pakeisti. Susidūrus su dideliu skausmu, jį priimu, susitaikau su juo ir jį paleidžiu. Skausmas mus moko! Suvokus skausmą kaip pamoką, keičiasi santykis su skausmu. Mes galime nepriklausyti nuo skausmo, ir jis mūsų nebevaldys. Keiskime savo požiūrį į skausmą! Išmokime į skausmą reaguoti sąmoningai, racionaliai. Pavyzdžiui, gimdymo sąrėmių skausmas yra neišvengiamas, tad su juo teks tiesiog išbūti. Būna fiziologiškai mums būdingas skausmas, yra fizinio poveikio kūnui iššauktas skausmas, o gali būti emocinis, mentalinis skausmas. Daugiau dėmesio skiriame stipresniam skausmui. Skausmo sankaupos formuoja mumyse priklausomybes. Mes galime prakvėpuoti savo fizinį, emocinį, mentalinį jautrumą. Esant pavojingose, skausmingose, stresinėse situacijose mes dažniausiai kvėpuojame pro burną! Tad įpratus dirbti su kvėpavimu pro burną sąmoningai, esant poreikiui natūraliai jį panaudosime - pavyzdžiui, gimdant. Mes galime prakvėpuoti - paleisti seniau patirtą įtampą, skausmą. Gimdymo metu mums padės įpročiu tapęs sąmoningas kvėpavimas. Tad reguliariai užsiimti prigimtiniu kvėpavimu vertėtų dar prieš nėštumą, taip pat nėštumo metu. Po gimdymo irgi bus reikalinga sąmoningo kvėpavimo pagalba.
Iš plaučių visiškai iškvėpkite orą. Pro šiek tiek pravertą burną labai lėtai įkvėpkite, stengiantis užpildyti apatinę, vidurinę ir viršutinę plaučių dalį (taip, kad pilvas šiek tiek įdubtų ir ištuštėtų apatinė plaučių dalis). Įkvėpus šiek tiek įtempkite pilvo apačią, kad būtų visiškai tuščia. Iškvėpkite švokščiant.
Prigimtinis kvėpavimas savo gimimo tema
Prakvėpavus įtampas, patirtas gimstant, geriau pasiruošime gimdymui. Mūsų gimimo patirtis yra gana svarbi. Sakoma „Gera pradžia - pusė darbo“. Mūsų gimimas yra šio gyvenimo pradžia. Kai mes gimstame, esame pasyvioje būsenoje. Mus nešiojanti mama turėjo įvairių baimių, įtampų. Mamai gimdant, mums gimstant, ji taip pat patyrė skausmą. Mus gimdanti mama dalį savo įtampų perdavė mums. Tą patį darome mes nešiodamos, gimdydamos, augindamos vaiką. Sąmoningas kvėpavimas moko mus valdyti savo reakcijas, dėmesį. Tinkamai pasiruošus gimdysime harmoningiau ir vaikučio gyvenimo pradžia turės mažiau įtampų.
Jau turi būti šiokia tokia patirtis kvėpuojant pro nosį, pro burną, padirbėta ties santykiu su skausmu. Gimimo temai kvėpuojant vertėtų skirti apie pusę valandos. Pradedant dirbti su savo gimimo tema kvėpuokime pro nosį, įsukame prigimtinio kvėpavimo ratą. Atsižvelgiant į nėštumo trukmę, pasirenkame kvėpavimo gilumą. Leiskite sau pabūti mažu vaiku, žaidžiančiu kvėpavimą… Apie 5-6 minutes pakvėpavus gyvybinės energijos pagalba budiname savo gimimo patirtį. Mums nereikia įsivaizduoti savo gimimo, pakanka kūno pagalba budinti savo gimimo patirtį. Kūnas viską atsimena! Mes nematėme savo gimimo, o jautėme jį. Viską, ką jautė mama, jautėme ir mes. Didžioji dalis gimimo skausmo gauta iš mamos. Neturėtume kaltinti mamos dėl mūsų skausmingo gimimo. Mes kaip Siela pasirinkome mamą, pas kurią ateiname. Svarbiausia - skausmo, patirto gimstant, paleidimas. Kilus stipresniam skausmui, galima pereiti nuo kvėpavimo pro nosį prie kvėpavimo pro burną. Gimdymo sąrėmių skausmai priverčia gimdyvę kvėpuoti stipriau. Budiname savo atmintyje gimimo patirtį ir gyvybinės energijos pagalba paleidžiame bet kokio pobūdžio skausmą, lydėjusį mūsų gimimą. Gimimo tema apima vaikučio buvimą įsčiose, gimimą ir visą kūdikystę, apie dvejus metus. Mes negalime pakeisti savo praeities, bet galime paleisti skausmą, patirtą pirmais gyvenimo metais, gimstant. Jei gimėte operacijos pagalba, vis tiek skausmo buvo ir jį prakvėpuoti verta. Mes prakvėpinėjame viską, kas susiję su mūsų gimimu. Susijusi su mūsų gebėjimu kažką pradėti, siekti savo tikslų. Kvėpavimas gimimo tema gali mus kardinaliai pakeisti, bet tam reikia laiko. Paleidus skausmą, patirtą gimstant, nelieka pagrindo tam tikroms baimėms, glūdinčioms mūsų pasąmoninėje atmintyje. Gimimo tema padeda pažinti save, priimti save. Gimimo dėka pasikeitęs santykis su mama įtakoja mūsų santykį su motinyste, kuriai dabar ruošiamės. Tai atvers mums galimybę patirti tikrą motinystės grožį, gelmę, prasmę. Gimimo tema kvėpuojant apie 30 min., skirkime 5-10 min. taisyklingo kvėpavimo rato įsukimui, po to budiname atmintyje savo gimimo patirtį ir prakvėpuojame skausmą, susijusį su gimimu. Paskutines bent 5 minutes skirkime integracijai - atsipalaidavimui, kai kvėpavimą paliekame savieigai. Būtų gerai suspėti pakvėpuoti gimimo tema iki gimdymo bent 2-3 kartus. Prakvėpavus savo gimimą, tos patirtys neturėtų trukdyti gimdymui. Po gimdymo, atsistačius, verta dar kelis kartus pakvėpuoti savo gimimo patirtimi, kvėpuojant stipriau. Ir, žinoma, remiantis visais paminėtais žingsniai, rekomenduotina prakvėpuoti savo gimdymo patirtį.
Prigimtinis kvėpavimas, pažintis su Siela
Šioje temoje budiname ryšį su Siela, kreipiamės į ją prašant atliepimo. Kvėpuojant Sielos tema fokusuokime dėmesį į krūtinės centrą. Jau gimimo tema kvėpuojant turėjome pajausti savo Sielos skambesį. Įgijus kvėpavimo patirties, galime švelniai kvėpuojant patyrinėti save kaip Sielą, pabendrauti su ja. Paklauskite savo Sielos, kuo ji gyvena, kas jai rūpi… Galime patirti stiprų Sielos atliepimą, tad kvėpuokime švelniai. Siela gali atliepti skausmingai, jei darome kažką ne taip - juk mes gyvenime realizuojame savo Sielos tikslus. Visgi Siela net bara mus su meile. Galime klausti savo Sielos, ką daryti, keisti, kokius priimti sprendimus. Per savo Sielos pažinimą ateina geresnis savęs kaip asmenybės supratimas ir pažinimas. Siela mums yra kaip Mama, tad bendraujame su Siela pagarbiai, su dėkingumu. Stebėkime, kaip atliepia Siela, kaip keičiasi mūsų būsena. Jei Siela atlieps, jūs pajausite savyje pokytį. Siela su mumis nuolatos bendrauja, bet mes negirdime jos. Įsiklausykite, kaip skamba jūsų Siela, ką jums nori pasakyti. Kai jausitės blogai, prisiminkite savo Sielą, jos motinišką meilę, globą, švelnumą, dėmesį. Turint ryšį su savo Siela, nesijausime vieniši, visada turėsime Sielos palaikymą, supratimą, atliepimą. Ryšys su Siela atneša daugiau aiškumo, padeda atlaikyti iššūkius. Turint stiprėjantį ryšį su savo Siela, lengviau praeisite nėštumo, vaikučio gimdymo, kūdikystės etapą. Bendravimo su savo Siela patirtį galima panaudoti bendravimui su kūdikio Siela. Dėmesys kūdikio Sielai padeda užmegzti gilesnį tarpusavio ryšį. Sielų ryšio dėka mamos intuityviai jaučia, ko reikia vaikui, kas su juo vyksta. Stiprus mamos ir vaiko Sielų ryšys kuria harmoningesnius santykius, geresnį tarpusavio supratimą. Toks ryšys su vaiku visai kitaip nuspalvina motinystę - tėvystę. Motinystės dėka gauname daug įvairiapusės naudos asmenybės augimui. Stiprėjantis ryšys su Siela augina vientisumą, savivertę, savigarbą. Bendravimas su Siela - gili, turininga, gyvenimą įprasminanti tema. Sielos tema padės pažinti savo Sielą, jos poreikius, raišką, kurti harmoningus šeimyninius santykius, aiškiau suprasti savo gyvenimo tikslus ir sėkmingai jų siekti kartu su savo artimaisiais.
Papildomos priemonės gimdymui palengvinti
Gimdymo metu vienas iš sėkmės veiksnių yra taisyklingas kvėpavimas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kitus aspektus, kurie gali padėti palengvinti gimdymo procesą:
- Atskirų raumenų grupių įtempimas ir atpalaidavimas. Paeiliui įtempkite kuo daugiau raumenų: suraukite kaktą, stipriai užmerkite akis, sučiaupite lūpas, tada keliaukite prie kaklo, rankų, liemens, kojų, sugniaužkite kumščius, į priekį ištempkite kojų pirštus. Raumenų atpalaidavimas po žodžio „sąrėmis“.
- Masažas. Išbandykite, koks lytėjimas geriausiai padeda atsipalaiduoti: stiprus paspaudimas, o gal švelnus paglostymas.
- Kūno padėties keitimas. Pirmojo gimdymo etapo metu įprastai rekomenduojama keisti kūno padėtį, vaikščioti, spyruokliuoti ant kamuolio ir pan., nes tai padeda sumažinti sąrėmių sukeltą skausmą.
- Kėgelio pratimai. Jie padeda treniruoti makšties raumenis, o treniruotus raumenis kur kas lengviau atpalaiduoti.
- Emocijų išreiškimas.
- Muzika.
- Apšvietimas.
- Šilta vonia ar dušas.
- Aromaterapija. Aromaterapijos šalininkų teigimu, skausmą numalšinti ir atsipalaiduoti padeda įvairių citrusų (bergamotės, mandarinų, apelsinų), levandų, pipirmėčių ir kiti kvapai. Pasirinkto kvapo eterinius aliejus galima atskiesti neutralaus kvapo aliejumi (pavyzdžiui, alyvuogių) ir pasitepti riešus, smilkinius.
- Bet kokios kitos, nėščiajai priimtinos ir ligoninės taisykles atitinkančios priemonės.
Nuolat kartojant tuos pačius įtempimo ir atpalaidavimo pratimus, juos pradedame atlikti nesąmoningai.
Gimdos kaklelio išsiplėtimo simptomai – kaip jaučiasi gimdos kaklelio išsiplėtimas ir kaip atpažinti, ar jis išsiplėtęs
