Vienas dažniausių tėvų klausimų - kokia bus vaiko akių spalva? Tai ne tik smalsumas, bet ir gamtos paslaptis, slypinti genetikoje. Kaip ir plaukų ar odos spalva, vaiko akių spalva priklauso nuo unikalios genų kombinacijos, paveldėtos iš tėvų. Tai, kokią akių spalvą paveldės vaikas, priklauso nuo įvairių veiksnių. Svarbiausia taisyklė: akių spalvą nulemia paveldėti tėvų genai.
Jums ramybės neduoda klausimas, kokia bus jūsų atžalos akių spalva? Tam daug įtakos turi įvairūs faktoriai, tokie kaip genetinis paveldimumas ir atitinkamos genų kombinacijos bei kiti aplinkos veiksniai. Dėl šių priežasčių iš anksto neįmanoma numatyti, kokios spalvos akis visą gyvenimą turės jūsų vaikas. Prieš keletą metų mokslininkai padarė proveržį genų tyrimuose. Dėl šios priežasties buvo nustumtas į šalį vadinamasis „Davenporto modelis”, pagal kurį už genezę atsakingas tik genas.
Akių spalvos genezė ir mokslininkų išvados
Šiandien tarp mokslininkų vyrauja nuomonė, kad akių spalvos paveldėjimui įtakos turėti gali keli relevantiški genai. Iki šiol mokslininkai įrodė, kad egzistuoja du genai: „bey2“ ir „gey“. „Bey2“ reiškia „brown eye“ (angl. ruda akis). Šis genas turi rudų ir mėlynų akių alelinius genus. „Gey“ reiškia „green eye“ (angl. žalia akis). Šis genas turi alelinius žalių ir mėlynų akių genus.
Mokslininkai nustatė, kad akių spalvą lemia net iki 16 skirtingų genų. Kai kurie yra dominuojantys, o kiti - recesyviniai. Patys svarbiausi akių spalvą lemiantys genai yra siejami su pigmento melanino gamyba. Vaikas iš tėvų paveldi skirtingus, dominuojančius arba recesyvinius geno variantus, kurie nulemia vieną ar kitą akių spalvą, priklausomai nuo tarpusavio sąveikos.
Ruda spalva dominuojanti, o mėlyna - recesyvinė
Jūsų genų paveldimumui labai svarbus dominavimas ir recesyvumas. Tam tikri genai yra linkę dominuoti recesyvinių genų atžvilgiu. Kalbant apie akių spalvą, ruda yra labiausiai dominuojanti žalios ir mėlynos spalvų atžvilgiu. Žalias alelis stipresnis už mėlyną, o mėlynas - visada silpniausias. Dėl šios priežasties pasaulyje yra daugiausiai žmonių, turinčių rudas akis: pusė pasaulio populiacijos yra rudakiai. Ruda spalva dominuoja kitų spalvų atžvilgiu. Jei vienas iš tėvų perduoda rudą spalvą lemiantį geną, dažniausiai vaikas turės rudas akis.
Tačiau net du rudaakiai tėvai gali susilaukti mėlynakių vaikų - jei abu yra paslėpti mėlynos spalvos geno nešiotojai. Jeigu abu tėvai yra rudaakiai ir susilaukia vaiko mėlynakio, reiškia, jog abiejų tėvų genai yra heterozigotiniai tai yra Aa ir Aa, todėl 25% tikimybė, kad gali gimti vaikas su homozigotiniu recesyviniuoju genu ir turėti mėlynas akis.
Vaiko akių spalvos tikimybė pagal tėvų akių spalvą
Nors tiksliai numatyti vaiko akių spalvos negalima, genetika leidžia prognozuoti tikimybę. Kiekvienos akių spalvos genas turi du alelinius genus. Tai paaiškina, kodėl vaikas gali turėti mėlynas akis, nors abu tėvai yra rudakiai. Jeigu abu tėvai yra mėlynakiai, tikimybė, kad vaikas taip pat bus mėlynakis yra net 99 proc. Jeigu vieno tėvo akys žalios, o kito - rudos, egzistuoja 50 proc. galimybė, kad vaikas bus rudakis, 38 proc. šansas, kad vaikas turės žalias akis ir tik 12 proc. tikimybė, kad vaiko akių spalva bus mėlyna.
| Tėvų akių spalva | Tikimybė vaiko akių spalvai |
|---|---|
| Abu tėvai rudaakiai | ~75 % rudos, ~18 % žalios, ~7 % mėlynos |
| Vienas rudaakis, kitas mėlynakis | ~50 % rudos, ~50 % mėlynos arba žalios |
| Abu tėvai mėlynakiai | ~99 % mėlynos, ~1 % žalios |
| Vienas žaliaakis, kitas mėlynakis | ~50 % mėlynos, ~50 % žalios |
| Abu žaliaakiai | ~75 % žalios, ~25 % mėlynos |
Pastaba: Šios tikimybės yra apytikslės - realybėje gali pasitaikyti įvairių atspalvių dėl kelių genų sąveikos.
Aplinkos veiksnių ir melanino vaidmuo
Svarbus vaidmuo tenka aplinkos veiksniams. Patirtis rodo, kad melanino gamyba yra vienas iš lemiamų veiksnių. Melanino pigmentą gamina paties žmogaus organizmas, jis saugomas akies rainelėje. Tai nulemia akies rainelės spalvą gyvenimo eigoje. Po gimimo paties vaiko organizme vykstančio melanino gamyba nulemia, kaip gyvenimo eigoje keisis jo akių spalva. Manoma, kad rainelės pigmentacija vyksta visais pirmaisiais gyvenimo metais, todėl vos gimus vaikui sunku pasakyti, kokios spalvos jo akys bus sulaukus vienerių metų gimtadienio.
Naujagimių akys dažnai būna melsvos arba pilkšvos, nes melanino rainelėje dar mažai. Visi vaikai gimsta su mėlynomis akimis, nepriklausomai nuo tėvų akių spalvų. Taip atsitinka dėl to, nes naujagimių organizmas pirmus mėnesius negamina pigmento melanino, kuris vėliau „nudažo“ kūdikio akis ir plaukus. Tikroji vaiko akių spalva dažniausiai išryškėja apie 6-12 gyvenimo mėnesį. Kai kuriais atvejais akių spalva gali kisti net iki 3-4 metų amžiaus.
Kada galutinai paaiškėja vaiko akių spalva?
Tikroji vaiko akių spalva dažniausiai išryškėja apie 6-12 gyvenimo mėnesį. Kai kuriais atvejais akių spalva gali kisti net iki 3-4 metų amžiaus. Pabrėžiama, kad tikrosios naujagimio akių spalvos negalima nustatyti iki trejų metų - ji gali keistis. Visiškai nusistovėti vaiko akių spalva gali iki 3-4 metukų.
Įdomūs faktai apie akių spalvą
Rudos akys - dažniausios pasaulyje (apie 80 % žmonių). Mėlynos akys - retos, dažniausiai randamos europiečių tarpe. Manoma, kad mėlynų akių genai atsirado kaip genų mutacijos padarinys. Mėlyną rainelę turi nedaug žmonių, jie yra kilę iš tam tikrų Europos vietų arba jų tėvai yra migravę iš Europos. Žalios akys - rečiausios, jų turi tik apie 2 % pasaulio gyventojų.
Mėlynakiai jautresni šviesai. Kadangi mėlynos akys turi mažai melanino, jos yra jautresnės saulei (UV spinduliams). Mėlynakiams yra didesnė rizika tapti priklausomiems nuo alkoholio. Mokslininkai teigia, kad žmonės su mėlynosiomis akimis gali geriau prisitaikyti prie laikinųjų dienos ritmo pokyčių.
Rudų akių vaikai yra itin temperamentingi, komunikabilūs, drąsūs. Šviesiai rudų akių vaikai yra drovesni. Pilkas akis turintys vaikai yra protingi ir gudrūs. Apie žalių akių vaikus neretai sakoma, kad jie „sunkiai sukalbami”, bet tai nėra visiška tiesa.
