Nevaisingumas - nuolat didėjanti problema, su kuria susiduria net ketvirtadalis visų vaisingo amžiaus porų.
Medicinos centro „Northway“ gydytojas urologas, besispecializuojantis nevaisingumo gydyme, Marius Anglickis sako, kad šios problemos mastą suvokė neseniai apsilankęs keliuose didžiausiuose Stambulo vaisingumo centruose, kur kartu su pasaulyje pripažintais ekspertais tobulino savo kvalifikaciją atliekant chirurgines vyrų nevaisingumo gydymo procedūras.
Pasak gydytojo, karjera, gerbūvio kūrimas, noras pakeliauti ir „išsilakstyti” lemia tai, kad vis dažniau apie atžalas pradedama galvoti sulaukus 35-40 metų.
Tuo tarpu amžius blogina vyrų spermos kokybę ir ypač neigiamai veikia moterų vaisingumą ir kiaušidžių rezervą.
Marius Anglickis atkreipia dėmesį, jog nors neretai manoma, kad didelis sekso metu išsiskiriančios spermos kiekis automatiškai reiškia, kad ji - puikios kokybės, jau ilgą laiką stebimas vyrų spermos kokybės blogėjimas.
Visai neseniai paskelbti naujausi didžiulio klinikinio tyrimo duomenys sukrėtė mokslo pasaulį. Per 45 metus vidutinis spermatozoidų kiekis vyrų spermoje sumažėjo 51,6 proc. Dar blogiau - vyrų spermos kokybės blogėjimas ne tik nelėtėja, bet ir sparčiai greitėja.
Jeigu iki šio amžiaus pradžios vidutinis spermatozoidų kiekis mažėjo po 1 proc. per metus, tai nuo 2000 m. stebimas dvigubai spartesnis spermatozoidų mažėjimas.
1973 m. viename vyro spermos mililitre vidutiniškai būdavo 101 mln. spermatozoidų, tuo tarpu 2018 m. - jau tik 49 mln.
Gydytojas urologas sako, kad nevaisingumo problema vis labiau pastebima ir kasdienėje klinikinėje praktikoje.
Kasmet į specialistus kreipiasi vis daugiau vaikų negalinčių susilaukti porų.
Dauguma jų patiria didžiulį stresą, įtampą, gėdą ir net aplinkinių spaudimą.
Giminaičių ir artimųjų klausimai, apie tai, kada pagaliau susilauks vaikų, jiems tarsi dūris į paširdžius, o depresija - dažnas nevaisingų porų palydovas.
Tyrimai rodo, kad depresijos dažnis nevaisingų porų tarpe yra toks pat, kaip ir tarp sergančių onkologinėmis ligomis.
Itin didelę įtampą dėl nevaisingumo išgyvena moterys, trokštančios bet kokia kaina susilaukti palikuonių.
M. Anglickis sako, kad nevaisingumą lemiančių priežasčių yra daug, tačiau neretai tikslios jį sukėlusios priežasties nepavyksta rasti.
Tai vadinama nepaaiškinamu nevaisingumu.
Gydytojo teigimu, dar ir šiandien dėl nevaisingumo daugelis linkę kaltinti moteris, tačiau jau seniai įrodyta, kad moteriškos priežastys lemia apie 50 procentų nevaisingumo atvejų.
„Vyro galimybės susilaukti kūdikio (nors ir ne taip stipriai, kaip moters) labai mažėja su jo amžiumi.
Daugelis mūsų esame girdėję apie vaikų susilaukusius 70-80 metų vyrus, tačiau tai - labai reti atvejai.
Jeigu vyras vyresnis nei 40 metų, porai gali būti sunkiau pastoti, ypač jeigu moteris taip pat vyresnė.
Mažesnis domėjimasis lytiniu gyvenimu, prasta spermos kokybė ir sutrikusi lytinių hormonų gamyba yra priežastys neigiamai veikiančios vyresnio amžiaus vyro vaisingumą.
Kai abu partneriai jaunesni nei 25 metai, moters pastojimui vidutiniškai prireikia penkių mėnesių.
Tuo tarpu, jeigu moters partneriui daugiau nei 40 metų - dvejų metų, o kartais ir ilgesnio laiko.
Nors amžius yra vienas svarbiausių faktorių bloginančių vaisingumą, tačiau jis yra nevienintelis.
Spermos kokybę blogina ir daugelis aplinkos veiksnių vienas tokių - aplinkos užterštumas, ypač plastiku ir jo irimo komponentu - mikroplastiku.
Jo randama žmogaus plaučiuose, kraujotakoje.
„Manoma, kad būtent mikroplastikas gali turėti įtakos spermos kokybei.
Tyrimai rodo, kad mikroplastikas gali nulemti įvairius endokrininius sutrikimus, tuo pačiu ir vyrų bei moterų nevaisingumą.
Dėl savo specifinės struktūros dalis mikropastikų vyrų organizme sąveikauja su lytinių hormonų receptoriais, jungiasi prie jų.
Daugybė tyrimų su gyvūnais ir žmonėmis parodė, kad gaunant net nedidelį mikroplastikų kiekį, ženkliai sumažėja testosterono koncentracija ir pablogėja spermos kokybė“, - sako M. Anglickis.
Nevaisingumas apibrėžiamas kaip negalėjimas apvaisinti moters per vienerius metus, porai gyvenant normalų lytinį gyvenimą ir nenaudojant kontracepcijos priemonių.
Jeigu moteris vyresnė nei 35 metų, dėl nevaisingumo reikėtų susirūpinti, jai nepavykus pastoti per šešis mėnesius.
„Negalint susilaukti kūdikio, laikas nėra jūsų sąjungininkas.
Susidūrusi su nevaisingumo problema moteris pirmiausia turėtų kreiptis į gydytoją-akušerį ginekologą, vyras - į urologą, besispecializuojantį vaisingumo srityje.
Pasak M. Anglickio, konsultacija dėl galimo vyro nevaisingumo įprastai pradedama nuo anamnezės surinkimo - apklausos apie jo persirgtas ar esamas ligas, vartojamus vaistus ir pan.
Tuomet atliekama klinikinė apžiūra - įvertinamas kūno sudėjimas, ar nėra brendimo sutrikimų, padidėjusios krūtinės ir kitų anomalijų, leidžiančių įtarti hormonų disbalansą.
Taip pat apžiūrimos sėklidės ir jų priedai.
Echoskopijos tyrimo metu įvertinama sėklidžių struktūra, dydis ir kt.
„Pats svarbiausias tyrimas, tiriant vyrus dėl nevaisingumo - spermograma, leidžiantis įvertinti įvairius spermos parametrus ir galimas nukrypimų nuo normos priežastis.
Siekiant, kad spermogramos tyrimas būtų maksimaliai tikslus, rekomenduojama prieš jį atliekant 3-4 dienas susilaikyti nuo lytinių santykių.
Visas ejakuliato kiekis surenkamas masturbacijos būdu į specialų sterilų indelį, prieš tai švariai nusiplovus rankas ir lytinius organus.
Diagnozavus nevaisingumo priežastį, sprendžiama, kokiu būdu įmanoma ją pašalinti.
Jeigu spermatogenezės pakitimai yra neaiškios kilmės, dėl gydymo sprendžiama pagal nevaisingumo trukmę, pakitimų laipsnį, poros amžių ir kitus veiksnius.
M. Anglickis sako, kad viena dažniausių vyrų nevaisingumo priežasčių yra varikocelė.
Ši liga diagnozuojama beveik pusei visų su nevaisingumu susiduriančių vyrų.
Apie 15-20 procentų vyrų nustatoma varikocelė - tai išsiplėtusių venų pluoštelis, dažniausiai aptinkamas kairiajame, tačiau galintis būti ir dešiniajame ar abiejuose kapšeliuose.
Pasak gydytojo urologo, pasitikrinti, ar neturite varikocelės, labai paprasta - tereikia stovint šiltoje aplinkoje (vonioje, duše) apčiupinėti kapšelį ir įvertinti ar nepastebite venų išsiplėtimo.
Kilęs net menkiausias įtarimas - nedelsti ir apsilankyti pas gydytoją urologą, kuris įvertins varikocelės laipsnį ir nuspręs, ar reikalingas chirurginis gydymas.
„Kliniškai tai labai panašu į išsiplėtusias kojų venas.
Kapšelio venos pasidaro išburkusios ir pritvinkusios kraujo, didinančio kapšelio temperatūrą.
Vyrų kūnas sukurtas taip, kad sėklidės kabotų vėsioje aplinkoje.
Manoma, kad išsiplėtę veniniai rezginiai padidina sėklidės temperatūrą, dėl to pablogėja spermatozoidų kokybė, sumažėja jų judrumas ir vyksta įvairūs pažeidimai genetiniame lygmenyje.
Nuo perkaitimo spermatozoidai tampa tingūs ir vangūs.
Panašiai, kaip ir Jūs, atostogaudami saulėtame Turkijos ar Egipto kurorte.
Yra daugybė teorijų apie tai, kokiu būdu dėl varikocelės pablogėja spermos kokybė, tačiau nenuginčijamas faktas yra tas, kad varikocelė dramatiškai pablogina vyrų vaisingumą.
Nedidelis pjūvis ir nesudėtinga operacija gali ženkliai pagerinti spermos kokybę ir padidinti galimybę susilaukti kūdikio“, - sako M. Anglickis.
Visuomenėje sklando daug mitų apie intymų gyvenimą, vaisingumą ir būdus, galinčius padidinti nėštumo tikimybę.
Kai kurie iš jų rekomenduoja išmėginti skirtingas lytinių santykių pozas, tam tikrą laiką po lytinių santykių moteriai pabūti pakėlus klubus ar gulėti nejudant.
Kiti teigia, kad pastojimas yra labiau tikėtinas, jeigu moteris patiria orgazmą (arba ne).
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad nėra nei vieno mokslinio tyrimo, patvirtinančio šiuos teiginius.
Tačiau moksliškai įrodyta, kad vaisingumą didina sveika mityba, svorio mažinimas, didesnis fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas ir saikingas kofeino vartojimas.
„Su vaisingumo problemomis susiduriančios poros turi žinoti, kad svarbiausia - mylėtis dienomis prieš ovuliaciją ir jos metu, nes tuomet yra didžiausia tikimybė apvaisinti kiaušialąstę.
Spermatozoidai moters lyties organuose gali gyventi iki 5 dienų, todėl seksas prieš ovuliaciją padidina kiaušinėlio apvaisinimo tikimybę, nes ovuliavusi kiaušialąstė išgyvena tik 24 valandas.
Dauguma moterų ovuliuoja likus maždaug 14 dienų iki kitų mėnesinių.
Kūno pokyčiai gali moteriai padėti žinoti, kada ji vaisingiausia.
Norint nustatyti ovuliacijos laiką galima matuoti kūno temperatūros ir makšties išskyrų pokyčius (gimdos kaklelio gleivės yra skystesnės, kai moteris yra vaisinga).
Ovuliacijos rinkiniai, kuriuos galima nusipirkti internetu arba vaistinėje taip pat padeda moteriai žinoti, kada galimybė pastoti yra didžiausia“, - pataria M. Anglickis.
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad pastojimo tikimybę gali sumažinti ir lubrikantų naudojimas.
Nors prireiks daugiau studijų, tačiau kai kurios jų jau parodė, kad lubrikantų naudojimas gali būti susijęs su didesne nevaisingumo rizika.
Dalis lubrikantų mažina spermatozoidų gyvybingumą bei judrumą, sutrikdo judėjimą moters lyties organais.
Pasak M. Anglickio, kiekvienos nevaisingos poros gydymas yra individualus.
Kartais užtenka paskirti vaistų skatinančių spermatozoidų gamybą arba jų judrumą ir spermos kokybė ženkliai pagerėja.
Kartais reikia atlikti sudėtingas procedūras - tokias kaip mikroskopinė TESE, kurios metu kelias valandas mikroskopu sėklidėse ieškoma kelių spermatozoidų, galinčių apvaisinti kiaušialąstę.
Deja, kai kada net ir šios procedūros būna bevaisės.
Jeigu vyro organizme nevyksta spermatozoidų gamyba ir nėra galimybės jų gauti netgi punktuojant sėklides, vienas iš sprendimų gali būti susilaukti vaikų pasinaudojant donorine sperma.
Baigdamas pokalbį gydytojas urologas Marius Anglickis sako, kad medicina, tame tarpe ir nevaisingumo gydymas, sparčiai tobulėja.
Nuolat atsiranda nauji metodai ir papildomos priemonės, didinančios galimybę porai susilaukti vaikų.
Viena iš jų - jau minėta mikroskopinė varikocelės operacija, kurios metu naudojamas galingas mikroskopas ir pašalinamos kapšelio venos galinčios lemti varikocelės atsinaujinimą.
Kita svarbi procedūra - mikroskopinė TESE.
Ši procedūra atliekama mikroskopu, kada vyro spermoje nerandama spermatozoidų.
Ši operacija leidžia rasti tai, ko, atrodo, rasti - neįmanoma.
Atsargiai atidengus sėklidės dangalus, mikroskopu ieškoma spermatozoidų, kurių nėra niekur kitur.
Net ir vienas rastas spermatozoidas gali būti panaudotas kiaušialąstės apvaisinimui.
Šios procedūros dėka kūdikio susilaukti gali net ir praradusieji viltį patirti tėvystės džiaugsmą.
„Taigi, šiuolaikinė medicina geba padaryti tai, kas atrodo neįmanoma.
O sėkmę visada lemia komandinis gydytojų darbas ir svajojančių tapti tėvais žmonių motyvacija, kantrybė ir pasitikėjimas specialistais“, - pabrėžia M. Anglickis.
Moters vaisingumo ciklo supratimas
Neplanuotas nėštumas yra klausimas, kuris rūpi ne tik paaugliams, bet ir ilgalaikiams partneriams bei susituokusioms poroms.
Situacijos gali būti įvairios, todėl svarbu žinoti apie galimybes pastoti skirtingais ciklo etapais.
Kiekviena moteris yra individuali, todėl apytiksliai skaičiavimai apie vidutinę mėnesinių trukmę ir ovuliacijos laiką gali skirtis.
Moterų ciklai yra skirtingi, o ovuliacija gali įvykti pirmoje ar antroje ciklo pusėje.
Kaip veikia moters menstruacinis ciklas?
Moterų menstruacinis ciklas yra sudėtingas procesas, reguliuojamas hormonų, kurio pagrindinis tikslas - subrandinti kiaušinėlį ir paruošti moters organizmą apvaisinimui bei nėštumui.
Ciklas prasideda pirmą mėnesinių dieną ir trunka vidutiniškai 28 dienas, nors gali svyruoti nuo 21 iki 35 dienų.
Ciklo metu vyksta keli pagrindiniai etapai:
- Folikulinė fazė: Ši fazė trunka apie 10-14 dienų ir prasideda nuo pirmosios mėnesinių dienos. Per šį laikotarpį kiaušidėse pradeda bręsti keletas folikulų, tačiau dažniausiai vienas tampa vyraujančiu - Grafo folikulas. Jis auga ir ima gaminti estrogenus.
- Ovuliacinė fazė: Ši fazė paprastai įvyksta maždaug ciklo viduryje (12-16 dieną). Ovuliacija - tai subrendusios kiaušialąstės (kiaušinėlio) išsilaisvinimas iš kiaušidės, kai plyšta Grafo folikulas. Šiuo metu moters organizme yra didžiausia estrogenų koncentracija. Gimdos gleivinė dar labiau sustorėja ir pasiruošia priimti apvaisintą kiaušinėlį. Estrogenai taip pat sustiprina lytinį potraukį, todėl ciklo viduryje paprastai sustiprėja lytinis potraukis. Ovuliacijos diena yra palankiausia pastoti.
- Liuteininė fazė: Ši fazė prasideda po ovuliacijos ir trunka panašiai kaip folikulinė fazė. Plyšusio folikulo vietoje ima formuotis geltonkūnis, kuris gamina lytinį hormoną progesteroną, ruošiantį gimdos gleivinę apvaisintam kiaušinėliui (į gimdą jis patenka po 6-7 parų). Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, geltonkūnis nyksta, hormonų koncentracija mažėja, gimdos gleivinės kraujagyslės pradeda trūkinėti, gleivinė atsisluoksniuoja ir pasišalina - prasideda mėnesinės. Jei kiaušinėlis apvaisinamas, geltonkūnis didėja, gamina hormonus ir palaiko nėštumą.
Ovuliacijos dienos nustatymu paremti dauguma periodinio susilaikymo metodų (vadinamoji natūrali kontracepcija).
Šie metodai pagrįsti natūraliais biologiniais - hormoniniais pokyčiais.
Moteris turi stebėti savo organizmo pokyčius (kūno temperatūrą, seilių kristalizaciją, gleives ir pan.) bei pagal juos nusistatyti vaisingas ir nevaisingas dienas savo cikle.
Nenorėdama pastoti, ji vaisingomis dienomis turi susilaikyti nuo lytinių santykių arba naudoti barjerinę kontracepciją.
Vaisingumo langas ir spermatozoidų gyvybingumas
Moteris gali pastoti tik per ovuliaciją.
Tačiau dėl spermatozoidų gebėjimo išgyventi palankioje terpėje, vaisingumo langas pailgėja.
Dar prieš ejakuliaciją išsiskiriančiame skystyje gali būti spermatozoidų, o apvaisinimui užtenka vos vieno gyvybingo spermatozoido.
Nutrauktas lytinis aktas nėra patikimas kontracepcijos metodas, nes jo patikimumas siekia apie 70 proc.
Sperma moters organizme gali išgyventi net iki 5 dienų, o naujausiais tyrimais nustatyta, kad spermatozoidas gali išsilaikyti net iki 7 dienų.
Kada rizika pastoti didžiausia ir kada mažiausia?
Jei sperma pateko ant drabužių ar odos, bet ne į makštį, tikimybė pastoti yra maža.
Taip pat, jeigu lašelis spermos pateko ant lytinių lūpų, tikimybė pastoti nėra didelė.
Nėštumas dažniausiai įvyksta lytinio akto metu, kai sperma išsilieja prie pat gimdos kaklelio, sukuriant palankią terpę spermatozoidams judėti.
Per mėnesines tikimybė pastoti beveik nulinė.
Lytiniai santykiai per mėnesines nėra kenksmingi, tačiau būtina higiena.
Didžiausia tikimybė pastoti, kai ciklas trunka 27-30 dienų, yra nuo 12 iki 18 ciklo dienos.
Didžiausias šansas pastoti yra 14 ciklo dieną, kai dažniausiai įvyksta ovuliacija.
Įprastai ovuliacija prasideda praėjus savaitei po mėnesinių pabaigos, todėl pirmosios ciklo dienos laikomos nevaisingomis.
Tačiau nėra visiškai saugaus laiko, kada galima mylėtis be kontracepcijos, nebent naudojamas natūralus šeimos planavimas ir stebimi vaisingumo ženklai.
Trumpas ciklas (21-24 dienos): Ovuliacija gali įvykti jau 8-10 ciklo dieną, todėl, jei lytiniai santykiai vyko mėnesinių pabaigoje, pastojimo tikimybė išauga.
Nereguliarus ciklas taip pat apsunkina tikslų ovuliacijos laiko nustatymą.
Kraujavimas, kuris nėra tikros mėnesinės, gali būti palaikytas mėnesinėmis, tačiau tai gali būti ovuliacijos ženklas.
Galimybė pastoti skirtingais gyvenimo etapais
Pastoti teoriškai gali ir lytiškai bręstančios mergaitės, kurioms dar neprasidėjusios mėnesinės, nes nėra aišku, kada subręs pirmasis kiaušinėlis.
Analogiška situacija yra ir po gimdymo.
Jei moteris nežindo kūdikio, mėnesinės sugrįš anksčiau nei žindančiai, ir neaišku, kada vėl subręs kiaušinėlis.
Viena pavojingiausių mitų - jog pastoti nebus sudėtinga ir sulaukus 40-ojo gimtadienio.
Įvairių šaltinių duomenimis, moterų vaisingumas pradeda mažėti sulaukus ~35 m., tačiau pasitaiko atvejų, kai pastoti sunku vos 27-28 m. merginoms.
Tai vadinama premenopauze.
Apie 40 m. moteriai tikimybė pastoti konkretaus ciklo metu - mažesnė nei 5 proc.
Tikimybė pastoti skirtingais mėnesio etapais
- Per mėnesines: Tikimybė pastoti beveik nulinė. Lytiniai santykiai per mėnesines nėra kenksmingi, tačiau būtina higiena.
- Iškart po mėnesinių: Galima pastoti, net jei dar nevyksta ovuliacija, nes sperma gali išgyventi iki penkių dienų gimdos kaklelio gleivėse.
- Per ovuliaciją: Didžiausia tikimybė pastoti, jei lytiniai santykiai vyksta per 36 valandas. Kiaušinėlis gyvybingas ne ilgiau kaip 12 valandų, todėl spermatozoidai turėtų susitikti su kiaušinėliais per 4-6 valandas nuo išleidimo.
- Po ovuliacijos: Tikimybė pastoti maža. Gimdos kaklelio gleivės išdžiūsta ir sukuria kamštį, neleidžiantį spermai patekti į gimdą.
Tyrimai rodo, kad pastojimo tikimybė lytinių santykių metu per mėnesines yra nedidelė, bet ne nulinė - iki 5 proc., priklausomai nuo ciklo trukmės ir partnerių vaisingumo.
Taip pat, nors tikimybė ir maža, bet reali.
Daug moterų turi nereguliarų ciklą, todėl tikimybė pastoti išlieka.
Spermos ląstelės gali išgyventi kiaušintakiuose bei gimdoje kelias dienas, daugiausia - iki septynių.
Jei moters ciklas yra labai trumpas, turint lytinius santykius paskutinėmis mėnesinių dienomis ir nenaudojant apsaugos priemonių, sperma gali išgyventi iki ovuliacijos laikotarpio ir įvyks apvaisinimas.
Dažniausios priežastys, kodėl nepavyksta pastoti
Nepavykti pastoti gali dėl daugybės veiksnių, kurie gali būti susiję tiek su moters, tiek su vyro sveikata ar gyvenimo būdu.
Viena pagrindinių priežasčių - hormoniniai sutrikimai, tokie kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), kuris turi įtakos moters kiaušidžių veiklai.
Be to, endometriozė - liga, kai gimdos gleivinė auga už gimdos ribų - gali sukelti sutrikdyti kiaušintakių pratekamumą arba apsunkinti kiaušialąstės įsitvirtinimą gimdoje.
Kitas svarbus veiksnys - amžius: moterų vaisingumas pradeda mažėti po 30 metų, o po 35 metų kiaušialąsčių kokybė ir kiekis smarkiai prastėja.
Žinoma, problemų gali sukelti ir kitos lytinės sveikatos problemos, pavyzdžiui, makšties sausumas, infekcijos ir kt., kurioms spręsti gali prireikti specialių priežiūros priemonių.
Taip pat reikšmingos yra vyrų vaisingumo problemos, tokios kaip mažas spermatozoidų kiekis, jų prastas judrumas ar nenormali forma, kurios gali kilti dėl hormonų disbalanso, infekcijų ar netinkamo gyvenimo būdo.
Gyvenimo būdas ir tam tikri įpročiai taip pat gali stipriai apsunkinti pastojimo procesą.
Lėtinis stresas, prastas miegas, netinkama mityba ir žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas ar per didelis alkoholio vartojimas, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti organizmo gebėjimą palaikyti reprodukcines funkcijas.
Kofeino perteklius ar netgi antsvoris ir nepakankamas svoris taip pat gali neigiamai paveikti vaisingumą.
Be to, įvairios lėtinės ligos, kaip skydliaukės veiklos sutrikimai ar diabetas, gali turėti įtakos tiek ovuliacijai, tiek bendrai organizmo sveikatai.
Kita dažna problema - poros netiksliai nustato ovuliacijos laiką arba per retai mylisi vaisingumo lango metu.
Galima pastoti ir per nevaisingas dienas, jei ovuliacija įvyksta anksčiau nei tikėtasi.
Galiausiai, vaisingumo problemas gali lemti ir išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, vaistai, turintys įtakos hormonų veiklai.
Taigi, yra daugybė veiksnių, kurie gali apsunkinti pastojimo procesą, todėl svarbu pasirūpinti ne tik savo seksualine sveikata, bet ir gyvenimo būdu.
Mitybos ir gyvenimo būdo vaidmuo vaisingumui
Mityba ir gyvenimo būdas vaidina itin svarbų vaidmenį tiek moters, tiek vyro vaisingumui, nes jie tiesiogiai veikia hormonų pusiausvyrą, kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybę bei bendrą organizmo sveikatą.
Subalansuota mityba užtikrina, kad organizmas gautų reikiamų maistinių medžiagų, būtinų reprodukcinei sistemai.
Tuo tarpu žalingi įpročiai, kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ar per didelis kofeino kiekis, neigiamai veikia vaisingumą: jie gali sumažinti spermatozoidų kiekį ir judrumą bei pažeisti kiaušialąstes.
Be mitybos, svarbus ir gyvenimo būdas.
Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, joga ar plaukimas, gerina kraujotaką ir hormonų reguliavimą, tačiau per intensyvus sportas gali sukelti priešingą poveikį ir sutrikdyti ovuliaciją.
Lėtinis stresas, kuris dažnai kyla dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo, gali paveikti reprodukcinės sistemos hormonus ir netgi sutrikdyti menstruacijų ciklą.
Taip pat svarbu pasirūpinti miego kokybe - miego trūkumas gali sutrikdyti hormonų, tokių kaip melatoninas ir kortizolis, kurie taip pat daro įtaką vaisingumui, pusiausvyrą.
Na, o sveiko gyvenimo būdo ir tinkamos mitybos derinys padeda ne tik paruošti kūną norint pastoti, bet ir užtikrina geresnę sveikatą būsimam vaikui.
Kaip greičiau pastoti?
Norint greičiau pastoti, svarbu stebėti ciklą, palaikyti sveiką gyvenimo būdą, sveikai maitintis ir vengti neigiamų emocijų.
Greitas būdas pastoti yra tiksliai nustatyti vaisingas dienas, kurios būna likus kelioms dienoms iki ovuliacijos ir pačios ovuliacijos metu.
Naudokite ovuliacijos testus, stebėkite kūno temperatūrą ar gimdos kaklelio gleives, kad galėtumėte planuoti lytinius santykius tuo metu, kai tikimybė pastoti yra didžiausia.
Reguliarūs lytiniai santykiai, bent kas 2-3 dienas, dar labiau padidina šansus.
Taip pat svarbu pasirūpinti tinkama mityba - valgykite vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus, omega-3 riebalų rūgštis ir užtikrinkite, kad organizmas gautų pakankamai folio rūgšties, cinko bei vitamino D.
Gyvenimo būdas taip pat daro didelę įtaką: atsisakykite rūkymo, ribokite alkoholio vartojimą ir kofeiną, palaikykite sveiką svorį, nes tiek antsvoris, tiek nepakankamas svoris gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą.
Reguliarus fizinis aktyvumas, bet ne per didelis intensyvumas, padeda palaikyti gerą kraujotaką ir reprodukcinių organų veiklą.
Galiausiai, stenkitės visiškai vengti streso - tai labai svarbu, nes stresas gali neigiamai paveikti ovuliaciją ir hormonų veiklą.
Skirkite pakankamai laiko poilsiui, užsiimkite joga, meditacija ar kitomis mėgstamomis veiklomis.
Jei išbandžius visas įmanomas priemones ir pakoregavus gyvenimo būdą, pastoti nepavyksta per 6-12 mėnesių, verta pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų atmesti galimi sutrikimai ar pasiūlytos medicininės pagalbos priemonės.
Papildai planuojančioms nėštumą
Papildai planuojančioms nėštumą yra itin svarbūs, kadangi padeda paruošti organizmą šiam ypatingam etapui ir užtikrina, kad būsimos mamos organizmas gautų visas būtinas medžiagas tiek savo sveikatai, tiek būsimam vaisiui.
Pagrindinis papildas, kurį rekomenduoja gydytojai, yra folio rūgštis, nes jis užtikrina normalų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymąsi, kuris formuojasi ankstyvajame nėštumo etape, o taip pat apsaugo nuo kitų vystymosi defektų bei nėštumo komplikacijų.
Žinoma, svarbus yra ir vitaminas D, kuris skatina sveiką kaulų ir imuninės sistemos vystymąsi bei reguliuoja hormonų veiklą.
Jo trūkumas gali būti siejamas su sumažėjusiu vaisingumu, todėl patartina papildyti šio vitamino atsargas, ypač jei gyvenate vietovėje, kur saulės šviesos yra mažai.
Omega-3 riebalų rūgštys taip pat yra būtinos vaisiaus smegenų, regos ir nervų sistemos vystymuisi.
Jos taip pat padeda reguliuoti uždegiminius procesus organizme ir skatina hormonų pusiausvyrą.
Jei jūsų mityboje trūksta riebios žuvies, verta rinktis kokybiškus omega-3 papildus.
Taip pat svarbus yra geležies kiekis - anemija prieš nėštumą gali apsunkinti pastojimą ir padidinti nuovargį, todėl gydytojas gali rekomenduoti geležies papildų, jei jos lygis yra žemas.
Be to, įvairūs B grupės vitaminai, cinkas, selenas ir kiti vitaminai bei mineralai taip pat yra svarbios medžiagos, kurių reikia pakankamai gauti planuojant nėštumą.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima pastoti prieš mėnesines?
Taip, nors tikimybė pastoti prieš mėnesines yra mažiausia viso ciklo metu, ji vis tik yra.
Tačiau šiuo ciklo laikotarpiu tai priklauso nuo moters ciklo ilgio ir ovuliacijos laiko.
Jei ciklas yra trumpesnis arba ovuliacija įvyksta vėliau nei įprasta, gali atsirasti galimybė pastoti.
Ar galima pastoti per mėnesines?
Nors pastoti per mėnesines yra mažai tikėtina, tai nėra visiškai neįmanoma.
Spermatozoidai gali išlikti gyvybingi moters organizme iki 5 dienų, o jei ciklas yra trumpas ir ovuliacija įvyksta netrukus po mėnesinių, tikimybė pastoti gali padidėti.
Kada galima pastoti po mėnesinių?
Po mėnesinių pastoti galima, kai prasideda vaisingasis laikotarpis.
Ovuliacija yra pats tinkamiausias laikas pastoti.
Kokia poza geriausia mylėtis norint pastoti?
Nors nėra vienos patvirtintos „geriausios“ pozos pastojimui, tačiau tradicinė misionieriaus poza (kai vyras yra viršuje) yra laikoma palankia, nes leidžia vyro sėklai lengviau pasiekti gimdą.
tags: #nestumo #tikimybe #nevaingomis #dienomis
