Vaikų klausos sutrikimai nėra neįprasta. Klausa yra labai svarbi mažylio raidai ir gebėjimui bendrauti. Garso svarba vaiko vystymuisi yra didžiulė. Klausa padeda vaiko kalbai ir kalbos vystymuisi, socialiniams įgūdžiams ir mokymuisi. Kūdikiams tėvų balso girdėjimas taip pat yra būdas užmegzti ryšį ir sustiprinti pasitikėjimą. Nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų garsai turi didžiulę reikšmę vaiko smegenų vystymuisi. Nuolatinis smegenų stimuliavimas garsu padeda vaikui išmokti atpažinti tėvų, artimųjų balsus. Artimųjų balsų atpažinimas ne tik leidžia lavinti kalbos įgūdžius, bet ir sukuria komforto, saugumo jausmą, kuris yra labai svarbus mažyliui atėjus į didžiulį nepažįstamą pasaulį. Saugumo jausmo stoka gali turėti neigiamų pasekmių emocinei raidai. Mokslinio tyrimo metu nustatyta, kad net ir nematydami pašnekovo veido, klausos aparatus nešiojantys vaikai gali gan tiksliai atpažinti šnekamosios kalbos emocijas. Jų emocijų atpažinimo rezultatai (94%) buvo beveik tokie patys, kaip ir jų girdinčių bendraamžių (98%). „Maži vaikai iki 3 metų daugiau pasaulio suvokia per klausą, negu per regą, kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų. Jų smegenys pirmiausia vystosi priimdami pasaulį per garsus. Ir jeigu tų garsų nėra, natūraliai negali vystytis intelektas.“
Laimei, dauguma kūdikių gimsta be jokių klausos sutrikimų. Kūdikis girdėti pradeda dar negimęs, t.y. vaisiaus klausa pradeda funkcionuoti maždaug 18 nėštumo savaitę, kuomet vaikelis tesveria apie 200 g. Maždaug 27 - 29 savaičių vaisius ima girdėti ir išorės garsus, visų pirma, mamos ir kitų artimųjų balsus, o taip pat ir muziką, aplinkos triukšmą. Nuo 2014 metų Lietuvoje yra vykdoma visuotinė naujagimių klausos patikra. Naujagimio klausa yra tikrinama netrukus po gimimo, mamai ir kūdikiui dar tebebūnant ligoninėje. Tikrinant naujagimių klausą atliekamas otoakustinės emisijos (OAE) tyrimas. Nuo nuo 1 iki 3 vaikų iš 1000 gimsta turėdami didesnį ar mažesnį klausos sutrikimą. Tokia klausos patikra yra vienintelis būdas nustatyti ar įtarti klausos sutrikimus pirmaisiais žmogaus gyvenimo mėnesiais: maždaug pusė vaikų, turinčių klausos sutrikimų, gimsta neturėdami jokių neprigirdėjimo rizikos veiksnių. Jei atlikus patikrą yra įtariamas klausos sutrikimas, atliekami kiti, sudėtingesni klausos tyrimai. Vos gimę vaikai girdi ir įvairius pavienius aplinkos garsus, ir kalbą, kurią girdėdami palaipsniui išmoksta. Išmokti kalbėti yra būtina gera klausa. Jei vaikas turi klausos sutrikimą ir laiku negauna tinkamos pagalbos, jis patirs sunkumų kalbos ir bendravimo įgūdžių sferose.
Gali būti, kad jūsų vaiko klausa buvo tikrinama, kai jis buvo naujagimis, tačiau kartais klausos sutrikimai gali išsivystyti vėliau. Vaikų klausos sutrikimų priežastys gali būti įvairios. Klausos praradimo priežastys ir gydymas gali priklausyti nuo to, kuri ausies dalis buvo pažeista. Išorinės klausomosios landos, ausies būgnelio ar vidurinės ausies problemos vadinamos kondukciniu klausos sutrikimu. Vidinės ausies ir klausos nervo ligos, lemiančios garso suvokimo pažeidimą, priskiriamos neurosensoriniam klausos sutrikimui. Tai dažniausias klausos pažeidimo tipas, diagnozuojamas maždaug ketvirtadaliui vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių. Išorinės ir vidinės ausies ar klausos nervo pažeidimų derinys vadinami mišriu klausos sutrikimu.
Kondukcinio klausos sutrikimo priežastys:
- Ausies kanalo ar vidurinės ausies struktūrų apsigimimai.
- Skystis vidurinėje ausyje (pvz. po peršalimo - nepūlingas vidurinės ausies uždegimas).
- Ausies infekcija.
- Alergijos.
- Prasta Eustachijaus vamzdžio funkcija.
- Perforuotas ausies būgnelis.
- Gerybiniai navikai.
- Sieros kamštis.
- Infekcija ausies kanale.
- Svetimkūnis ausyje.
- Išorinės klausomosios landos egzostozės (kaulinės išaugos).
- Otosklerozė.
„Kondukcinio sutrikimo metu kažkas sutrikdo garso perdavimą ir neleidžia jam sklisti per išorinę ausį (ausies kanalą) arba vidurinę ausį (sritį, kurioje yra trys maži ausies kauliukai: plaktukas, priekalas ir kilpelė). Garsūs garsai gali skambėti dusliai, o švelnūs garsai gali būti sunkiai girdimi“, - aiškina Valdas Bernotas.
Neurosensorinio klausos sutrikimo priežastys:
- Pažaidimas vidinėje ausyje (sraigėje) arba klausos nervo pažeidimas.
- Vaikams šio tipo sutrikimai atsiranda dėl įgimtų būklių, traumų gimdymo metu, įvairių infekcijų.
- Stiprus triukšmas.
- Ligos ar senėjimo procesas.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atkreipia dėmesį į sparčiai dažnėjantį triukšmo nulemtą klausos sutrikimą. Su ilgalaikiu triukšmo poveikiu tenka susidurti kai kurių profesijų atstovams: ūkininkams, statybininkams, muzikantams ir kariškiams. Daugybė žmonių nesaugiai naudodami ausines, o taip pat ilgą laiką būdami aplinkoje su kenksmingu garso bei triukšmo lygiu (naktiniuose klubuose, baruose, sporto varžybose ir pan.), taip pat žaloja savo klausą. Kartais užtenka staigaus ir trumpalaikio triukšmo poveikio - dalyvavimas garsiame koncerte arba buvimas netoliese šaunamojo ginklo gali stipriai pakenkti klausai. „Moksliniais tyrimais įrodyta, kad didesnis nei 85 dB garsas ( maždaug toks, kokį girdime koncertų metu) gali sukelti klausos praradimą jau po kelių valandų. Kiekvienas turėtų prisiminti, kad triukšmo neigiamas žalingas poveikis klausai yra negrįžtamas“, - įspėja V. Gydytojo otorinolaringologo teigimu, klausos sutrikimų simptomus gali sukelti ne tik ligos, bet ir vaistai. Daugiau nei 200 medikamentų (kai kurie nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, antibiotikai, vaistai nuo vėžio, kraujospūdį mažinantys vaistai) turi ototoksinį poveikį, pažeidžiantį ausies struktūras ir galintį sukelti klausos praradimą, spengimą ausyse ir galvos svaigimą.
Klausos praradimas paprastai atsiranda palaipsniui, laikui bėgant.
Kaip atpažinti vaiko klausos sutrikimą?
Vaiko reakcija į garsą tampa lengviau pastebima, kai jis auga. Iki keturių mėnesių amžiaus jūsų kūdikis gali išplėsti akis, suraukti antakius ar nukreipti akis į garsą. Po keturių mėnesių lengviau nustatyti reakciją į garsus, esančius aplink jūsų vaiką. Tačiau atminkite, kad gali būti ir kitų priežasčių, kodėl jis negali gerai girdėti. Jeigu įtariate, kad jūsų vaiko klausa sutrikusi, svarbu pastebėti tam tikrus požymius:
- Vaikas nesidomi (arba liaunasi domėjęsis) aplinkos garsais.
- Negali sekti garso ir jo krypties.
- Nereaguoja, kai su juo kalbama.
- Nesugeba suprasti klausimų ir tinkamai atsakyti.
- Atrodo išsiblaškęs arba mintimis „nuklydęs“ kažkur kitur.
- Kalba vystosi lėčiau nei bendraamžių.
- Iškyla problemų bendraujant.
- Pasižymi prastais akademiniais rezultatais.
- Nuolat pasigarsina televizoriaus ar kito įrenginio garsą.
Jeigu klausos sutrikimas nebūna laiku pastebėtas arba yra ignoruojamas, vaikas neišmoksta atliepti tėvų jausmų ar suprasti jų prašymų. Negebėjimas įvykdyti trumpų aiškių paliepimų gali būti vienas iš klausos sutrikimo požymių. Visiškas vaiko kurtumas - retenybė, bet prikurtimas, trukdantis vystytis kalbai ir mokytis pasitaiko vaikams dažnokai. Mažesniam kaip vienerių metų kūdikiui prikurtimą sunku nustatyti. Gimęs vaikas šokiruotas aplinkos triukšmo, spalvų ir kitų netikėtų potyrių. 6 mėnesių kūdikis atkreipia dėmesį ir į labai tylius garsus, 9 mėnesių jis įdėmiai klausosi pažįstamų garsų ir pradeda čiauškėti savo kalba bei dairytis, ieškodamas nežinia kur esančio garso šaltinio. Jeigu įtariate, kad vaikui sutrikusi klausa, būtinai kreipkitės į gydytoją. 4 metų vaiko prikurtimas paprastai lengvai pastebimas pagal jo kalbą. Jeigu vienerių metų vaikas aiškiai taria atskirus žodžius, o dvejų - sudeda juos kartu, trejų - formuluoja suprantamus sakinius, galite būti ramūs, kad jūsų vaiko klausa normali. Susilpnėjusi vyresnio amžiaus vaiko klausa gali neturėti įtakos kalbos vystymuisi.
SVEIKATOS MEDIS - Moderni technologija, sugrąžinanti klausą
Diagnostika ir gydymas
Konsultacijos metu gydytojas otorinolaringologas otoskopuojant, mikroskopuojant ar endoskopu apžiūri ausies landos būklę, įvertina, ar nėra sieros kamščio, infekcijos požymių, ausies būgnelio perforacijos, skysčio sankaupų už būgnelio ar kitų patologijų. Siekiant įvertinti klausą, atliekamas klausos tyrimas - audiometrija. „Audiometrijos metu tikrinamas garsų intensyvumas ir tonas. Garso stiprumo matavimo vienetas yra decibelas (dB). Sveika žmogaus ausis gali girdėti tylius garsus, tokius kaip šnabždesiai. Tai yra apie 20 dB. Garsus garsas, pavyzdžiui, reaktyvinis variklis, yra nuo 140 iki 180 dB. Garso tono matavimo vienetas yra hercai (Hz). Žmonės girdi tonus nuo 20 iki 20 000 Hz. Audiogramą geriau suprasti padeda vaizdinė erdvė audiogramoje, kurioje išdėstyti žmogaus kalbos garsai. Jie sudaro į bananą panašią formą, iš čia kilo ir jos pavadinimas - „kalbos bananas“. Ši erdvė parodo, kiek reikia girdėti, kad būtų galima suvokti kitų žmonių kalbą.“
Remdamasis testų rezultatais, klausos priežiūros specialistas gali rekomenduoti tinkamą gydymą jūsų vaikui. Klausos praradimas, susijęs su peršalimu ar skysčiu vidurinėje ausyje, gydomas įvairiais būdais; Kartais tai yra taip paprasta, kaip laukti, kol vaikas paaugs, o vidurinės ausies skystis savaime pasišalins. Sunkesniais atvejais skysčiui pašalinti reikalinga nedidelė operacija.
Jei vaiko otoakustinės emisijos tyrimo rezultatai yra neigiami, tai dar nereiškia, jog vaiko klausa yra sutrikusi. Pakartojus tyrimą, daliai vaikų, kuriems patikros rezultatai pirmą kartą būna neigiami, antruoju bandymu gaunami teigiami rezultatai. Neigiamą atsakymą gali lemti ir klausos sutrikimas, ir tam tikros tyrimo sąlygos, pavyzdžiui, aplinkos triukšmas, maža ausies landa ar sekretas ausies landoje. Todėl tam, kad būtumėte tikri, ar kūdikio klausa yra gera, kartais gali tekti klausos patikros tyrimą pakartoti.
Įgimtas klausos sutrikimas dažniausiai būna dėl neuroepitelinių ląstelių pažeidimo. Šis sutrikimo tipas yra nepagydomas. Pacientams, kuriems diagnozuotas būtent toks klausos pažeidimo tipas, yra taikoma reabilitacija klausos aparatais, kurie gali būti skiriami kūdikiui nuo 3-6 mėn. Daugumoje atvejų klausos aparatų skyrimas yra efektyvus, tačiau jeigu sutrikimas yra sunkus arba ypač sunkus, deja klausos aparatai nėra veiksmingi ir vaikui atliekama operacija - kochlearinė implantacija. Kochlearinis implantas - tai elektroninis medicininis prietaisas, kuriuo kurtiesiems grąžinama klausa. Procesorius transformuoja aplinkos garsus į elektroninį signalą, o implanto elektrodas, operacijos metu pritvirtintas vidinės ausies sraigėje, perduoda šį signalą klausos nervui, kur toliau impulsas keliauja į smegenų žievę ir implantuotasis asmuo girdi.
Vaikas su įgimtu klausos sutrikimu ankstyvos diagnostikos ir intervencijos bei aukštųjų technologijų dėka gali turėti tokias pačias galimybes išmokti kalbėti, skaityti ir mokytis, kaip ir girdintis vaikas. Tačiau tokius vaikus auginančioms šeimoms rekomenduojama pasitelkti ir papildomus prieinamus pagalbos būdus: pavyzdžiui, lankyti klausos ir kalbos lavinimo užsiėmimus pas specialųjį pedagogą - surdopedagogą. Tokių užsiėmimų metu kūdikiai mokomi išgirsti ir kalbėti, o aktyvus tėvų dalyvavimas klausos ir kalbos lavinime lemia sėkmingus reabilitacijos rezultatus.
„Todėl, jei atsiranda nors menkiausių įtarimų, kad klausa yra sutrikusi - būtina nelaukiant kreiptis į specialistą, kuris atliktų klausos tyrimus ir patvirtintų ar paneigtų įtarimus, o esant poreikiui, paskirtų gydymą. Kuo greičiau bus nustatytas klausos sutrikimas, tuo greičiau vaikas gaus reikiamą pagalbą. Tad kilus įtarimams dėl klausos, patartina nedelsti kreiptis pagalbos į specialistus. Vaikui bus atlikti reikalingi tyrimai, nustatytas klausos nusilpimo lygis ir suteiktos rekomendacijos dėl tolimesnių veiksmų. „Pirmiausia patarčiau pasirinkti specialistą, kuriuo pasitikėsite, kuris stebės vaiko reabilitacijos procesus. Įvertinęs situaciją, specialistas sudarys reabilitacijos planą ir aptars su tėvais. Geriausią rezultatą galima pasiekti tada, kai į reabilitacijos procesą įsitraukia ne tik gydytojas bei klausos protezavimo specialistas, bet ir logopedas, surdopedagogas bei, aišku, tėvai.“
