Dantų kariesas, kitaip dar vadinamas ėduoniu, įvardijamas kaip labiausiai paplitęs susirgimas, nuo kurio kenčia daugiau nei devyniasdešimt procentų pasaulio žmonių. Dantų ėduonis yra lėtinė infekcinė liga, kurią sukelia ant danties paviršiaus prisitvirtinusios kariesogeninės bakterijos, metabolizuojančios cukrų ir gaminančios rūgštį. Supaprastinus karieso atsiradimą lemia trys pagrindiniai veiksniai - angliavandenių turintis maistas, bakterijos ir laikas. Jei išpildomos visos šios sąlygos, po kurio laiko galima pastebėti dantų spalvos pakitimus. Ilgainiui ligai progresuojant dėl burnoje esančios rūgštinės terpės pradeda irti kietieji danties audiniai - emalis, dentinas, cementas.
Pas visus žmones burnoje yra tiek „gerųjų” tiek „blogųjų” bakterijų, kurios daro tiesioginę įtaką burnos pH terpei. Sveikos burnos ertmės seilių pH - 7,4. Kuo daugiau cukraus žmogus vartoja, tuo daugiau „maisto” kariesogeninėms bakterijoms jis duoda. Dantų ėduonis atsiranda ir dėl prastos burnos higienos, dėl tam tikrų mikroelementų (pavyzdžiui, fluoro) trūkumo, dėl angliavandenių pertekliaus maiste, ir t.t. Po valgio ant dantų susidaro apnašų plėvelė, kurioje gausu bakterijų. Bakterijos savo ruožtu cukrų paverčia rūgštimis, kurios tirpdo kietuosius dantų audinius. Ilgalaikis apnašų poveikis nepraeina be pasekmių: palaipsniui vystosi dantų kariesas, kuris negrįžtamai pažeidžia dantų audinius.
Karieso atsiradimą lemia dviejų tipų veiksniai - vieni jų yra įgimti, o kiti įgyti. Nors įgimtų veiksnių negalime pakeisti, tačiau turime visas galimybes kontroliuoti įgyjamo karieso atsiradimo riziką. Mityba - kaip ir minėta prieš tai, yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką burnos ertmės sveikatai. Angliavandeniai - kadangi jų skaidymo metu mikroorganizmai išskiria ant dantų rūgštį, itin svarbi yra burnos ertmės higiena. Dėl netinkamos jos būklės, naujas apnašas ir toliau kaupiasi jau ant dantų esančių apnašų, prasideda lėtinis pūvimo procesas, karieso rizika didėja. Blogėja burnos kvapas, dantys praranda savo estetišką išvaizdą, emalio pažeidimai gilėja, aštrėja tiek dantų jautrumas ir skausmas.
Labai svarbu pastebėti tarp dantų įstrigusius maisto likučius ir išsivalyti juos tarpdančių siūlu. Pačioje dantų ėduonies pradžioje galite pastebėti balkšvas dėmeles ant emalio paviršiaus ar jo vagelėse, pats dantis nebūtinai tampa jautrus ar skausmingas. Tai pirmas dantų audinių įrimo požymis. Apie karieso vystymąsi dažniausiai išduoda nelygių kraštų ertmės, kurios aptinkamos apsilankius pas odontologą. Pirminėse karieso stadijose galima išvengti dantų plombavimo, tačiau vėliau reikia rimtesnio dantų gydymo.
Prevencija visuomet yra pats geriausias ligų gydymo metodas, ir dantų kariesas tikrai nėra išimtis. Taip pat svarbu rūpintis ir vaikų dantimis: vos tik išdygsta pirmasis dantukas, reikėtų pasirūpinti tinkama burnos higiena. Pirmuosius išdygusius dantukus dažniausiai pakanka nuvalyti virintame vandenyje pamirkytu marlės gabaliuku, o vėliau galima pereiti ir prie specialių priemonių naudojimo. Klaidinga manyti, kad pieninius dantis nėra būtina gydyti: jei atsiranda rimtų pažeidimų, tai gali pakenkti ir nuolatiniams dantims.
Vaikų dantukai atrodo tvirti ir balti, tačiau iš tiesų jie kur kas jautresni nei suaugusiųjų. Kariesas - viena dažniausių vaikystės problemų, galinti prasidėti vos išdygus pirmajam dantukui. Deja, daugelis tėvų klaidingai mano, kad pieninių dantų gydyti nebūtina, nes „jie juk vis tiek iškris“. Pieninių dantų emalis plonesnis, o seilės dar nesugeba taip efektyviai neutralizuoti rūgščių, kaip suaugusiųjų. Be to, vaikų mityba dažnai būna turtinga cukrumi - sultys, saldumynai, užkandžiai tarp valgymų sukuria idealią terpę bakterijoms daugintis.
Kodėl vaikų dantukai greičiau genda?
- Dalijimasis šaukšteliu ar čiulptuku. Bakterijos, sukeliančios kariesą, perduodamos iš suaugusiųjų burnos vaikui.
- Užmigimas su buteliuku.
- Per ankstyvas saldumynų įtraukimas į mitybą.
- Netinkamas dantų valymas.
- Per retas apsilankymas pas odontologą.
Ankstyvos karieso stadijos dažnai nesukelia skausmo, todėl tėvai jų nepastebi. Baimė - dažna priežastis, kodėl tėvai delsia. Geriausias būdas ją įveikti - paversti apsilankymus įprasta ir pozityvia patirtimi. Eikite pas odontologą profilaktiškai, kai dar nieko neskauda, kad vaikas priprastų prie aplinkos.
Ribokite saldžius gėrimus - sultis, arbatėles, limonadus. Valykite dantis du kartus per dieną.
Negydomas kariesas gali sukelti ne tik danties skausmą, bet ir infekciją, kuri išplinta į šaknį ar net žandikaulį. Tokiu atveju gali tekti šalinti dantį, o tai sutrikdo nuolatinių dantų dygimą.
Pirmasis vizitas pas odontologą turėtų būti profilaktinis, kai vaikui išdygsta pirmasis dantis (6-8 mėn.). Gydytojas patars tėvams, kaip vaikui taisyklingai prižiūrėti dantis, kad jie negestų.
Pirmiausia, negydomi dantys gali sukelti skausmą ir infekciją, kuri gali pažeisti nuolatinių dantų užuomazgas. Priešlaikinis pieninių dantų netekimas gali turėti įtakos netaisyklingam sąkandžiui. Tai dažna ortodontinių problemų priežastis. Pieninis dantis palaiko vietą nuolatiniam dančiui, tad per anksti jo netekus, naujas dantis gali išdygti kreivai. Todėl pieninius dantis gydyti būtina.
Karieso priežastys ir rizikos veiksniai
Dantų kariesas (ėduonis) yra bakterinė infekcinė liga, dėl kurios atsiranda kietųjų audinių demineralizacija - dantys praranda kalcį ir kitus mineralus, audiniai suminkštėja ir atsiranda vadinama “skylutė”. Tai dažniausiai pasitaikanti dantų problema, su kuria susiduria žmonės visame pasaulyje. Dantų kariesas gali paveikti tiek vaikus, tiek suaugusius. Tiesa, dantų kariesas vaikams, tiksliau pieninių dantų kariesas, vystosi daug sparčiau negu nuolatinių dantų kariesas.
Pagrindiniai karieso sukėlėjai ir veiksnius:
- Bakterijos. Karieso sukėlėjas yra bakterijos, kurios gyvena ant dantų ir dantenų besikaupiančiose apnašose. Kai maisto likučiai (ypač angliavandeniai) lieka ant dantų paviršiaus, bakterijos juos skaido ir išskiria rūgštis, kurios kenkia danties emaliui. Dažniausiai kariesą siejama su padidėjusiu *Streptococcus mutants* ir *Lactobacilli* bakterijų kiekiu burnoje.
- Higienos stoka. Neteisingi burnos higienos įpročiai arba jos stoka, gali lemti maisto likučių ir bakterijų kaupimąsi ant dantų ir tarpdančiuose.
- Netinkama mityba. Dažnas užkandžiavimas, nevisavertė mityba, daug greitųjų angliavandenių turinčių maisto produktų, ypač saldainių ir gėrimų su cukrumi, vartojimas gali prisidėti prie dantų karieso atsiradimo.
- Fluoro stoka. Fluoras yra mineralas, kuris stiprina dantų emalį ir slopina bakterijų veiklą.
- Genetiniai veiksniai. Dantų struktūra, cheminė sudėtis ir anatominė forma (emalio struktūra, fluoro pasiskirstymas audiniuose, netaisyklingai išsidėstę dantys, gilios vagelės ir duobelės). Seilių sudėtis, išsiskyrimo greitis, buferinis talpumas, imunologiniai ir antibakteriniai faktoriai.
- Epidemiologiniai ir demografiniai faktoriai - ėduonies paplitimas ir intensyvumas pieniniuose ir nuolatiniuose dantyse. Pradinių ir jau susiformavusių kariozinių ertmių lokalizacija.
- Netaisyklingas sąkandis.
- Bendriniai susirgimai, tiesiogiai ar netiesiogiai lemiantys burnos sveikatą, taip pat - silpnas imunitetas.
Ankstyvas vaikų kariesas, geriau žinomas kaip buteliuko kariesas - tai ant vaikų priekinių dantų atsiradę karioziniai pažeidimai. Lietuvoje ankstyvas dantų ėduonis - gana plačiai paplitusi problema. Buteliuko kariesas išsivysto, kai 1-3 m. ir vyresni vaikai vakare, prieš eidami miegoti, iš buteliuko geria pieną, pieno mišinį, sultis ar saldintą arbatą. Nakties metu seilėtekis labai sumažėja, dantys ir ant jų esančios apnašos nesuvilgomos ir nepašalinamos, tad terpė tampa palanki mikrobams daugintis. Be to, viena iš ėduonies priežasčių - vaikų seilių sudėtis: jos yra klampesnės nei suaugusiųjų, todėl prasčiau neutralizuoja rūgštis.
Buteliuko kariesas, arba ankstyvasis vaikų dantų ėduonis - tai daugybiniai pieninių dantų karioziniai pažeidimai, kartais apimantys ir ką tik išdygusius dantis. Pažeidimai prasideda nuo viršutinių priekinių dantų. Sugedę pieniniai dantys yra lėtinės infekcijos židinys vaiko organizme. Negydant pažeistų dantų vainikai nulūžta, lieka tik šaknys. Kartais vainikas lūžta nuo menkiausios traumos.
Tinkamai rūpintis kūdikių ir vaikų burnos higiena. Buteliuku vaiką reikėtų maitinti ne ilgiau nei iki 18 mėn. (kai kur pateikiama rekomendacija iš buteliuko nemaitinti jau 12 mėn. sulaukusių vaikų). Kai kurie odontologai dėl buteliuko karieso rekomenduoja vaikus žindyti ne ilgiau nei iki 2 m., vis tik ši pozicija ne visai sutampa su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pozicija. Yra daugybė moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų, kad žindymas nesukelia dantų ėduonies.
Karieso simptomai
Dantų ėduonis atpažįstamas iš tokių simptomų kaip: dantų skausmas, patamsėjusi jų spalva, emalio trupėjimas, suminkštėję dantų audiniai, jautrumas kaklelio srityje. Pirminėje stadijoje ėduonį galima pastebėti kaip balkšvą dėmelę emalio paviršiuje ar jo duobutėse. Pirmasis dantų karieso gydymo etapas - paciento ir gydytojo bendradarbiavimas, veiksnių, turinčių įtakos karieso susidarymui, nustatymas ir prevencija. Toliau atliekama atidi klinikinė apžiūra ir parenkamas tinkamiausias karieso gydymo būdas.
Dantų skausmas yra vienas iš dažniausių jau pažengusio karieso požymių. Kartais dantis būna taip stipriai sugedęs, kad siekia nervą. Jautrumas šalčiui ar karščiui. Dantų emalio pažeidimas gali padidinti jautrumą šaltiems arba karštiems maisto produktams ar gėrimams. Dantenų patinimas. Karieso pažeidimas gali sukelti uždegimą dantenose. Dantų spalvos pokyčiai. Baltos, rudos arba juodos dėmės ant dantų paviršiaus gali reikšti dantų kariesą. Nuskilęs dantis.
Karieso prevencija
Pagrindinė fluorido paskirtis - apsaugoti mūsų dantis nuo ėduonies. Šis anijonas padeda vystyti emalio struktūrą taip, kad emalis taptų atsparesnis rūgštims ir tvirtesnis (aktualu mažiems vaikams). Taip pat stiprina jau susiformavusį emalį, sumažina kenksmingų bakterijų galimybę išskirti rūgštis, slopina kalcio pasišalinimą iš dantų. Stabdoma demineralizacija, skylučių formavimasis.
Vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika:
- Valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 500 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pasta tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
Vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams:
- Valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pasta tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
Vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika:
- Valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
Vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams:
- Valyti dantis su dantų, kurioje yra 1450 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
Vaikams ir suaugusiesiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika:
- Valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
Vaikams ir suaugusiesiems su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams ir suaugusiesiems:
- Valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
Tai karieso profilaktikai skirtos medžiagos, neleidžiančios bakterijoms ir angliavandeniams patekti į dantų vageles ir įdubas.
Reguliariai lankytis pas odontologus. Rekomenduojama pas odontologą nuvykti išdygus pirmiesiems dantukams.
Sveika mityba: Sumažinkite cukraus ir krakmolo vartojimą. Subalansuota mityba, kurioje gausu vitaminų ir baltymų. Patariama valgyti pakankamai daržovių ir vaisių, taip pat rinktis mažo rūgštingumo produktus, žuvį, neriebią mėsą. Rekomenduojama vengti daug cukraus ir kitų saldiklių turinčio maisto.
Reguliarus dantų valymas: Valykite dantis mažiausiai du kartus per dieną (ryte ir vakare) su fluoro turinčia dantų pasta. Dantys turėtų būti valomi ne rečiau nei du kartus per dieną - ryte ir vakare (esant poreikiui, ir dažniau). Tinkama asmeninė burnos higiena apima ir tarpdančių, liežuvio valymą, kur taip pat kaupiasi bakterijos.
Tinkama burnos higiena apima ir tarpdančių valymą. Šaltinis: Kristina Saldūnaitė, Alina Pūrienė ir kt.
Mažiems vaikams tinka minkštas, mažos galvutės šepetėlis. Vaikams iki 6 metų rekomenduojama pasta su 1000-1450 ppm fluoro.
Tėvai turėtų rūpintis vaikų burnos higiena nuo pat pirmųjų mažylio gyvenimo metų. Taisyklingi burnos higienos ir mitybos įpročiai ateityje gali padėti išvengti rimtesnių odontologinių problemų.
Svarbu “nepražiopsoti“ pirmųjų nuolatinių krūminių dantų ir juos valyti nuo pat prasikalimo. Pilnai išdygus rekomenduojama padengti šiuos dantis silantais - specialia medžiaga, kuria užliejamos vagelės.
Dantis vaikams turi valyti tėvai. Kol mažylis neišmoksta rašyti, jo rankų judesiai yra nepakankamai koordinuoti tinkamai išsivalyti dantis. Be abejo, mažas vaikas gali pats pratintis valyti dantis šepetėliu, bet pabaigti dantų valymą turi tėvai.
Karieso gydymas
Paprastai dantų kariesą galima išgydyti. Dantų plombavimas yra, turbūt, dažniausia odontologų teikiama paslauga. Dantų plombavimas yra dantų gydymo dalis, skirta dantų funkcijai ir jų estetiniam vaizdui atstatyti, o kitaip tariant - tai ėduonies gydymas išvalant atsiradusią skylutę, užtaisant ją plomba ir taip užkertant kelią kariesui išplisti giliau.
Jei dantų ėduonis nėra įsisenėjęs, jo gydymas nesudėtingas, neskausmingas ir leidžia pasiekti ilgalaikius rezultatus. Jos metu pašalinami pažeisti audiniai, atkuriamas danties vientisumas, funkcija ir estetinė išvaizda. Danties plombavimui naudojamos medžiagos, atitinkančios natūralią jo spalvą.
Konservatyvus gydymo būdas taikomas ankstyvose ligos stadijose, reikalauja nemažų gydytojo bei paciento pastangų. Tikslas - stabilizuoti ligos progresavimą, skatinant kietųjų danties audinių remineralizaciją; išsaugoti danties paviršiaus vientisumą. Priemonės - vietiniai remineralizuojantys preparatai: fluoro tirpalai, lakai, geliai.
Radikalus gydymo metodas taikomas aktyvaus, progresuojančio karieso židinio atveju, kai konservatyvių priemonių nepakankama stabilizuoti ligai. Tikslas - pašalinti pažeistą, infekuotą, suirusį danties audinį, pritaikyti danties pulpą apsaugančias priemones bei restauruoti danties paviršių, siekiant atstatyti prarastas funkcijas bei estetiką. Paprasčiau sakant, šis terapinis gydymo būdas atliekamas, išvalant kariozinę, karieso pažeistą ertmę, o plombuojant atstatomas danties paviršius. Dažniausiai kariozinė ertmę valoma, naudojant dantų grąžtą.
Jei kariesas nėra laiku gydomas, ilgainiui gali išsivystyti įvairios burnos ertmės ligos (pavyzdžiui, pulpitas ar periodontitas). Sveika danties pulpa - tai tarsi natūralus barjeras, padedantis apsisaugoti nuo infekcijos, tačiau tuomet, jei ji pažeidžiama, vystosi pulpos uždegimas, kuris apima aplink dantį esančius audinius. Jei pulpitas nėra gydomas, tai gali lemti rimtas komplikacijas: vystosi periodontitas, kuris gali lemti dantų netekimą, pūlinių atsiradimą, ir t.t.
Jei kariesas jau yra susidaręs, svarbu jį laiku gydyti, kad būtų išvengta rimtesnių problemų, tokių kaip dantų skausmas, jautrumas ar infekcijos.
- Fluoro Terapija: Pradžioje, kai kariesas dar nėra gilus, galima naudoti fluoro terapiją.
- Danties plombavimas (terapinis gydymas): Gydytojas odontologas pašalina pažeistą danties audinį ir užpildo tuščią vietą specialia plombine medžiaga.
- Endodontinis gydymas: Jei kariesas pasiekė danties nervą, gali prireikti endodontinio gydymo (kanalų gydymo).
Ei, vaikai! Išmokite taisyklingai valytis dantis su pieniniu dantuku ir pradžiuginkite dantukų fėją!
Glaudus bendradarbiavimas tarp gydytojo odontologo ir paciento yra būtinas norint užkirsti kelią karieso sukeltoms pasekmėms. Apklausos metu išaiškėja dėl ko atsirado dantų kariesas/dantų ėduonis ir kokie yra nusiskundimai. Skausmo pobūdis ir trukmė, jį iššaukiantys dirgikliai nusako specifinę karieso stadiją, tampa aišku ar dantis yra smarkiai pažeistas karieso ar ne. Gydymo plano sudarymo metu atsižvelgiama į šiuos veiksnius - burnos ertmės higienos būklė; dantenų ligos; karieso paveikto paviršiaus dydis ir lokalizacija; esamų restauracijų kokybė; sąkandžio tipas; paciento finansai ir pageidavimai; odontologinio gydymo poreikis.
