Motinystė gyvūnų pasaulyje yra ne mažesnis stebuklas nei žmonių. Įvairių rūšių gyvūnų nėštumo trukmė, gimdymų eiga ir palikuonių auginimas kelia didelį susidomėjimą. Šie faktai atskleidžia nuostabius gamtos procesus.
Nėštumo trukmė ir gimdymo ypatumai
Nors žmogaus nėštumas trunka apie 9 mėnesius, gyvūnų pasaulyje šis laikotarpis gali labai skirtis. Pavyzdžiui, dramblių patelės nėštumas trunka net 22 mėnesius, o jos pagimdo 90 kilogramų sveriantį drambliuką. Tuo tarpu poliarinių meškų motinos nėštumo metu priauga apie 180 kilogramų - jei motina nepadvigubins savo svorio, jos kūnas gali absorbuoti vaisių.
Reprodukcijos procesas šunims, palyginti su žmonėmis, vyksta kitaip. Nėštumas šuniui trunka apie 2 mėnesius, konkrečiai apie 58-63 dienas. Nėštumo eiga gali būti besimptomė, kol nepradeda didėti apatinė pilvo dalis. Pirmoji nėštumo savaitė yra apvaisinimas, o trečią savaitę embrionai susikaupia gimdoje ir pradeda gaminti placentą. Ketvirtą savaitę embrionai pradeda augti ir primena mažus šunis. Kalės nėštumas tampa pastebimas penktą savaitę, kai padidėja pilvo apimtis. Šešta ir septinta savaitės yra intensyvaus mažylių vystymosi metas - susidaro kailis ir formuojasi griaučių sistema. Patelė pradeda ruoštis šuniukų gimdymui, patirdama fizinius ir emocinius pokyčius. Ankstyvieji elgesio pokyčiai gali reikštis ramesniu ir mažiau aktyviu elgesiu. Pilvo didėjimas pastebimas po kelių savaičių. Vidutiniškai šuns nėštumas trunka nuo 58 iki 68 dienų, dažniausiai apie 63 dienas.
Katės nėštumas trunka apie 65 dienas, tačiau gali svyruoti nuo 60 iki 70 dienų. Poravimosi aktas stimuliuoja ir skatina ovuliaciją, kuri dažniausiai įvyksta per 24-36 valandas po poravimosi. Vidutinis kiaušialąsčių kiekis svyruoja nuo 3 iki 5. Apvaisinimas įvyksta, kai spermatozoidai susilieja su kiaušialąstėmis. Besivystantys embrionai palaipsniui slenka gimdos link ir prisitvirtina prie gimdos sienelės. Apie 20-os nėštumo dienos susiformuoja placenta, o stuburas pradeda vystytis. Apie 21-ą dieną pradeda vystytis kraujotakos sistema, atskiriama galva ir uodega. 23-ią dieną embriono dydis yra apie 1 cm, susiformuoja virškinimo traktas, burna, smegenėliai, ausų ir akių vietos. 25-ą dieną pradeda augti priekinės letenos. 26-ą dieną embriono dydis jau apie 2 cm, formuojasi užpakalinės kojos, smegenų kamienas ir smegenys. 27-ą dieną akys jau turi spalvą, priekinės letenos turi vidinį skeletą, susiformavo vidiniai organai. 3 savaitės nėštumo metu matomi nėštumo požymiai: rožiniai ir padidėję speneliai, suretėjęs kailis aplink juos. Gali atsirasti pykinimas ir vėmimas. 4 savaitės nėštumo metu skeletas yra susiformavęs iš kremzlės, galima pastebėti ausų skyles, gomurį ir liežuvį. 5 savaitės nėštumo metu nervų sistema ir smegenys yra labiau išsivystę. Pasibaigus embrioniniam periodui, prasideda vaisiaus raidos periodas. Skeletas sudarytas iš 247 kaulų ir pradeda kietėti. Vaisiaus dydis jau 4 cm ilgio ir 2 cm pločio. 6 savaitės nėštumo metu veterinaras ar patyręs veisėjas gali suskaičiuoti žirnių dydžio vaisius. 8 savaitės nėštumo metu aktyviai vystosi nervai, raumenys, kačiukai spardo savo brolius ir seseris. Jie dar neturi kailio, bet jau yra nagai, o akys turi rainelę. Katė pastebimai didesnė. 9 savaitės nėštumo metu gimda užsipildo skysčiu ir apčiuopiant sunku nustatyti vaisių skaičių. 10 savaitės nėštumo metu oda tampa storesnė, ausys didesnės ir ilgėja uodega. Motina pradeda pasirengimą kačiukų šėrimui. 11 savaitės nėštumo metu atsiranda šilkinis kailis ir pigmentacija, katė ieško vietos gimdymui. Nuo 12 savaitės vaisiai pradeda praktikuoti higieninius įpročius. Motina išgeria 0.5-1 litrą vandens per dieną, kad išskalautų vaisiaus skysčius. 13 savaitės nėštumo metu katei gali būti sunku judėti, todėl rekomenduojama padėti jai nusiprausti ir paruošti „lizdą“. Kasdien iki gimdymo matuojama katės rektalinė temperatūra. Katės krūtinės atrodo pripildytos ir gali gaminti pieną. Katės elgesys keičiasi, ji susijaudinusi nuolat seka paskui šeimininką. 12-24 valandas iki gimdymo pradžios temperatūra gali nukristi nuo 38.5 iki 37.5 laipsnių, gali būti išskyrimų, nes kūnas ruošiasi gimdymui.
Įdomūs faktai apie motinystę gyvūnų pasaulyje
- Didžiausią kūdikį žemėje pagimdo mama dramblys. Po 22 nėštumo mėnesių ji pagimdo aklą, 90 kilogramų drambliuką.
- Motina orangutangė niekada nenuleidžia savo kūdikių ir žindo juos 6 ar 7 metus, tai yra ilgiausia žindyvė žemėje.
- Jauniausia mama užfiksuota istorijoje yra Lina Medina. Ji buvo vos 5 metų ir 7 mėnesių, kai 1939 m. Peru Cezario pjūvio pagalba pagimdė 2,9 kilogramų berniuką.
- Seniausia gimdyvė yra Rajo Devi Lohan iš Indijos. Jai buvo 70 metų, kai 2008 ji pagimdė kūdikį po pagalbinio apvaisinimo.
- Trumpiausias laikotarpis tarp dviejų gimdymų yra 208 dienos arba 6,5 mėnesiai. Jayne Bleackley pagimdė sūnų 1999 m. rugsėjo 3 d., o dukrą - 2000 m. kovo 30 d.
- Daugiausia vaikų turinti mama yra ponia Feodora Vassilyev iš Rusijos. Ji pagimdė 69 vaikus nuo 1725 iki 1765 metų.
- Motina, kuri pagimdė sunkiausią kūdikį, buvo Carmelina Fedele iš Italijos. 1955 m. ji pagimdė naujagimį, kuris svėrė 10 kilogramų.
- Nors mamos žiurkėnai atrodo kaip mieli ir pūkuoti gyvūnėliai, jos gali suvalgyti savo kūdikius, jei jaučia grėsmę, jei kūdikiai yra per dideli ar ligoti arba jei po gimdymo joms reikia papildomų maistinių medžiagų.
- Nėštumo metu motinos ir vaikai keičiasi ląstelėmis per savo ryšį su placenta. Šios ląstelės gali išlikti motinos kūne ilgus metus.
Gyvūnų gyvenimo trukmė
Vidutinė kai kurių gyvūnų gyvenimo trukmė yra tik vidutinis parametras, todėl realybėje neretai pasitaiko išimčių. Gamtoje senų gyvūnų nebūna, vyksta natūrali atranka. Tik nelaisvėje gyvūnas gali išgyventi ilgiau ir pasiekti ilgaamžiškumo rekordus. Žmogaus vidutinė gyvenimo trukmė yra 70-80 metų, o gyvūnų gyvenimo trukmė svyruoja labai plačiai.
