Pakilus kūno temperatūrai, tėvai skuba ją mažinti, nes galvoja, kad taip bus geriau jų vaikui. Tačiau tai viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų. Karščiavimas nėra liga, o iš tikrųjų yra fiziologinis mechanizmas, turintis teigiamą poveikį, kovojant su infekcija. Karščiavimas stabdo bakterijų ir virusų augimą bei dauginimąsi, padidina neutrofilų gamybą ir T-limfocitų proliferaciją, padeda organizmo ūminės fazės reakcijai.
Kokia temperatūra yra normali?
Normali temperatūra naujagimiui ir kūdikiui yra 36,4-37,3 laipsniai. Tačiau svarbu žinoti, kad pačioje pradžioje, kai tik naujagimis gimsta, jo termoreguliacija (gebėjimas pačiam reguliuoti savo kūno temperatūrą) nėra pakankama. Todėl jo kūno temperatūra gali kisti labai greitai, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Vėliau, kai termoreguliacija pasidaro tvaresnė ir stabilesnė, aplinkos temperatūra turi mažiau įtakos.
Normali organizmo temperatūra matuojant tiesiojoje žarnoje yra 36 -37°C. SVARBU: naujagimių, kūdikių termoreguliacinis mechanizmas dar neveikia taip, kaip suaugusių, juos gerokai labiau veikia aplinkos temperatūra. Jei kūdikio temperatūra yra šiek tiek pakilusi (~37.5°C), greičiausiai vaikas yra perrengtas ar per šiltai apklotas. Jei kūdikis niurzga, riečiasi į gemalo pozą, jam gali būti per šalta.
Normali vaiko kūno temperatūra matuojant pažastyje yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje iki 37,4°C. Karščiavimas - tai kūno temperatūra >38°C. Sergant ūmia infekcine liga karščiavimas yra natūrali ir reikalinga organizmo reakcija į ligos sukelėją, padedanti pasigaminti reikalingoms medžiagoms sukelėją pašalinti. Aukštas karščiavimas nebūtinai reiškia, kad vaikas serga sunkia liga. Karščiavimas dažniausių vaikų infekcinių ligų atveju nėra žalingas, o padeda kovoti su infekcija, tad jį pravartu mažinti tik tada, kai vaikas dėl to jaučiasi blogai.
„Šuoliuojanti“ temperatūra: Vaikų kūno temperatūra nebūna visada vienoda. Jei mažylis sveikas, jo temperatūra gali keistis nuo 36,6 iki 37 laipsnių. Tačiau kai kuriems labai judriems vaikučiams po audringų švenčių, aktyvių žaidimų kieme vasarą ji gali pakilti ir iki 38 laipsnių. Termometro stulpelis gali šoktelėti į viršų vaikui susijaudinus, per karštai jį prirengus, sočiai pamaitinus, kai jis ilgai pabūna saulėje ar pernelyg šiltoje patalpoje. Todėl vaiką nuraminkite, jei jis perkaitęs, perrenkite, duokite atsigerti drungno vandens ir po kurio laiko vėl pamatuokite temperatūrą. Nesvarbu, dėl ko ji pakilo, bet 37,5 ir daugiau laipsnių jau nėra gerai. Ją reikia stebėti, dar geriau užsirašyti.
Normali kūno temperatūra skiriasi priklausomai nuo amžiaus, paros laiko, aktyvumo lygio ir kitų veiksnių. Įprasta temperatūra kasdien kinta: žemiausia - ryte ir vėlyvą popietę, ankstyvą vakarą. Kūdikiai ir maži vaikai paprastai turi aukštesnę temperatūrą nei vyresni vaikai ir suaugusieji. Tai susiję su didesniu paviršiaus ploto ir kūno svorio santykiu bei didesniu kūdikių ir mažų vaikų medžiagų apykaitos greičiu. Dėl įprastų kūno temperatūros pokyčių nėra vienos vertės, kuri būtų apibrėžiama kaip karščiavimas. Paprastai karščiavimas reiškia aukštesnę nei 38 °C temperatūrą.
Kokia temperatūra yra normali? Normali temperatūra naujagimiui ir kūdikiui yra 36,4-37,3 laipsnių. Tačiau svarbu žinoti, kad pačioje pradžioje, kai tik naujagimis gimsta, jo termoreguliacija (gebėjimas pačiam reguliuoti savo kūno temperatūrą) nėra pakankama. Todėl jo kūno temperatūra gali kisti labai greitai, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Vėliau, kai termoreguliacija pasidaro tvaresnė ir stabilesnė, aplinkos temperatūra turi mažiau įtakos.
Kada matuoti temperatūrą?
„Mažyliams temperatūros matuoti kasdien nereikia dėl kelių dalykų. Visų pirma - ne visada termometrai rodo tikslią temperatūrą ir kartais be reikalo gąsdina mamas. Kitas dalykas - neretai mamos matuoja temperatūrą išangėje, tad to daryti be reikalo ir itin dažnai taip pat nerekomenduojama. Temperatūrą matuoti reikia tik tada, jeigu yra aiškūs ženklai, kad vaikas negaluoja: pasidaro vangesnis, atsisako žįsti, tampa labai irzlus arba atsiranda infekcijos požymių (sloga, kosulys ir pan.). Arba jei tiesiog mama priglaudusi vaikelį pajunta, kad jis yra šiltesnis nei įprastai,“ - pasakoja Elena L. Bukauskienė.
Temperatūrą geriausia matuoti visada tuo pačiu termometru - ryte vos prabudus ir vakare apie 18 ar 19 val. Jei vaikas serga, dar dažniau - tris, keturis kartus per dieną tomis pačiomis valandomis. Užsirašykite dienas, valandas ir termometro parodymus. Kintanti temperatūra pagelbės gydytojui nustatant tikslią vaiko ligos priežastį.
Vyresniam vaikučiui temperatūrą matuokite pažastyje. Kūdikiams mamos matuoja karštį įkišusios termometro galiuką į užpakaliuką ar burnytę. Bet tai labai pavojingas būdas, mat mažylis gali netikėtai suspurdėti, įtempti raumenukus. Todėl mažyliams temperatūrą matuokite kirkšnyje.
Temperatūros matavimo vieta: Temperatūrą galima matuoti tiesiojoje žarnoje, po liežuviu, pažastyje ir infraraudonųjų spindulių termometru ausyje. Tiksliausiais laikomi matavimai tiesiojoje žarnoje ir vidinėje ausyje, nes taip matuojant aplinkos įtaka yra mažiausia.
Temperatūros matavimas tiesiosios žarnos atsilieka nuo šerdinės kūno temperatūros pokyčių. Temperatūros matavimas tiesiosios žarnos paprastai atliekamas kūdikiams ir mažiems vaikams. Dauguma tyrimų, nustačiusių sunkių infekcijų riziką karščiuojantiems kūdikiams ir mažiems vaikams, buvo atlikti matuojant temperatūrą tiesiosios žarnos. Temperatūra burnos ertmėje yra matuojama vaikams, kurie gali bendradarbiauti, atliekant matavimą. Burnos temperatūra įprastai yra 0,6 °C žemesnė nei tiesiosios žarnos temperatūra dėl kvėpavimo per burną, į tai ypač svarbu atsižvelgti, jei yra tachipnėja. Temperatūra pažastyje yra 0,8 °C žemesnė nei tiesiosios žarnos temperatūra. Infraraudonųjų spindulių termometrų rodmenys yra artimi kūno šerdinei temperatūrai, tačiau matavimai gali skirtis, priklausomai nuo prietaiso. Atskyrų tyrimų duomenys, lyginantys infraraudonųjų spindulių termometrų ir tiesiosios žarnos temperatūrą, žymiai skyrėsi. Infraraudonųjų spindulių kontaktiniai ir nekontaktiniai kaktos termometrai matuoja temporalinių arterijų išskyriama šilumos kiekį.
Kas dažniausiai sukelia karščiavimą mažyliams?
Dažniausiai naujagimiams ir kūdikiams iki 3 mėnesių temperatūra pakyla dėl virusinių, rečiau - bakterinių infekcijų (pavyzdžiui, tridienės karštinės, bronchiolito, enterovirusinės infekcijos, otito), kiek rečiau - dėl dantų dygimo (nes gana retai iki 3 mėnesių išdygsta pirmas dantis, tačiau būna visaip).
Temperatūrą dažniausiai sukelia virusai, bakterijos, alerginės kilmės uždegiminiai procesai, kraujo išsiliejimas į audinius (po operacijos, traumos, lūžus kaulams), centrinės nervų sistemos ligos. Tačiau pakilus temperatūrai vaikučio imuninė sistema dirba daug efektyviau, o ligos sukėlėjai sunkiai pakenčia tokį karštą klimatą ir žūva. Vadinasi, neverta skubėti mažinti karščio, vos jam pakilus. Dažnai pakilusi temperatūra yra paprasčiausio peršalimo požymis. Temperatūra pakyla, kai mažyliui prasideda ausų, plaučių ar šlapimo pūslės uždegimas. Egzistuoja ir daugybė virusinės kilmės ligų (neretai net nežinia, kaip jie vadinasi), dėl kurių temperatūra pašoka net iki 39 laipsnių. Tačiau po kelių dienų ji pamažėja ir vaikutį išberia.
Vaiko temperatūra gali nukristi žemiau ribos arba tuomet, kai yra ne visiškai adekvati termoreguliacija, arba jeigu vaikas ilgą laiką yra per šaltoje aplinkoje. Tokiu atveju vaiką reikia šildyti po truputį, tiek iš išorės (apklojant, einant prie šilumos šaltinio), tiek iš vidaus (šiltais skysčiais).
Gretutinėmis ligomis nesergantiems ir vyresniems nei 3 mėn. kūdikiams ir vaikams, kurių rektalinė temperatūra mažesnė nei 38,9 laipsniai C, rutiniškai mušti temperatūros vaistais nėra būtina. Aukštesnė kūno temperatūra reikalinga tam, kad imuninė sistema galėtų susidoroti su infekcija. Visgi, karščiavimas gali sekinti, mažasis pacientas gali jaustis irzlus, pavargęs, todėl vertėtų pasirūpinti, kad sergantysis galėtų ilsėtis tiek, kiek nori.
Tėvai dažnai kaltina dantų dygimą ir klaidingai galvoja, kad tai febrilios temperatūros priežastis, vis tik dantų dygimas karščiavimo nesukelia.
Karščiavimas - vienas pagrindinių požymių, signalizuojančių, jog organizmas kovoja su infekcija. Turbūt nėra žmogaus, kuris nebūtų susidūręs su padidėjusia kūno temperatūra, ir įprastai dėl šio simptomo neverta per daug nerimauti. Visgi tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai karščiavimas pasireiškia mažam vaikui arba gretutinių ligų turinčiam asmeniui, ši būklė gali būti pavojinga.
Ką daryti, jei mažyliui pakilo temperatūra?
Pirmiausia - nepanikuoti. Jei temperatūra yra pakilusi virš 38 laipsnių naujagimiui arba virš 38,5 laipsnių kūdikiui - reikėtų duoti vaistų nuo karščiavimo (paracetamolio žvakutę) ir kuo daugiau skysčių (dažnai siūlyti mamos pieno ar mišinuko). Jeigu vaikas negauna pakankamai skysčių, jo temperatūra, tikėtina, kris žymiai sunkiau, ilgiau ir greičiau vėl pakils.
Jeigu vaiko galūnės šaltos, reikėtų jį sušildyti, o kai jos sušils - reikėtų nukloti, nurengti ir leisti vaikui atvėsti tokiu būdu. Deja, bet vis dar yra gajus mitas, kad karščiuojantį vaiką reikia prikloti penkiomis antklodėmis, tačiau taip vaikui temperatūra kris tik dar sunkiau.
Jei temperatūra labai sunkiai krenta arba nenukrenta per 1-2 valandas, tai gali būti dėl kelių priežasčių: Per maža vaisto dozė - reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaisto dozę reikia skaičiuoti pagal kūno svorį, o ne vaiko amžių, nes vaikų svoris tame pačiame amžiuje gali skirtis. Vaikas netekęs per daug skysčių ir per mažai jų gauna. Reikia papildomo vėsinimo iš aplinkos - nuklokite, nurenkite rūbus, dėkite vėsius kompresus ant kaktos, pilvo, kirkšnių.
„Vaiko temperatūra dažniausiai pakyla kaip atsakas į uždegiminį procesą. Labai skatinu mamas ir tėčius nebijoti temperatūros ir suprasti, kad, na, ji yra ne veltui. Tik pakilus kūno temperatūrai aktyvuojasi tam tikros mūsų imuninės sistemos veikliosios medžiagos, kurios labai svarbios efektyviai kovai su infekcija. Todėl temperatūrą rekomenduojama mažinti nuo 38 laipsnių naujagimiams ir nuo 38,5 laipsnių kūdikiams. Žinoma, būna ir taip, kad vaikas esant 37,8 laipsnių jau jaučiasi itin blogai, gulinėja ir dejuoja - tokiu atveju vaistų galima duoti ir nesulaukus rekomenduojamos temperatūros“, - pataria gydytoja.
Kiti būdai: Pakilus temperatūrai vaikams reikia duoti kuo daugiau gerti, migdyti lengvais medvilniniais marškinėliais, per šiltai neapkloti, dieną neprirengti, dažnai vėdinti patalpas, kuriose yra ligonis. Ypač gerai drungno vandens įtrynimai.
Karščiavimo malšinimas: Rekomenduojama mažinti kūno temperatūrą, jei ji viršija 38,5 °C, arba jei vaikas jaučiasi prastai, jaučia skausmą ar diskomfortą dėl karščiavimo.
Vaistai nuo karščiavimo
Naujagimiams ir kūdikiams rekomenduojama temperatūrą mažinti paracetamoliu, jo Lietuvoje galima įsigyti žvakutėmis (jos būna įvairaus stiprumo) ir sirupo pavidalu (sirupas nerekomenduojamas iki 3-4 mėnesių dėl springimo rizikos). Ibuprofenas rekomenduojamas nuo 3 mėnesių amžiaus, jo Lietuvoje galima įsigyti sirupo pavidalu (žvakučių Lietuvoje registruotų nėra). Abu vaistai gali būti duodami kas 6-8 valandas esant reikalui.
a. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo: Vienkartinė dozė - 7-10 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti ne anksčiau kaip po 4 valandų. Didžiausia paros dozė - 40 mg/kg (iki 4 dozių per parą). Netinka vaikams iki 6 mėnesių arba sveriantiems mažiau nei 5 kg - prieš vartojimą būtina gydytojo konsultacija.
b. Kitas karščiavimą mažinantis preparatas: Vienkartinė dozė - 10-15 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti kas 4 valandas. Kūdikiams iki 3 mėn. didžiausia paros dozė - 60 mg/kg, vyresniems - iki 80 mg/kg per parą. Netinka kūdikiams iki 3 mėnesių - prieš vartojimą būtina gydytojo apžiūra.
c. Jei 2 valandos po vieno vaisto pakankamos dozės temp. nekrenta/vaikas jaučiasi blogai - skirti kitą vaistą.
d. Vaistą išvėmus iškart (iki 15 min.) vaisto dozę galima kartoti, tačiau rekomenduotina skirti kitą vaistą. Išvėmus po 15 - 60 min., dozės nekartoti, po 2 valandų skirti kito vaisto dozę. Visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju.
Kada reikėtų skubiai vykti pasirodyti gydytojui?
Vaikas pasidaro vangus ir sunkiai pažadinamas - ypač jei taip yra, kai jau temperatūra nukritusi.
Atsiranda paspaudus neblykštantis bėrimas.
Vaikas pradeda daug ir dažnai vemti ir/ar daug ir dažnai viduriuoti.
Prasideda traukuliai.
Davus adekvatų vaistų kiekį ir kelis skirtingus vaistus (t.y. ir ibuprofeną, ir paracetamolį) ir jei vaikas pakankamai geria skysčių, tačiau temperatūra nekrenta.
Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas >38°C ir:
- Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn.
- Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti,);
- Neblykštantis bėrimas - galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti bėrimą paspaudus su permatomos stiklinės dugnu.
Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei:
- Tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą;
- Būklė negerėja 2 paros po konsultacijos/vizito skubios pagalbos skyriuje;
- Yra skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų.
Kūdikiams iki 6 mėn. - Vaikams nuo 6 mėn. R. Maciulevičienė dar kartą primena: „Viskas priklauso nuo to, kokia yra kita simptomatika. Pats karščiavimas nėra gyvybei pavojinga būklė. „Jei jūsų temperatūra šiek tiek pakilusi, bet dar nepasiekusi išvardintų ribų, galime padėti savo imuninei sistemai natūraliais būdais“, - tikina A. Jeigu pradėjote karščiuoti, vienas iš patarimų - pagulėti karštoje vonioje. „Reikia žinoti, kada tai daryti. Tuo metu, kai yra šaltkrėtis, kai temperatūra kyla, įlindus į karštą vonią išsiplečia periferinės kraujagyslės, žmogus sušyla ir tada lengviau atiduoda šilumą, galų gale - šiltas vanduo turi raumenis atpalaiduojantį, skausmą mažinantį poveikį. Miegodami šiltai apsirengę išprakaituosite visas blogybes, o tai visuomet padeda.
„Tai ypač pavojinga vaikams iki 3 metų, kuriuos bobutės užkloja dešimčia antklodžių. Jiems gali išsivystyti traukuliai, nes jie paprasčiausiai perkaista. Geriau uždėti šaltą šlapią rankšluostį ant galvos, nes mažas vaikas 40-60 proc. šilumos atiduoda per galvą, intensyviausia kraujotaka yra galvoje. Vanduo yra puikus šilumos laidininkas, uždėjus vėsų rankšluostuką jis tiesiog atima tą temperatūrą. Dar vienas galimas patarimas - aštrus maistas. „Dar vienas patarimas primygtinis - nerūkykite, bent tuo metu. Rūkymas dar labiau kelia žmogaus temperatūrą, o jūs to tikrai nenorite“, - įsitikinęs A. Pakilus temperatūrai atminkite, jog tai - ne liga, su kuria reikia kovoti. Temperatūra rodo, kad jūsų organizmas intensyviai kovoja su užklupusiais virusais, tad netrukdykite ir leiskite jam dirbti.
Tėvams svarbu įsidėmėti, kad visi karščiuojantys kūdikiai iki 3 mėn. amžiaus turėtų būti apžiūrėti gydytojo, prieš nusprendžiant mažinti jų temperatūrą vaistais. Taip pat gydytojo apžiūra naudinga ir visiems kūdikiams iki 6 mėn. Tiek vaikai, tiek suaugę pacientai karščiuodami gali jausti kūno, raumenų skausmus, vaikai gali atsisakyti gerti - tokiais atvejais galima mažinti kūno temperatūrą vaistais siekiant pagerinti ligonio savijautą, net jeigu ji nėra labai aukšta“, - atkreipia dėmesį O. „Vaistai nuo temperatūros yra saugūs, jeigu jie vartojami tinkamai, laikantis gydytojo ar vaistininko suteiktų ar informaciniame lapelyje nurodytų rekomendacijų.
Vaikui temperatūra be simptomų: Jeigu vaikui temperatūra be simptomų (iki 38,5°C) ir jis jaučiasi gerai, temperatūros paprastai mažinti nereikia. Tačiau jei vaikas net su žemesne temperatūra jaučiasi blogai, malšinti karščiavimą vaistais galima ir ankščiau. Nėra aiškios ligos priežasties.
Gydymas namuose | Rekomendacijos:
- Gerti Pakankamai Skysčių: Reguliariai girdyti vaiką vandeniu arba maitinti krūtimi žindančius. Būtina sugirdyti dienos skysčių normą ir papildomą apskaičiuotą skysčių kiekį esant skysčių trūkumui. Tinkamam karščiavimo valdymui BŪTINAS pakankamas skysčių kiekis organizme.
- Nepakrauti Skrandžio: Vaikui atsisakant valgyti - duoti saldintų skysčių. Dažnai bet mažais kiekiais, kad nedirgintų virškinamojo trakto. Visus skysčius duoti po nedaug, bet dažnai (2-5 ml kas kelias minutes), o jei nėra virškinamojo trakto simptomų - tiesiog neperkrauti vaiko skrandžio.
- Stebėti Vaiką (Ir Naktį):
- Dėl skysčių trūkumo - lūpos ir liežuvis nesausi, šlapinasi gausiai, skaidriai.
- Dėl bėrimo - atpažinti neblykštantį bėrimą.
- Bendrą būklę - vangumas net temperatūrai nukritus, blogėjanti būklė → reikalinga rekonsultacija.
- Malšinti Karščiavimą: Rekomenduojama mažinti kūno temperatūrą, jei ji viršija 38,5 °C, arba jei vaikas jaučiasi prastai, jaučia skausmą ar diskomfortą dėl karščiavimo.
- Leisti Vaikui Ilsėtis: Leisti vaikui daug ilsėtis, apsirengti ar užsikloti pagal norą: jei šalta - daugiau, jei jaučia karštį - mažiau.
- Pakartotinė Konsultacija: Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei:
Kaip patikrinti vaiko temperatūrą | @DrEzgiOzcan NHS #šortai
