Mažylio susilaukę tėveliai, ypač, jei tai pirmasis vaikas šeimoje, su šiokiu tokiu nerimu laukia jo pirmųjų maudynių. Jiems kyla begalė klausimų, pradedant kaip laikyti kūdikį maudant, kad neišslystų iš rankų, kokia turi būti vandens temperatūra, baigiant kaip dažnai tai daryti ir kokias higienos priemones naudoti.
Kada ir kaip dažnai maudyti naujagimį?
Pasaulio sveikatos organizacija siūlo naujagimį pirmą kartą maudyti ne vėliau nei praėjus parai nuo gimimo, nes per tą laiką susibalansuoja naujagimio kūno temperatūra, odos drėgnumas. Tačiau, jeigu kūdikio virkštelė dar nenukritusi, verčiau rinktis apšluostymą, taip sumažinant infekcijos patekimo į žaizdelę riziką. Naujagimiai nėra itin aktyvūs ir stipriai neišsipurvina, todėl jų maudyti kasdien nebūtina. Pakanka tai daryti 2-3 kartus per savaitę, o kitomis dienomis nuvalyti jautriausias vietas drėgnu šiltu rankšluosčiu ar vatos diskeliu. Vis dėlto, jei kūdikis mėgsta vandenį ir maudynės padeda jam nusiraminti prieš miegą, šis ritualas gali tapti kasdieniu įpročiu. Kai kuriuos kūdikius maudynės vonelėje stimuliuoja ir jie tampa aktyvūs, todėl jiems po to sunkiau užmigti. Tokiu atveju patartina kūdikį maudyti ryte arba po popiečio miego. Kai kurie tėvai pamaitina kūdikį prieš maudynes, tačiau svarbu atsiminti, kad alkani kūdikiai retai būna atsipalaidavę. Maudymo metu kūdikis yra laikomas ir vartomas, todėl dėl jaudulio ir aktyvumo pilnas kūdikio skrandis gali „sukilti“ ir maudydamas mažylis gali atpilti šiek tiek pieno. Tai nieko blogo. Kūdikius, kuriems patinka maudynės, galima maudyti dažnai, tačiau visiškai galima keletą dienų praleisti ir nemaudyti. O tų kūdikių, kurie visai nemėgsta būti maudomi, nereikia maudyti per dažnai. Tokiu atveju retkarčiais vis pabandykite.
Pirmoji naujagimio maudynė
Pirmosios kūdikio maudynės - daug jaudulio tėveliams keliantis dalykas. Grįžus namo iš ligoninės vakare Jūsų laukia pirmosios kūdikio maudynės, tad reikėtų pasiruošti šitam ritualui. Visgi, jeigu išrašymo dieną buvo darytas skiepas, maudyti geriau kitą dieną. Kūdikio maudynės leidžia palaikyti švarią ir gaivią mažylio odą, padeda vystytis raumenų tonusui ir gerina kraujotaką. Lepinti mažylį vonelėmis galima kad ir kiekvieną dieną, tačiau prausti su muilu rekomenduojama tik 1-2 kartus per savaitę. Per dažnas prausiklių naudojimas sausina odelę. Kai kurie tėvai rekomenduoja pirmus kartus maudyti su vystyklu, nes mažylis jaučiasi saugiau ir negali savęs išgąsdinti savo judesiais. Kai kūdikis jau vandenyje, laisva ranka pilkite ant vystyklo vandenį ir po truputį prauskite vaikutį atidengdami vystyklą. Ąsotis reikalingas mažylio apuprausimui švariu vandeniu. Nenaudokite jokių kempinių, nes kūdikio odelė yra labai plona ir švelni. Jei kūdikio virkštelė dar nenukritusi, rinkitės „sausesnį“ maudynių metodą - apšluostymą. Anksčiau buvo laikomasi nuomonės, kad kūdikį reikia maudyti kas vieną-dvi dienas.
Svarbiausios priemonės kūdikio maudymui
Kūdikio maudynių metu svarbu pasirūpinti tinkama vandens temperatūra bei sukurti jaukią aplinką. Remiantis ekspertų rekomendacijomis, kūdikiui maudytis geriausia yra vandenyje, kurio temperatūra nesiekia daugiau kaip 37°C, nes per karštas vanduo gali sukelti diskomfortą ir net nudegimus kūdikio jautriai odai. Vandens temperatūra turėtų būti apie 36-37°C, artima kūdikio kūno temperatūrai. Ji gali būti patikrinta specialiu vonios termometru arba riešo vidine dalimi - vanduo turėtų būti maloniai šiltas, bet ne karštas. Kambario temperatūra turi būti apie 24-26°C, kad kūdikis neperšaltų, kai bus ištrauktas iš vandens. Prieš maudynes svarbu pasiruošti visas reikalingas priemones, kad vėliau nereikėtų palikti kūdikio be priežiūros. Patogiausia ir saugiausia kūdikį maudyti specialioje stabilioje vonelėje, plastikinėje ar metalinėje, padėtoje ant tvirto pagrindo - ant lentos, uždėtos ant didelės vonios, stalo arba vystymo stalo. Kai kurie šių stalų modeliai yra komplektuojami kartu su vonele ir nesunkiai transformuojami maudymui. Galima įsigyti specialų stovą vonelei. Praverčia ir specialūs gultukai vonelei, ratai, kurie laiko galvytę, išmokus sėdėti - maudynių kėdutės. Taip pat reikalingas didelis minkštas rankšluostis, geriausia su kapišonu. Vandens kiekis vonelėje: vieni rekomenduoja pilti ne daugiau kaip 10 cm ir jį reguliariai apipilti šiltu vandeniu, taip neleidžiant kūdikiui sušalti. Kiti rekomenduoja pilti vandens tiek, kad jis siektų kūdikio petukus (apsemtas vandens, kūdikis nešąlą). Vandens temperatūra kūdikiui yra 32-37°C. Reikia išbandyti skirtingą, nes šilumos pojūtis yra individualus, vieni kūdikiai jaučia komfortą, kai vanduo vėsesnis, kiti kai gerokai šiltesnis. Nepatyrusiems tėvams reikalingas vandens termometras, su juo matuoti vandens temperatūrą yra saugiausia. Ilgainiui, kai maudymasis tampa įprasta kasdienybės dalimi, galima pasikliauti rankos riešu ar alkūne. Vanduo turi atrodyti maloniai šiltas. Į vonelę geriausia pilti vandens iki pusės jos gylio. Pirmiausia į vandenį kyštelėti kūdikio kojytes, o po to palaipsniui panardinti, kad pusė kūnelio būtų po vandeniu.
Higienos priemonės ir odos priežiūra
Kūdikio maudynėms reikalingas specialus vaikiškas muilas ar kūno prausiklis vaikams. Šios higienos priemonės tausoja jautrią mažylių odą, nepažeidžia apsauginio jos sluoksnio, nedirgina, nes paprastai būna patikrintos dermatologų, sudėtyje neturi dažančių medžiagų, kvapiklių, putojimą sukeliančių medžiagų. Prieš pirkdami atidžiai perskaitykite, kokio amžiaus kūdikiams jie skirti. Jeigu vaikučio oda sausa, dirgli, išbandykite aliejinį prausiklį. Prausiklius naudokite saikingai, užtenka kelių lašų. Plaukučiai plaunami kūdikiams skirtu šampūnu arba universaliu kūno ir plaukų prausikliu švelniai išmuiluojant vieną kartą. Gydytojai dermatologai rekomenduoja kūdikių odelę po kiekvienų maudynių papildomai drėkinti. Tam tinkami drėkinamieji kremai, losjonai, aliejai. Šios priemonės turėtų būti bekvapės, be dirbtinių dažiklių. Tai ypač svarbu daryti žiemos metu, kai patalpos šildomos ir jose natūraliai sumažėja drėgmės, sausas oras kūdikių odelę neigiamai veikia labiau nei suaugusiųjų. Būtina kaskart po maudynių kruopščiai drėkinti mažylių odelę, jei jie serga atopiniu dermatitu, jei oda yra sausa, paraudusi, pleiskanoja, yra bėrimų. Švelnus prausiklis arba natūralus muilas - geriausia rinktis bekvapes, jautriai odai skirtas priemones be kenksmingų priedų, tokių kaip parabenai, sulfatai, ftalatai, alkoholis, sintetiniai kvapai. Maudant naujagimį, muilą naudoti rekomenduojamą kartą per savaitę. Jei kūdikio oda labai sausa, į vonelę galima įpilti šiek tiek vaikiško bekvapio kūno aliejaus su medetkomis. Turėkite galvoje, kad tuomet maudyti reikės labai atidžiai, nes vonelėje esantis aliejus padengia odą ir ji tampa slidi. Neramiems ir labai aktyviems vaikams puikiai tinka raminamasis prausiklis su medetkomis. Po maudynių naujagimius ir mažus vaikus reikia apgaubti rankšluosčiu ir kruopščiai, švelniai, bet greitai nušluostyti. Geriausiai tinka minkštas, purus, iš anksto pašildytas frotinis rankšluostis. Jei šalia nėra šildytuvo, rankšluostį galima iš anksto pašildyti priglaudus prie tėvelių kūno. Vaikiškas bekvapis kūno aliejus su medetkomis puoselėja ir saugo gležną jūsų kūdikio odą, jį galima naudoti ir tada, kai atliekamas raminamasis masažas.
Saugumo ir komforto užtikrinimas
Niekada negalima nė minutei palikti kūdikio vonelėje vieno, net jei jo galvą laiko specialus ratas ar jis sėdi maudymosi kėdutėje. Ignoruokite telefono, durų skambučius, kitų šeimos narių pakvietimus, o jei kažką užmiršote atsinešti, trumpam iškelkite kūdikį iš vonelės, įsupkite į rankšluostį, nueikite, kur reikia, o po to tęskite maudynes. Jei maudynėms užtrukus vanduo pravėsta, prieš pilant šilto vandens būtina kūdikį iškelti iš vonelės. Viena ranka reikia tvirtai laikyti kūdikio nugarytę, galvytę ir kaklą, o kita prausti. Paprasčiau tai daryti dviese - vienas laiko, kitas prausia. Reguliariai reikėtų pasemti vandens iš vonelės ir apipilti virš vandens esančią kūno dalį, kad vaikutis nesušaltų. Kempinėle iš pradžių nuprausiamas veidukas, galvytė ir plaukučiai, vėliau visas likęs kūnas. Svarbu! Niekada nepalikite kūdikio vonelėje be priežiūros, nes kūdikiai gali nuskęsti net ir nedideliame gylyje. Nekreipkite dėmesio į telefono skambučius - perskambinti galima ir vėliau. Viena ranka atsargiai, bet tvirtai laikydami kūdikio nugarytę, galvytę ir kaklą įkelkite mažylį į vonelę (pirmiausia į vandenį panardinkite pėdutes). Visą laiką viena ranka prilaikykite mažylį, o kita prauskite. Prilaikydami už pilvuko, palenkite kūdikį į priekį ir apipraskite nugarėlę. Prausdami ypatingą dėmesį skirkite raukšlėms apie rankutes, kaklą, kojytes, nepamirškite tarpupirščių. Baigdami prausti kūnelį, perliekite mažylį švariu vandeniu ir susukite į minkštą rankšluostį. Plaukučius šampūnu plaukite tik jei jie atrodo purvini, sulipę.
Kai kūdikis bijo maudynių
Dauguma kūdikių maudytis mėgsta. Tačiau yra tokių, kurie vandens ir šio proceso bijo. Priežastys gali būti įvairios: naujagimiui prie maudymosi reikia laiko įprasti, nes jam tai nauja patirtis. Jis vandenyje gali jaustis nesaugiai, jam gali nepatikti nusirengti ir apsirengti, temperatūrų skirtumai, vandens pojūtis, galvos plovimas, šluostymasis. Pasitaiko, kad bijoti maudynių pradedama maždaug 9-10 mėnesių, tokio amžiaus kūdikiams ima reikštis įvairios baimės, ir tai yra natūralaus jų raidos proceso dalis. Ką daryti, jei kūdikis po maudymo verkia? Galbūt jis išsigando, kad staiga pasibaigė malonus nesvarumo jausmas ir vietoj šilto vonelės vandens jis pajuto vėsesnį patalpų orą? O gal maudymasis sužadino apetitą. Verkimu kūdikis pasako, kad kažkas jam nepatinka ar sukelia diskomfortą. Kūdikio maudynės - neišvengiamas mažylio auginimo procesas. Iš pradžių daugelis tėvelių jo baiminasi, manydami, kad kūdikis išsigąs, įtrauks į plaučius oro ar išslys iš rankų. Tačiau įgyjant patirties šis procesas tampa vis paprastesnis. Vienas svarbių žingsnių, padedančių maudynes paversti lengvesniu, smagesniu užsiėmimu, yra pasiruošimas joms iš anksto, reikiamų daiktų pasidėjimas šalia maudymo vietos. Žaislai nukreips jų dėmesį, sudomins, pralinksmins. Rinkdami vonios žaislus, atkreipkite dėmesį, kad jie būtų atsparūs vandeniui bei nekenksmingi mažyliui. Vonios žaislais užpildyti vonelės nederėtų pirmųjų mažylio maudynių metu, kol jis tik pratinasi prie šios procedūros.
Maudynių nauda ir ryšys su kūdikiu
Maudynės naujagimiui - tai ne tik higienos procedūra, bet ir puiki galimybė tėvams sukurti glaudesnį ryšį su kūdikiu. Šiltas vanduo ramina mažylį, padeda jam atsipalaiduoti, gerina miego kokybę ir leidžia patirti naujus pojūčius. Maudynės yra proga visai šeimai - tėveliams ir kūdikiui - atitrūkti nuo kasdienybės ir kartu nesiblaškant mėgautis švelniomis akimirkomis. Kūdikio maudynių laikas yra šeimos laikas. Buvimas kartu vandenyje - tai galimybė užmegzti ryšį, suaktyvinti pojūčius, patirti švelnų prisilietimą ir judėjimo džiaugsmą. Postnatalinis laikotarpis, einantis iškart po kūdikio gimimo, iš esmės yra skirtas ryšiui su naujagimiu užmegzti. Glaudus odos kontaktas ir stebuklingas hormonų derinys užtikrina, kad tarp tėvelių ir mažylio užsimezga ryšys. Kai kurie tėvai mano, kad maudynės daugeliui kūdikių yra ne tik kasdienės higienos dalis, bet ir smagus užsiėmimas, keliantis malonias emocijas. Todėl, jei mažylis jaučiasi gerai, neverkia, nėra irzlus, matote, kad taškytis vandenyje jam smagu, nuprausę leiskite dar bent keletą minučių pažaisti su mėgstamais maudymosi žaisliukais. Vis dėlto bendras maudymosi laikas neturėtų viršyti 15-20 minučių, kad pernelyg neišsausėtų oda. Taip pat reikia stebėti, kad per daug neatvėstų vanduo, ir vaikutis nesušaltų.
Išsamus naujagimio maudymo vadovas (žingsnis po žingsnio)
Kai kurių vaikų oda yra jautri, alerginė, atopinė. Kai kuriuos ši būklė lydi nuolat, o kitiems pasitaiko tik tam tikrais raidos etapais. Jei kūdikio oda sausa, dirgli ar paraudusi, svarbu ją papildomai drėkinti po kiekvienų maudynių. Tam tinkami drėkinamieji kremai, losjonai, aliejai, kurie neturi kvapiklių ir dirbtinių dažiklių. Jei kūdikis serga atopiniu dermatitu, oda yra sausa, paraudusi, pleiskanoja, yra bėrimų - būtina po maudynių kruopščiai drėkinti mažylio odelę. Jei kūdikio oda linkusi sausėti, po maudynių ją galima patepti natūraliu aliejumi arba drėkinamuoju emolientu. Emolientai tepami net tada, kai nėra bėrimų, ne mažiau kaip 2 kartus per dieną. Tačiau, jei oda labai sausa, gali reikėti tepti ir 3-4 ar daugiau kartų per dieną. Atopiniu dermatitu sergančių vaikų oda nustoja atlikti apsauginę barjerinę funkciją - oda tampa pralaidi įvairioms bakterijoms bei mikroorganizmams, aplinkoje esantiems alergenams. Jei ir jūsų mažyliui taip nutiko, tikrai nekaltinkite savęs ir nesiimkite drastiškų priemonių. Atopinio dermatito gydymas yra kompleksinis. Jautrios odos mažylį reiktų maudyti kuo trumpiau - patartina vos 5 minutes. Svarbu ir tai, kad vanduo būtų ne per karštas mažyliui, geriausia vos maloniai šiltas. Maudynių metu naudokite tik labai švelnias priemones, skirtas būtent jautrios ir atopinės odos kūdikiams, geriausia su lipidais, padedančios stiprinti odos barjerą. Po maudynių būtinai naudokite švelnius emolientus, skirtus alergiškiems ir atopiniams kūdikiams.
Kiekvienas mažylis, vos tik gimęs, patiria savitą šoką - iš jaukios šiltos erdvės patenka į pasaulį, kupiną bakterijų, įvairios kokybės oro, temperatūrų skirtumų, vėjų, saulių ir daug kitų nepatogių dalykų. Pirma į pokyčius reaguoja oda - ji turi prisitaikyti greičiausiai prie visų aplinkos veiksnių. Pirmąjį mėnesį normalu, jog mažylis odele būna tai išberta, tai šerpetoja, tai keičia spalvas. Vis dėlto kartais tas prisitaikymas einasi ne visai sklandžiai - dažnai jam trukdo įgimtos ligos, alergijos, netolerancija kai kuriems maisto produktams, neaiškios bakterijos, stiprūs išorės dirgikliai. Stiprus atopinis dermatitas vaikui nebesukels diskomforto tik tuomet, kai bus kreiptasi į specialistus, galinčius nustatyti ligos atsiradimo priežastį ir paskirti atitinkamą gydymą. Kartais gydytojai gali paskirti įprastus antihistamininius vaistus (antialerginius), kurie efektyviai mažins įkyrų niežulį. Vietiniai priešuždegiminiai preparatai (kortikosteroidai, kalcineurino inhibitoriai) naudojami atopinio dermatito gydymui, kai gydymas vien emolientais neveiksmingas. Šie vaistai pasižymi uždegimą mažinančiu poveikiu ir tepami ant pažeistos odos plotų. Šiuos vaistus vartokite taip, kaip nurodė gydytojas. Kai vietinis gydymas neefektyvus, gydytojas gali paskirti sisteminių (geriamų arba leidžiamų) vaistų. Pradžioje atopinis dermatitas dažnai išaugamas, bet reikia akylai stebėti situaciją ir vaiko būklę.
Geriausiai naudoti specialiai kūdikiams skirtas priemones, kurios yra švelnios, pritaikytos jautriai odai, nedirgina akių, nealergizuoja odos, ją drėkina. Dar viena priemonė, reikalinga maudynių metu - kempinė arba plaušinė, su kuria galėtumėte nuprausti mažylį. Taip pat labai svarbus daiktas maudant kūdikį yra vandens termometras. Kūdikių odelė yra kur kas plonesnė nei suaugusiųjų, todėl įvertinti vandens temperatūrą pasikliaunant vien savo alkūne nederėtų. Ypatingai pirmąjį mėnesį kūdikių odelė yra itin jautri. Todėl siekiant išvengti odos pažeidimų, naudokite termometrą. Tinkama vandens temperatūra - 36-37 laipsniai.
tags: #priemones #naujagimiams #maudyti
