Valdorfo pedagogikos idėjos į Lietuvą atkeliavo tik paskutinėje XX a. dekadoje, nors R.Steinerio filosofinėmis idėjomis dar amžiaus pradžioje domėjosi tokie lietuvių kultūros atstovai, kaip Vydūnas, J.Baltrušaitis. Pusšimtį metų Lietuvoje vyravusiai tarybinei materialistinei ideologijai Valdorfo pedagogika, visame pasaulyje traktuota kaip viena iš laisvojo ugdymo krypčių, nebuvo priimtina.
Lietuvoje Valdorfo darželių grupės ėmė kurtis nuo 1993 m. Pačia pradžia galima būtų laikyti 1992 - 1993 m. laikotarpį - naujovių alkio, entuziazmo, ieškojimų, domėjimosi metą. Dalis auklėtojų susidomėjo jau pirmaisiais R.Steinerio pedagogikos seminarais, nors jie ir nebuvo skirti specialiai ikimokykliniam ugdymui: nuo 1992 m. Valdorfo pedagogikos seminarus mokytojams LPKI pradėjo vesti danas, pedagogas - praktikas J.Nielsenas, o nuo 1993 m. sausio mėn. 1993 m. pavasarį LPKI buvo suorganizuotas pirmasis ikimokyklinis Valdorfo pedagogikos seminaras, kurį vedė iš Lietuvos kilę vokiečiai Rūta ir Archibaldas Bajoratai drauge su M.Schoultze - darželio auklėtoja iš Vokietijos. Šis seminaras sukėlė didelį auklėtojų susidomėjimą (jame dalyvavo apie 100 klausytojų), ir po metų buvo dar kartą pakartotas.
Tuo metu - 1991-1992 m., Lietuvos vyriausybei orientuojantis į galimybę atsisakyti valstybinių lopšelių - darželių ir imtis stiprinti šeimų ugdymą, kūdikių priežiūros namuose svertai lėmė motinystės atostogų sąlygas ir tėvų apsisprendimą auginti vaikus iki 3 metų tik namuose. Darželiuose smarkiai sumažėjo vaikų skaičius; vien 1990 - 1991 metais buvo uždaryta daugiau kaip 500 lopšelių - darželių. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos susirūpino savo įvaizdžiu visuomenėje, ėmė ieškoti progresyvių pedagoginių idėjų, stengėsi pritraukti daugiau vaikų į darželius, kurie tuo laiku buvo gerokai ištuštėję. Patrauklios praktinės Valdorfo pedagogikos naujovės sudomino nemažai auklėtojų ir darželių vedėjų.
Tačiau Valdorfo pedagogika nėra tik metodas, jos taikymas reikalauja radikalių pokyčių, pedagogų, vadovų, tėvų požiūrio į vaiką ir į visą ikimokyklinį ugdymą atsinaujinimo. Tam reikia laiko, noro, nemažai pastangų. Norinčioms nuosekliau taikyti šios pedagogikos principus savo darbe su vaikais kol kas teko ieškoti galimybių studijuoti užsienyje. Prieinamiausios studijos tuo metu buvo Maskvoje (Štutgarto pedagogų vedamas Valdorfo auklėtojų seminaras) ir Taline (Talino Pedagoginio universiteto organizuojamas tarptautinis Valdorfo pedagogikos seminaras).
1993 m. buvo įkurtas Lietuvos Valdorfo pedagogikos centras, apjungęs kylančias Valdorfo pedagogikos iniciatyvas iš įvairių Lietuvos miestų. Per šį Centrą tiek mokytojai, tiek ir darželių auklėtojos iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus, Kazlų Rūdos, Šilutės ir kitur galėjo daugiau sužinoti vieni apie kitus. Atsirado daugiau galimybių susitikti, bendradarbiauti, keistis informacija. Valdorfo pedagogikos centras, įsikūręs prie LPKI (Lietuvos pedagogų kvalifikacijos instituto), ėmėsi platinti Valdorfo pedagoginę literatūrą ir organizuoti 3 krypčių respublikinius seminarus: mokytojų seminarą, ikimokyklinį seminarą ir socialinės ekologijos seminarą.
1994 - 1998 metais ikimokyklinį Valdorfo pedagogikos seminarą kuravo danė I.Brochmann. Tai buvo patyrusi specialistė, kuri padėjo Lietuvoje suformuoti Valdorfo pedagogikos kriterijus, atskaitos sistemą. 1995 m. pradėjo veikti mokyklinės klasės, taikančios Valdorfo pedagogiką Vilniuje, Kaune, Kazlų Rūdoje. Atsirado šios pedagogikos tęstinumo galimybė mokykloje.
Nuo 1995 m. auklėtojos iš Lietuvos ėmė vis dažniau vykti į stažuotes Valdorfo darželiuose užsienyje, parsiveždamos drąsių idėjų ir pasyrižimo keisti ne tik darželio aplinką ar darbo būdus, bet ir aplinkinių žmonių, tėvų požiūrį į vaiką. Pradedant 1997 m. pradėjo atsirasti diplomuotų Valdorfo auklėtojų, baigusių studijas užsienyje - Maskvos arba Talino Valdorfo pedagogikos seminaruose. Tos pedagogės, kurios dalyvavo socialinės ekologijos seminaruose, įgudo dirbti suaugusių žmonių grupėje, įgijo pasitikėjimo, bendraudamos su tėvais, kolegomis, vadovais, visuomene.
1997 m. Valdorfo pedagogikos centro organizuojamas respublikinis ikimokyklinis seminaras Vilniuje pradėjo intensyvius 4 metų kursus darželio auklėtojoms, kurie nuolatinėms jų lankytojoms turėjo suteikti žinių ir įgūdžių, būtinai reikalingų, norint kompetetingai kurti Valdorfo darželį ir jame dirbti.
Nuo 2000 m. Vilniuje ir Kaune įsisteigė tėvų bendrijos Valdorfo pedagogikai remti.
Valdorfo pedagogikos požiūriu kiekvienas vaikas yra gabus ir unikalus, mokytojas jam tik padeda atskleisti savo potencialias galias. Ugdymo planas Valdorfo mokykloje paremtas amžiaus tarpsnių samprata. Vaikui augant nuolat kinta jo poreikiai, jautrumas, imlumas informacijai ir jos pateikimo būdui. Vienas iš ugdymo programos uždavinių yra sudaryti vaikui sąlygas susidurti su jo brandą atitinkančiais sunkumais, mesti tinkamą iššūkį ir taip stimuliuoti vidinių galių skleidimąsi. Per pirmus septynerius metus vaikas turi patirti, kad pasaulis yra GERAS, per antrąjį septynmetį - GRAŽUS, o per trečiąjį - TEISINGAS.
Požiūris į žmogų
Mūsų mokykla remiasi Valdorfo pedagogika ir antroposofiniu požiūriu į žmogų bei pasaulį. Vienas iš pagrindinių ugdymo principų - pasitikėjimas prigimtiniu vaiko gebėjimu ir siekiu pažinti bei mokytis. Vaikai yra smalsūs ir aktyvūs, trokšta pažinti pasaulį ir nori mokytis.
Amžiaus tarpsniai
Ugdydami daug dėmesio skiriame vaiko amžiaus ypatumams, jo poreikiams konkrečiame amžiaus tarpsnyje. Vaikui augant keičiame darbo metodus, darbo organizavimą klasėje, mokomosios medžiagos parinkimo ir pateikimo būdus. Tinkamu laiku pamokose pateikta medžiaga atliepia vidinius augančio žmogaus procesus ir vaikai ne tik geriau išmoksta medžiagą, bet ir ir lengviau išgyvena amžiaus tarpsnių krizes. Ugdydami vaikus atsižvelgiame į jų individualią raidą, asmenines savybes, siekiame kiekvienam vaikui sudaryti sąlygas augti ir mokytis pagal jo galimybes ir ritmą. Norime, kad kiekvienas vaikas užaugtų darnia asmenybe, todėl mokytojai ugdo ne vien vaikų intelektą, ypač daug dėmesio skiria jų socialiniams, meniniams įgūdžiams ir praktinei veiklai. Mūsų mokiniai nelyginami vieni su kitais, nes svarbu individuali vaiko pažanga.
Periodai
Valdorfo mokykloje pagrindinių dalykų mokomės kasdien 2-4 savaičių periodais. Tada darome pertrauką, o vėliau susigulėjusias žinias atnaujiname ir papildome naujame cikle. Toks būdas padeda mokiniui geriau sutelkti dėmesį į dėstomąją dalyką, nuosekliau į jį gilintis. / Periodais mokomės gimtosios kalbos, matematikos, geometrijos, geografijos, istorijos, visuomenės mokslų, biologijos, fizikos, chemijos, meno, formų.
Ritmаs
Mokykloje svarbus metų švenčių ritmas, tai reikšminga sudėtinė mūsų ugdymo dalis. Mykolinės, Žibintų šventė, Advento spiralė, Advento mugė, bendruomeninis Kalėdų vaidinimas - visų laukiami metų įvykiai, kuriuose aktyviai dalyvauja vaikai, mokytojai ir tėvai. Pradinėse klasėse itin svarbus savaitės ritmas su dienos žinute. Kiekvieną dieną pradedame pagrindine pamoka, kuri trunka dvi akademines valandas (1,5 valandos). Savita pagrindinės pamokos struktūra leidžia palaikyti sveiką pusiausvyrą tarp susitelkimo ir atsipalaidavimo, protinio ir praktinio darbo. Pamoką pradedame ritmine dalimi - vaikai dainuoja ir žaidžia, deklamuoja, daro įvairius ritminius pratimus arba tiesiog bendrauja. Ritminė dalis skirta klasei suburti, nuteikti darbui. Per pagrindinę pamokos dalį prisimename temą, mokomės naujos medžiagos.
Patiriamasis mokymas
Mūsų mokykloje labai svarbus praktinis mokymasis, mokymasis per patyrimą. Po pagrindinės pamokos mokomės dalykų, kuriems reikia nuolatinių pratybų - gimtosios ir užsienio kalbų, matematikos, dailės, darbelių, muzikos, kūno kultūros, šokių, euritmijos. Šios pamokos trunka 45 minutes. Mokytojai siekia, kad šios pamokos sietųsi su pagrindinės pamokos tema.
Sąsiuvinis-knyga
Valdorfo mokykloje esame įsitikinę, kad ne vadovėliai, o mokytojo asmenybė daro lemiamą įtaką mokymo procesui. Mokytojas gali pagyvinti, padaryti įdomią ar prieinamą bet kokią medžiagą, nuspręsti, kada ir kokį vadovėlį naudoti. Dažniausiai vadovėlius naudojame gimtajai ir užsienio kalboms, matematikai, rečiau - gamtos mokslams mokyti. Pradinėse klasėse vadovėlio, kaip pagrindinio mokomosios medžiagos šaltinio, nenaudojame, jį atstoja mokinio sąsiuvinis-knyga. Mokinio sąsiuvinis-knyga - tai pagal amžių ir gebėjimus kuriami darbo užrašai, kuriuose atsispindi mokymosi turinys, individualūs vaiko pasiekimai, jo asmenybės raida. Šiuose sąsiuviniuose mokiniai rašo, skaičiuoja, braižo žemėlapius, diagramas, pasižymi svarbiausias temos mintis, atlieka užduotis. Esminis skirtumas tarp jų ir spausdintų pratybų sąsiuvinių yra įsitraukimas. Savo sąsiuviniuose-knygose visiškai viską daro mokinys - pats rašo tekstus, pats juos iliustruoja.
Vertinimas
Kiekvieno mokinio pasiekimus vertiname individualiai, atsižvelgdami į jo galimybes ir pasiektą raidos lygį. Mokytojai reguliariai informuoja tėvus apie vaikų pasiekimus ar nesėkmes susitikimuose ar raštu, tariasi ir drauge sprendžia, kaip padėti įveikti sunkumus. Mokytojas stebi kiekvieno mokinio vystymąsi, stebi jo įsitraukimą į veiklas, pastangas, aktyvumą, ypatingus gebėjimus kokioje nors srityje, dalyvavimą santykiuose. Kasmet mokytojai rašo charakteristiką apie vaiko raidą - aprašomi jo mokymosi pasiekimai, įgyti įgūdžiai, darbo stilius, dalyvavimas socialinėje veikloje. 1-5 klasėse mokytojai stebi mokinį ir taiko formuojamąjį vertinimą, kuris padeda suprasti vaiko raidą ir skatina kiekvieną vystytis pagal individualias galimybes. 6-8 klasėse vyrauja formuojamasis vertinimas, kuriuo mokytojai stengiasi suteikti mokiniams reguliarų grįžtamąjį ryšį. 9-12 klasėse, kaip ir vidurinėje pakopoje, mokiniai yra vertinami formuojamuoju, o taip pat diagnostiniu ir apibendrinamuoju būdais, mokiniams rašomi pažymiai (dešimtbalė sistema).
IT & TV higiena
Skatiname sveiką technologijų vartojimą, todėl mokykloje mokiniai mobiliaisiais telefonais nesinaudoja. Pamokų pradžioje telefonai surenkami ir saugomi mokytojų kambaryje. Po pamokų klasės mokytojai telefonus grąžina arba perduoda popiečio grupės auklėtojams, tuomet telefonas vaikui atiduodamas išvykstant namo. Tėvai gali susisiekti su vaikais per mokytojus, popiečio grupės auklėtojus ar administraciją. Pradinėse klasėse skatiname gyvo garso ir vaizdo gausą, todėl ugdymo procese vengiame naudoti technologijas, siekiame neužgožti amžiaus tarpsnio poreikių.
Paskaitos tėvams
Esame bendruomeninė mokykla, mums svarbu dalintis žiniomis ir sukaupta patirtimi.
- Valdorfo lopšeliuose ir darželiuose dėmesio centre yra mažas vaikas, o ne auklėjimo planas! Vaikai į pasaulį ateina kaip individualybės - jomis ir lieka. Valdorfo lopšelyje, darželyje, mokykloje, namuose kiekvienas vaikas gali išgyventi savo asmeninį raidos laiką.
- Jūs bendradarbiaudami kaip partneriai su tėvais ir kolegomis patys galite kurti darželio gyvenimo aplinką.
- Jūs vaikams suteikiate laiko žaidimams. Mažo vaiko žaidimas yra labai svarbus ir turintis lemiamą reikšmę gyvenime, kadangi per jį vaikas mokosi vystyti smulkiąją ir stambiąją motoriką, kalbą bei aktyvina vaizduotę. Per jį vaikai išbando socialines veiklas, suvokia save ir kitus kaip individualius žmones.
- Valdorfo pedagogika yra paplitusi visame pasaulyje ir Jūsų tarptautinis bei solidarus bendradarbiavimas yra labai pageidautinas.
- Tėvų domėjimasis Valdorfo pedagogika yra labai didelis ir Jūs kaip auklėjimo partneris/ė čia esate labai pageidaujami.
- Jūs jau norėjote sužinoti kas yra antroposofija ir kas buvo gamtos ir humanitarinių mokslų mokslininkas Rudolfas Šteineris, kuris 1919 m. kartu su Emiliu Moltu, Valdorfo Astoria cigarečių fabriko savininku įkūrė pirmąją nepriklausomą ir valstybiniu mastu pripažintą Valdorfo mokyklą Štutgarte.
tags: #ikimokykline #valdorfo #pedagogika
