Per pirmąjį XXI a. dešimtmetį Lietuvos gyventojų amžiaus struktūra kito senesnės visuomenės link: sumažėjo vaikų ir jauno darbingo amžiaus gyventojų, padaugėjo vyresnių (60 metų ir vyresnių) žmonių. Pačių vyriausių (80 metų ir vyresnių) žmonių dalis per dešimtmetį padvigubėjo. Vertinant Lietuvos senėjimą ES šalių kontekste, per pirmąjį XXI a. dešimtmetį iš demografiškai jauniausių šalių grupės Lietuva parėjo į demografiškai seniausių šalių grupę. Pagal vyresnio amžiaus (65 metų ir vyresnių) gyventojų dalies pokytį per 20 metų Lietuva atsidūrė pirmoje vietoje tarp ES šalių.
Europos Komisijos duomenimis, gyventojų senėjimas yra vienas didžiausių Europos visuomenės socialinis ir ekonominis XXI amžiaus uždavinys. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2013), pastaraisiais metais pastebima pagyvenusių amžiaus žmonių didėjimo tendencija. 2005 metais 65 metų ir daugiau amžiaus žmonių buvo 517037, 2009 metais - 536229, o 2012 metais jau 543303. 2013 m. jų vis vien lieka nepalyginamai didelis skaičius - 542198, gyvenimo trukmė taip pat didėja (Lietuvos Statistikos departamentas). Europos Komisija nurodo, kad iki 2025 m. dar labiau padaugės vyresnių kaip 80 metų žmonių. Anot Bikmanienės (1998), senas žmogus globa neretai reikalauja specialisto (mediko, psichiatro, psichologo ir pan.) pagalbos. Reikalinga institucinė priežiūra ar specialios paslaugos namuose.
Socialinio darbuotojo pagalba senelių globos namuose yra itin svarbi, siekiant užtikrinti senų žmonių gyvenimo kokybę. Senstant itin svarbūs tampa slaugos, priežiūros bei dvasiniai poreikiai, nes jie yra reikalingi kompensuoti sumažėjusiam funkcionalumui, pakitusiam socialiniam statusui, silpnėjantiems socialiniams ryšiams palaikyti. Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, gyvenimo kokybės sąvoka yra itin aktuali, o vaidmenų kaita poreikių kontekste yra susijusi su būtinybe įvertinti seno žmogaus gyvenimo kokybę. Pagyvenusiems žmonėms labai reikalingas palaikymas, pagalba. Su jais turi būti nuolat bendraujama, jais rūpinamasi. Deja, ne visada šią pagalbą gali suteikti pagyvenusio žmogaus artimieji.
Vienas iš svarbiausių socialinio darbuotojo veiklos tikslų senjorų globos namuose yra padėti asmenims, kurie patys negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu ir nepajėgia tenkinti gyvybiškai svarbių fiziologinių ir socialinių poreikių, palaikyti fizinę, emocinę sveikatą, išlaikant orumą bei skatinant juos išlikti kiek galima ilgiau aktyviems.
Socialinio darbuotojo veiklos tikslas senelių globos namuose yra ištirti socialinio darbuotojo teikiamą pagalbą seniems žmonėms gyvenantiems senelių globos namuose. Jo funkcijos apima:
- Individualios socialinės globos su gyventoju planų rengimą, darbo grupėse planavimą bei organizavimą.
- Gyventojų užimtumo organizavimą ir vykdymą, bendravimą su gyventojais, siekiant pažinti juos kaip asmenybes, palaikant ryšį su gyventojų artimaisiais.
- Gyventojų socialinių ir buitinių įgūdžių ugdymą, savarankiškumo skatinimą, skatinimą įsijungti į darbinę veiklą, savarankiškumo ir motyvacijos savarankiškai tvarkytis ugdymą, gyventojų integravimą į kultūrinę ir sportinę veiklą.
Gerontologinis socialinis darbas suprantamas kaip specifinė socialinių mokslų ir praktikos sritis, kurioje sprendžiami pagyvenusių ir senų žmonių gerovės socialinės politikos plėtojimo ir daugiadisciplinio darbo klausimai. Kokybiniai tyrimo metodai taikomi nustatyti tam tikros srities plėtrą, remiantis apklausa ir tiriamųjų asmenine nuomone. Toks tyrimas skatina sutelkti dėmesį į žmonių mąstymą ir patirtis socialiniuose bei kultūriniuose kontekstuose. Tyrimui buvo pasirinktas pusiau struktūrizuotas interviu, nes jis suteikia pokalbiui daugiau laisvės analizuojant tyrimo tikslus. Interviu buvo atlikti privačiuose senelių globos namuose. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad vadovavimo požiūris gerontologiniame socialiniame darbe tarp vadovo ir socialinio darbuotojo slypi geruose tarpusavio santykiuose. Atskleista, kad įstaigos vadovams yra svarbi darbo ir teikiamų paslaugų kokybė, todėl įstaigose vyrauja pagarba ir tolerancija tarp darbuotojų ir įstaigos gyventojų. Taip pat atsiskleidė, kad įstaigų vadovai dirba komandoje kartu su socialiniu darbuotoju ir tai padidina paslaugų kokybę.
Atlikus empirinį tyrimą Vilniaus r. socialinės globos namuose, nustatyta, kad socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų patirtis vykdant vyresnio amžiaus žmonių sveikatos stiprinimą skiriasi. Socialinės darbuotojos labiau akcentuoja psichinės ir socialinės sveikatos stiprinimo būtinybę, o socialinio darbuotojo padėjėjos mano, kad svarbiausia klientams užtikrinti higienos paslaugas. Socialinės darbuotojos atlieka tokias su sveikatos stiprinimu susijusias funkcijas kaip individualių poreikių nustatymas, sveikos gyvensenos propagavimas, sveikatos stiprinimo veiklų organizavimas, psichologinės pagalbos teikimas, bendradarbiavimas ir komandinis darbas. Socialinio darbuotojo padėjėjos linkusios prisiimti tik higienos ir tvarkos palaikymo, maitinimo funkcijas, o su psichinės ir socialinės sveikatos stiprinimu susijusios funkcijos, jų nuomone, yra socialinio darbuotojo kompetencijoje.
Senatvė - natūralus gyvenimo etapas, tačiau jis reikalauja ypatingo dėmesio ir priežiūros. Sėkmingą senatvę sąlygoja įvairių sėkmingos senatvės prielaidų sąveika. Materialinis užtikrintumas yra susijęs su saugumo, laisvės, džiaugsmo, pasitenkinimo jausmais, be to, praplečia senyvo žmogaus galimybes. Materialinį užtikrintumą senyvame amžiuje teikia stabilios finansinės padėties išlaikymas ir fizinės sveikatos išsaugojimas.
Sveikatos išsaugojimas pateikiama kaip viena svarbiausių sėkmingos senatvės prielaidų. Išlaikyti gerą sveikatą senyvo amžiaus žmonėms svarbu dėl dviejų priežasčių: pirma, aukšto lygio fizinių ir kognityvinių funkcijų išlaikymas leidžia toliau gyventi įprastą gyvenimą, toliau užsiimti turimomis veiklomis, antra, sveikata - tai sąlyga išlikti savarankiškam ir nepriklausomam nuo kitų.
Pripažįstama, kad socialinis aktyvumas yra susijęs su sėkmingu senėjimu. Dalyvavimas socialinėje veikloje įtakoja fizinę sveikatą, pažinimo funkcijas ir išgyvenamumą. Kita vertus, socialinis aktyvumas susijęs su geresne funkcine būkle, mažesne priklausomybe ateityje, funkciniu būklės pagerėjimu, atliekant kasdienę veiklą. Ilgalaikės globos institucijose gyventojų socialinė veikla susijusi su gyventojų funkcine būkle, sveikatos sutrikimais.
Senyvame amžiuje palaikomi socialiniai ryšiai yra sėkmingos senatvės prielaida, kadangi apsaugo nuo vienatvės, veikia tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Buvimas socialinių ryšių tinkle paįvairina senyvo asmens kasdienybę, leidžia įsitraukti į bendruomeninį gyvenimą, patenkinti bendravimo poreikius, dalyvauti socialinės paramos mainuose, - tai sustiprina asmens teigiamą savęs vaizdą.
Aktyvumo išlaikymas ir pasitenkinimą keliančių veiklų, kurioms suteikiama individuali prasmė, vystymas yra svarbūs sėkmingam asmens senėjimui. Aktyvus dalyvavimas veiklose, kurioms suteikiama subjektyvi prasmė, reikšmingas tokiais aspektais: teigiamų emocijų išgyvenimas, pasitenkinimas gyvenimu, fizinės ir psichinės sveikatos, jaunatviškumo išlaikymas, galimybė plėtoti žmogiškuosius ryšius, patenkinti kultūrinius, edukacinius, savirealizacijos, bendravimo, pagarbos poreikius.
Socialinis darbuotojas, dirbdamas senelių globos namuose, siekia užtikrinti orią senatvę gyventojams, padėti jiems išlaikyti kuo aukštesnę gyvenimo kokybę, skatinti jų socialinę integraciją ir savarankiškumą.
Socialinio darbuotojo vaidmuo senelių globos namuose yra daugialypis ir apima įvairias funkcijas, kuriomis siekiama užtikrinti gyventojų gerovę ir orią senatvę.
