Nėštumo metu gimdoje kartu su vaisiumi vystosi ir placenta. Per placentą iš mamos kraujo vaisius gauna maisto medžiagų ir deguonies. Placenta atsiskiria ir užgimsta po naujagimio gimimo. Labai svarbi ir ta vieta, kurioje placenta prisitvirtina gimdoje. Deja, ne visada nėštumas vystosi sklandžiai, neretai jį komplikuoja ir netaisyklinga placentos padėtis. Viena tokių - placentos pirmeiga, kai ji prisitvirtina apatinėje gimdos dalyje ir visiškai arba iš dalies dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis.
Pirmeigė placenta, dar žinoma kaip placentos previa, yra būklė, kai placenta yra prisitvirtinusi prie gimdos kaklelio arba jo artumoje. Normaliai placenta turėtų būti pritvirtinta prie gimdos viršutinės dalies, tačiau šiuo atveju ji gali blokuoti gimdos kaklelį, kas gali sukelti rimtų komplikacijų nėštumo metu. Pirmeigė placenta yra rimta nėštumo komplikacija, kuri gali sukelti tiek motinos, tiek kūdikio sveikatos problemas. Ši būklė gali sukelti kraujavimą iš gimdos, ypač artėjant gimdymui.
Placentos pirmeiga pasitaiko vienam atvejui iš 250 gimdymų, dažniau - daugiau kartų gimdžiusioms (80 proc.) bei vyresnėms nei 35-erių metų moterims. Ši patologija - gana reta, pasitaikanti maždaug 0,3-0,7 proc. Vis dėlto nėštumo pradžioje paskelbtas nuosprendis nėra galutinis, mat placentos pirmeiga iki gimdymo pabaigos gali išnykti arba bent jau pereiti į lengvesnę formą. Šis fenomenas paaiškinamas tuo, kad nuo tryliktos keturioliktos nėštumo savaitės apatinėje gimdos dalyje susiformuoja ovalo formos ertmė, kurioje auga vaisius. Jei vaisius ima augti žemai, placenta gali pakilti (migruoti) aukštyn kartu su apatine gimdos dalimi ir tuomet jos padėtis tampa nebegrėsminga. Blogesnis scenarijus - placenta gali nepakilti ir atsisluoksniuoti nuo gimdos sienelių.
Pagrindinės placentos pirmeigos priežastys
Pagrindinės pirmeigės placentos priežastys gali būti susijusios su ankstesniais nėštumais, gimdymo operacijomis, tokiomis kaip cezario pjūvis, arba gimdos struktūros anomalijomis. Taip pat gali turėti įtakos moters amžius, nes vyresnės moterys dažniau susiduria su šia būkle. Pagrindinė netaisyklingo placentos prisitvirtinimo priežastis - vidinės gimdos sienelės pakitimai (distrofiniai pokyčiai), dėl kurių sutrinka apvaisinto kiaušinėlio prisitvirtinimas. Gimdos sienelė pakinta dėl gimdos uždegimo, atsiradusio po gimdos valymo, aborto arba dėl lytinių takų infekcijos. Pakitimams įtakos gali turėti įgimtos gimdos deformacijos, gerybiniai augliai (miomos), didelė placenta po daugiavaisio nėštumo, gimdos randai po cezario pjūvio operacijos, intensyvus nėščiosios rūkymas. Pagrindinis rizikos veiksnys - randas gimdoje po buvusios Cezario pjūvio operacijos. Pastaruosius kelis dešimtmečius pastebima, kad Cezario pjūvio operacijų skaičius išaugo net dešimt kartų, todėl ši patologija tampa vis dažnesnė.

Simptomai
Pagrindiniai ligos simptomai apima neskausmingą kraujavimą iš makšties, ypač vėlesniais nėštumo trimestrais. Pagrindinis ir vienintelis placentos pirmeigos simptomas - kraujavimas. Jis atsiranda dėl to, kad augant apatinei gimdos daliai tempiama jos sienelė, o ne tokie elastingi placentos audiniai nespėja prisitaikyti prie pokyčių ir įvyksta placentos atsisluoksniavimas. Nėščioji gali kraujuoti įvairiu nėštumo periodu arba gimdymo metu. Kraujavimo intensyvumas taip pat priklauso nuo placentos prisitvirtinimo vietos. Jei nustatoma dalinės placentos pirmeiga, kraujuojama mažiau, o jei visiška - smarkiau. Kraujavimas pasižymi tam tikrais ypatumais: jis visada būna tik išorinis, t.y. kraujas teka pro gimdos kaklelį, niekada nesusikaupia viduje. Kraujuoti moteris pradeda netikėtai, be jokios priežasties ir skausmo. Tuo šis kraujavimas skiriasi nuo priešlaikinio gimdymo sukelto kraujavimo, kurį dažniausiai lydi priepuolinis skausmas. Jis dažnai prasideda ramybės metą, pavyzdžiui, naktį - nėščioji gali atsibusti kraujo baloje. Taip pat gali pasireikšti skausmai pilvo apačioje, tačiau tai nėra visada. Tačiau pasitaiko atvejų, kad nėščiosios ir visai nekraujuoja. Nestiprūs, paruošiamieji sąrėmiai. Artėjant gimdymo terminui, prasideda nesmarkūs sąrėmiai, per kuriuos apatinė gimdos dalis įsitempia, o placenta pradeda po truputį atsiskirti nuo gimdos sienelės. Deja, tokių vidinių sąrėmių moteris nejaučia. Gali pasireikšti netipinė vaisiaus padėtis.
Jei jums diagnozuota placentos pirmeiga ir pradėjote kraujuoti, pajutote sąrėmius arba maudžia pilvą, turite kuo skubiau vykti į artimiausią gimdymo skyrių arba kviesti greitąją pagalbą.
Diagnozavimas
Pats tiksliausias ir plačiausiai prieinamas diagnozavimo būdas - ultragarsinis tyrimas nuo apytiksliai 18 iki 22 nėštumo savaitės. Tiksliausiai patologija nustatoma, kai tiriama transvaginaliniu davikliu (t.y. pro makštį). Placentos pirmeiga nustatoma ultragarsiniu tyrimu. Pirmojo nėštumo trečdalio patikros ultragarsu metu gydytojas akušeris ginekologas, prižiūrintis nėštumą, turi pažymėti placentos prisitvirtinimo vietą ir įvertinti, ar nėščioji turi patologinės placentos prisitvirtinimo rizikos veiksnių. Antrojo nėštumo trečdalio metu patologinės placentos prisitvirtinimo požymiai būna jau ryškesni, o galiausiai diagnozė nustatoma 28-32 nėštumo savaitę. Transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (tiriama pro makštį) - geriausias placentos pirmeigos patvirtinimo ar paneigimo būdas. Šis tyrimas saugus tiek nėščiajai, tiek vaisiui.

Gydymas ir priežiūra
Pirmeigės placentos gydymas priklauso nuo kraujavimo sunkumo ir nėštumo trukmės. Lengvais atvejais gali būti rekomenduojamas lovos poilsis ir stebėjimas. Naujausios terapijos galimybės apima medicininius sprendimus, skirtus kraujavimo kontrolei, ir stebėjimą per ultragarso tyrimus, siekiant užtikrinti motinos ir kūdikio saugumą. Jei kraujavimas yra gausus arba yra kitų komplikacijų, gali prireikti hospitalizacijos ir net cezario pjūvio.
Jei antroje nėštumo pusėje placenta išlieka prisitvirtinusi žemai, Jums bus atliekami dar keli ultragarsiniai tyrimai, siekiant patikrinti, ar placenta „pakilo“ augant gimdai. Jūsų nėštumo priežiūros planas bus sudarytas atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Jei Jums diagnozuota visiška placentos pirmeiga (placenta visiškai dengia gimdos kaklelį), yra didelė staigaus ir gausaus kraujavimo ir skubios cezario pjūvio operacijos rizika. Tai gali įvykti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu. Jei Jums nustatyta placentos pirmeiga, bet nėštumo metu nekraujuojate, Jums gali būti pasiūlyta planinė cezario pjūvio operacija.
Nėščiajai rekomenduojama vengti lytinių santykių pro makštį, kai kurie gydytojai rekomenduoja atsisakyti ir analinių lytinių santykiu, kadangi jų metu taip pat gali būti judinamas gimdos kaklelis. Galima juos pakeisti kitais meilės žaidimais, pvz. oraliniai lytiniai santykiai ar masturbacija. Vaginaliniai ir analiniai lytiniai santykiai nėra kontraindikuotini (uždrausti), visgi mano kaip akušerės nuomonė, geriau palaukite kol placenta pakils aukščiau. Rekomenduojama vengti ilgų kelionių, vidurių užkietėjimu, sumažinti fizinį aktyvumą, gydyti anemiją (mažakraujystę).
Jeigu Jums nustatyta placentos pirmeiga, bet nėštumo metu nekraujuojate, Jums gali būti pasiūlyta planinė cezario pjūvio operacija. Tačiau, jei antroje nėštumo pusėje placenta išlieka prisitvirtinusi žemai, Jums bus atliekami dar keli ultragarsiniai tyrimai, siekiant patikrinti, ar placenta „pakilo“ augant gimdai. Jūsų nėštumo priežiūros planas bus sudarytas atsižvelgiant į konkrečią situaciją.
Kodėl placentos pirmeiga pavojinga?
Placentos pirmega pavojinga dėl galimų komplikacijų mamai ir vaisiui. Galimas gausus kraujavimas kuris pavojingas abiems. Pagrindinė komplikacija - netenkama daug kraujo. Nėščiosios, esant patologiniam placentos prisitvirtinimui, gali kraujuoti ir nėštumo metu. Daugiausia kraujo moterys netenka, kai placenta negali atsiskirti nuo gimdos sienos natūralaus gimdymo arba planinės Cezario pjūvio operacijos metu. Vidutiniškai pacientės netenka apie 2-3 l kraujo ir joms visada reikia perpilti kraują. Kai kuriais atvejais kraujo perpylimas tampa būtinu gelbstint mamos gyvybę.

Nėštumą prižiūrinčiam gydytojui akušeriui ginekologui įtarus šią retą patologiją, pacientę reikėtų siųsti į Perinatologijos centrą, kuriame gydytojai specialistai suteiks reikalingas konsultacijas ir sudarys nėštumo ir gimdymo priežiūros planą. Kartais, diagnozavus patologinį placentos prisitvirtinimą, nėščiosioms reikia ne tik gydytojo akušerio ginekologo, bet ir gydytojų intervencinių radiologų, neonatologų, anesteziologų reanimatologų ir urologų konsultacijų. Dažniausiai pacientės, kurioms diagnozuotas patologinis placentos prisitvirtinimas, gimdo atliekant planinę Cezario pjūvio operaciją.
Šios patologijos išvengti galima sumažinus Cezario pjūvio operacijų skaičių, nes po kiekvienos atliktos operacijos pacientėms didėja rizika, kad atsiras patologinis placentos prisitvirtinimas kito nėštumo metu.
tags: #kur #prisitvirtinusi #placenta

