Vasara kūdikiams suteikia daug džiaugsmo - gausybė pasivaikščiojimų gryname ore, pirmosios maudynės, žaidimai ant švelnios žolės ir gardžios sodo bei daržo gėrybės.
Maitinimas ir skysčių poreikis
Svarbu žinoti, kad kūdikiui iki 6 mėnesių visiškai užtenka mamos pieno arba pieno mišinio, tad papildomai duoti atsigerti vandens jam nereikia. Krūtimi maitinančioms mamoms svarbu pačioms gerti daugiau skysčių - tai užtikrins sklandžią pieno gamybą. Pagrindinis požymis, kad kūdikiui trūksta skysčių - retas šlapinimasis, sumažėjęs keičiamų sauskelnių kiekis.
Primaitinamiems, skysčius jau vartojantiems kūdikiams nuo 6 mėnesių, norėdami praturtinti jų mitybą, tėvai neretai girdo kūdikius ir vaikus sultimis. Tačiau reikėtų prisiminti, kad net ir šviežiai spaustose sultyse yra ypač daug cukraus, todėl kūdikis gali pasisotinti ir nenorėti valgyti. Verta prisiminti, kad mitybos požiūriu visi gėrimai, išskyrus vandenį, yra maistas. Sultys, kompotas, saldinta arbata galėtų būti duodami labiau kaip desertas, skirtas saikingai pasmaguriauti.
Pirmąsias 2-3 dienas naujagimio viduriai susideda iš juosvai žalios, skystos ir tąsios medžiagos, vadinamos mekonijumi. Paskui jų spalva pasidaro žalsvai ruda. Jeigu gimęs kūdikis per 2 dienas neišsituština, reikia pasitarti su gydytoju. Jūs įsitikinote, kad jeigu kūdikis gerai priauga svorio ir jo viduriai visada yra vienodi, tai nesvarbu, kokios konsistencijos ir spalvos jo išmatos. Bet jeigu jos staigiai pasikeičia, reikia pasitarti su gydytoju.
Apranga ir apsauga nuo saulės
Dažnai pirmojo vaikelio susilaukę tėvai dar nežino, kaip tinkamai aprengti kūdikį. Taigi, labai svarbu, kad jo drabužiai būtų iš natūralių, lengvų, orui laidžių audinių. Labai svarbu saugoti kūdikių ir vaikų akis nuo saulės. Vaikų regėjimas vis dar formuojasi, o akys negali taip efektyviai filtruoti kenksmingų UV spindulių.
Tiesioginiuose saulės spinduliuose yra ultravioletinių spindulių, kurie padeda susidaryti D vitaminui tiesiog odoje. Todėl protinga kūdikį neilgam palikti saulėje. Tačiau atsargumo dėlei nepamirškite trijų taisyklių.
Kūdikio priežiūra namuose
Ankstų rytą ir vėlai vakare praverkite visus namų langus ir leiskite gyvenamajai patalpai prisipildyti vėsaus oro. Gerai savijautai svarbi ne tik oro temperatūra, bet ir drėgmė.
Vaiko vežimėlį būtų geriausia dengti specialiu tinkleliu nuo uodų ir erkių. Taip pat rinkoje galite rasti iš natūralių medžiagų pagamintų, saugių naudoti pleistrų ir apyrankių nuo uodų - pleistrą geriausia įklijuoti į vežimėlį ar ant kūdikio rūbų, geriau nugaros pusėje, kad mažylis neturėtų galimybės ragauti ir pačiupinėti jo pirštais, o apyrankę galima pakabinti ant vežimo rankenos. Įsisiurbus erkei, ją būtina kuo greičiau ištraukti. Traukti reikėtų nesukiojant, nespaudžiant erkės pilvinės dalies.
Kūdikio oda labai plona ir jautri, tad ją reikėtų dėmesingai prižiūrėti visais metų laikais. Vasaros metu kūdikius dažniau vargina odos iššutimai, prakaitinė ir sauskelnių bėrimas. Jei vaikui mažiau nei vieneri metai, kreipkitės į gydytoją net jei nudegimas atrodo nesunkus.
Minkštas plotelis kūdikio galvutėje - tai keturių kaulų, sudarančių viršutinę kaukolės dalį, susijungimo vieta. Palaipsniui kaulai suauga, ir momenėlis dingsta. Kiekvieno vaiko momenėlis yra skirtingo dydžio. Nesibaiminkite jo pažeisti.
Pratinkite kūdikį nubusti rytą vėliau arba išmokykite jį ramiai laukti, kol jūs pabusite. Naujagimiai paprastai nubunda pernelyg anksti - 5-6 valandą ryto. Bet pirmųjų metų antroje pusėje vaikai patys nori ilgiau pamiegoti.
Pageidautina pripratinti kūdikį užsigyti tuoj pat pavalgius. Kai kurie vaikai mėgsta pavalgę žaisti. Patarčiau nuo to įpročio juos atpratinti.
Kiekvienam kūdikiui reikia miegoti labai ilgai, o kitam - visai trumpai. Jeigu jis sotus, prižiūrėtas, ilgai būna gryname ore ir miega vėsioje patalpoje, galite palikti jam pačiam spręsti, kiek miegoti.
Daugumai vaikų nuo pat gimimo patogiau miegoti ant pilvo, ypač tiems, kuriems viduriuose susikaupia dujų. Mat, kai pilvas spaudžiamas, šiek tiek sumažėja skausmas. Kiti vaikai miega ir ant pilvo, ir ant nugaros arba tik ant nugaros.
Neguldykite vaiko į savo lovą. Mažiems vaikams būna periodai, kai jie naktį nubunda iš išgąsčio ir klykdami puola į tėvų kambarį. Tėvai paima vaiką į savo lovą. Tuo momentu jiems atrodo, kad taip yra geriausia, bet iš tikrųjų jie klysta.
Šešių mėnesių kūdikį, jeigu turite galimybes, įkurdinkite atskirame kambaryje. Kūdikis nuo pat gimimo gali miegoti atskirame kambaryje, jeigu jums tai patogu ir jeigu esate pakankamai arti, kad išgirstute jį verkiant.
Santūrus draugiškumas turi būti svarbiausias Jūsų santykių su kūdikiu bruožas. Kai jį maitinate, rengiate, maudote, kalbate su juo, pervystote jį, laikote ant rankų ar tiesiog esate su juo viename kambaryje, jis vis labiau suvokia, kad esate vienas kitam be galo brangūs.
Kūdikiams iki 6 mėnesių. Jau sėdintį kūdikį galima įsodinti į vonelę ar nedidelį baseiną su drungnu vandeniu, atsargiai palaistyti vandens iš laistytuvo: paprastai kūdikiams ši pramoga labai patinka, tačiau stebėkite vaikelio reakciją, vandeniu leiskite mėgautis iki 15-20 minučių, procedūrą atlikite ne dažniau nei kas 2-3 valandas. Maudytis kūdikiams nuo 6 mėnesių. Ruošiantis maudynėms, labai svarbu pratintis po truputį: iš pradžių reikėtų vandenyje pabūti porą minučių, palaipsniui laiką ilginant iki 10 minučių ir pan. Vyresni vaikai turėtų maudytis tik prižiūrimi suaugusiųjų, jiems būtina vilkėti liemenę, kadangi iš plaukimo rato dažnai išsmunkama, o nuo čiužinio galima nesunkiai nukristi: tai gerokai padidina skendimo riziką.
Kūdikio raida ir žaidimai
Žaidimas yra labai svarbus vaiko vystymuisi. Žaisdami kūdikiai gali susipažinti su pasauliu. Mažyliai auga ir keičiasi labai greitai, jų žaidimai taip pat. Nors iki trijų mėnesių kūdikiai būdrauja trumpai ir jų galimybės (regėjimas, judesių kontrolė, bendravimas ir kt.) labai ribotos, su šiais mažyliais tikrai galima pažaisti.
Skirkite laiko tam, kad sukurtumėte prasmingą akių kontaktą su savo mažyliu.
Ilgo laiko praleidę mamos pilvuke mažyliai ir gimę dar kurį laiką būna lyg sustingę, vis sulenktomis kojytėmis ir rankytėmis. Švelniai tieskite mažylio rankytes, pirštukus, kojytes, darykite tai lėtai ir ramiai.
Įvairūs tyrimai rodo, kad kūdikiai gali atpažinti muziką, kurią reguliariai girdėjo dar būdami mamos įsčiose. Jei jūsų mažylis nuolat girdėjo kažkokią muziką ar garsus būdamas jūsų pilvuke, leiskite jam paklausyti jos. Jei būdamas pilve kūdikis reguliariai negirdėjo muzikos, kurią galėtų pažinti jau gimęs, pasirinkite kelias dainas ar melodijas ir leiskite klausyti jų dabar.
Pamaloninkite savo mažylį imituodama jo garsus.
Kūdikiui būtinas fizinis kontaktas ir judesys, kurį jis juto būdamas mamos įsčiose, tad jo nešiojimas yra puikus būdas patenkinti šiuos poreikius.
Žaidimas su veidrodžiais yra puiki veikla jūsų mažyliui. Pastatykite veidrodį priešais kūdikį, kol jis guli ant pilvuko ar tiesiog palaikykite kūdikį priešais veidrodį.
Suteikite savo kūdikiui galimybę, kuo įvairiau pažinti pasaulį. Viena jų yra laikyti mažylį ant rankų veidu žemyn (savo ranką ar rankas laikykite išilgai per visą kūdikio pilvuką). Tai padeda ne tik pamatyti supančią aplinką kitu kampu, bet gelbsti ir tiems mažyliams, kuriems pučia pilvuką.
Kalbejimas yra mokymasis. Kalbejimas yra viena svarbiausių detalių kalbos vystymuisi, o kalbejimo pamokos turi prasidėti nuo pirmosios dienos (kai kurie net sakys, kad bendravimas ir kalbejimas su mažyliu turi prasidėti, kai jis dar mamos pilvuke). Taigi kalbėkite su savo mažyliu kuo dažniau ir apie viską, pasakokite, ką veikiate pati, ką darote jam, pvz.
Masažo nauda niekas neabejoja, todėl nuo pat pirmų dienų galite masažuoti savo mažylį, tai padės vystytis ir stiprėti ne tik jo raumenims, bet ir kraujotakai bei virškinimo sistemai. Masažas kūdikiams iki 3 mėnesių turi labiau priminti glostymą, nei mums įprastą masažą. Švelniai glostykite, naudokite tik nedidelį švelnų spaudimą, pasirinkite laiką, kuomet abu esate tam gerai nusiteikę.
Leisti mažyliui pajusti skirtingos tekstūros medžiagas, daiktus yra lengvas būdas vystyti kūdikio pojūčius nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Duokite mažyliui savo mažomis rankytėmis paliesti skirtingas medžiagas ir taip padėsite jam vystytis ir pažinti pasaulį. Apsidairykite savo namuose ir tikrai rasite daugybę skirtingus lietimo pojūčius suteikiančių daiktų.
Skaityti savo vaikui, tai dovanoti jam neįkainojamą dovaną. Skaityti mažyliui rekomenduojama jam dar esant mamos pilvuke.
Kaip ir lėktuvo žaidimas, taip ir supimasis ugdo jūsų mažylio vestibiuliarinį aparatą (vestibiuliarinis aparatas - pusiausvyros organas vidinėje ausyje). Laikykite savo kūdikį ant rankų ir švelniai supkitės kartu. Tam puikiai tiks hamakas, supynės, supamoji kėdė.
Naujagimio regėjimas dar nėra iki galo išsivystęs. Geriausiai naujagimiams ir mažyliams iki 3 mėnesių sekasi matyti didesnio kontrasto vaizdus, tokius kaip juodos ir baltos spalvos raštus (pvz. juodus kvadratėlius baltame fone, baltus taškelius juodame fone ir pan.).
Šokis, tai puikus būdas kurti saugų, glaudų ir labai būtiną jūsų mažyliui fizinį kontaktą. Įsijunkite mėgiamą muziką ir linguokite laikydama kūdikį ant rankų.
Kūdikiams patinka stebėti šviečiančius ir judančius objektus. Sudominkite savo kūdikį lėtai judančia šviesa (tamsiame kambaryje), panaudodamos tam žibintuvėlį.
Kūdikiai gimsta su puikiai išvystyta uosle. Naujagimiai savo mamos kvapą atpažysta iš karto tik gimę. Stimuliuokite savo vaiko pojūčius švelniai pamojuodama maloniais kvapais jam šalia nosytės. Tam puikiai tinka gėlės, citrusiniai vaisiai ar vanilė.
Sustiprinkite savo kūdikio raumenyną imituodama saugusiųjų pratimus. Paguldykite kūdikį ant pledo ar paklodės, atsisėskite mažylio kojų gale. Atsargiai paimkite pledo ar paklodės kampučius šalia mažylio galvytės ir švelniai, lėtai kilstelėkite link savęs taip, lyg mažylis darytų atsilenkimą, paguldykite atgal ir vėl kilstelėkite.
Sustiprinkite mažylio kojyčių ir pilvo raumenis imituodamos dviračio minimą.
Leiskite savo mažyliui susipažinti su jį supančia aplinka vis keisdama jo buvimo vietą, tai patogu daryti mažylį paguldžius į gultuką ar tiesiog saugiai ir minkštai ant grindų. Mažylis taip susipažins su jį supančia aplinka, jos garsais, kvapais.
Lavinkite kūdikio pusiausvyrą ir stiprinkite kaklo raumenis, saugiai ir švelniai paguldžiusi ir linguodama ant jogos kamuolio.
Dažnos kūdikystės problemos ir jų sprendimai
Kolikos (diegliai) pirmaisiais trim gyvenimo mėnesiais ir reguliarus atkaklus verkimas. Šios dvi negerovės paprastai būna susijusios viena su kita ir jų požymiai panašūs. Kolikos - tai stiprus žarnyno skausmas, sukeltas dujų, kurios išpučia kūdikio pilvuką. Jis suriečia arba...
Chroniškas nenoras eiti miegoti. Ši problema atsiranda nepastebimai. Dažniausiai ji iškyla kūdikiams, kuriems iki 3 mėnesių pūtė pilvuką arba kurie nuolat įtūžusiu balsu rėkdavo. Nenorą miegoti taip pat galima laikyti išlepinimo forma.
Kūdikis nubunda kiekvieną naktį. Toks vaikas noriai gula į lovą ir iš karto užmiega, bet vidurnaktį reguliariai nubunda. Kartais šis įprotis atsiranda, kūdikiui labai persišaldžius arba susirgus ausų uždegimu, kai jį iš tikrųjų prižadina skausmas.
Kaip perauklėti išlepintą kūdikį. Kuo anksčiau pastebėsite, jog kūdikis išlepo, tuo lengviau jį perauklėsite. Tačiau reikia turėti valios ir tvirtumo. Supraskite, jog galų gale per didelis reiklumas ir nereikalinga globa daug žalingesnė kūdikiui, negu jums.
Daugumai naujagimių, ypač pirmagimiams, pirmosiomis savaitėmis užeina keletas atkaklaus verkimo priepuolių. Kai kurie vaikai ypač daug ir smarkiai verkia tik retkarčiais, o kiti - didesnę laiko dalį.
Jeigu naujagimis labai dažnai verkia, ką tai reiškia. Jeigu auginate pirmą kūdikį, šis klausimas jus ypač jaudina. Vaikas auga, ir jūs vis daugiau įgyjate patyrimo. Jau galite iš verksmo spręsti, ko jam reikia; be to, jam pačiam vis mažiau būna priežasčių verkti.
Ar galima tokio amžiaus kūdikį išlepinti? Ši problema iškyla jau pirmomis kūdikio gyvenimo savaitėmis, kai jis pradeda verkti tarp maitinimų, užuot ramiai miegojęs.
Vieni vaikai tuštinasi reguliariai, kiti - nereguliariai. Tačiau ir vieni, ir kiti yra absoliučiai sveiki. Nieko nepadarysi, jeigu kūdikis tuštinasi nereguliariai, o ir nėra jokio reikalo ką nors daryti.
Pirmuosius dvejus metus vaiko žarnynas yra labai jautrus. Jis sutrinka, veikiamas ne tik žarnyno ligas (tokias kaip suaugusiųjų), bet ir persišaldymo ligas sukeliančių bakterijų ir net tų bakterijų, kurios nedaro jokios įtakos vyresniems vaikams bei suaugusiems.
Jei vaikui mažiau nei vieneri metai, kreipkitės į gydytoją net jei nudegimas atrodo nesunkus.
Naujagimiai krūpčioja nuo stiprių garsų ir staigiai keisdami kūno padėtį. Vieni vaikai jautresni, kiti - ne tokie jautrūs. Jautrus vaikas gali smarkiai pašokti iš baimės, kai, gulėdamas ant lygaus kieto paviršiaus, staigiai trūkteli rankutę ar kojytę.
Jauni tėvai dažnai jaudinasi, kad naujagimis nereguliariai kvėpuoja, o kartkartėmis taip silpnai, jog vos girdėti ir matyti. Jiems kelia nerimą ir tai, kad kūdikis miegodamas šiek tiek knarkia. Abu šie reiškiniai visiškai normalūs. Kvėpavimas kartais sustoja....
Naujagimis kvėpuodamas gana dažnai knarkia. Taip jis kvėpuoja ne miegodamas, o budėjimo metu. Manoma, jog nemoka valdyti minkštojo gomurio. Paaugęs jis nustoja knarkti. Dažniau girdimi kiti garsai kvėpuojant. Mat, kai kurių vaikų antgerklis, esantis virš balso stygų, toks minkštas ir...
Praėjus kiek laiko po gimimo, ir berniukams, ir mergaitėms pabrinksta krūtelės. Kartais iš pabrinkusios liaukos išsiskiria pieno. Krūtų uždegimo priežastis - motinos vidaus sekrecijos liaukų pakitimai, dar kūdikiui negimus.
Pirmasis mėnesiais naujagimių akys kartkartėmis žvairuoja. Daugeliu atvejų su amžiumi žvairumas praeina. O jeigu kūdikis žvairuoja visą laiką ar didesnę jo dalį arba iki trijų mėnesių akys vis dar nesistabilizuoja, pasitarkite su akių gydytoju.
Pienligė - tai grybelinė infekcija. Iš pažiūros panašu į galvos pleiskanas, prilipusias prie burnos ertmės gleivinės, bet jos patrintos nenusilupa. Nuėmus viršutinę plėvelę, oda pradeda truputį kraujuoti ir atrodo apimta uždegimo. Kūdikiui skauda čiulpiant.
Tai lengvas galvos odos suerzinimas. Labai dažnai pasitaiko naujagimiams pirmaisiais mėnesiais. Atrodo lyg šerpetojančios nešvarios dėmės. Valykite šerpetojančias vietas vatos tamponu, suvilgytu vazelino ar saulėgrąžų aliejumi.
Prasidėjus karštiems orams, vaikams pažastyse ir ant kaklo dažnai atsiranda mažų rausvų spuogelių, aplink kuriuos oda būna paraudusi.
Naujagimiams dažnai šiek tiek išberia veiduką. Šis išbėrimas dar toks neaiškus, jog neturi net pavadinimo. Pirma, atsiranda smulkūs, blizgantys, balti spuogeliai be paraudimo aplink juos. Jie panašūs į smulkučius perliukus, ir visada išnyksta su amžiumi.
Daugumos naujagimių oda pirmaisiais mėnesiais yra labai jautri. Jeigu jau gimdymo namuose kūdikis iššunta, vadinasi, jo oda yra jautri, ir ją reikia ypač prižiūrėti. Oda iššunta dėl to, kad šlapiuose vystykluose yra bakterijų gaminančių amoniaką. Beveik visi naujagimiai...
Kai kurie vaikai daužo galvą į lovos kraštą arba linguoja galvą, arba siūbuoja visu kūnu. Motina, žinoma, negali būti rami, matydama, kaip vaikas daužo galvutę į lovos kraštą. Juk jam labai skauda ir taip beprasmiška. Ir ji pradeda abejoti, ar vaikas normalus.
Galite duoti čiulptuką tada, kai jam susikaupia dujų, tai ir duokite jį, suskaudus pilvuką nuo dujų. Daugumai vaikų po 3 mėnesių dujos pilvuko nepučia. Kada duoti čiulptuką, kad vaikas neįprastų čiulpti pirštų? Pirma, maždaug...
Čiulptukas padeda, kai užsilaiko dujos, be to, jį naudojant, vaikas neįpranta čiulpti piršto. Čiulptukas - tai guminis spenelis be skylutės, pritvirtintas prie plastmasinio disko, kuris neleidžia kūdikiui įtraukti viso spenelio į burną. Anksčiau čiulptuką dažnai duodavo...
Piršto čiulpimas - nelengva problema. Šiuo klausimu yra keletas prieštaringų nuomonių. Aš trumpai papasakosiu, kas žinoma apie šią problemą ir kaip jos išvengti. Anksčiau buvo manoma, kad piršto čiulpimas - tiesiog blogas įprotis.
Daugelis motinų tvirtina, jog 3-6 mėnesių vaikui mažiau reikia čiulptuko. Kai kurie naujagimiai išspjauna čiulptuką ir neima jo į burną. Tada vaiką be vargo galima atpratinti nuo čiulptuko visam laikui.
Pirmoji pagalba kūdikiui | Kūdikio priežiūros pagrindai | Tėvams
Gimdyvės ir naujagimio priežiūra gimdymo namuose. Tik ką gimęs naujagimis yra nušluostomas ir guldomas nuogas ant apnuogintos mamos krūtinės. Sekami kiti rodikliai pagal poreikį, atsižvelgiant į moters būklę. Maždaug po 1,5 val. moteriai pasiūloma pačiai pasišlapinti, jei gerai jaučiasi, ji palydima iki tualeto, jeigu silpna, naudojamas basonas. Tuomet pagal situaciją galima apsiprausti lyties organus, persirengti marškinius, jeigu jie labai susitepė, užsidėti suaugusiųjų sauskelnes. Po dviejų valandų moteris kartu su naujagimiu iškeliauja į palatą po gimdymo. Tik ką gimęs naujagimis yra nušluostomas ir guldomas nuogas ant apnuogintos mamos krūtinės. Naujagimio būklė (raumenų tonusas, kvėpavimas ir spalva) įvertinama per pirmąsias 30 sek. ir sprendžiama, ar reikia gaivinti. Pagal Apgar skalę naujagimis vertinamas po 1 min. ir 5 min., bet gali būti vertinamas dar ir po 10 min. Naujagimis ir mama susiglaudę oda turi būti ne trumpiau kaip 1 val., geriausia 2 val. Per šį laiką sveikas naujagimis, mamos ar akušerės padedamas, susiranda krūties spenelį ir pradeda žįsti. Naujagimio virkštelės tvarkymas, svėrimas ir matavimas (matuojamas ūgis ir galvos apimtis) turėtų įvykti po poros valandų, kai jis baigs žįsti. Virkštelė perkerpama ir tvarkoma steriliais instrumentais, dezinfekuojančių tirpalų naudoti nebūtina, uždėjus spaustuką virkštelės bigė paliekama atvira.
Gimdyvės priežiūrą palatoje po gimdymo sudaro bendroji ir akušerinė apžiūra. Priklauso nuo kiekvienos ligoninės tvarkos, bet dažniausiai būna 2-3 vizitacijos: ryte ir vakare. Kitu paros metu visada galite kreiptis į budintį personalą. Į bendrąją apžiūrą įeina moters nusiskundimai, kūno apžiūra, odos, gleivinių, bėrimo elementai, pulsas, kraujo spaudimas, kvėpavimo dažnio įvertinimas. Pirmąsias 24 val. po gimdymo gali padidėti moters kūno temperatūra. Ją sukelia staigus kraujagyslių ir limfagyslių prisipildymas. Moterį gali varginti silpnumas. Tai yra normalu, nes ji atliko didžiulį darbą, neteko organizmo skysčių, gal nemiegojo visą naktį, ją išvargino sąrėmių skausmai.
Akušerinė apžiūra. Įvertinama moters krūtų būklė: ar jos minkštos, ar yra priešpienio, pieno, ar nėra sukietėjimų, krūtų odos spalva, spenelių forma, įtrūkimai. Taip pat svarbu įvertinti gimdos involiuciją. Gimdos dugno aukštis mažėja apie 2 cm per parą. Nepakankamas gimdos traukimasis yra gimdos subinvoliucija. Vertinant svarbu gimdos dugno aukštis (šlapimo pūslė turėtų būti tuščia), tonusas, skausmingumas. Taip pat svarbu lochijų kiekis, spalva, kvapas. Jei išskyros kaupiasi gimdos ertmėje (lochiometra), tai gimdos dugnas bus aukštai, o išskyrų mažai. Įtakos tam gali turėti kraujo krešulys gimdoje, gimdos kaklelio spazmas, silpni gimdos susitraukimai. Tarpvietės apžiūrą apima paraudimo, patinimo ir skausmingumo vertinimas. Plyšusi ar kirpta ir po to siūta tarpvietė sugyja per 10-12 parų po gimdymo. Gali būti sutrikusi šlapimo pūslės funkcija - tada skausminga šlapintis arba apskritai neišeina. Žarnyno funkcija. Dažnai moteris vargina obstipacijos. Po gimdymo moteris gali jausti nereguliarius gimdos susitraukimus, panašius į menstruacinį skausmą. Jei buvo siūta tarpvietė, bus jaučiamas tos srities skausmingumas. Nereikia kentėti, o geriau pasisakyti akušerei, gausite vaistų nuo skausmo. Svarbu per pirmas 3 paras pasituštinti. Svarbu fizinis aktyvumas, pakankamas kiekis skysčių (2,5 l per dieną). Varginant vidurių pūtimui, užkietėjimui, nepavykus pasituštinti, pasisakykite personalui. Glauskite naujagimį prie krūties ir žindykite pagal poreikį. Išskyroms po gimdymo sugerti pirmomis paromis naudokite suaugusiųjų sauskelnes, vėliau higieninius paketus. Juos keiskite reguliariai, maždaug kas 4 val. Nenaudokite tamponų ir nesimaudykite vonioje. Labai staigiai keliantis iš lovos gali apsvaigti galva, todėl kelkitės lėtai. Esant reikalui galima dėvėti specialų diržą. Po gimdymo gali tinti kojos, nes vis dar veikia kraujagysles atpalaiduojantys hormonai. Dažnai moterys daugiau gulinėja, mažai juda. Taip pat tinimas gali kankinti dėl gimdymo metu sulašintų skysčių kiekio (pvz., jeigu buvo taikytas epidūrinis skausmo malšinimo būdas, atlikta cezario pjūvio operacija). Maitinant naujagimį iš krūties, mėnesinių gali nebūti, bet vis tiek išlieka galimybė pastoti. Lytiniais santykiais rekomenduojama užsiimti po 6-8 savaičių (kai nebebus kraujingų lochijų ir bus sugijusios tarpvietės žaizdos). Prieš tai geriausia apsilankyti pas ginekologą. Po 6 savaičių svarbu apsilankyti pas gydytoją.
