Meningitas - tai ūminis smegenų dangalų uždegimas. Kartais uždegimas gali išplisti ir į pačias smegenis, tuomet susirgimą vadinsime meningoencefalitu. Meningitas yra uždegiminė būklė, pažeidžianti smegenų ir nugaros smegenų dangalus (membranas). Kai infekcija pasiekia centrinę nervų sistemą, ji gali sukelti sunkią būklę, reikalaujančią skubaus gydymo. Meningitas - tai smegenų dangalų, membranų, dengiančių smegenis, uždegimas. Greitas meningito gydymas dažniausiai būna sėkmingas. Meningitą dažniausiai sukelia virusas (išsivysto virusinis meningitas, dar vadinamas aseptiniu), tačiau tarp potencialių ligos sukėlėjų minimos ir bakterijos (tai bakterinis meningitas). Meningito simptomai skiriasi priklausomai nuo susirgo asmens amžiaus ir infekcijos sukėlėjo. Pirmieji meningito simptomai gali pasireikšti greitai arba praėjus kelioms dienoms nuo pirminės infekcijos.

Meningito priežastys

Kiekvienas meningito tipas turi skirtingą kilmę:

• Virusinis meningitas - dažniausia forma, dažnai sukelta enterovirusų. Virusiniu meningitu gali komplikuotis įvairios virusinės infekcijos, gripas. Taip pat virusinį meningitą vaikams neretai sukelia erkinio encefalito virusas. Virusinis meningitas yra dažnesnis nei bakterinis, įprastai infekcijos eiga yra lengvesnė.
• Bakterinis meningitas - pavojingiausia forma, dažnai sukelta Streptococcus pneumoniae, Neisseria meningitidis, Haemophilus influenzae. Bakterinį meningitą sukelia įvairios bakterijos (pvz., stafilokokai, streptokokai, pneumokokai, meningokokai). Bakteriniu meningitu gali komplikuotis sunkios bakterinės infekcijos, tokios kaip pneumonija, sepsis. Tai dažniausiai pasitaiko labai mažiems vaikams, naujagimiams dėl nebrandaus imuniteto ar išsekusiems, kitomis, neretai sunkiomis, ligomis sergantiems vaikams. Bakterinis meningitas visada yra sunki liga, kuri pavojingiausiai pažeidžia iki 2 metų vaikus.
• Grybelinis meningitas - dažnesnis imunitetą susilpninusiems asmenims. Sukelia grybai, tokie kaip Cryptococcus, Blastomyces, Histoplasma.
• Parazitinis meningitas - retos infekcijos, dažnai susijusios su užterštu maistu ar vandeniu. Sukelia tokie parazitai kaip Angiostrongylus cantonensis ar Naegleria fowleri (amebinis meningitas).
• Neinfekcinis meningitas - atsiranda dėl autoimuninių ligų, vaistų ar traumų. Nesusijęs su infekcija - gali būti sukeliamas vėžio, vilkligės, smegenų operacijos ar vaistų.

Infekcija dažniausiai plinta per kraują ir pasiekia smegenų dangalus, kur pradeda daugintis ir sukelia uždegimą.

Meningito tipai

Meningitas skirstomas į kelis pagrindinius tipus, priklausomai nuo jo sukėlėjo:

• Virusinis meningitas: Dažniausiai pasitaikantis, dažnai lengvesnės eigos. Sukelia enterovirusai, gripas, kiaulytė, herpes virusai.
• Bakterinis meningitas: Pavojingiausia forma. Dažniausi sukėlėjai: S. pneumoniae (pneumokokinis), N. meningitidis (meningokokinis), H. influenzae, Listeria monocytogenes.
• Grybelinis meningitas: Sukelia grybai, tokie kaip Cryptococcus, Blastomyces, Histoplasma. Dažniau pasireiškia susilpnėjus imuninei sistemai.
• Parazitinis meningitas: Retas. Sukelia tokie parazitai kaip Angiostrongylus cantonensis ar Naegleria fowleri (amebinis meningitas).
• Neinfekcinis meningitas: Nesusijęs su infekcija - gali būti sukeliamas vėžio, vilkligės, smegenų operacijos ar vaistų.

Meningito simptomai skirtingose amžiaus grupėse

Simptomai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus:

Kūdikiams (iki 2 mėnesių):

• Karščiuoja, blogai valgo, vangus.
• Tampa dirglesnis, ilgiau be priežasties verkia, skausmingas riksmas.
• Būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, šio amžiaus kūdikiams meningitas neturi tipiškų požymių, liga plinta labai greitai, todėl geriau iškviesti gydytoją.
• Gali pasireikšti mieguistumu, silpnu žindymu, aukštu verkimu, sustingimu.
• Kūdikiams būdingas momenėlio išsigaubimas, charakteringa vaiko poza - kojos išsitempusios ir sukryžiuotos blauzdų srityje, rankų fleksija, plaštakos sugniaužtos į kumščius.

Vaikams (nuo 2 mėnesių iki 2 metų):

Amžius, kuomet dažniausiai susergama meningitu.

• Karščiavimas, vėmimas, pablogėjęs apetitas.
• Vaikas gali tapti labai kaprizingas ar tiesiog nuolatos norėti miego.
• Karščiavimas su traukuliais gali būti pirmasis meningito požymis, tačiau jei traukuliai trumpalaikiai ir nėra kitų meningito požymių, tai gali būti paprastieji karštiniai traukuliai.
• Atsiradęs bėrimas taip pat gali būti meningito požymis.
• Karščiavimas, vėmimas, sąmonės sutrikimas, kūno skausmai.

Vaikams (2-5 metų):

• Be anksčiau minėtų meningito požymių, šio amžiaus vaikams jau galime pastebėti tipiškus ir suaugusiesiems meningito požymius.
• Tipiški požymiai - galvos ir nugaros skausmai, sprando įsitempimas (sąstingis).

Suaugusiems:

• Galvos skausmas, karščiavimas, kaklo sustingimas, pykinimas, mieguistumas, jautrumas šviesai.
• Stiprūs galvos skausmai, mažesniems vaikams būdingi neramumo priepuoliai. Sutrinka apetitas, vaikas gali visiškai atsisakyti valgyti. Taip pat prasideda vėmimo priepuoliai. Išsivėmus vaiko būklė nepalengvėja, vėmimas kartojasi.
• Sutrinka apetitas, vaikas gali visiškai atsisakyti valgyti.
• Taip pat prasideda vėmimo priepuoliai. Išsivėmus vaiko būklė nepalengvėja, vėmimas kartojasi.

Vyresniems žmonėms:

Didesnė rizika dėl susilpnėjusio imuniteto ir lėtinių ligų.

Meningito diagnozė ir gydymas

Jei apžiūrėjęs vaiką gydytojas įtaria meningitą, diagnozei patvirtinti ir tinkamam gydymui paskirti reikia atlikti kraujo ir smegenų skysčio (likvoro) tyrimus. Juosmeninė punkcija yra būtina meningito diagnozei ir jo priežasčiai nustatyti, bakteriniam meningitui patvirtinti ir sukėlėjui išskirti. Jei pavyksta pasėjus likvorą šią bakteriją išauginti, nustatomas ir jos jautrumas antibiotikams. Juosmeninė (liumbalinė) punkcijos procedūra yra nesudėtinga ir saugi, nesukelianti vaikui komplikacijų, jos neatlikus galima uždelsti tinkamą gydymą. Vaikams ši procedūra dažniausiai atliekama su bendra nejautra.

Jei nustatomas bakterinis meningitas, vaiką būtina gydyti ligoninėje intraveniniais antibiotikais, skysčių terapija (ligos pradžioje vaikas gali nevalgyti ir negerti pakankamai skysčių, vemti ar jį gali pykinti), aktyviai jį stebėti dėl galimų komplikacijų. Nustačius meningito sukėlėją, parenkamas tinkamas antibakterinis gydymas ir jo trukmė.

Bakterinis meningitas: skubus gydymas ligoninėje, antibiotikai į veną. Virusinis meningitas: dažniausiai praeina savaime; kai kurioms virusinėms formoms skiriami antivirusiniai vaistai. Grybelinis meningitas: gydomas priešgrybeliniais vaistais. Parazitinis meningitas: priklauso nuo sukėlėjo - dažnai gydoma simptomiškai. Neinfekcinis meningitas: gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties.

Prevencija

Viena iš patikimiausių bakterinio meningito profilaktinių priemonių yra skiepai nuo meningokoko, pneumokoko, Haemophilus influenzae B infekcijos, tuberkuliozės. Užtikrinkite, kad jūsų vaikui būtų atlikti gydytojo ar slaugytojos rekomenduoti skiepai. Stenkitės stiprinti vaiko bendrą atsparumą, laikydamiesi sveiko gyvenimo būdo, visavertiškai maitindamiesi.

Jeigu jūsų namuose kas nors susirgo meningitu, galite:

• Išvengti mikrobų plitimo - prieš valgant plauti rankas, nesidalinti stalo įrankiais ar puodeliais.
• Pasiteiraukite savo gydytojo ar slaugytojos apie antibiotikų vartojimo poreikį - kartais gydytojai paskiria antibiotikus kitiems šeimos nariams ar vaikų kolektyvo nariams, kad išvengtų infekcijos išplitimo (ypač meningokoko atveju).

Skiepai - efektyviausia apsauga. Gera higiena - neliesti veido, nesidalinti daiktais, dažnai plauti rankas. Stiprinti imunitetą: miegas, sveika mityba, streso mažinimas. Vengti kontakto su sergančiais. Profilaktiniai antibiotikai po kontakto su užsikrėtusiu asmeniu (kai kuriais atvejais).

Meningokokinė infekcija

Meningokokinė infekcija yra ūminė bakterinė liga, kurią sukelia žmogaus viršutiniuose kvėpavimo takuose besikurianti bakterija Neisseria meningitidis. Ši infekcija gali pasireikšti įvairiomis formomis - nuo lengvų viršutinių kvėpavimo takų simptomų iki gyvybei pavojingo meningito ir sepsio. Ši infekcija ypač pavojinga todėl, kad pirmieji požymiai gali būti labai nespecifiniai - panašūs į virusinę infekciją, peršalimą ar gripą. Neisseria meningitidis - bakterija, kolonizuojanti viršutinius kvėpavimo takus tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Žinoma daugiau nei 13 jos serogrupių, tačiau dažniausiai susirgimus sukelia A, B, C, W-135 ir Y. Infekcija perduodama tik nuo žmogaus žmogui: oro-lašeliniu būdu, artimo kontakto metu - kosint, čiaudint, bučiuojantis ar dalijantis indais. Inkubacinis periodas dažniausiai trunka keturias dienas, tačiau gali svyruoti nuo 1 iki 10 dienų.

Lietuva yra karštasis meningokoko B sukeltos infekcijos taškas Europoje - rizika susirgti Lietuvoje yra didžiausia. Šia infekcija užsikrėsti galima oro lašeliniu būdu per kvėpavimo takus. Užsikrėsti galima tiek nuo sergančiojo, tiek nuo sveiko bakterijų nešiotojo, kuris nejaučia jokių simptomų: jiems kosint ar čiaudint bakterijos patenka į aplinką, jomis gali užsikrėsti aplinkiniai. Dažniausiai šia liga serga vaikai iki 5 metų, kiti, tačiau žymiai mažesni, ligos sergamumo pikai yra tarp paauglių ir jaunų suaugusiųjų, ypač gyvenančių uždaruose kolektyvuose: studentų bendrabučiuose, kareivinėse ir pan., ir vyresnių nei 75 metai senolių. Meningokokinė infekcija labiausiai mėgsta rudens - pavasario sezonus.

Meningokokinė infekcija: temperatūra. Meningokokinei infekcijai būdinga labai aukšta temperatūra 39 -40°C ir didesnė. Jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos būna labai šaltos, jos gali pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra, davus reikiamą vaistų nuo temperatūros dozę, krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla ir būna labai aukšta. Pats pagrindinis bruožas yra tas, kad vaikas net nukritus temperatūrai iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, yra vangus, gulinėja, verkšlena ar atvirkščiai yra neįprastai labai sudirgęs, miegodamas dejuoja, stena.

Meningokokinio bėrimas. Pagrindinis kraujo užkrėtimo požymis yra hemoraginis bėrimas, tačiau jis būna tik dviem trečdaliams žmonių sergančių generalizuota forma. Pirmieji bėrimo elementai paprastai atsiranda ant sėdmenų ir šlaunų, nors jie gali būti ir kitoje kūno vietoje. Nuo kitų bėrimų hemoraginį galima atskirti pagal tai, kad jį paspaudus jis neišnyksta ir būna teigiamas stiklinės mėginys (stiklinės testas): nestipriai paspaudus bėrimą stikline, ar kitu stikliniu indu bėrimas neišblykšta ir persišviečia per stiklą. Bėrimas yra netaisyklingos formos, įvairaus dydžio, kartais primena žvaigždėtą dangų, todėl vadinami žvaigždiniu bėrimu. Bėrimo intensyvumas būna įvairus: nuo pavienių, vos įžiūrimų bėrimo elementų iki gausių hemoragijų.

Meningokokemija (meningokokinis sepsis) - tai kraujo užkrėtimas. Ši forma dar skirstoma į tipinę ir į žaibinę..

Meningitas - smegenų dangalų uždegimas. Jei meningokokas nukeliauja į galvos smegenis ir sukelia jos dangalų uždegimą - meningitą, vaiką šalia karščiavimo, blogos savijautos ir bėrimo (jei meningitas yra kartu su meningokokemija) kamuos stiprūs galvos skausmai, mažesniems vaikams būdingi neramumo priepuoliai. Sutrinka apetitas, vaikas gali visiškai atsisakyti valgyti. Taip pat prasideda vėmimo priepuoliai. Išsivėmus vaiko būklė nepalengvėja, vėmimas kartojasi. Kūdikiams būdingas pasikartojantys neramumo, dirglumo priepuoliai arba atvirkščiai kūdikis būna labai apatiškas, daug miega, yra sunkiai prižadinamas. Meningokokinės infekcijos labai bijo mažų vaikų tėvai, nes ji pavojinga gyvybei ir labai greitai progresuoja. Visi aukščiau minėti simptomai (karščiavimas bėrimas, sujaudinimas, dirglumas, mieguistumas, apatija, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas, sustingę sprando raumenys, meninginiai simptomai) būdingi ir suaugusiems asmenims. Suaugę žmonės gali tiksliau apibūdinti savo būklę. Įtarus meningokokinę infekciją reikia nedelsti ir kuo skubiau vykti į gydymo įstaigą. Diagnozė patvirtinama atlikus kraujo, smegenų skysčio (jei yra meningito simptomai) bendruosius ir bakteriologinius tyrimus. Ši liga yra klastinga, nes tipiniai simptomai gali pasireikšti ne iš karto, o gydymo įstaigoje atlikti kraujo tyrimai pirmosiomis valandomis gali nieko nerodyti. Grįžus namo reikia stebėti savo ar vaiko savijautą: ar ji neblogėja, kas valandą apžiūrėti save ar vaiką nuo galvos iki kojų ar neatsirado tipiškas hemoraginis bėrimas.

Europoje dažniausiai ligas sukelia B ir C tipo meningokokai. Lietuvoje gyvenantiems žmonėms aktualiausias yra B tipo meningokokas, nes būtent šis tipas yra dažniausias.

Kadangi, B grupės meningokokas Lietuvoje yra sutinkamas dažniausiai, tad skiepas nuo šio tipo meningokoko yra pats svarbiausias. Smagu, kad 20 metų kurta „Bexsero®“ (B grupės meningokokinė) vakcina jau keletą metų yra prieinama ir Lietuvoje. Šia vakcina galima skiepyti kūdikius nuo 2 mėnesių amžiaus kartu su kitomis įprastomis vakcinomis arba atskirai, pagal lankstų skiepijimo kalendorių. Ši vakcina yra saugi ir panašiai toleruojama kaip ir kitos vakcinos. Nuo 2018 metų pagal patvirtintą vaikų profilaktinių skiepų kalendorių šia vakcina nemokamai skiepijami vaikai nuo 2 mėnesių amžiaus. Vyresni vaikai valstybės lėšomis nebus skiepijami, tačiau juos rekomenduojama skiepyti tėvų ir globėjų lėšomis, siekiant apsaugoti vaikus nuo šios klastingos ligos.

Kitomis vakcinomis, siekiant apsisaugoti nuo A, C, Y ir W-135 meningokokinės infekcijos tipų sukeliamų ligų, skiepytis rekomenduojama visiems, keliaujantiems į didelės meningokokinės infekcijos rizikos šalis.

Meningokokinė liga yra rimta infekcija, kurią reikia greitai atpažinti ir gydyti. Jos simptomų, rizikos veiksnių ir prevencinių priemonių supratimas gali išgelbėti gyvybes. Vakcinacija išlieka veiksmingiausiu būdu apsisaugoti nuo šios ligos.

tags: #kudikiu #meningito #priezastys

• STOKKE lopšio matmenų ir ypatybių apžvalga
• Kaip paruošti moliūgų ir melionų tyrę kūdikiams
• Viktoras Blinovas: karjera
• Simptomai dygstant dantukams
• Darželių apžvalga Lietuvoje