„Kakutis“ ir „sysiukas“ yra vieni dažniausiai vartojamų žodžių auginant mažus vaikus. Tačiau, kai kūdikis pradeda vemti, tėvai nerimauja ir ieško atsakymų. Vėmimas gali būti įvairių priežasčių simptomas, todėl svarbu suprasti, kada tai yra normalu, o kada reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kūdikio išmatų ir šlapimo ypatumai
Pirmos dienas naujagimis tuštinasi mekonijumi - tamsiai žaliomis, bekvapėmis, tąsiomis ir lipniomis išskyromis. Maždaug 3-5 parą išmatos vadinamos pereinamosiomis, jose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tuštinasi kelis kartus per parą. Pirmos savaitės pabaigoje, maždaug 5-6 parą, naujagimis pradeda tuštintis motinos pieno išmatomis (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos). Pirmą kartą naujagimis turi pasišlapinti per 48 valandas. Pirmosiomis dienomis šlapinasi retai, šlapimas gali būti rausvas (dėl šlapimo rūgšties kristalų). Tai nėra normalu.
Naujagimis turėtų pasituštinti bent 2 kartus per parą. Jei visą dieną nesulaukiate „kakučio“, gali būti, kad vaikui trūksta pieno. Beveik visais atvejais to priežastis yra neefektyvus žindymas, neteisingas spenelio apžiojimas (mamos skundžiasi, kad vaikas nuolat „kabo“ prie krūties), o ne nepakankama pieno gamyba. Koreguokite apžiojimą, stebėkite, kaip dažnai naujagimis nuryja.
Taip, mamos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne įsisavinamos beveik 100 proc. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos. Jei išmatos minkštos, kūdikis tuštinasi lengvai, be didelių pastangų, jei jis guvus ir gerai jaučiasi - vadinasi, toks retesnis tuštinimasis jam yra normalus. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų.
Visi žmonės tuštinasi nevienodai dažnai, taip pat ir kūdikiai. Kai kurie tėvai patys padaugina kūdikio tuštinimųsi skaičių, nes skaičiuoja kiekvieną tuštinimosi porciją kaip naują tuštinimosi epizodą. Kūdikis „purptelėjo“ - iškart puola keisti sauskelnes, žinoma, tai sustabdo tuštinimosi procesą. Vos užsegus naujas sauskelnes ir aprengus, mažylis „purpteli“ vėl. Iš tiesų tai vieno tuštinimosi dvi (gali būti ir daugiau) porcijos. Todėl neverta nerimauti, jei kūdikis tuštinasi rečiau ar dažniau, nei kelių Jūsų draugių ar kaimynių vaikai.
Jei geriamas tik pradinis, liesas pienas, tada naujagimio mityba tampa nepilnaverte, nes jis gauna per mažai riebalų. Tai dažniausia nepakankamo svorio augimo priežastis, o išmatos tampa žalsvo atspalvio. Netaisyklingas krūties apžiojimas lemia tai, kad kūdikis per ilgą laiką išžinda nedidelį pieno kiekį, nes pienas skiriasi lašais, o ne teka srovele. Tokiu atveju kūdikis būna neramus prie krūties, mamos sako, kad „vaikui nepatinka mano pienas“. NETIESA!
10-14 gyvenimo parą prasideda fiziologinis kataras (kitaip dar vadinamas fiziologiniu viduriavimu), kuomet naujagimis ima tuštintis skystomis išmatomis kelis kartus per parą. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių. Tai nepavojinga, tačiau dirgina kūdikio odą, todėl reikia dažniau keisti sauskelnes, ilgiau leisti pabūti be sauskelnių, tepti apsauginiais kremais pagal poreikį. Kataras prasideda dėl to, kad motinos pienas tampa brandus.
Aiškiausias požymis - išmatos tokios skystos, kad išteka per sauskelnių viršų (gulinčiam naujagimiui), susitepa nugara. Reikėtų kuo skubiau susisiekti su gydytoju, nes viduriavimas gali reikšti infekciją.
Kadangi kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą.
Kada išmatų spalva gali kelti susirūpinimą?
- Tamsios, juodos išmatos, sudarytos iš suvirškinto kraujo (vad. „melena“).
- Raudonos žele pavidalo išmatos.
- Šviesios, beveik baltos išmatos.
Spalvą išmatoms suteikia tulžis, taigi baltos ar labai šviesios išmatos reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies.
Vėmimo priežastys ir tipai
Vėmimu pašalinami kenksmingi mikrobai bei toksinai. Vėmimas taip pat gali būti vaiko nervinė reakcija į stresą. Vaiko vėmimo priežastys gali būti infekcinės ir neinfekcinės.
Infekcinės priežastys
Dažniausiai vėmimas yra vienas iš infekcijos simptomų: Roto virusas, kokia nors bakterija, gastritas, žarnyno infekcijos ir kiti skrandžio sutrikimai.
Neinfekcinės priežastys
Tai gali būti ir perkaitimas, ir permaitinimas, neteisingas maitinimas, stresas, kelionės. Tokia liga kaip angina taip pat gali prasidėti vėmimu. Vienas iš meningito simptomų yra vėmimas.
Kūdikiai gali vemti pavalgę mišinukų. Jei kūdikis yra alergiškas natūraliam karvės pienui, tėvai jam turi duoti dirbtinio maistelio, tačiau būtina kreipti dėmesį į jo kokybę, o ypač į jo paruošimo ir laikymo sąlygas. Kitu atveju į mišinuką iš aplinkos gali patekti įvairių mikrobų, sukeliančių ligas.
Vyresni vaikai nulipę nuo supynių ar kelionėje automobiliu taip pat gali vemti - tai nėra liga, iš to yra išaugama. Vėmimas būna dėl ausyse esančių labirintų kanalų stimuliacijos. Prieš važiuojant su vaiku į ilgesnes keliones vertėtų pasirūpinti specialiais medikamentais. Vėmimas taip pat gali būti natūrali vaiko reakcija į ypač neskanius vaistus. Tokiu atveju tėvai gali gudrauti - dėti vaistus į maistą ar rinktis kitokios formos medikamentus.
Dažniausia vaikų vėmimo priežastis - infekcinis gastroenteritas. Sergant šia liga vėmimas dažniausiai prasideda staiga ir praeina per parą. Infekciniam gastroenteritui būdingi ir kiti simptomai - pykinimas, viduriavimas, karščiavimas, pilvo skausmas.
Paaugliams vėmimą dažniausiai sukelia apsinuodijimas maistu ar cheminėmis medžiagomis (pavyzdžiui, alkoholiu), infekciniai žarnyno susirgimai. Vėmimą taip pat gali sukelti ūmus apendicitas ar kasos uždegimas.
R. Molotkova pastebi, kad kūdikiams ir vaikams vėmimas pasitaiko dažniau nei suaugusiems, nes jų virškinamojo trakto sistema jautresnė įvairiems maisto produktams bei dirgikliams. Jie yra jautresni apsinuodijimui maistu, todėl jiems reikėtų atidžiau ir atsakingiau rinktis maisto produktus.
Vienas iš meningito simptomų yra vėmimas.
Kūdikio vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.
Žarnų invaginacija - negalavimas, kai vienas žarnos segmentas patenka į kitą. Dažniausiai tokiu atveju plonoji žarna įlenda į storąją. Žarnų invaginacija paprastai būdinga kūdikiams ir vaikams nuo 3 iki 36 mėnesių ir pasireiškia maždaug 1 iš 1 200 vaikų. Jei kūdikiui skauda pilvuką, jis paprastai spaudžia kojas prie krūtinės ir patiria didelį nerimą.
Įgimta hipertrofinė prievarčio stenozė pasitaiko retai (dažniausiai kūdikiai jau gimsta ja sirgdami). Ši liga gali sukelti vėmimą, dehidraciją, gali pradėti kristi svoris. Sergantis kūdikis visada gali atrodyti alkanas, nes negali tinkamai suvirškinti maisto. Taip pat jis stipriai vems, rečiau šlapinsis ir mažiau tuštinsis.
Cikliniai vėmimai būdingi 2-7 metų vaikams.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei vaiko sveikata negerėja, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Jei vėmimas yra periodinis, reikėtų kreiptis į gydytoją, kad šis paskirtų tyrimus ir surastų vėmimo priežastis. Gali būti, kad toks vėmimas - nervinės kilmės.
Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų.
Pastebėjus šiuos pieno mišinio netoleravimo požymius, geriausia pasitarti su šeimos gydytoju, pediatru ar dietologu. Jeigu pieno mišilnys sukelia alergiją, jos simptomai įprastai yra stipresni nei netoleravimo atveju. Alergija gali pasireikšti ūmiai, t.y. Anafilaksinis šokas: jam būdingas pasunkėjęs kvėpavimas, paraudęs veidas, patinusi gerklė, niežėjimas ar kvėpavimo takų susiaurėjimas.
Jei kūdikis vemia ar viduriuoja, svarbu stebėti jo būklę ir kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia dehidratacijos požymiai, tokie kaip neįprastas mieguistumas, burnos džiūvimas ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys ar verkimas be ašarų, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai, oda pilkšvo atspalvio.
Pasitikėkite savo instinktais ir nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei manote, kad vaikas serga meningitu.
Pirmosios pagalbos priemonės ir priežiūra
Jei vaikui išsivėmus palengvėja, situacija nėra jau tokia ir bloga. Reikėtų vaiką paguldyti ant šono (kad netyčia nepaspringtų, jei netikėtai vėl pradėtų vemti) ramioje vietoje ir nuolat stebėti. Vaiką reikėtų girdyti nedideliais kiekiais skysčių, 6 valandas neduoti nieko valgyti. Vanduo turėtų būti nei karštas, nei šiltas - toks tik dar labiau stimuliuos vėmimą. Kambario temperatūros vanduo tinkamiausias.
Vėmimo metu svarbu, kad vaikas gautų pakankamai skysčių ir druskų, kad nebūtų dehidratacijos. Po kiekvieno vėmimo ir viduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinio tirpalo, tinkamo vaikų amžiui. Pavyzdžiui, „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan.
Jei kūdikis yra maitinamas krūtimi, maitinimo nutraukti nereikėtų, tačiau patartina dozuoti maitinimus. Kartais sunku atskirti ar visai mažiukas vaikutis išvėmė maistelį, ar atpylė. Iki 6 mėn., kol nėra pilnai susiformavusi stemplė ir ryklė, vaikas linkęs atpylinėti maistą, o kai prasideda įvairus maistas: ir sausas, ir ne, greičiausiai atpylinėjimo nebebus.
Po vėmimo vaikui negalima duoti maisto apie 6 val. Jei vaikas labai nori valgyti, galima duoti po 3-4 val. ką nors labai lengvo, švelnaus skonio ir neriebaus. Svarbiausia - gerti kuo daugiau skysčių nedideliais kiekiais ir intervalais.
Vėmimo metu svarbu tinkamai subalansuoti vaiko mitybą. R. Vaistininkė R. Molotkova taip pat pataria vengti veiksmų, kurie gali išprovokuoti vėmimą, pavyzdžiui, važiuojant automobilyje vaiką geriausiai sodinti taip, kad jis žiūrėtų tiesiai į kelią, o ne pro šalį greitai lekiančius objektus. „Žaidžiant žaidimus ar skaitant knygą automobilyje, galima išprovokuoti judesio sukeliamą pykinimą ir vėmimą.
Kadangi vėmimo ir viduriavimo metu netenkama daug skysčių, būtina gerti pakankamai, jeigu reikia, ir gydytojų paskirtų skysčių mineralų balansui palaikyti. Kad būtų mažesnė tikimybė, jog išgertus skysčius tuoj pat išvemsite, geriau yra gerti dažnai po truputį: po šaukštą ar du kas 2-3 minutes.
Jei vaikas labai nori valgyti, galima duoti po 3-4 val. ką nors labai lengvo, švelnaus skonio ir neriebaus. Svarbiausia - gerti kuo daugiau skysčių nedideliais kiekiais ir intervalais.
Kai kurie tėvai patys padaugina kūdikio tuštinimųsi skaičių, nes skaičiuoja kiekvieną tuštinimosi porciją kaip naują tuštinimosi epizodą. Kūdikis „purptelėjo“ - iškart puola keisti sauskelnes, žinoma, tai sustabdo tuštinimosi procesą.
Jei kūdikis susirgo žarnyno infekcija, būtinai žindykite toliau ir net dažniau nei įprastai, nes motinos piene yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios padeda kovoti su infekcijos sukėlėjais.
Vėmimo metu svarbu tinkamai subalansuoti vaiko mitybą. R. Vaistininkė R. Molotkova taip pat pataria vengti veiksmų, kurie gali išprovokuoti vėmimą, pavyzdžiui, važiuojant automobilyje vaiką geriausiai sodinti taip, kad jis žiūrėtų tiesiai į kelią, o ne pro šalį greitai lekiančius objektus. „Žaidžiant žaidimus ar skaitant knygą automobilyje, galima išprovokuoti judesio sukeliamą pykinimą ir vėmimą.
Kad apsaugotumėte kūdikio odelę nuo sudirginimo, tepkite užpakaliuko priežiūrai skirtais tepalais kiekvieną kartą, kai keičiate vystyklus. Keiskite vystyklus vos tik mažylis pasituština, plaukite po tekančiu vandeniu ir nepamirškite po to nusiplauti rankų ir išplauti vonios ar kriauklės bei čiaupo.
Dideliam skysčių kiekiui sugerti gali padėti medžiaginio įdėkliuko, merliuko įdėjimas į vienkartinį vystyklą.
Gerosios žarnyno bakterijos. Yra pakankamai klinikinių įrodymų apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą žarnyno infekcijų atveju. Žarnyno infekcija sergančiam vaikui yra labai svarbus poilsis ir ramybė, nes liga vaiką labai išsekina, net ir sveikstantis vaikas gali būti irzlesnis, tad idealiausia aplinka tokiam vaikui yra namų aplinka, o geriausias vaistas tėvų dėmesys, supratingumas ir globa.
Miegas yra svarbus bet kokia liga sergančiam vaikui, tad ir šiuo atveju vaikui reiktų leisti miegoti tiek kiek jis nori, nes miegodamas vaikas sveiksta. Neskubėkite vaiko sirgusio žarnyno infekcija leisti į kolektyvą, nes viduriuodamas vaikas netenka labai didelės savo organizmo apsaugos - gerųjų žarnyno bakterijų, mineralų, nusilpsta vaiko imunitetas. Todėl vaikas darželyje ar mokykloje labai greitai gali „pasigauti“ kitą, pvz. kvėpavimo takų virusą. Taip pat reikia turėti omenyje, kad vaikas persirgęs virusine žarnyno infekcija (rota-, adeno-, noravirusine) virusą su išmatomis išskiria dar apie savaitę.
Jeigu po žindymo kūdikis smarkiai - fontanu - vemia, gali būti praktiška žindyti dažnai ir trumpai, kad vienu metu į skrandį patektų nedidelis kiekis pieno. Leidusi pažįsti minutę ar dvi tuo metu, kai pienas aktyviai teka ir mažylis ryja, atitraukite jį nuo krūties 3-5 minutėms. Po to vėl priglauskite ir pažindykite tiek, kol pastebėsite pieno tekėjimą.
Kūdikiui, kuris be žindymo jau valgo ir kitą maistą, galima pasiūlyti keptą obuolį, keptą bananą, morkų ar bulvių tyrės be karvės pieno, džiūvėsėlių, ryžių košės, miltinių produktų. Bado dieta nėra sveikiausias pasirinkimas, paprastai ligoniai, kurie nors šiek tiek valgo, sveiksta greičiau, jiems rečiau atsiranda antrinis laktozės netoleravimas ar jautrumas baltymams.
Sirgimo laikotarpiu mažylis gali norėti daugiau būti ant rankų, nešiojamas, glaustis prie mamos ar tėčio. Ant peties užsidėkite dvigubą rankšluostėlį, ar turėkite šalia storesnį vystyklą, kad mažyliui pradėjus vemti turėtumėte į ką sugerti išvemtus skysčius.
Jeigu kūdikis užmigo, galite pabandyti paguldyti jį į lovelę ar vežimėlį, tačiau nepalikite vieno: arba būkite kartu su juo kambaryje, arba atsigabenkite ten, kur reikia būti jums. Vėmimo epizodas gali prasidėti bet kuriuo metu, taip pat ir miegant, ir mažyliui gali reikėti jūsų pagalbos.
Pieno mišinių netoleravimas
Statistikos duomenimis, maždaug apie 15 proc. kūdikių netoleruoja ar yra jautrūs vienam ar keliems pieno mišinio ingredientams. Jei pastebite šiuos pieno mišinio netoleravimo požymius, geriausia pasitarti su šeimos gydytoju, pediatru ar dietologu.
Laktozės netoleravimas
Viena iš priežasčių, kodėl kūdikiui gali netikti pieno mišinys - laktozės netoleravimas. Tiesa, šio reiškinio nereikėtų painioti su alergija pienui. Laktozės netoleravimas gali pasireikšti viena iš dviejų formų. Pirma - kai kūdikio žarnynas negamina pakankamai fermento, skaidančio laktozę (dalinis trūkumas). Ši netoleravimo forma - dažna ir tarp suaugusiųjų. Antrasis tipas - kai kūdikio organizmas apskritai negamina laktozės fermentų.
Karvių pieno baltymo netoleravimas
Ši patologija gana dažnai pasitaiko kūdikiams ir mažiems vaikams. Alergija išsivysto kūdikio imuninei sistemai reaguojant į baltymą.
Nebrandi kūdikių virškinimo sistema
Nepakankamai išsivystėjusi ir subrendusi virškinimo sistema gali sukelti angliavandenių malabsorbciją - reiškinį, kai organizme padidėja dujų kiekis. Savo ruožtu kūdikiams tai sukelia skausmą ir diskomfortą. Kūdikių organizmui itin sunku suvirškinti bulvių ar kukurūzų krakmolą, maltodekstriną ir kt.
