Žadėjau įdėti detalias instrukcijas, kaip viščiuką išvaduoti nuo jo kaulų. Pažadą tęsiu. Duosiu netgi daugiau, nei žadėjau: parodysiu, kaip išimti kaulus net dviem būdais.
Pirmasis būdas: iškaulinimas pradedant nuo nugaros
Pirmiausiai išpjauname kamertono formos trišakį kauliuką, jis čia mums tik trukdys. Kaip jį išimti, rašiau jau ne kartą. Taip pat aš nupjoviau ir sparnelius, per pirmąjį sąnarį. Viščiuką apverčiame ir pjauname per visą nugaros ilgį, palei stuburą. Kai pasieksite uodegėlę, galite ją nupjauti apskritai, nes šiuo būdu iškaulinant po to ji lieka prikibusi išklotinės šone, atrodo keistai, o jeigu norėsite viščiuką įdaryti ir užsiūti, ji trukdys.
Palankstykite sparniuką, čiuopdami pirštu peties sąnarį. Jaučiate, kurioje vietoje jis jungiasi prie karkaso? Štai per čia ir perpjauname peiliu. Reikia perpjauti per sausgysles, tačiau tegu sparniukas lieka prikibęs prie mėsos. Čiumpam už sparnelio kaulo kaip už rankenos, kita ranka prilaikom karkasą, ir sukamuoju-plėšiamuoju judesiu atskiriame mėsą nuo kaulų, kažkur iki pusės, arba iki tiek, kiek matosi nuotraukoje. Stengiamės neperplėšti odelės tarp krūtinėlių. Lygiai tą pačią operaciją pakartojame ir iš kitos pusės.
Dviem pirštais nuplėšiame krūtinėlių mėsą nuo krūtinkaulio vidurio. Jos ten prikibusios tvirtokai, tačiau nusiplėšia pirštais gana švariai, peilis nebūtinas. Dabar žvilgtelkime į viščiuką iš nugaros pusės. Maždaug toje vietoje, kur baigėme atskirti mėsą nuo kaulų, nugaroje yra du mėsos gabalėliai, kuriuos anglai vadina oysters, o prancūzai sot-l’y-laisses, ką pažodžiui galima išversti maždaug kaip “kvailys jas palieka”. Nebūkite tokie, pasirūpinkite, kad šie gabalėliai būtų atskirti nuo karkaso. Štai vienas iš gabalėlių. Norint jį išlaisvinti, užtenka stipriai nykščiu paspausti į kaulą, ir jos išsiima. Tiesa, lengviau tai daryti spaudžiant iš kitos, uodegikaulio pusės.
Štai vienas iš gabalėlių. Norint jį išlaisvinti, užtenka stipriai nykščiu paspausti į kaulą, ir jos išsiima. Tiesa, lengviau tai daryti spaudžiant iš kitos, uodegikaulio pusės. Ši nuotrauka gan neaiški, todėl paaiškinsiu. Mano dešinėje rankoje - viščiuko karkasas, kurio nugarinė pusė atgręžta į mus, o kairėje - šlaunelė. Šlaunelę reikia palenkti, kol trekštels, ir tada peiliuku brūkštelti per sausgysles, kurios vis dar laiko ją prikabinę prie karkaso. Kai šlaunelės bus atkabintos, karkasas pilnai atsiskirs, ir turėsime štai ką. Kaip matote, prie karkaso liko prikibusios dvi mažosios file. Šių gabalėlių palikti nevalia, jie labai minkšti ir skanūs. File jau atskirtos.
Gali pasirodyti, kad karkasas dar gan smarkiai apkibęs mėsa, bet iš tikrųjų ten tik kieti draiskaliukai. Galima juos nupjauti švariai ir sudėti prie vištienos, bet galima ir palikti prie karkaso, kad vėliau, kai iš likusių kaulų virsime sultinį, jis būtų skanesnis. Dažniausiai, plėšant mėsą ranka, lieka draiskaliukų tose vietose, kur mėsa jungėsi prie karkaso. Dorojant ir pjaustant peiliu, galima nupjauti švariau, bet tiesiog taip, rankomis - nepalyginamai greičiau. Mažosios file turi prikibusias kietas sausgysles. Jeigu norite, jas galima nesunkiai išpjauti, liks tik mėsa. …tada brūkštelime peiliuku, ir sausgyslės nebelieka.
Dabar šlaunelių kaulai. Beje, lygiai tą patį metodą galima naudoti, jeigu nusipirkote vištienos ketvirčių, ir norite iš jų išimti kaulus. Vienas kaulo galas, kuris buvo prijungtas prie karkaso, matosi. Tada sučiumpame už jo ir mėsą nuskutame atbuline peiliuko puse, kol pasieksime sąnarį. Aplinkui šį sąnarį daug kietų vietų. Reikia nepamiršti, jog višta, kaip ir žmogus, turi kelio girnelę, aplink kurią irgi reikia apipjauti. Patraukiame už kaulo, ir jis nesunkiai išsitraukia. Likusi kaulo dalis bus kaip “kamštukas” šlaunelės galui. Su likusiu kauliuku nuo sparnelio - dar paprasčiau. Atlaisviname jo vidinį galą, nugremžiame mėsą, stipriai sugriebiame ir truktelime lauk, kad odelė ir mėsa išsiverstų, kaip kojinė. Lygiai tą pačią procedūrą atliekame ir su kita šlaunele ir sparniuku.
Kaulų jokiu būdu neišmeskite. Sudėkite juos į maišelį ir užšaldykite, o kai prisikaups du-trys karkasai, iš jų gausis didelis puodas sultinio.
Taip pat, jeigu norite vištą įdaryti ir suvynioti, reikėtų iš pradžių pasirūpinti, kad visa oda būtų padengta daugiau mažiau vienodu sluoksniu mėsos. Jeigu pažvelgsite atidžiai, pamatysite, kad tarp krūtinėlių ties kaklu - tarpas, kur mėsos nėra, tik oda. Ne problema. O mažąsias file galima sudėti į tarpą tarp krūtinėlių ir šlaunėlių, kur irgi buvo plikas plotas.
Antrasis būdas: iškaulinimas pradedant nuo kojų
O dabar užduotį pasunkinkime. Pjauti pjūvio per visą nugaros ilgį nebegalima. Taip pat, norėčiau, kad sparniukai liktų nenupjauti, tačiau irgi be kaulų. Neįmanoma? Na baikit jau, nieko pernelyg sudėtingo, jeigu tik truputį įsivaizduoji vištos anatomiją. Jeigu praeitu būdu pradėjome nuo vištos kaklo, dabar pradėsime nuo kito galo, nuo kojų pusės. Pasiklojame vištą ant nugaros ir pjauname palei dubens kaulus, atpjaudami juos nuo mėsos. Tada mažu peiliuku nupjaunam sausgyslę, ir šlaunelė nebeprijungta prie karkaso. Analogiškai pakartojam kitoje pusėje.
Dabar apverčiam vištą nugara į viršų ir po truputį apnuoginam dubent kaulus toliau, kol prieisime tuos du gabaliukus, kuriuos neprotingi žmonės palieka. Paprasčiausiai nykščio nagu perbraukus palei kaulą, iš šitos pusės tie gabaliukai labai lengvai atsiskiria. Atskiriame mėsą nuo kaulų toliau, kol tai darosi vis sunkiau, nes ima trukdyti krūtinėlės kitoje karkaso pusėje. Tada sukišam kaulus atgal, kur buvo, ir apverčiame vištą kaklu į viršų. Kaip ir anksčiau, surandame sparniuko sąnarį ir perpjauname sausgysles.
Tada dviem pirštais lendam į vištos vidų, brukdami juos tarp didžiosios ir mažosios file, iš abiejų pusių. Mūsų užduotis - atplėšti mėsą nuo krūtinkaulio centro, kur prikabintos krūtinėlės. Su šiek tiek pastangų jos atsikabina, pjauti peiliuku nereikia. Dabar pirštais užčiuopiame, kur dar prijungta mėsa prie karkaso. Ten jos nedaug, yra tokia kaip membrana iš šonų, maždaug ten, kur baigiasi mažosios file. Ir galiausiai, kai karkasas atkabintas pilnai, jį galima ištraukti lauk. Vištoje liko tik šlaunelių ir sparniukų kaulai.
Vienintelė dalis, kurios dar nekaulinome - tai sparniuko vidurinė dalis, toji su dviem kaulais. Reikia stipriai rankomis suimti už paties sparniuko galo ir dalies su dviem kauliukais, perlaužti sąnarį. Sąnarys liks prikibęs prie plonosios dalies. Užtenka truputį paspausti, ir abu kauliukai išlenda per mažas skylutes odoje. Tada mažąjį galima stipriai sučiupti ir ištraukti, o storesnis kartais lieka prikibęs prie kito sąnario. Taigi, mūsų viščiukas dabar turi tik kaulus kojyčių ir sparnelių galuose.
Ir žinote ką? Jeigu išmoksite tokiu būdu iškaulinti viščiuką, visi kiti paukščiai narstosi lygiai taip pat. Lygiai taip pat, panorėję, galėsite iškaulinti kalakutą. Arba antį. Arba karvelį. Arba putpelę, slanką, laukinę žąsį, ar bet ką, ką tik galima sumedžioti mūsų krašte.
Vištiena žydiškai
Kaip panaudoti likusius kaulus ir mėsos likučius
Šventiniu laikotarpiu maisto švaistymo tema tampa dar aktualesnė. Ją spręsti gali padėti žinojimas, kada ir kaip panaudoti likučius - jie gali tapti naujais užkandžiais ar net sodriu sultiniu. Jam tinka ne tik likusi paukštienos mėsa, bet ir kaulai. Jų lietuvių namuose po švenčių turėtų likti nemažai - anot Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, šiomis dienomis vištos ir anties pardavimai itin išaugo.
„Maisto likučius iš karto dėkite į šaldytuvą ir nepalikite jų ant stalo. Be to, reikėtų pasirūpinti, kad jie būtų sandariai uždengti arba suvynioti į maistinę plėvelę. Įvairiausius mėsos, žuvies, jūros gėrybių likučius geriausia yra sunaudoti jau kitą dieną. Todėl jeigu po švenčių liks silkės - kitą dieną paruoškite vieno kąsnio sumuštinukų ar panaudokite ją salotų gamyboje. O jeigu per Kalėdas žadate kepti paukštieną - sumaniai panaudoti galite ne tik likusią mėsą, bet ir kaulus, kurie puikiai tinka sultinio virimui“, - pasakoja V.
Jeigu sriubos šventiniame jūsų meniu nėra - ne bėda. V. „Šaldiklyje laikomas paukštienos sultinys kokybiškas išlieka net iki trijų mėnesių. Be to, dėl sultinyje esančių vitaminų ir mineralinių medžiagų gausos - jis yra puiki priemonė imunitetui stiprinti. Taigi, nuo ko pradėti norint išvirti sodrų ir kokybišką sultinį?
Apkepti nebereikia. Nors prieš verdant sultinį, kaulus, siekiant išgauti stipresnį skonį, patariama paskrudinti keptuvėje - gaminant iš jau keptos vištienos ar antienos, to daryti nebeprireiks. Kaulus reikėtų sudėti į didelį puodą, įpilti norimą kiekį vandens bei šaukštą obuolių sidro acto - jis padės kaulams išskirti turimus mineralus. Nepamirškite daržovių ir prieskonių. Žinoma, sultiniui ypatingo skonio bei vitaminų suteiks įvairiausios daržoves bei prieskoniai. Jų verdant sultinį smulkinti nė nereikėtų. Tiesiai į puodą dėkite tik per pusę perpjautus salierų stiebus, neluptas morkas, svogūnus ar česnakus, visą saują petražolių. Taip pat nepamirškite ir pipirų žirnelių, lauro lapų. Nukoškite. Kai sultinys išvirs, rekomenduojama jį nukošti.
Užšaldykite. Jeigu sultinio iškart panaudoti nežadate - atvėsinkite, supilstykite į stiklainius ir padėkite į šaldytuvą. Jame sultinys kokybiškas išlieka 4-5 dienas.
Kada kaulą geriau palikti
Yra daugybė patiekalų, kai mėsa paliekama su kaulu. Tai - kepti šonkauliukai, įvairių mėsos dalių, pavyzdžiui, šoninės, nugarinės, kepsniai, karka, pagaliau - visas keptas paukštis - višta ar net laukinė antis.
Su kaulu mėsos patiekalą galima pateikti labai estetiškai - pavyzdžiui, kaip gardžiai lėkštėje atrodo ir kaip patogu valgyti gražiai išpjaustytus avienos šonkauliukus ar jautienos „T-bone“ didkepsnį, kuriam kaulas suteikia ypatingą išskirtinumą - vienoje kaulo pusėje yra išpjova, o kitoje - nugarinė. Niekam nekiltų mintis iš vieno prabangiausių kepsnių šalinti kaulą.
Štai italai turi receptą, kai iš ne iki galo iškeptos anties išpjaunama jos krūtinėlė, o iš likusios dalies su visais kaulais specialia spaudykle išspaudžiamos sultys - kaulai patiekalui suteikia ypatingo skonio. Kartais tikrai verta rinktis mėsą su kaulu, pavyzdžiui, nusipirkę jautienos kulninės su kaulu, išpjaustinėję kaulus galite palikti sriubai, o iš mėsos pasigaminti skanų troškinį. Nušausite du zuikius - mažiau sumokėsite ir turėsite ingredientų dviem patiekalams.
Prieš iškaulindami bet kokią mėsą pirmiausia nuspręskite, ar dar ketinate panaudoti kaulų. Jei norite, tarkime, iš jų išsivirti sriubos, geriau ant kaulo mėsos palikti šiek tiek daugiau, tai sriubai suteiks daugiau skonio. Vis dėlto, jei ant jūsų virtuvės stalo atsidūrė mėsos gabalas su kaulu, o jūs ruošiatės kepti dailius lygius gabalus be jo, jums teks pasistengti, kad tinkamai mėsą iškaulintumėte.
Pasiguldykite mėsą ant pjaustymo lentelės ar stalo ir gerai išgaląstu peiliu horizontaliai pjaukite ties kaulu. Svarbiausia - pjaukite išilgai raumens kaip galima arčiau kaulo ir stenkitės ir nepažeisti mėsą dengiančios plėvelės. Kitaip kepama mėsa išdžiūs, iš jos gali išbėgti visos sultys. Sunkiausia, žinoma, iškaulinti paukštieną, nes jos kaulai labai smulkūs. Dėl to dažniausiai stengiamasi dailiai išpjauti tik krūtinėlę ir šlaunelių mėsą. Visa kita mėsa su kaulais taip pat gali būti panaudojama gardžiai sriubai.
Norint lengviau išpjauti krūtinėlę, pirmiausia reikia apjuosus aplink pašalinti išsišakojusį krūtinkaulio kaulą. O jei reikia, pavyzdžiui, vištienos šlaunelių mėsos, be kurios neįsivaizduojami Kijevo kotletai, pirmiausia teks nulupti šlaunelės odelę, perpjauti ją pusiau, atskirti nuo blauzdelės ir išpjauti šlaunelės kaulą.
Kaip tinkamai iškaulinti mėsą namuose
Vis dėlto kartais iškaulinti mėsą tenka ir namie. Jei norite, kad toks darbas būtų vieni juokai, įsigykite iškaulinimo peilį. Pasirodo, kad toks specialus įrankis puikiai praverčia ir kasdienėje virtuvėje. Beje, skirtingai nei profesionalams skirti įrankiai, kurių kainos gali siekti ir kelis šimtus eurų, paprasti buitiniai iškaulinimo peiliai kainuoja kaip įprasti kiti peiliai. Pigiausi nekainuoja nė dešimties eurų, kiek geresni - 20-40 eurų. Pastarieji tarnaus ir dešimt metų.
Parduotuvės „Metalo amžius“ pardavėja Viliūnė Buožiuvienė pasakojo, kad iškaulinimo peilis yra itin plonas ir labai aštrus. Po ranka teturint net ir vieną tokį įrankį su juo galima pjaustyti bet kokią mėsą - nuo paukštienos iki jautienos ir kt. Pardavėja įsitikinusi, kad iškaulinimo peilis yra naudingiausias, tad turėtų būti kiekvienoje virtuvėje - tai pagrindinis įrankis ne tik mėsos mėgėjo rankose, jis puikiai tinka pjaustyti ir kitiems produktams, pavyzdžiui, daržovėms. Norint, kad toks peilis tarnautų kuo ilgiau, verta įsidėmėti, kad jo geriau neplauti indaplovėje - ten peilis gali atšipti. Taip pat patariama jį laikyti specialioje kaladėje, o ne kartu su kitais peiliais. Be to, geriausia, jei juo produktai pjaustomi ant medinės lentelės.
Žinoma, savo virtuvėje galite išsiversti ir be specialaus peilio - svarbu, kad įrankis būtų labai aštrus, o smulkesnei mėsai iškaulinti patogiausias būtų siauras peilis lanksčia geležte. Jei neturite itin aštrių ar specialių iškaulinti skirtų peilių, galite pasinaudoti keliomis gudrybėmis. Pavyzdžiui, prieš bandydami išpjauti įmantresnį kaulą mėsą šiek tiek pakepkite ar pavirkite - tuomet tai padaryti bus paprasčiau. Tą patį galima pasakyti ir apie šaldytą mėsą. Jei ją vėsinate ištrauktą iš šaldytuvo šaldiklio, kaulą pjaukite jai dar visiškai nesuminkštėjus.
Šunims ir katėms reikalingas optimalus kalcio kiekis, o tai geriausiai užtikrina - švieži mėsingi kaulai. Neapdoroti mėsingi kaulai, yra geriausias kalcio šaltinis. Pamirškite virtus kaulus. Neapdoroti mėsingi kaulai yra valgomi kaulai, padengti neapdorota raumenų mėsa ir jungiamaisiais audiniais. Neapdoroti vištienos ir ančių baltymų sparneliai yra puikus žalios mėsos kaulas. Naudingas mažų veislių šunims ir katėms, kuriems reikia mažesnių porcijų. Kaulas, rastas sparno pradžioje, yra tankus ir lūžta taip, kad gali būti rizikinga. Vištienos, kalakutienos ir ančių kakleliai yra puikūs mėsingų kaulų variantai, kuriuos galima vartoti į RAW mityboje, kad būtų patenkinti valgomųjų kaulų poreikį. SVARBU: daugelyje maisto prekių parduotuvių parduodami kakliukai supjaustyti mašininiu būdu, todėl kakliukai nėra tokie mėsingi. Neapdorotos vištienos ir anties kojos yra mažesni mėsos kauliukai, bet gali būti šeriami visiems augintiniams. Kiaulienos kojos yra dar vienas variantas. Kiaulienos kojos dėl savo dydžio geriau tinka didelėms ir milžiniškoms veislėms. Vištienos ir ančių "rėmai" yra nepažeisti šonkauliai ir nugarėlės, pašalinus krūtinės mėsą. Kiaulienos, ėrienos ir ožkos šonkauliai yra mėsingi kaulai, saugūs vidutinio ir milžiniško dydžio veislėms. Pavieniai šonkaulių kaulai yra pavojingi, todėl šonkaulius rekomenduojama šerti grupėmis. Reikėtų vengti didesnių gyvūnų, pavyzdžiui, jautienos, šonkaulių kaulų, nes, palyginti su minėtais kaulais, jie yra tankesni. Kiaulienos, ėriuko ir ožkos uodegos yra nuostabūs mėsingi kaulai, tinkami bet kokio dydžio šunims. Šie kaulai yra pakankamai minkšti, kad būtų šeriami mažesniems šunims, suskirsčius mažesnėmis porcijomis.
Yra ir neapdorotų mėsingų kaulų, kuriuos rizikinga vartoti šunims ir katėms. Daugelis žmonių vartojamų maisto produktų yra supjaustyti mašininiu būdu, tokie kaulai neturėtų būti įtraukti į augintinių mitybą. Taip supjautsyti kaulai būna mažesni ir turi aštrius galus, kuriuos valgant augintiniai gali susižeisti. Paukštienos šlaunelių kaulai yra labai tankūs ir suskilę. Atraminiai, laisvalaikio kaulai randami dideliuose gyvuliuose (karvė, elnias, jautis ir kt.). Šie kaulai gali sukelti dantų ir žandikaulio lūžius, jei augintinis kaulus kramto atkakliai. Tačiau jei augintinis kramto švelniai, didelius svorius atlaikančius kaulus galima šerti. Pateikiant mėsingą atraminį kaulą, patariama stebėti augintinį, kad būtų išvengta bet kokių sužalojimų.
Šiandien labai sunku rasti gyvulio, kuris nebuvo šeriamas įvairiomis cheminėmis medžiagomis: hormonais, antibiotikais ir daugybe kitų žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų, mėsos. Žinoma, tiems, kurie turi ūkį, gyvuliai yra švaresni, bet ir jie su pašarais gauna įvairių priedų. Tačiau vis tiek jis valgo daugiau įprasto, normalaus maisto. Toksinams iš mėsos pašalinti nieko itin sudėtingo nereikės: paimkite litrą vandens ir 40 g valgomosios druskos. Gerai išmaišykite, kad druska ištirptų šaltame vandenyje, ir supilkite gabaliukais supjaustytą mėsą. Mėsą nuplaukite švariu vandeniu ir vėl užpilkite šviežiu druskos tirpalu. Mėsą nuplaukite, užpilkite švariu vandeniu, uždėkite ant viryklės ir užvirkite. Virkite 1 minutę ir išimkite iš vandens.
VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro mokytoja Irotė Ragutskienė, rengianti mėsos išpjaustytojus, įsitikinusi, kad šį darbą reikėtų patikėti profesionalams - tik tada produktas bus geras ir kokybiškas. Žinoma, jeigu žmogus geba panaudoti visus išpjaustytus produktus - kaulus, sausgysles, riebalus, kremzlines dalis ir t.t., jis gali pats iškaulinti mėsą. Bet jeigu jis gyvenime šito darbo nėra atlikęs, specialistė pataria pirkti iškaulintą ir teisingai išpjaustytą mėsą. Anot I. Ragutskienės, norint iškaulinti mėsą reikia įgūdžių ir patirties, nes kitaip galima pažeisti raumenis ir sugadinti produktą. Profesionalūs mėsos išpjaustytojai neapsieina be specialių peilių, šiam darbui naudojamos skirtingų formų geležtės. Peilių ilgiai taip pat skiriasi - universalus yra 12-15 cm, taip pat mėsininkai turi 15-20 cm, 18 cm ir kt. peilius. Dar reikia turėti peilių ašmenų suvedimo įrankį, peilių galąstuvus, pjūklus kaulams. Šitaip „apsiginklavusiems“ mėsininkams nesvarbu, kokią mėsą išdarinėti.
Auksiniu skysčiu vadinamas sultinys
Golden liquid (auksinis skystis) - taip vadinamas tikras, geras, ilgai iš kaulų virtas sultinys. Sakoma, kad jis gydo sielą ir kūną ir tai nėra tik gražūs žodžiai. Jis gerina žarnyno veiklą, mažina sąnarių skausmus, stiprina imuninę sistemą ir kovoja prieš uždegimus (sakoma, kad peršalus veikia daug geriau nei arbatos!). Pirmas dalykas, kurį darau susirgus - verdu sultinį, tai mano auksinė taisyklė. Tikras sultinys yra tas, kuris verdamas ilgai, iš kaulų, mėsos ir daržovių, o sušalus virsta drebučiais. Kadangi sultinio gamyba užima nemažai laiko, aš labai mėgstu jo virti daugiau. Dalį panaudoju sriubai, o likusią dalį suporcijuoju ir užšaldau. Tokiu būdu visada turiu nepaprastai naudingo produkto po ranka.
Labiausiai mėgstu virti vištienos sultinį, o pats skaniausias jis pavyksta verdamas iš keptos vištienos kaulų. Todėl kai kepu visą viščiuką kaulų su mėsos likučiais jokiu būdu neišmetu - dedu į šaldiklį, o kai ateina laikas - verdu skaniausią sultinį. Tam, kad sultinys pasižymėtų gydomosiomis savybėmis be jokios abejonės svarbu naudoti geros mėsos kaulus. Jei žinote kur gauti ar net kartas nuo karto gaunate kaimišką vištą ir esate tikri, kad ji buvo tinkamai auginama, būtinai išsaugokite jos kaulus ar tam tikras dalis sultiniui - tai aukso vertės sunkiai randamas produktas. Taigi kaimiška višta - geriausias variantas.
Tokiu atveju, kai kaimiškos, kokybiškos, be jokių chemijų augintos vištienos gauti sudėtinga, renkuosi aukščiausios kokybės vištieną, kurią galiu rasti parduotuvėje, apžiūriu, kad mėsa gerai atrodytų, būtų šviežia, paženklinta “užauginta be antibiotikų”. Kalbant apie naudojamas daržoves, klasikinis sultinys gaminamas su morkomis, salieru, svogūnu, česnaku, druska, pipirais ir lauko lapu. Šioje vietoje skatinu eksperimentuoti, tai puiki vieta panaudoti visokiems daržovių likučiams ir taip praturtinti bei paįvairinti sultinio skonį.
Kaip virti sultinį:
- 1 vištos kaulų | Tinka ir kuri nors vištienos dalis su kaulais, pvz blauzdelės, nugarėlės ar pan.
- Vištienos kaulus užpilame vandeniu tiek, kad apsemtų, ir užverdame.
- Užvirusį vandenį nupilame, vištieną nuplauname. Jei naudosite keptos vištienos kaulus, tuomet šį žingsnį praleiskite ir eikite tiesiai prie antrojo.
- Į puodą dedame apvirtą vištieną (arba jau keptos vištienos kaulus), luptas į kelias dalis perpjautas morkas, nuplautus į kelias dalis perpjautus saliero stiebus, luptus svogūnus ir česnakus. Galite pridėti ir kitų daržovių.
- Užpilame vandeniu - jo turi būti maždaug dvigubai daugiau nei ingredientų tūrio.
- Užverdame. Kai vanduo užverda, sumažiname ugnį, kad vanduo vos burbuliuotų ir verdame tris valandas.
- Jei matote, kad nemažai vandens nugaravo, jo visada galite papildyti virimo eigoje.
Sultinio panaudojimas:
- SRIUBAI | Akivaizdu! Skystos, tirštos, kruopų ar daržovių, paprastos arba tailandietiškos. Visoms sriuboms reikia sultinio ir geriausia, jei tai bus tikras geras naminis sultinys.
- TROŠKINIAMS | Pilkite sultinį vietoje vandens. Puikiai tiks tiek į mėsos, tiek į daržovių troškinius, suteiks skonio ir maistingumo.
- KRUOPOMS VIRTI | Naudokite vietoje vandens arba sultiniu pakeiskite dalį vandens. Tai suteiks kruopoms aromato, nereikės papildomų prieskonių.
- PADAŽAMS GAMINTI | Jei planuojate naudoti sultinį padažų gamybai, patogu užšaldyti ledo kubelių formelėse. Tiks į makaronų padažą ar bet kokį kitą padažą prie mėsos, kruopų, daržovių patiekalų.
Žinoma, sultinys išvirs bet kokiame puode, bet labai dažnai sulaukiu jūsų klausimų apie kokybiškų puodų pasirinkimą. Aš jau kurį laiką ištikima Tramontina puodams. Kai krausčiausi gyventi į Vilnių, vieną tokį puodą man padovanojo mama ir sakė, kad labai geras. Ką galiu pasakyti - tikrai labai geras, praėjo jau 8 metai ir mano pirmasis Tramontina puodas vis dar kaip naujas. Dar turiu patį nuostabiausią Tramontina LYON puodą - troškintuvą, kuris man nepakeičiams troškinių gamybai, kai reikia puode ir kepti, ir virti ar patroškinti. Konkrečiai šiose nuotraukose matosi Tramontina SOLAR SILICONE 20 cm skersmens ir 2.8 l talpos puodas, kuris tinkamas ir mano indukcinei viryklei. Jo dugnas pagamintas iš trijų sluoksnių metalų, o tai reiškia ne tik puodo kokybę ir ilgaamžiškumą, bet ir greitą įkaitimą, vienodą šilumos pasiskirstymą bei mažesnį energijos suvartojimą, nes maistas gali būti gaminamas ant mažesnės kaitros. Dar šiame puode visai kitoks dangtis - jis ne šiaip uždengia puodą, o glaudžiai priglunda savo silikoniniais krašteliais - tai reiškia, kad puode sukuriamas toks lyg “krosnies” efektas, maiste išsaugoma daugiau vitaminų ir naudingųjų medžiagų. Tai verdant sultinį itin tinka, nes vietoje išgaravimo, visos naudingosios medžiagos lieka puode verdančiame sultinyje. Tad jeigu ieškote tikrai kokybiškų puodų, kviečiu pasinaudoti nuolat galiojančiu mano Žana nuolaidų kodu AML25, kuris suteiks 25% nuolaida VISKAM (Nuolaidos nesumuojamos, netaikomos prekėms su ** ir NETTO ženklu). Šis receptas sukurtas bendradarbiaujant su “Žana”.
Šiandien labai sunku rasti mėsos, gautos iš gyvulio, kuris nebuvo šeriamas įvairia „chemija“: tai hormonai, antibiotikai ir daugybė kitų žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų. Žinoma, turintieji buitį turi švaresnius gyvulius, tačiau į pašarus gauna ir įvairių priedų. Bet vis tiek jis valgo įprastesnį, normalesnį maistą. Norint pašalinti toksinus iš mėsos, nereikia nieko sudėtingo: imame litrą vandens ir 40 g paprastos druskos. Gerai išmaišykite, kad druska ištirptų šaltame vandenyje ir supilkite gabalėliais supjaustytą mėsą. Mėsą nuplauname švariu vandeniu ir vėl užpilame šviežios druskos tirpalu. Mėsą nuplauname, užpilame švariu vandeniu, dedame ant viryklės ir užverdame. Virkite 1 minutę ir išimkite iš vandens.
