Kūdikio verksmas - tai jo pagrindinė komunikacijos priemonė, signalizuojanti apie tam tikrus poreikius ar nepatogumus. Tačiau kartais kūdikis verkia be aiškios priežasties, o jo ašaros tampa tikru iššūkiu tėvams. Šiame straipsnyje gilinsimės į kūdikio verksmo priežastis, nuo labiausiai paplitusių iki tų, kurias sunkiau atpažinti, ir pateiksime praktinių patarimų, kaip padėti mažyliui.

Kūdikio verksmo priežastys

Vaikai verkia dėl daugelio priežasčių. Verksmas yra emocinė reakcija į vaiko išgyvenamą jam nemalonią patirtį ar situacijas. Ši reakcija gali būti įvairios trukmės ir įvairaus intensyvumo - nuo tylaus verksmo iki garsaus raudojimo. Ir ne visada reakcijos intensyvumas yra susijęs su didele nesėkme ar dideliu nusivylimu. Dažnai vaikai gali verkti dėl atrodytų menko preteksto, tarsi tai būtų didžiulė problema. Aletha Solter nuomone, nuo kūdikystės vaikai sumažina streso sukeltą įtampą savais būdais: pravirksta, pyksta ar juokiasi (Solter, 2018).

Verksmas yra įprasta reakcija į nerimą keliančias situacijas, kurių vaikas negali išspręsti. Kai vaikas išnaudoja visus turimus susidorojimo su stresu įgūdžius, verksmas yra automatinis ir natūralus. Pavyzdžiui, tėvai nenupirko norimo žaislo, brolis sulaužė mašinėlę, mama išeina į darbą ir teks pabūti su aukle. Vaikai gali verkti, kai yra nepatenkinami jų poreikiai ar norai, kai patiria nesėkmę, kai jaučia skausmą, netektį, baimę, liūdesį, nusivylimą, sumišimą, pyktį ir kai negali ar nemoka išreikšti savo jausmų.

Dauguma suaugusiųjų krūpčioja pamatę verkiančius mažylius ir dažnai bando įvairiais būdais juos sustabdyti. Tačiau ašaros, daugelio autorių nuomone, yra viena geriausių streso įveikimo strategijų. Verkimas išlaisvina įtampą ir susikaupusias emocijas. Nėra lengva išlaikyti nerimo, baimės, pykčio ar vienatvės jausmus, kurie tarsi spaudžia iš vidaus ir veržiasi į išorę. Vaikai, mėgindami sulaikyti šiuos jausmus, net sulaiko kvėpavimą, jų kūnas įsitempia, pečiai pakyla aukštyn. Verkiant jų kūnas atsipalaiduoja ir kvėpavimas grįžta į sveiką ritmą, o emocijos nurimsta.

Dažniausiai minimi pilvo diegliai

Kokia galėtų būti to priežastis? Dažniausiai minimi pilvo diegliai, kurių pavadinimas tarsi sufleruoja, jog mažyliui pilvuką diegia arba skauda. Tačiau dažnai objektyvių tokio skausmo įrodymų nėra. Juk nepaklausime kūdikio, ar jam skauda! O atlikti medicininiai nenuraminamai verkiančių kūdikių tyrimai įprastai tik patvirtina, jog fiziškai kūdikis visiškai sveikas. Jei jūsų kūdikiui 1-3 mėnesiai, visai gali būti, kad jis verkia iš skausmo, kamuojamas pilvo dieglių. Vaikai, kuriems skauda pilvuką, verkia netolygiai: verksmas tai pagarsėja, tai prityla. Kiti požymiai: vaikas riečia kojytes prie pilvo, muistosi.

Nėra vienos konkrečios priežasties, sukeliančios pilvo dieglius: manoma, kad juos lemia virškinimo (ir galbūt nervų) sistemos nebrandumas. Blogiausiu atveju, tai diegliukai. Tokie negalavimai pasitvirtina, kai vaikas verkia daugiau nei 3 valandas per parą ir dažniau nei tris dienas per savaitę. Vaistai nepadeda ir tai virsta košmaru šeimoje.

"Raganų valanda" arba "Purpurinis verksmas"

Laikotarpis, kai kur literatūroje žinomas kaip „raganų valanda“ ar „purpurinis verksmas“, dažniausiai prasideda nuo antrosios gyvenimo savaitės, dažnai pasiekia piką apie 6-8 savaitę ir pamažu išnyksta trečiąjį ar ketvirtąjį gyvenimo mėnesį. Retais atvejais užsitęsia iki šeštojo mėnesio. Jo pasireiškimo dažnumas nepriklauso nuo kūdikio lyties bei nuo to, ar kūdikis žindomas, ar maitinamas pieno mišiniu. Nenuraminamas verkimas būdingas 10-15 % visiškai sveikų vaikų, todėl nenuostabu, jog dalis tėvų, senelių, niekada nėra su juo susidūrę ir kartais gali sutrikdyti tėvus tokiais komentarais, kaip: „Kūdikiai taip neverkia.“, „Niekada nesu mačiusi taip verkiančio kūdikio“. Pats verksmas, jei jo metu kūdikiu yra švelniai rūpinamasis, kūdikiui yra visiškai nepavojingas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, kūdikiai vystosi įprastai ir nėra pastebėta jokio ryšio tarp jų sveikatos, elgesio ar gebėjimo valdyti emocijas vėlesniame amžiuje, lyginant su kūdikiais, kurie nepatyrė tokio verkimo.

Nepaaiškinamas verksmas skiriasi nuo pilvuko pūtimo pirmiausia tuo, jog nenurimsta pasišalinus dujoms ar vaikui pasituštinus. Jo nelydi padidėjęs irzlumas dienos metu, karščiavimas, pakitusios išmatos ar kiti ligas signalizuojantys simptomai. Šiuo atveju, nekalbame apie vienkartinį ilgą verksmą, kuris tikrai gali būti susijęs su liga ar skausmu.

Kitos galimos priežastys

Kai kurie žindomi kūdikiai gali būti alergiški tam tikriems maisto produktams, kuriuos suvalgo jų mamos. Dažniausiai negalavimų kūdikiui sukelia karvių pieno baltymai, tačiau tikroji alergija jiems pasitaiko labai retais atvejais. Manoma, kad tik apie 0,5-1 proc. išimtinai žindomų kūdikių yra alergiški pieno baltymams. Ką daryti? Jei po maitinimo kūdikis pradeda verkti, pasireiškia ir kitų simptomų, pavyzdžiui, pastebimos kraujingos išmatos, geriausia atlikti alergijų tyrimus. Jei norite sužinoti, ar mityba daro poveikį kūdikiui, galite žymėtis, ką kurią dieną valgėte.

Jei kūdikis po kiekvieno maitinimo pravirksta, gali būti, kad valgydamas jis prisigaudo per daug oro. Skrandyje užsilikusios dujos ir sukelia nemalonius simptomus. Ką daryti? Jei pieno mišiniais maitinamas kūdikis dažnai po valgio verkia, tikėtina, kad jam tiesiog netinka pieno mišinys ir jį reikia keisti. Galite išbandyti kitą mišinį. Tiesa, jį keiskite tik kūdikį prižiūrinčiam gydytojui pritariant šiam sprendimui.

GERL priežastys - ne visiškai susiformavęs stemplės apatinėje dalyje esantis nedidelis vožtuvas, per kurį maistas patenka į virškinimo traktą. Sergant GERL, sutrinka apatinės stemplės dalies susitraukimai ir skrandžio turinys nuolat sugrįžta į stemplę bei ją dirgina.

Patiems nuspėti, kokias priežastis slepia neramus kūdikio miegas yra pakankamai sudėtinga, kadangi vienas vienintelis kauliukas, pasislinkęs nors vienu milimetru gali sutrikdyti kraujo patekimą į smegenis ir tokiu būdu privesti prie aiškiai jaučiamo diskomforto. Pirmiausia sutrinka kraujo ir stuburo smegenų skysčių tekėjimas, padidėja spaudimas galvoje ir dėl šios priežasties naujagimį neramina pastovūs galvos skausmai. Kūdikis su patirta gimdymo trauma primena suaugusį, kuris ant galvos užsideda pernelyg siaurą kepurę - pradeda kamuoti galvos skausmas, atsiranda pykčio protrūkiai, irzlumas, gali susilpnėti regėjimas. Deja, tačiau panaikinti šių simptomų dažniausiai lengvai nepavyksta.

Logiška, jog mažyliui toks nuolatinis diskomforto jausmas yra nepakeliamas - būtent dėl šios priežasties daugelis vaikų nemėgsta dėtis kepurės, o nuolatinis verkimas ir žindimas yra vienintelis būdas nors trumpam nuimti galvos spaudimą.

Kitos kūdikio verksmo priežastys

• Alkanas: Garsus vaiko verksmas dažnai gali reikšti, kad jis alkanas. Sužinoti, ar ši versija teisinga, galite tokiu būdu: ištieskite savo ranką prie vaikučio veido. Jei jis alkanas, prasižios, tarsi ieškodamas krūties, ims čiulpti jūsų delną ar pirštą.
• Nešvarios sauskelnės: Kai kurie jautrūs mažyliai gali verkti ir tada, kai pasišlapina ar pasituština. Mažam kūdikiui rekomenduojama keisti sauskelnes ne rečiau kaip kas tris valandas arba dažniau, jei jis pasituština. Nepatogiai dėl pilnų sauskelnių besijaučiančio mažylio verksmas yra ne toks garsus, kaip, pavyzdžiui, alkano. Jis labiau kniaukia, zirzia, o ne rėkia visu balsu.
• Karšta: Visai gali būti, kad vaikui yra karšta. Rūpestingos mamos neretai persistengia ir namuose prirengia vaiką taip, lyg eitų į lauką. O kur dar pūkinė antklodė, kuria užkloja mažylį… Tai, kad vaikui per karšta, parodys ne tik jo nepatenkintas balselis, bet ir rausvi žandukai, sušilęs kūnelis (užkiškite ranką ties spranduku).
• Pervargimas: Tai tikrai labai dažna kūdikių verksmo priežastis. Vaikus gali pervarginti įvairūs aplinkos dirgikliai - šviesos ir garsai prekybos centre, zyziantis televizorius, užgriuvę svečiai į namus, rodantys jam ypatingą dėmesį. Toks mažylis tampa verksmingas ir jo negalima sudominti jokia iki tol jam buvusia įdomia veikla.
• Nepatogumas: Kūdikis gali jaustis nepatogiai dėl įvairių priežasčių: jis nugulėjo vieną šoną, o ant kito pasiversti pats dar nemoka, guli nepatogioje lovelėje, pernelyg prigludę rūbai, aštrios jų etiketės ir t.t. Nemokėdamas pasakyti, ką jaučia, žodžiais, mažylis ima verkti. Jei nepatogumas susijęs su jo gulėjimo poza, kūdikis gali mostaguoti rankomis ir kojomis.
• Nuobodu: Vaikams reikia artumo nuo pirmųjų minučių šiame pasaulyje. Ne veltui iš karto gimę jie dedami mamai ant krūtinės. Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis jaučia ypatingą artumą su mama ar kitu žmogumi, kuris jį nuolat prižiūri. Tai, kad mažylis verkia dėl to, kad jam nuobodu, suprasite jį pakalbinę ir priglaudę. Jei verksmas tada liaujasi, vadinasi, jūs atspėjote jo nerimo priežastį.
• Dygsta dantys: Vidutiniškai pirmieji dantys išdygsta 6-9 mėnesių vaikams. Tačiau pasitaiko ir išimčių, kai dantukai prasikala ir 4 mėnesių, ir gerokai vyresniam kūdikiui. Verkdami dėl dantų dygimo skausmo, kūdikiai kiša rankas į burną, stipriai kanda į mamos paduotą pirštą, graužia viską, kas tik pasitaiko po ranka.

Kaip nuraminti verkiantį kūdikį?

Nenuraminamas verkimas, jei jo metu kūdikiu yra švelniai rūpinamasis, kūdikiui yra visiškai nepavojingas. Tačiau nenuraminamo ir nepaaiškinamo verksmo laikotarpis yra ypatingai sunkus tėvams ir kitiems kūdikius prižiūrintiems žmonėms. Būdami su verkiančiu kūdikiu, tėvai ir globėjai išgyvena itin stiprius jausmus: nerimą už jo sveikatą, savo nuovargį ir susierzinimą, stiprų vidinį poreikį tą verksmą nuraminti, nepasitenkinimą savo ar partnerio veiksmais, netgi abejones dėl savo, kaip tėvų, gebėjimų. Ir tai yra visiškai natūralu. Išvarginti verksmo, pervargę tėvai gali prarasti savikontrolę.

Kol kas trūksta mokslinių įrodymų, kokia gi tikroji tokio verksmo priežastis ir kokios priemonės galėtų jį palengvinti. Belaukdami, kol bus atrasta patikima priemonė nuraminanti šį nepaaiškinamą verksmą, galime pasidomėti, kas gi galėtų pagelbėti bent jau sušvelninti šiuos verkimo periodus. Kadangi toks verksmas siejamas su jautria nervų sistema bei emocine vaikų būsena, pirmiausia turime galvoti, kaip sukurti aplinką, kurioje vaikai jaustųsi saugūs, ramūs ir tinkamai pailsėję.

Aplinkos pritaikymas

• Dienos būdravimo metu iki minimumo sumažinkite stimuliaciją, leiskite laiką su kūdikiu kuo ramiau. Venkite svetimų žmonių, sausakimšų erdvių, kuriose būtų daug garsų, kvapų, spalvų.
• Bendraujant su mažyliu niekur neskubėkite, sulėtinkite savo judesius ir visuomet perspėkite kūdikį prieš jį paimant ar stipriai pasikeičiant aplinkai. Tarkim, panardinant į vandenį.
• Vakarop priblankinkite namuose šviesas, pritildykite garsus, išjunkite televizorių.
• Kuo daugiau laiko praleiskite nešiodami kūdikį, pagal galimybes, laikykite oda-oda kontakte.

Raminimo būdai

• Išmėginkite įvairius raminimo būdus, tačiau neturėkite per didelių lūkesčių dėl jų efekto. Dažnai tai, kas nuramina vaiką vieną vakarą, gali nebeveikti kitą, tad tiesiog nusiteikite ramiems eksperimentams. Dažnai tėvai teigia, jog vaikus nuramina važiavimas mašina.
• Išeikite trumpam su kūdikiu į lauką.

Tėvų emocinė būklė

• Kvieskitės pagalbos. Šiuo periodu tai ne prabanga, o būtinybė.
• Išlikite kiek įmanoma ramesniais. Kelias valandas beklausant kūdikio verksmo, išlikti ramiems nėra paprasta, tačiau turite prisiminti, jog taip labiausiai padedate savo kūdikiui nurimti ir jaustis saugiu. Išmėginkite gilų kvėpavimą, laikydami priglaudę kūdikį, tai padės nurimti ir jums, ir kūdikiui.
• Žinokite, kad tai fenomenalus kūdikio raidos etapas, kuris visai neturi nieko bendro su tuo, kokie tėvai jūs esate ar kaip prižiūrite kūdikį.
• Jei jaučiate, kad sunku valdytis, kyla nerimas ar pyktis, perduokite kūdikį partneriui.

Nors verkimas užtrunka ilgai, dažniausiai jis tiesiog netikėtai baigiasi. Kūdikis nurimsta ir įprastai tiesiog ramiai užmiega. Tiesa, jo tėvams nurimti užtrunka kur kas ilgiau. Išgirdę, jog jūsų draugai išgyvena šį periodą - skubėkite į pagalbą. O jei vakare girdite kaimynystėje nepaliaujamą verksmą, jokiu būdu nebelskite į sienas, geriau pasiūlykite panešioti kūdikį ar išvirti raminančios žolelių arbatos.

Emocinio reguliavimo įgūdžių ugdymas

Vaikus būtina mokyti, kaip susidoroti su išsiskyrimu, nerimu, praradimu ir pokyčiais. Tai įgūdžiai ir metodai, kurių jiems prireiks visą gyvenimą. Išbūti šalia verkiančio vaiko ne visada yra lengva, nes vaiko ašaros suaugusiesiems gali sukelti įvairių jausmų. Ir ne tik gailestį ir norą užjausti, bet ir nerimą, susierzinimą ar net pyktį. Tačiau, kad ir kokie jausmai suaugusiesiems kiltų, svarbu, kad jie niekada nesakytų vaikui: „Nustok verkti; tau viskas gerai”; susilaikytų nuo tokių komentarų: „Neverk, nes tavo akys paraus, ką kiti pagalvos“; arba „Nežinau, kas tau negerai“, arba „Nežinau, kodėl keli tokį triukšmą“; niekada nuvertintų, nesumenkintų vaiko jausmų ar ne kaltintų verkiančio vaiko: „Nieko čia tokio; tai smulkmena“; „Kitiems būna blogiau“; „Pats kaltas, kad taip nutiko“.

Jei įmanoma, pašalinkite priežastį, pavyzdžiui: jei vaikas verkia, nes užsigavo, padėkite užjaučiant ir sumažinant skausmą. Yra situacijų, kai priežasties pašalinti neįmanoma, pavyzdžiui, vaikui reikia valytis dantukus; susidėti žaislus; palaukti savo eilės; eiti į darželį. Kantriai mokykite vaiką susitaikymo su šiomis situacijomis, kartu ieškant būdų kaip jas spręsti, kad vaikas ramiau reaguotų. Pavyzdžiui, iš anksto aptariant su vaiku jam nemalonias ar įtampą keliančias situacijas. Padeda tėvų kūrybiškumas, žaismingumas, lankstumas. Vaiko išklausymas bei jo verkimo priėmimas stiprina jo pasitikėjimą savo jausmais, o kartu ir saugumo jausmą, nes jaučiasi suprastas tėvų. Vaikui verkiant svarbu būti šalia ir nepalikti jo vieno. Mažesniems vaikams gali tikti paėmimas ant rankų, vyresniems gali užtekti dėmesingo buvimo šalia.

Pripažinkite vaiko jausmus. Pavyzdžiui, sakant „Suprantu, kad tau dabar liūdna“, „Tu gali pykti“. Galima kartu ir įvardinti priežastis: „Tau labai liūdna, nes sulūžo mašinėlė“, tačiau tik tuomet, kai priežastis yra aiški. Suklydus vaikas gali pasijusti nesuprastas. Mokykite vaiką savais žodžiais išreikšti jausmus ir kitaip, ne verkimu, reaguoti į nerimą keliančias situacijas. Atsiminkite: Vaikai patiria tam tikrų sunkumų ir nusivylimą mokantis atlikti naujas užduotis. Ir natūralu, kad savo nusivylimą jie dažnai išreiškia ašaromis. Sprendžiant, ar vaikui trūksta emocinio reguliavimo įgūdžių, pasvarstykite: „Kaip dažnai tai vyksta? Kiek stipriai vaikas reaguoja į menką dirgiklį? Ir koks reakcijos poveikis vaikui? Aletha J. Solter (2018).

tags: #kudikis #isteriskai #verkia

• Jono Vaitkaus Palikimas
• Remontas vaikiškiems elektromobiliams
• Vežimėlio pasirinkimas
• Stiliaus patarimai: suknelės pilvukui maskuoti
• Ežiuolė vaikams imunitetui