Kūdikio primaitinimas: Lengvas žingsnis po žingsnio vadovas tėvams

Dauguma vaikų pradeda siekti maisto būdami 6 mėnesių amžiaus. Šiuo metu jų koordinacija ir judesiai jau yra pakankamai brandūs, kad jie galėtų patys valgyti įprastą maistą. Turbūt esate girdėję stebuklingą anglišką santrumpą BLW ar pavadinimą „baby led weaning“? Lietuviškas šios santrumpos ir ja užkoduotos frazės atitikmuo būtų „kūdikio vadovaujamas primaitinimas“. Šiais žodžiais apibūdinamą procesą sklandžiau ir aiškiau galima vadinti kūdikio primaitinimu gabaliukais susmulkintu kietu maistu, papildomu maitinimu kieto maisto gabaliukais ar panašiai. Taip ir mes vadiname kūdikio primaitinimo metodą, kurį taikant vaikui leidžiama valgyti pačiam nuo pat primaitinimo pradžios.

Terminą „baby led weaning“ sukūrė sveikatos specialistė, akušerė Gill Rapley, dažnai vadinama šio metodo pradininke. Viena mama dalijasi savo patirtimi: „Frėją maitinu Baby-led weaning metodika. Tai tikrai smagus būdas maitintis. Pats vaikas pasirenka, ko ir kiek nori suvalgyti, o ne mama, kuri stovi su košės pilnu šaukštu, įsivaizduodama, kad būtent jos jam reikia.“

Vis dėlto kūdikiai gali springti ne tik maisto gabaliukais, bet ir košele ar net pienu. Kūdikiai turi labai stiprų žiaugčiojimo refleksą, kuris ir apsaugo juos nuo per didelių maisto gabaliukų patekimo į gerklę. Jei pats vaikas valdo valgymo procesą, tikimybė springti yra nė kiek ne didesnė nei tada, kai maitinama šaukštu košele. Iš pradžių ragaudamas kietą maistą, Jūsų kūdikis tikrai žiaugčios. Taip jis mokysis ir atpažins, kokio dydžio kąsnį gali nuryti, o koks jam yra per didelis.

Kaip atpažinti, kad kūdikis springsta?

Vaikas pravėręs burną ir stumia liežuvį į priekį.
Vaikas spjaudosi ir kosti.
Jei užspringimas dalinis, vaikas gali pradėti kosėti.

Gabaliukais patiekiamu kietu maistu primaitinamas vaikas išmoksta valgyti jam tinkamu laiku ir tempu. Taip patenkinamas maisto medžiagų poreikis, o kartu tobulėja ir mažylio savarankiško valgymo įgūdžiai bei organizmo gebėjimas pasisavinti kietą maistą. Kramtymas treniruoja žandikaulius ir liežuvį, o tai padeda greičiau vystytis kalbai. Gebėjimas pavalgyti pačiam stiprina mažylio pasitikėjimą savimi. Vienas iš pačių svarbiausių būdų, kuriuo kūdikis pažįsta pasaulį, - lytėjimas.

Pradėti valgyti kietą, gabaliukais susmulkintą maistą vaikas gali tik išaugęs liežuvio išstūmimo refleksą. Kūdikiai jau gimsta turėdami 10 000 visiškai susiformavusių skonio receptorių.

Kada pradėti primaitinti?

Remiantis įvairiomis pasaulinėmis rekomendacijomis, kūdikiai pradedami primaitinti nuo 4 arba 6 mėnesių amžiaus - dėl konkretaus laiko nėra sutariama. Vyrauja nuomonė, kad nereikėtų primaitinti jaunesnio nei 17 savaičių (t. y. 4 mėnesių) kūdikio. Papildomas maistas turi mažiau kalorijų ir maistingųjų medžiagų nei mamos pienas ar mišinys, o kūdikių skrandžiai maži. Taigi kad vaikai galėtų augti sveiki, jiems reikia koncentruoto, lengvai virškinamo kalorijų ir maistingųjų medžiagų šaltinio. Jei pradedama primaitinti per anksti, kūdikiai nori mažiau motinos pieno arba mišinio, todėl pradedama jo suvalgyti mažiau ir gaunama dar mažiau naudingų maistingųjų medžiagų. Jaunesnių kūdikių nervų ir raumenų koordinacija dar nepakankama, be to, jų virškinimo sistema nėra brandi ir iš kieto maisto negali pasisavinti visų gerųjų medžiagų. Taigi toks maistas tiesiog pereina per vaiko žarnyną be didesnės mitybinės naudos.

Būtent 6 mėnesių amžiaus mažylis pasiekia tokį raidos etapą, kai jo nervų sistema, koordinacija, judesiai jau yra tiek brandūs, kad galima pradėti primaitinti. Kūdikis jau geba griebti daiktus ir juos dėti į burną, tvirtai, tiesiai sėdi. 6 mėnesių amžiaus vaiko virškinimo sistema yra brandesnė - ji pradeda gaminti kietam maistui virškinti reikalingus fermentus. Labiau subręsta ir imuninė sistema, mažiau kenksmingų medžiagų gali įveikti žarnyno barjerą. Kūdikiai iki 6 mėnesių amžiaus turi liežuvio stūmimo refleksą - patekusį maistą jie tiesiog stumia iš burnos. Sulaukus maždaug pusės metų, šis refleksas išnyksta.

Kada dar kūdikis gali būti nepasiruošęs primaitinimui?

Prabudimas naktį. Daugelis tėvų mano, kad vaikas naktimis prabunda dėl alkio, taigi jie pradeda anksti primaitinti mažylį, tikėdamiesi, kad, gavęs papildomo maisto, jis išmiegos iki ryto. Tačiau kūdikiai naktį prabunda dėl daugybės priežasčių, ir nėra jokių įrodymų, kad primaitinimas išsprendžia problemą.
Negebėjimas užmigti iškart po maitinimo motinos pienu ar mišiniu. Maždaug keturių mėnesių vaikutis jau darosi budresnis ir daugiau laiko išbūna aktyvus nei jaunesnis kūdikis.
Šiek tiek sumažėjęs svorio prieaugis. Atlikti tyrimai rodo, kad įprastai apie 4 mėnesių amžiaus kūdikių svorio augimas sulėtėja (ypač žindomų vaikų).
Vaikas stebi valgančius tėvus. Maždaug nuo 4 mėnesių amžiaus kūdikiai pradeda žavėtis visokia kasdienio šeimos gyvenimo veikla: rengimusi, prausimusi, tvarkymusi ir valgymu.
Įvairių garsų leidimas. Burna besimokantys naudotis kūdikiai labai mėgsta tobulinti įgūdžius. Visi burna atliekami veiksmai vienodai susiję tiek su kalbėjimu, tiek su valgymu.
Mažo svorio kūdikis. Mažą kūdikio svorį gali lemti įgimtos savybės arba maistingųjų medžiagų trūkumas. Jaunesnis nei 6 mėnesių vaikutis priaugs svorio maitinamas motinos pienu arba mišiniu, o ne kietu maistu.
Didelio svorio kūdikis. Esama kūdikių, kurie gimė didelio svorio dėl genetinių savybių arba greitai jo priauga, nes gauna daugiau maisto, nei jiems reikia (dažniausiai jei yra maitinami pieno mišiniu). Tokių mažylių primaitinti nereikia. Jų virškinimo ir imuninės sistemos nėra labiau subrendusios nei kitų tokio paties amžiaus kūdikių, taigi jiems kyla lygiai tokia pati rizika kaip ir kitiems kūdikiams susirgti infekcinėmis ar alerginėmis ligomis, jei primaitinti bus pradėta per anksti. Nuostata, kad didelio svorio kūdikius reikia anksti primaitinti, mus pasiekė iš 1950-1960 metų - tuomet buvo klaidingai manoma, kad maždaug 5,5 kg svorio kūdikiams jau reikia pradėti duoti kieto maisto. Pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius vaikui, daug ar mažai jis svertų, reikia tik pieno.

Esama svarbių kūno pokyčių, rodančių, kad mažylio organizmas jau pasirengęs primaitinimui: virškinimo ir imuninės sistemų vystymasis, burnos augimas ir vystymasis. Jei vaikas gali sėdėti beveik ar visai neatsirėmęs ar neprilaikomas, siekia daiktų, juos griebia, greitai ir tiksliai dedasi į burną, graužia žaislus, atlieka kramtymo judesius, vadinasi, jis jau gali nuo mamos pieno ar mišinių pereiti prie kieto maisto.

Ką siūlyti kūdikiui?

Norint primaitinti kieto maisto gabaliukais, nereikia laikytis griežtų taisyklių, kada kokį maisto produktą kūdikiui pasiūlyti. Jei šeimoje nėra alergiškų žmonių, visas jos valgomas maistas tinkamas ir mažyliui. Pirmaisiais mėnesiais siūlykite kuo grynesnius produktus - taip kūdikis galės susipažinti su jų skoniu, tekstūra, forma. Rekomenduojama siūlyti pailgus, už mažylio delną ilgesnius maisto gabaliukus, kad būtų patogu juos paimti į rankutę, o sugniaužus liktų galas, kurį galima kišti į burnytę.

Ko vengti pirmosiomis primaitinimo savaitėmis:

Druskos - kūdikis dar negali jos apdoroti.
Daug smulkių kaulų turinčių žuvų - tai pavojus užspringti.

Knygos apie kūdikio primaitinimą

Nuo 2022 m. vasario 24 d. yra prieinama nauja elektroninė knyga „1 kūdikio primaitinimo planas: pirmieji maisto kąsniai ir skoniai“. Ši elektroninė knyga skirta palengvinti šeimos gyvenimą. Kas keli mėnesiai kūdikio primaitinimas sparčiai keičiasi, taigi šiek tiek skiriasi ir patarimai bei receptai. Dėl šios priežasties primaitinimo procesas nuo 5 iki 12 mėnesio yra išskirstytas į keturis etapus:

Pirmasis etapas
2 etapas - daržovių mišiniai, daugiau valgymų, ankštinės daržovės.
3 etapas - į mažylio valgiaraštį įvedama žuvis, kiaušinis ir prieskoniai, įvedamas minkštas „pirštukų maistas“.
4 etapas - įvedami pieno produktai, daugiau kiaušinio ir pamažu pereinama prie netrinto maisto.

Viena mama dalijasi savo patirtimi: „Primaitinimui ruoštis aš pradėjau iš anksto. Ir knygos apie primaitinimą jau buvo skaitomos. Bet jis vis tiek mane užklupo netikėtai! Vieną dieną, būdama penkių mėnesių ir dviejų savaičių, Ema tiesiog sukišo savo rankas į mano bulvių košę ir pradėjo ją valgyti. Taip ir prasidėjo mūsų primaitinimo kelionė. O su jumis noriu pasidalinti trimis, mano nuomone, dėmesio tikrai vertomis knygomis apie primaitinimą ir skirtingus jo aspektus - nuo psichologinės pusės iki techninių žinių!“

Knyga „Mano vaikas nieko nevalgo“

„Labai džiaugiuosi jog į rankas pirmą paėmiau būtent šią knygą. Konkreti ir tiesi, nevyniojanti į vatą apie bazinius, bet tuo pačiu ir esminius dalykus vaiko mityboje. Man gal vietom kiek pabodo ir prailgo vis pasikartojanti informacija, kiek ištempti pavyzdžiai ir palyginimai, bet pati esmė ir pagrindinės mintys yra labai geros! Persiskaito greitai, o suvokimo atneša daug.“

Pagrindinės mintys, kurios liko su autore:

Jei vaikas atsisako valgyti - jis nealkanas, nepanikuok;
Vaikai žino ir jaučia kiek/ko jie turi suvalgyti, nepanikuok;
Jei per savaitę nenukrito 1kg - vaikas valgo pakankamai, nepanikuok;
Papildomas košės kąsnis nėra vertas pykčių, šantažo ar cirkų.

Ir dar kartą pasitikrinau, jog mano primaitinimo įsivaizdavimas greičiausiai bus teisingas: FOOD BEFORE ONE IS JUST FOR FUN.

Kūdikio vadovaujamas primaitinimas

„Iškart užbėgu įvykiams už akių ir prisiduodu - aš šio primaitinimo tipo pradžiai nepasirinkau. Bet knyga tikrai buvo verta dėmesio dėl dviejų aspektų: Pirmoje knygos dalyje radau tikrai įdomių ir prasmingų minčių apie primaitinimą bendrai; Antroji knygos dalis ir praktinė informacija apie vaiko savarankišką valgymą gabaliukais bei maisto derinimą visai šeimai tikrai pravers vėliau. Juk tyrelės ir košės vos keliem mėnesiam.“

Kodėl net ir nepasirinkusi maitinimo gabaliukais, autorė pasirinko leisti dukrai valgyti pačiai, o ne maitinti ją šaukšteliu:

Tai natūralus ir kūdikiams labai svarbus eksperimentavimas, kaip ir su kitais daiktais, taip ir su maistu - jį pažįstą per lytėjimą ir ragavimą;
Mokosi saugiai valgyti - pats vaikas kontroliuoja kiek maisto susidės į burną, kaip jam seksis jį nuryti, kokiu tempu geba ir nori tai daryti;
Aplinkos pažinimas - skirtingos košių tekstūros, spalvos, gumulėliai jose ir įvairūs fizikiniai dėsniai, kuriuos vaikučiai atranda valgydami visiškai taip pat lavina kūdikį kaip ir žaislai;
Gebėjimų lavinimas - savarankiškas valgymas padeda lavinti akies-rankos koordinaciją, gerėja jų rankų miklumas, o tai vėliau padės vystytis rašymo ir piešimo įgūdžiams. Maisto kramtymas lavina veido raumenis, kurie vėliau bus reikalingi mokantis kalbėti.

Pilnavertė Jūsų vaiko mityba

„Sulamdyta, apklijuota, pribraukyta ir visada po ranka. Vienareikšmiškai, pagrindinė knyga primaitinimo kelionėje. Ši leidyklos Dvi Tylos knyga labai išsami žiniomis, bet aiški ir konkreti jų pateikime. Taigi puikiai tinka mamoms, kurios laisvo laiko gausa pasigirti negali, bet žinių ir informacijos nori. Taip pat, ši knyga labai geras startas tokiems ne iki galo susigaudantiems kaip aš. Nes aš gyvenime visad mitybą savo organizavau iš nuojautos. Niekad nesilaikiau dietų, neskaičiavau kalorijų ir visiškai nesigilinau kuris angliavandenis ar riebalas yra geras, o kuris ne. Ir svarbiausia, produktai ir jų maistingumas dar ne viskas! Šioje knygoje rasite aptariamas ir dažniausias problemas bei iššūkius, susijusius su kūdikių ir vaikų mityba: nutukimas ir antsvoris, alergijos, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sušvelninimas be vaistų ir kitas opias temas. Dabar pasigilinau ir labai džiaugiuosi, nes atradau, kad su minimaliais pokyčiais galiu dar labiau subalansuoti ir praturtinti tiek Emos, tiek savo lėkščių turinį!“