Naujagimio galvos apimties matavimas - viena pirmųjų procedūrų, kurią gydytojai ar slaugės atliks jūsų gimusiam vaikeliui. Vidutinė naujagimio galvos apimtis yra apie 34 cm. 1 mėn. sulaukusio kūdikio galvytės apimtis yra apie 37 cm. Berniukų galvos (kaip ir kūno) apimtis gali būti kiek didesnė, tačiau skirtumas nėra akivaizdus. Diagramose pateikiama ir vidutinė tam tikro amžiaus berniukų ar mergaičių galvos apimtis, o kūdikio gydytojas gali palyginti jūsų kūdikio galvos apimtį su vidurkiu. Pavyzdžiui, jei kūdikio galvos apimtis yra 50 procentilėje, tai reiškia, kad ji vidutinė ir visiškai atitinka standartus. Jei nurodoma 30 procentilė, tai reiškia, kad 30 proc. kūdikių neturi tokios didelės galvos apimties.
Gimimo metu kūdikio galva - labai smulki, jos dydis sudaro tik apie 25 proc. suaugusio žmogaus galvos dydžio. O iki 3-iojo vaiko gimtadienio smegenys pasieks 80 proc. Kadangi nuo gimimo iki 3 m. yra spartaus smegenų augimo laikotarpis, gydytojas galvos apimtį turėtų pamatuoti kiekvieno apsilankymo metu mažiausiai iki antrojo vaiko gimtadienio (t. y. iki 24 mėn.). Jeigu norite, kūdikio galvos apimtį galite išmatuoti ir namuose. Tvirtai apvyniokite matavimo juostelę, stengdamiesi apimti kuo didesnį perimetrą nuo iškiliausios galvos vietos (1-2 jūsų pirštai virš vaikelio antakio) iki plačiausios pakaušio dalies.
Jeigu kūdikio galvos apimtis yra daug mažesnė nei vidutinė, tai gali rodyti, jog kūdikio smegenys nustojo augti arba auga netinkamai. Tai galėjo nulemti infekcija arba genetinis sutrikimas. Jeigu kūdikio galvos apimtis yra didesnė nei vidutinė, tai gali būti smegenų vandenės, arba kitaip - hidrocefalijos (skysčių kaupimosi smegenyse ir aplink jas) požymis.
Lentelėje pateikiami duomenys yra kūdikių galvos apimties medianos. Tai nėra vidurkis, o vidurinė duomenų reikšmė.
| Amžius | Vidutinė galvos apimtis (cm) |
|---|---|
| Naujagimis | 34 |
| 1 mėn. | 37 |
| 1 metai | 46-47 |
Kūdikio galvos priežiūra ir vystymasis
Vystymasis paprastai progresuoja nuo galvos link pėdų. Pirmiausiai mažylis išmoksta valdyti galvą ir rankas, ir tik paskui - kojas bei pėdas. Dar anksčiau nei rankas ir pirščiukus jis išmoksta valdyti liemenį.
Galvytės laikymas
Vienas pirmųjų dalykų, kurių išmokomi tėvai - tai prilaikyti kūdikio galvytę, nes jis pats to nesugeba padaryti maždaug iki 3 mėn. Iki 4 mėn. turi ganėtinai sustiprėti galvos laikymas, todėl iki šio laiko būtina prilaikyti galvytę. Sustiprėjus kaklo raumenims, jis išmoksta daryti „mini atsispaudimus“ - ima kelti galvą ir krūtinę. Sulaukęs 7 mėn, kūdikis jau mokės kontroliuoti galvą ir sugebės ją išlaikyti, kai sėdės jums ant kelių ar bus laikomas ant rankų. Paprastai kūdikiai miega ant nugarytės, galvytę pasukę ant šono. Nuolatinis galvos lošimas miego metu - gana retas reiškinys.
Štai patarimai, kaip padėti vaikui greičiau išmokti laikyti galvytę:
- Keletą kartų per dieną paguldykite kūdikį ant žemės pilvuku žemyn ir leiskite jam praktikuotis.
- Priešais kūdikį padėkite nedūžtantį veidrodėlį ar didelį paveikslą arba atsigulkite ant žemės veidu į jį.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar nešiojamas kūdikis neturi išreikštų padėčių, gal jam kur kas labiau patinka žiūrėti per kairį jūsų petį. Tai ženklas, kad yra atsiradęs raumenų disbalansas. Taip pat nešiodami kūdikį stenkitės tai daryti vienodai abejomis pusėmis. Dažnai tėvai nešioja kūdikius taip, kaip patogu jiems, t. y. guldo ant tos pačios rankos ar peties, nešioja tik keliomis padėtimis.
Siekimas ir sugriebimas
Daugelis kūdikių pradeda mojuoti rankomis objekto kryptimi sulaukę maždaug 3 mėn, ir netrukus ištobulina šį impulsą. Dar po 2-3 mėn. mažyliai ne tik žiūri į objektą, bet ir jo siekia ir jį sugriebia. 8-9 mėn vaikas jau moka nykščiu ir smiliumi suimti smulkius objektus, pavyzdžiui, maisto trupinius (o taip pat ir dulkių bei purvo gumulėlius nuo grindų!). Stebėkite vaiką, nes jam smalsu visa tai paragauti.
Išbandykite šiuos keturis patarimus, kurie padės vystyti kūdikio akies-rankos koordinaciją:
- Virš vaiko lovytės pakabinkite žaisliukų, kad vaikui būtų stimulas jų siekti. Dėl saugumo juos nukabinkite iškart, kai vaikas išmoks sėdėti.
- Kai kūdikis guli ant nugaros, paimkite žaisliuką ir iškelkite jam priešais akis (7-20 cm atstumu). Pamojuokite juo, kad kūdikis užsimanytų jo siekti.
- Norėdami padėti savo 4 mėn. kūdikiui mokytis sugriebti objektus, duokite jam barškučių ar panašių saugių daiktų. Daiktai, kurie kratomi kelia garsą arba kuriuos malonu kišti į burnytę ir čiulpti, skatina vaiką mokytis tvirtai juos laikyti savo rankytėse.
- Paguldykite kūdikį ant pilvo, o netoliese padėkite keletą žaisliukų. Leiskite mažyliui bandyti jų siekti.
Apsivertimas
Nulaikyti galvytę kūdikiai mokosi po truputį, o apsiverčia staiga ir kartais visiškai netikėtai. 4-5 mėn. kūdikis moka verstis tik į vieną pusę (nuo nugaros ant pilvo arba nuo pilvo ant nugaros). Verstis į kitą pusę jis tikriausiai išmoks tik sulaukęs 6-7 mėn.
Štai patarimai, kaip paskatinti mažylį verstis:
- Kai kūdikis mokosi verstis, drąsinkite jį (geriausia treniruotis ant grindų).
- Šalia padėkite barškutį ar nedūžtantį veidrodėlį. Susidomėjęs vaikas gali bandyti verstis, kad geriau jį matytų.
Sėdėjimas
Išmokęs persiversti, netrukus kūdikis pradeda ir sėdėti. Kai taip nutinka, jis ima matyti pasaulį iš kitos perspektyvos. Smagu ne tik tėveliams, bet ir jam pačiam! 4 mėn. kūdikis gali sėdėti paramstytas, o 6 mėn mažyliui kartais jau pavyksta sėdėti ant aukštos kėdės. Dar nesulaukę 1-erių metų, mažyliai puikiai sėdi ir be tėvelių pagalbos.
Patarimai, kaip padėti kūdikiui išmokti sėdėti:
- Atsisėskite ant žemės sukryžiuotomis kojomis ir pasisodinkite vaiką veidu nuo savęs. Jūsų pilvas ir kojos bus puiki atrama jo nugarai.
- Pasodinkite kūdikį ant įprastos ar U formos pagalvės ir leiskite pajusti, ką reiškia sėdėti (su jūsų pagalba).
Šliaužiojimas ir vaikščiojimas
Būdamas 8-13 mėn., jūsų vaikas išmoks judėti iš vieno taško į kitą. Šliaužiojimas ir vaikščiojimas tėvams dažnai atrodo kaip didžiausias fizinis kūdikio pasiekimas. Taip, tai labai smagus metas, bet nepamirškite, kad kiekvienas kūdikis vystosi skirtingai, savo paties tempu. Jei manote, kad kūdikis jau turėtų šliaužioti ar vaikščioti, bet to nedaro, pasikalbėkite su pediatru.
Skatinkite kūdikį šliaužioti žaisdami šiuos paprastus žaidimus:
- Šliaužkite paskui jį, sakydami: „Tuoj tave sučiupsiu!” Tada imkite šliaužti į kitą pusę, taip skatindami kūdikį jus sekti. Pasislėpkite už baldų ir leiskite jus „surasti“.
- Sukurkite kliūčių ruožą. Pasirūpinkite, kad kambaryje būtų daiktų, per kuriuos, po kuriais ir aplink kuriuos galėtų šliaužioti jūsų kūdikis.
Kaip tinkamai prižiūrėti kūdikio galvos odą ir plaukus
Norint tinkamai pasirūpinti plaukučiais ir galvos oda reikėtų itin atsakingai rinktis šampūną. Geriausiai naudoti specialiai kūdikiams skirtas plaukų plovimo priemones, kurios yra švelnios, pritaikytos jautriai odai, nedirgina akių, nealergizuoja. Galvą plauti rekomenduojama maždaug tris kartus per savaitę. Šlapius plaukučius reikėtų švelniai nusausinti rankšluosčiu. Džiovintuvo naudojimas gali pažeisti plaukų šaknis, išsausinti odą.
Labai svarbu pasirinkti tinkamas šukas. Jų dantukai turėtų būti užapvalintais galiukais arba turėti rutuliukus galuose. Be to, pravartu turėti šepetį su minkštais, natūralios sudėties šereliais. Juo itin patogu šukuoti trumpus plaukučius, nėra rizikos pažeisti galvos odelę. Šukuoti reikėtų 2-3 kartus per dieną.
Nepaisant rūpestingos priežiūros, dažnai tėvai susiduria su tokiomis problemomis kaip mažylio galvos odos pleiskanojimas ar susidariusi pleiskanų luobelė. Į tai nereikia numoti ranka, tačiau neverta ir išsigąsti - tai dažniausiai gana lengvai išsprendžiama problema. Prieš maudynes mažylio galvos odelę patepkite specialiai kūdikiams skirtu aliejumi ir palikite kelioms minutėms, kad geriau susidrėkintų. Maudynių metu sušlapinkite plaukučius ir atsargiai šukuokite šukomis su apvalintais dantukais. Procedūrą gali tekti pakartoti keletą kartų. Svarbu nešukuoti sausos, nesudrėkintos galvelės - taip galite pažeisti mažylio odą.
Apsauga nuo perkaitimo ir saulės
Kai karšta, žmogus prakaituoja ir taip kūnas atvėsta. Dėl perkaitimo kūdikiui gali pasireikšti prakaitinė ir iššutimai. Oro temperatūra vertinama pagal savo pojūčius.
Vaikas paliekamas automobilyje. Vežimėlis uždengiamas tankia skraiste, paklode. Norėdami apsaugoti vaiką nuo tiesioginių saulės spindulių, tėvai pridengia vežimėlį tankiu audiniu, tačiau tokia apsauga sukuria šiltnamio efektą ir neleidžia orui cirkuliuoti. Vežimėlis pastatomas saulės atokaitoje. Net jei vežimėlis sukuria šiokį tokį pavėsį, saulėje palikto vežimėlio (ypač lopšio) vidus įkaista. Kūdikiai perkaista greitai ir sunkiai ištveria aukštesnę temperatūrą.
Kūdikio oda yra karšta, drėgna, lipni. Kūdikis ištroškęs. Žindomas kūdikis vis prašo krūties, o primaitinamas - siekia buteliuko, gertuvės. Žindykite pagal poreikį. Išimtinai tik žindomiems, dar neprimaitinamiems kūdikiams papildomų skysčių duoti nerekomenduojama ir nereikia. Pradėjus žįsti teka liesesnis, vandeningesnis pienas, skirtas kūdikiui atsigerti, o tęsiant žindymą ima bėgti riebesnis pienas, kuriuo vaikelis pasisotina. Primaitinamiems kūdikiams siūlykite atsigerti vandens. Pradėjus primaitinimą, kūdikiui reikėtų periodiškai pasiūlyti švaraus, negazuoto vandens.
Kūdikį aptrinkite drėgnu audiniu. Labai karštomis dienomis kūdikį galite aptrinti drungname vandenyje sudrėkinta marle ar rankšluosčiu. Trinti reikėtų švelniai, lengvai tapšnojant. Maudykite kūdikį vonelėje arba baseinėlyje. Mažus kūdikius dažniau maudykite vonelėje, o stabiliai sėdinčius - jau galite sodinti į mažą baseinėlį, palaistyti vandeniu. Vanduo turėtų būti drungnas, bet ne šaltas. Minimali vandens temperatūra turėtų būti 30-32°C. Baseinėlį statykite pavėsyje, po medžiu ar po skėčiu. Saulės atokaitoje besiturškiantis vaikas gali labai greitai nudegti!
Maudynės ežere, upėje, jūroje. Jei renkatės maudynes atviruose vandens telkiniuose atsižvelkite į vandens telkinio temperatūrą: atvirų vandens telkinių temperatūra gali būti per žema kūdikiams.
Kūdikio galvytės formos priežiūra
Kūdikio priežiūra dažnai remiasi klaidingu požiūriu, kad apsaugoti kūdikį nuo plokščios galvytės sindromo galima tik stengiantis išvengti bet kokio spaudimo kaukolės kaulams. Spaudimas yra neišvengiamas. Svarbu! Subalansuotas spaudimas - tai aktyvus kūdikio pozicijų keitimas, siekiant, kad galvytė tolygiai ir vienodai būtų spaudžiama visomis kryptimis. Subalansuotą spaudimą galima pavaizduoti piramide, kuri savo struktūra primena mitybos piramidę. Šioje piramidėje raudona spalva pavaizduotos pozicijos, kuriose kūdikiai dažnai praleidžia daugiausia laiko ir kurios pasižymi spaudimu į tą pačią vietą, t. y. miegantis lovelėje, besisupantis gultuke (įrangos naudojimas) ar besispardantis ant lavinamojo kilimėlio (guli ant nugaros ir žiūri į viršų) kūdikis, patiria spaudimą į tą pačią kaukolės vietą. Ši piramidė neapibrėžia konkrečių laiko intervalų, kiek kūdikis turėtų gulėti ant pilvuko ar miegoti ant nugaros. Saugus kūdikio miegas yra svarbiausias, kadangi šioje pozicijoje jis praleidžia daugiausiai laiko.
Kūdikio guldymas ant šonų yra labai svarbi padėtis, siekiant išvengti kreivos galvytės. Kūdikio galva - tai ne popieriaus lapas, taigi, jeigu kūdikis guldomas tik ant nugaros ir pilvuko, kaukolės kaulams trūksta šoninio spaudimo. Kūdikis ant abiejų šonų turėtų praleisti maždaug vienodai laiko. Guldymas ant šonų yra efektyvus tol, kol kūdikis nesivarto. Jei kūdikis dar mažas ir atsiverčia atsitiktinai, galite paremti jį suvyniotu rankšluosčiu ar net cukraus pakeliu!
Švelniai pakreipkite kūdikio galvą į kairę arba dešinę pusę kiekvieną kartą guldydami į lovelę. Keiskite savo kūdikio padėtį lovelėje, t. y. jeigu turite galimybę stebėti savo kūdikį, migdykite jį ant įvairių šonų. Jeigu kūdikis atsiverčia atgal ant nugaros, galite pakišti susuktą rankšluostį po šonu. Nuo gimimo naudokite Mimos pagalves, kurios specialiai sukurtos kūdikiams migdyti ant nugaros.
Kūdikio guldymas ant pilvuko reikalingas ne tik tam, kad kūdikis išmoktų laikyti galvytę. Paguldytas ant pilvuko kūdikis stiprina krūtinės ir kaklo raumenis. Kaklo raumenys tvirtinasi prie kaukolės kaulų ir gali juos kreipti. Tvirti, vienodai abejose pusėse išsivystę kaklo raumenys, gražiai ir simetriškai kreipia kaukolės kaulus. Jeigu kūdikis turi vienoje pusėje silpnesnius kaklo raumenis, galvytė nevalingai gali svirti į tą pusę, tokiu atveju formuosis plagiocefalija (bus nugulėtas galvytės šonas).
Kūdikių priežiūrai skirta įranga (automobilinės kėdutės, gultukai, vibro kėdutės, supynės, pagalvės ir kt.) dažniausiai turi pusiau gulimą padėtį ir neužtikrina laisvų kūdikio judesių. Yra atlikta tyrimų, kurių metu paaiškėjo, kad kūdikiai vidutiniškai praleidžia daugiau nei 5 val. įvairiose kūdikių priežiūros priemonėse. Visgi, jeigu jūsų gyvenimo būdas ir įpročiai tokie, kad kūdikis turi praleisti daug laiko automobilinėje kėdutėje, rekomenduojame įsigyti specialią Mimos pagalvę, skirtą automobilinėms kėdutėms ir vežimėliams.
Kuo daugiau nešiokite savo kūdikį: ant rankų, nešynėse ar vaikjuostėse. Tai ne tik apsaugos kūdikį nuo plokščios galvos sindromo, bet ir padės užmegzti glaudesnį ryšį. Prisiminkite, kad vienas pagrindinių kūdikio galvytės nugulėjimo kaltininkų - vaikų priežiūrai skirta įranga. Naudokite ją tik tuomet, kai būtina.
Nuo rachito ar kitų ligų galvos forma gali keistis. Rachito atveju sutrinka kaulų kietėjimo procesas, todėl jie būna minkštesni nei turėtų būti ir gali deformuotis, taip pat ir galvytė - ji gali „nusigulėti“ ir tapti plokščia. Todėl visi tėvai turi žinoti, kad būtina vaikui duoti vitamino D nuo pirmojo mėnesio, tada to neatsitiks.
Plokščia galva – patarimai, kaip jos išvengti (ir ką daryti, jei pastebite plokščią vietą)
Kūdikio galvos traumos ir jų prevencija
Daug kalbama apie sukrėsto vaiko sindromą. Sukrėsto vaiko sindromu vadinama trauma, kurią sukelia suaugusieji vaikui - dažniausia pirmųjų metų kūdikiui - paėmę jį už krūtinės ties pažastimis ir stipriai pakratę, stipriai supdami, krėsdami rankomis, mušdami. Stiprus kūdikio papurtymas pirmyn-atgal sukelia galvos smegenų pažeidimą, plonų, minkštų galvos kraujagyslių įtrūkimus, kraujo išsiliejimus. Trauma tuo stipresnė, kuo stipriau vaikas supurtomas.
Kūdikiai į ligoninę atvežami jiems „pasikeitus“. Jie gali dusti, springti, vemti, nevalgo. Būna traukulių, išpūstas momenėlis. Sunkaus sindromo atveju kūdikiai atvežami be sąmonės, gali mirti. Tokių traumų atvejais tėvai dažniausia slepia vaiko negalavimo galimą priežastį, bijodami atskleisti savo ar kitų šeimos narių žiaurų ar kartais labai neatsargų elgesį su vaiku. Jie tikisi, kad gydytojas apžiūrės vaiką ir be jų pagalbos nustatys negalavimo priežastį. Tėvai dažniausia sako, kad sutrikimai atsirado vaikui ramiai gulint, žaidžiant ar valgant.
Baisiausia, kad po tokių traumų tėvai dažnai kreipiasi pavėluotai, kai vaiko būklė tampa itin sunki. Taip atsitinka todėl, kad galvos traumos pirmieji požymiai gali būti tokie patys, kaip ir sergant kita liga, - tai mieguistumas ar, atvirkščiai, labai didelis neramumas, sunkiai nuraminamas verksmas, pasikeitęs vaiko elgesys - nenoras valgyti, žaisti, bendrauti, springimas, vėmimas, o kartais net ir viduriavimas ar temperatūros pakilimas. Kartais tokia trauma gali įvykti ir dėl neatsargumo ar tiesiog nesupratimo, kas tinka kokio amžiaus vaikui, kai tėvai su kūdikiu bando „sportuoti“ ar visiškai netinkamai žaisti, juos mėtydami, purtydami, tampydami už rankų ar kojų, visiškai neįtardami, kad tai gali pakenkti mažiukui. Kūdikiai dažnai patiria galvos traumų, nes jų galvos didelės, sunkios.
Jei Jūsų vaikas patyrė traumą, labai įdėmiai stebėkite vaiko būklę, o pastebėję menkiausią jo savijautos ar elgesio pasikeitimą kreipkitės į gydytojus, nedelsdami ir neslėpdami net supurtymo galimybės, kadangi dėl jūsų delsimo ar priežasties slėpimo vaikas gali net mirti. Gydytojas, žinodamas galvos traumos galimybę, galės skubiai atlikti reikalingus tyrimus ir suteikti tinkamą pagalbą.
