Kai pradeda augti svoris, pirmiausia galvojame ne apie tai, kas mūsų lėkštėje, o apie tai, kad galbūt „sutriko“ hormonai. Ar tai tiesa, o gal labiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ką dedame į burną? Dalis žmonių tikina, kad jų svorį veikia skydliaukės liga - tiroiditas, tačiau iš tiesų priežasčių gali būti daug. Gydytoja endokrinologė, docentė, mokslų daktarė Lina Zabalienė pasakoja, kad neretai pacientai atėję konsultacijai tikisi, kad gydytojas pritars, jog dėl jų svorio augimo yra kalta skydliaukė. Tačiau didžioji dalis svorio problemų yra susijusios ne su skydliaukės veikla, o su tuo, ką mes valgome ir kiek judame. Kartais tai iš dalies lemia ir genetinės priežastys. Tačiau net ir tuo atveju, jei genetiškai lemta būti stambesnio sudėjimo, tai nėra nuosprendis ir svorio augimą galima valdyti.
Skydliaukės ligų simptomai: ar tikrai tik svorio pokyčiai?
Sulėtėjus skydliaukės veiklai ne tik padidėja svoris ir sulėtėja medžiagų apykaita, bet ir sumažėja darbingumas, vargina nuovargis, silpnumas, mieguistumas, kartais apninka liūdnos mintys, prislėgta nuotaika, pablogėja atmintis, gali patinti paakiai, rankos ar kojos, - slenka plaukai, lūžinėja nagai. Tokie simptomai dažni, kai diagnozuojamas autoimuninis tiroiditas. Bendra sveikatos būklė blogėja palaipsniui, tad daugelis sergančiųjų gali ilgai nesuprasti, kad serga ir manyti, kad nežymūs savijautos pokyčiai yra normalu. Tad, jei kyla minčių dėl sutrikusios skydliaukės veiklos ar svarstote, tiroiditas kas tai, reikia kreiptis į šeimos gydytoją konsultacijai ir galimybės atlikti skydliaukės tyrimus.
Skydliaukės hormonai yra labai svarbūs ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų vystymuisi. Nuo jodo kiekio organizme priklauso skydliaukės veikla, o nuo jos veiklos priklauso: vaiko tinkamas vystymasis, protinis ir fizinis vaikų vystymasis, intelektas, vaikų gebėjimas mokytis ir gebėjimas pažinti pasaulį, išvaizda. Ypač svarbu tinkamą kiekį gauti nėščiosioms ir vaikams.
Padidėjęs vaiko kūno svoris - ne tik estetinė problema. Svoris gali pranešti apie skydliaukės hormonų trūkumą, insulino perteklių, taip pat padidėja kitų rimtų organizmo sutrikimų tikimybė. Dietologė Barbora Jarašūnė teigia, jog ypatingos tendencijos, kaip svyruoja vaikų svoris po vasaros atostogų, nėra. „Geriausias sąlygas svorio augimui suteikia vadinamoji „vakarietiška dieta“, kurios pagrindą sudaro dideli riebalų ir cukraus kiekiai bei vis mažėjantis fizinis aktyvumas. Taigi, kokius beturėtume genus, svarbiausias uždavinys tėveliams, siekiantiems, jog jų vaiko svoris būtų normalus - aprūpinti atžalą įvairiu, vertingu maistu, paliekant teisę rinktis kiek iš patiekto maisto jis suvalgys“, - nurodo B. Jarašūnė.
Mitybos pagrindą turėtų sudaryti įvairios kruopos, duona bei kiti pilno grūdo miltų gaminiai, daržovės ir vaisiai. Mažesniais kiekiais vaikai kasdien turėtų gauti baltymų - jų gausu mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose. Svarbu nepamiršti pieno produktų bei augalinės kilmės riebalų, juos geriausia gauti nekaitintų aliejų, riešutų, sėklų pavidalu. Jaunuolių organizmui, ypač paauglystėje, visų maisto produktų reikia daugiau - turi pakakti baltymų ir kalorijų, kurie padeda formuotis kaulams ir raumenims. Todėl svarbu, kad neatsirastų valgymo sutrikimų, patartina vengti vegetarizmo ar veganizmo, nes paaugliai dažnai dar nežino, kaip teisingai pilnavertiškai maitintis ir kuo pakeisti vienus ar kitus produktus.
Paprastai leidžiama vaikams vartoti vaistinėje esančius augalinius papildus ar vaistažolių arbatas, kurios gerina medžiagų apykaitą, degina kalorijas, mažina alkio jausmą. Tačiau visada rekomenduojama pasitarti su pediatru, šeimos gydytoju, dietologu ar net endokrinologu, nes padidėjusį svorį gali iššaukti daugybė susirgimų - endokrininės ligos, skydliaukės hormonų trūkumas, kasos hormono insulino perteklius. Šiandien nieko nebestebina vaikams diagnozuojamas su nutukimu susijęs antro tipo cukrinis diabetas, anksčiau laikytas išskirtinai suaugusiųjų liga.
Skydliaukės tyrimai ir jų svarba
Gydytoja pasakoja, kad gali būti tiriama skydliaukės veikla (skydliaukės hormonai) ir skydliaukės išvaizda (instrumentiniai tyrimai). Skydliaukės hormonų tyrimai gali parodyti, ar skydliaukė veikia gerai, ar jos veikla nusilpus ar yra per aktyvi. Jei skydliaukė veikia gerai, tačiau jaučiatės blogai, būtina tirti dėl kitų negalavimų priežasčių arba atkreipti dėmesį į gyvensenos ypatumus - ką ir kada valgote, ar esate fiziškai aktyvus, kaip ir kiek miegate ir kitus sveikatos rizikos veiksnius.
Kam ypač rekomenduojami tyrimai?
Profilaktinius skydliaukės hormonų tyrimus vieną kartą per metus galima atlikti visiems, tačiau ypač rekomenduojama jei kam nors šeimoje pasireiškia skydliaukės autoimuninis tiroiditas, buvo taikytas spindulinis kaklo gydymas, operuota skydliaukė, vartojami vaistai širdies ritmo sutrikimui gydyti, taip pat vyresnėms nei 35 metų moterims, ypač turinčioms reprodukcinės sveikatos problemų ir kitiems.
Pagrindiniai tyrimai
- Vienas pagrindinių skydliaukės hormonų tyrimų yra TTH - tirotropinio hormono, reguliuojančio skydliaukės hormonų gamybą ir išsiskyrimą, tyrimas.
- Taip pat gali būti tiriami ir kiti hormonai: laisvas tiroksinas (LT4), laisvas trijodtironinas (LT3).
- Skydliaukės antikūnai (ATPO).
Skydliaukės echoskopija atliekama audinio struktūrai įvertinti - gydytoja pataria, kad profilaktiškai patartina atlikti kas 3-5 metus.
Skydliaukės funkcijos tyrimų supratimas
Skydliaukės sutrikimai - sulėtėjo jos veikla
Jei skydliaukės veikla nusilpo ir išsivystė hipotirozė, būtina vartoti gydytojo paskirtius vaistus. Pasitaiko atvejų, kai žmogus gavęs receptą iki vaistinės net nenueina, tad vaistų nevartoja, na, o dalis vaistus vartoja netinkamai. Pacientai tikisi, kad autoimuninis tiroiditas praeina be vaistų, tačiau taip nėra - dažniausiai reikalingas nuolatinis gydymas.
Kaip vartoti vaistus?
- Vaistus (skydliaukės hormoną - levotiroksiną) būtina vartoti labai tiksliai: daugiau nei valandą ar pusantros valandos prieš valgį ryte.
- Vaistus reikia užgerti vandeniu, negalima gerti kavos, arbatos daugiau nei 1-1,5 val. po vaistų pavartojimo.
- Vartoti tokią vaistų dozę, kokią nurodė gydytojas.
- Kalcio, geležies preparatus, vitaminus bei kitus maisto papildus vartoti praėjus daugiau nei 4 val. po levotiroksino išgėrimo.
Pasekmės nesilaikant gydymo
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad nesigydant ar vartojant vaistus netinkamai, gali išlikti hipotireozės simptomai ar pablogėti bendra sveikatos būklė - sutrikti širdies veikla, pakilti kraujospūdis, kilti dusulys, užklupti mėšlungis, užkietėti viduriai, išsausėti oda, slinkti plaukai, antakiai ir apskritai pablogėti gyvenimo kokybė. Vartojant vaistus ir laikantis sveikos gyvensenos principų galima jaustis gerai ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Tikėtina, kad atsistačius skydliaukės veiklai svoris normalizuosis ar jį bus lengviau numesti pakeitus mitybą ar fizinį aktyvumą.
Skydliaukė ir mityba - du pagrindiniai mineralai
Tinkamai skydliaukės veiklai labai svarbūs du mikroelementai - jodas ir selenas, kurių maiste yra mažai, tad dažnai tenka vartoti papildomai.
Jodo svarba
Deja, bet Lietuva yra jodo trūkumo zonoje, tai reiškia, kad natūraliai su maistu gaunamas nepakankamas jodo kiekis. Sergant tokiomis ligomis kaip lėtinis autoimuninis tiroiditas, papildų vartojimą būtina derinti su gydytoju, nes netinkamai vartojant gali pablogėti būklė.
Tinkamas jodo kiekis yra būtinas skydliaukės hormonų gamybai. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja vyresniems nei 11 m. vaikams ir suaugusiems žmonėms per parą suvartoti 150 μg jodo, nėščioms ir žindančioms moterims - 200 μg jodo per parą.
Jodo šaltiniai
Maisto produktai, gerinantys skydliaukės veiklą, kuriuose yra daugiausiai jodo:
- Jūros dumbliuose.
- Jūrinėje žuvyje, ypač plekšnėje ir jūros gėrybėse.
- Kai kuriuose pieno produktuose, pavyzdžiui, čederio sūriuose.
- Šiek tiek yra ir mėsoje, vaisiuose, daržovėse ir grūduose, tačiau šiuose produktuose esantis kiekis labai priklauso nuo jodo kiekio aplinkoje ir dirvožemyje.
- Kai kuriuose mineraliniuose vandenyse.
Vienas geriausių jodo šaltinių - joduota druska. Nuo 1993 m. Pasaulinė sveikatos organizacija ir UNICEF rekomenduoja universalų druskos jodavimą kaip pagrindinę, efektyvią, pigią, saugią, paprastą ir ekonomišką priemonę, siekiant išvengti jodo stokos sukeltų ligų ir jas reguliuoti. Atkreipkite dėmesį į tai, kad joduotą druską derėtų laikyti sandariai uždarytą, o į maistą berti tik jau pagaminus, nes jodas ypač lakus ir garuoja. Beje, 2019-2020 metais, VUL Santaros klinikų ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkai, bendradarbiaujant su Pasauline sveikatos organizacija atliko Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis finansuojamą druskos ir jodo suvartojimo Lietuvoje tyrimą, kurio preliminarūs rezultatai parodė, kad daugiau nei 50 proc. žmonių suvartoja per mažą jodo kiekį.
Selenas ir skydliaukė
Gydytoja Lina Zabalienė pastebi, kad daugiausia kalbama tik apie jodą, tačiau skydliaukės veiklai svarbus ir selenas. Rekomenduojama paros seleno norma - 55 mkg. Natūraliai seleno gausu braziliškuose riešutuose, tune, jautienoje, kalakutienoje, kiaušiniuose. Nuolat siūlau pamilti įvairias pilno grūdo košes - tai puikus seleno šaltinis, na, o jeigu kasdieną suvalgysite po saujelę riešutų ar saulėgrąžų, organizmas seleno gaus tikrai daugiau.
Sulėtėjusi skydliaukės veikla ir subalansuota mityba
Dažnai susiduriu su žmonėmis, kurie nori pakeisti netinkamus mitybos principus, kai jau problemos yra įsisenėjusios. Tačiau niekada nėra per vėlu bent sušvelninti situaciją. Sergantiems skydliaukės ligomis rekomenduojami ypač subalansuotos, sveikos mitybos principai, gausesnis antioksidantų, seleno, geležies, resveratrolio, flavanoidų turinčių maisto produktų, vaisių ir daržovių. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad sergant lėtiniu autoimuniniu tiroiditu, vartojant per dideles jodo papildų dozes gali išryškėti hipotireozė, todėl kiekvienu atveju reikėtų tartis su gydančiu gydytoju.
Žmonės dažnai klausia kaip gydyti autoimuninį tiroiditą? Atsakymas - vaistai būtini, bet mityba taip pat daro didelę įtaką. Tam puikiai gali pagelbėti 4 paskaitų ir 3 mankštų skydliaukės programa, kurioje su jumis dirbs net 3 skirtingų sričių specialistai: endokrinologė, kineziologė - kineziterapeutė ir dietistė. Beje, kai kurie tyrimai rodo, kad yra sąsajų tarp skydliaukės veiklos sutrikimų ir laktozės bei glitimo netoleravimo, ypač vyresniems asmenims, kurių dažnas netoleruoja pieno produktų. Kartais nelengva išlaikyti tinkamą mitybos režimą, nes fantazijos nebelieka ir atsibosta valgyti tuos pačius produktus. Sezonams keičiantis susiduriame ir su pasikeitusiu poreikiu, - kai šalta nebesinori to, ką valgėme vasarą ir atvirkščiai.
Goitrogenai - kiek pagrįsta baimė?
Jei žmogus turi problemų su skydliauke, greičiausiai yra girdėjęs, kad jis turi vengti tam tikrų produktų - goitrogenų. Tai medžiagos, galimai siejamos su skydliaukės padidėjimu, nes juos vartojant gali sumažėti jodo pasisavinimas pačioje skydliaukėje, gali būti slopinamos skydliaukės hormonų gamyboje dalyvaujančios medžiagos. Ši baimė ypač paplitusi tarp žmonių, kuriems diagnozuotas tiroiditas - skydliaukės uždegimas.
Goitrogenams priskiriami:
- Kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai, ropės - kryžmažiedės daržovės, kuriose gausu gliukozinolatų, pasižyminčių priešvėžinėmis savybėmis, tačiau jie taip pat turi ir metabolitą tiocianatą, lėtinantį skydliaukės hormonų sintezę.
- Sojos produktai - turintys izoflavanoidų, galinčių veikti skydliaukės peroksidazę, reikalingą skydliaukės hormonų sintezei.
Šie produktai dėl gausaus skaidulų, antioksidantų, fito-estrogenų kiekio yra naudingi sveikatai ir net labai didelis jų kiekis, ypač apdorotų termiškai, žalos nesukelia. Tad ropes, sojos produktus ir kopūstus su saiku tikrai galima valgyti.
Taigi, sergantiems skydliaukės ligomis, kaip Hashimoto tiroiditas, neverta baimintis, kad esate pasmerkti gyventi nepilnavertiškai. Nuolat nervinatės, kamuoja nuovargis, silpsta lytinė potencija, sutriko mėnesinių ciklas, prastai atrodote - pasitikrinkite skydliaukę. Mažytė drugelio formos endokrininė liauka kaklo priekyje - lyg gyvenimo laikrodis. Skydliaukė gamina hormonus, kurie būtini medžiagų apykaitai, gerai psichinei ir fizinei būklei, širdies ir kraujagyslių, kitų organų veiklai.
Skydliaukės hormonai susiję su lytinių liaukų steroidiniais hormonais. Visi jie labai svarbūs kiaušidžių ir sėklidžių funkcijoms, taip pat - ir vaisingumui. Sutrikus skydliaukės veiklai moterims dažnai sutrinka ir mėnesinių ciklas, joms sunku arba neįmanoma pastoti, nėščia moteris dažniau serga. Tiriant minėtų negalavimų kamuojamus vyrus ir moteris, paprastai įvertinama ne tik skydliaukės, bet ir kitų endokrininių liaukų veikla. Anksti nustačius skydliaukės sukeltus sutrikimus ir pradėjus gydyti galima atstatyti reprodukcinę sveikatą.
Skydliaukė labai jautri - lyg drugelio sparnai. Susilpnėjus skydliaukės veiklai, sulėtėja medžiagų apykaita. Manoma, kad net ketvirtadalio Lietuvos gyventojų skydliaukės veikla sutrikusi. Anksti nustatyti šios liaukos sutrikimus galima iš kraujo tyrimo. Šiuo metu daugėja autoimuninių skydliaukės ligų. Todėl nustatant minėtų hormonų kiekį kartu vis dažniau ištiriami ir skydliaukės audinio antikūnai - mikrosominiai antikūnai (ATPO). Amerikos skydliaukės draugija rekomenduoja kartą per penkerius metus profilaktiškai skydliaukės hormonus išsitirti vyresniems nei 35 metų, taip pat - sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, psichinėmis ligomis.
Skydliaukės funkcijos tyrimų supratimas
tags: #kudikio #maitinimas #ir #skydliauke
