Turėti vaiką yra natūralus kiekvienos moters siekis. Tačiau daliai moterų nesiseka pastoti - tokiu atveju dažnai kyla nerimas ir nežinia. Nevaisingumo problema yra aktuali visame pasaulyje, o nevaisingų porų skaičius nuolat didėja. Manoma, kad Lietuvoje su nevaisingumu susiduria apie 10-20% porų. Manoma, kad nevaisingumas šiuo metu paliečia 10-15 proc. šeimų.
Poros nevaisingumą maždaug lygiomis dalimis gali lemti moters arba vyro nevaisingumas, rečiau - abiejų partnerių nevaisingumas. Vyrų nevaisingumo priežastys sudaro apie 30 proc. bendrų nevaisingumo priežasčių ir yra susijusios su spermos kiekio ir kokybės pakitimais. Daugeliu atveju galima taikyti gydymą, kuris pagerina spermos kokybę. Spermos kokybė gali būti netinkama apvaisinimui dėl nenusileidusių sėklidžių, nevykstančios spermatozoidų gamybos sėklidėse, kai kurių anksčiau persirgtų infekcinių ligų, sėklidžių vėžio ir kitų priežasčių. Moterų nevaisingumo priežastys dažniausiai yra susijusios su ovuliacijos sutrikimais bei kiaušintakių patologija. Sunkumų pastoti kelia ir moters amžius. Moterys gimsta su tam tikru kiaušialąsčių skaičiumi. Moteriai senstant kiaušialąsčių kokybė ir skaičius mažėja. Sulaukus 35 metų tikimybė pastoti kasmet sumažėja 5-30 %. Kiaušintakiai perneša kiaušinėlius iš kiaušidžių į gimdą, o jų pažeidimas gali užkirsti kelią kiaušinėlio ir spermos kontaktui. Ovuliacijos problemos gali atsirasti dėl hormoninių priežasčių. Nenormalus hormonų aktyvumas gali sutrikdyti normalią ovuliacijos proceso funkciją.
Vaisingumo sutrikimų priežastys gali būti labai įvairios.
Kada verta išsitirti dėl nevaisingumo?
Nevaisingos poros tyrimas pradedamas, jei:
- moteris nepastoja vienerius metus ar ilgiau;
- moteris nepastoja 6 mėnesius ar ilgiau ir yra 35 metų ar vyresnė;
- žinoma kokia nors aiški poros nevaisingumą sukelianti priežastis, pvz., sutrikęs mėnesinių ciklas, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, gimdos ir kiaušidžių endometriozė, kiaušintakių patologija, ginekologinių operacijų pasekmės, vyro spermos kiekio ir judrumo sutrikimai.
Nevaisingos poros tyrimą rekomenduojama atlikti specializuotose klinikose, kuriose dirba patyrę šios srities specialistai ginekologai arba, vyro nevaisingumo atveju, urologai-andrologai. Tiriami abu partneriai.
Nevaisingumo diagnostikos procesas
Specialistas, visų pirma, surinks moters ir vyro anamnezę (ligos istoriją), paklausinės apie menstruacijų ciklą, lytinius santykius ir pan. Suprasdami šios temos jautrumą, dėmesio skiriame ne tik medicininiams jos aspektams, bet ir poros emocinei bei psichologinei būklei.
Moters tyrimai:
- hormoniniai tyrimai,
- ultragarsinis tyrimas,
- kiaušintakių pratekamumo tyrimas,
- gimdos kaklelio tyrimas,
- laparoskopija,
- histeroskopija ir kt.
Vyro tyrimai:
Pagrindinis tyrimas yra spermos tyrimas. Spermograma leidžia įvertinti svarbiausius vyro vaisingumo rodiklius - spermatozoidų kiekį, judrumą, formą ir bendrą spermos būklę. Prireikus gali būti atliekami ir išplėstiniai tyrimai, tokie kaip DNR fragmentacijos ar MAR testas. Gauti rezultatai padeda nuspręsti, ar taikytinas natūralus pastojimo būdas, ar reikalingos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Tyrimas greitas ir neskausmingas, tačiau labai reikšmingas diagnostikos procese.
Kiaušintakių pratekamumo tyrimai
Kiaušintakių būklė - vienas svarbiausių, natūralų pastojimą lemiančių veiksnių. Jų pratekamumo tyrimais, atliekamais pasitelkiant ultragarso arba rentgeno įrangą, nustatomi galimi kiaušintakių užakimai bei pažeidimai ir, jei reikia, parenkamas optimaliausias gydymo kelias - nuo medikamentinės ar chirurginės terapijos iki pagalbinio apvaisinimo.
Hormonų tyrimai dėl endokrininių sutrikimų
Moterų nevaisingumui įtakos dažnai turi hormonų pusiausvyros sutrikimai - ovuliacijos nebuvimas, policistinių kiaušidžių sindromas ar skydliaukės ligos. Atlikus kraujo tyrimus įvertinamas hormonų lygis ir nustatomi galimi endokrininiai sutrikimai. Gydymas gali apimti medikamentinę korekciją, ovuliacijos stimuliaciją ar gyvenimo būdo pokyčius. Tinkamai diagnozuotas hormoninis disbalansas padidina pastojimo tikimybę.
Gydymo parinkimas ir gydymo plano sudarymas
Gydytojas įvertina abiejų partnerių sveikatos istorijas bei galimas nevaisingumo priežastis ir paskiria reikiamus tyrimus. Konsultuotis rekomenduojama tiek moteriai, tiek vyrui. Moterims, sergančioms kiaušintakių ar dubens ligomis, gali būti atliekama operacija, skirta atkurti reprodukcinius organus. Jie netgi gali bandyti pastoti in vitro tręšimas. Atliekant laparoskopinę operaciją, galima pašalinti rando audinį.
Pagalbinis apvaisinimas
Kai kuriais atvejais nevaisingumo gydymas apima pagalbinio apvaisinimo procedūras.
Kiaušidžių stimuliacija
Prasidėjus naujam moters ciklui (dažniausiai 2 ciklo dieną, tačiau gydytojas gali rekomenduoti ir kitaip) moteris turi į pilvą leistis vaistus, skatinančius folikulų augimą. Folikulų augimas yra vertinamas atliekant echoskopiją maždaug ciklo viduryje.
Intrauterininė inseminacija (IUI)
Šios procedūros metu specialiai paruošta vyro sperma yra sušvirkščiama tiesiai į gimdą, t.y. apvaisinimas vyksta moters kūne. Tai pagalbinio apvaisinimo procedūra, kurios metu specialiai paruošta sperma suleidžiama tiesiai į gimdą. Ji dažniausiai taikoma atvejais, kai pora, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, neturi visaverčių lytinių santykių arba yra pakitusi spermos kokybė ar gimdos kaklelis. Procedūra trumpa, nereikalauja nejautros ir dažnai atliekama ambulatoriškai. Nors tai paprastesnis metodas nei apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), tam tikrais atvejais jis gali būti labai veiksmingas. Sperma surenkama ir ovuliacijos metu įdedama į gimdą. Intrauterininė inseminacija atliekama natūraliam cikle ovuliacijos metu arba stimuliuojant vaistais, kuomet specialiai paruošta vyro sperma plonu kateteriu sušvirkščiama į gimdą. Po šio apvaisinimo 10-15 proc. moterų pavyksta pastoti. Procedūrą rekomenduojama kartoti 4-6 ciklus. Naudojant intrauterininę inseminaciją, nereikia chirurginės invazijos ir nejautros.
Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF)
Stimuliacijos pagalba subrandintos kiaušialąstės yra surenkamos transvaginalinės punkcijos būdu. Įvykus apvaisinimui, embrionai yra auginami inkubatoriuje 2, 3 arba 5, 6 dienas. Viena pažangiausių pagalbinio apvaisinimo procedūrų, kai kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o užsimezgę embrionai perkeliami į moters gimdą. IVF dažniausiai atliekamas tada, kai pastoti natūraliai nepavyksta dėl kiaušintakių nepratekamumo, ovuliacijos sutrikimų, endometriozės ar neaiškios kilmės nevaisingumo. Procedūra atliekama keliais etapais - pirmiausia stimuliuojamos kiaušidės, tuomet atliekama folikulų (kiaušidžių) punkcija, apvaisinimas ir embrionų perkėlimas. Šis metodas taikomas visame pasaulyje ir pasižymi dideliu veiksmingumu. Pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (ne moters kūne) yra metodas, kai iš moters kūno po stimuliacijos vaistais surinktos kiaušialąstės yra sujungiamos su išgrynintais laboratorijoje vyro spermatozoidais.
Intracitoplazminė spermatozoido injekcija į kiaušialąstę (ICSI)
Procedūra, kai į kiekvieną kiaušialąstę mikroskopu įvedamas vienas pasirinktinis spermatozoidas. Ji atliekama, kai spermos kokybė yra stipriai pakitusi - žema spermatozoidų koncentracija ir judrumas, netaisyklinga forma arba kai sperma išgauta chirurginiu (TESA) būdu. ICSI padidina apvaisinimo tikimybę tais atvejais, kai įprastas apvaisinimas nepavyksta. Procedūra yra sudėtinga bei reikalauja aukštų laboratorinių kompetencijų.
Fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija į kiaušialąstę (PICSI)
PICSI yra ICSI procedūros atmaina, kuomet spermatozoidai atrenkami pagal gebėjimą pritraukti kiaušialąstę supančią hialurono rūgštį. Tokiu būdu parenkami brandesni, genetiškai kokybiškesni spermatozoidai. Ši procedūra dažniausiai rekomenduojama, kai ankstesnių ICSI bandymų metu embrionai arba neužsimezgė, arba buvo prastos kokybės. Pasirinkus fiziologiškai tinkamesnius spermatozoidus, padidėja tikimybė, kad embrionai vystysis sėkmingai.
Spermatozoidų aspiracija iš sėklidžių (TESA)
Kai vyro ejakuliate nėra spermatozoidų (azoospermija), jie gali būti išgaunami tiesiai iš sėklidžių. Procedūra atliekama taikant bendrinę nejautrą - plona adata per odą paimamas sėklidžių audinys ir iš jo išskiriami gyvybingi spermatozoidai. TESA dažniausiai taikoma kartu su ICSI arba PICSI.
Blastocistų auginimas ir patalpinimas
Kai kurie embrionai laboratorijoje stebimi ir auginami iki 5-6 dienų - ši vystymosi stadija vadinama blastocista. Kadangi šį etapą pasiekia tik dalis embrionų, siekiant geriausių rezultatų patartina išsirinkti stipriausius. Blastocistų perkėlimas į gimdą dažnai siejamas su didesne pastojimo tikimybe. Šis metodas ypač tinka atvejais, kai užsimezga keli kokybiški embrionai ir siekiama sumažinti embrionų perkėlimų skaičių.
Embrionų ir kiaušialąsčių šaldymas
Atliekant kiaušidžių stimuliaciją ir folikulų punkciją, dažniausiai gaunama daugiau kiaušialąsčių, o atlikus pagalbinio apvaisinimo procedūras - daugiau embrionų, nei perkeliama vieno ciklo metu. Tinkamos kokybės pertekliniai embrionai užšaldomi ir gali būti panaudoti vėliau, jei prireiktų papildomo bandymo ar pora norėtų susilaukti dar vieno vaiko.
Embrionų šaldymas
„Baltijos Amerikos klinika“ buvo pirmoji Lietuvoje, įdiegusi ypač greitą embrionų ir kiaušialąsčių šaldymo metodą - vitrifikaciją. Šio proceso metu naudojamos specialios apsauginės medžiagos (krioprotektoriai), todėl šaldant embrioną jame nesusiformuoja ledo kristalai, ląstelių vidinė terpė nėra „subraižoma”, nepažeidžiamos vidinės ląstelių struktūros. Tai užtikrina didesnį embriono išgyvenamumą ir kokybę po atšildymo. Moksliškai nėra įrodyta, kad užšaldymo-atšildymo procedūra kenkia būsimam kūdikiui. Skystame, žemos temperatūros (-196°C) azote visi biologiniai procesai tarsi sustoja laike. 2008 m., po klinikoje atliktos vitrifikacijos ir atšildytų embrionų patalpinimo gimė pirmasis „vitrifikuotas“ kūdikis Lietuvoje.
Kiaušialąsčių šaldymas
Kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija) - tai galimybė moteriai išsaugoti savo vaisingumą ateičiai. Procedūra dažnai atliekama prieš onkologinį gydymą, esant genetinėms ligoms ar nusprendus motinystę atidėti dėl asmeninių ar profesinių priežasčių. Užšaldytos kiaušialąstės laikomos -196°C temperatūroje, todėl jų kokybė išlieka aukšta nepaisant prabėgusio laiko.
Užšaldytų ir atšildytų embrionų patalpinimas (FET)
Procedūra, kurios metu į moters gimdą patalpinamas(-i) atšildytas(-i) embrionas(-ai). Tinkamu moters ciklo metu, embrionas per ploną kateterį švelniai įvedamas į gimdą. Sėkmės tikimybė tokia pati, kaip ir perkeliant neužšaldytus embrionus, o pora gali pasirinkti tinkamiausią laiką nėštumui planuoti.
Fertilization of Identical Twins | 3D Animations
Alternatyvūs nevaisingumo gydymo metodai
Akupunktūra, kaip ir kiti tradicinės kinų medicinos gydymo metodai, irgi naudojama nevaisingumo problemoms spręsti. Gydytojas, įvertinęs pacientės būklę, paskiria procedūras, kurios gerina ne tik urogenitalinės sistemos, bet ir viso organizmo būklę, taip paruošdamas moterį motinystei. Norint gauti geriausią rezultatą gydant nevaisingumą, akupunktūra dažniausiai taikoma du mėnesius. Procedūros yra atliekamos tiek prieš, tiek po embrionų perkėlimo. Akupunktūra gali būti naudojama daugelio sutrikimų atveju: gydant kiaušintakių disfunkcijas, skatinant folikulų aktyvumą, gydant įvairius hormoninius ir endokrininius sutrikimus, geltonkūnio fazės defektus, hiperprolaktinemiją, policistinių kiaušidžių sindromą, ovuliacinio ciklo bei kitus sutrikimus. Nevaisingumo gydymas akupunktūra yra pradedamas tik po nuodugnios diagnostikos ir kruopščios analizės.
Šeimos nevaisingumo diagnostika ir gydymas
Vienas pirmųjų žingsnių yra konsultacija su specialistu, kuris atliks išsamius tyrimus.
Vyrų ištyrimas:
- spermograma;
- urologinis ištyrimas;
- endokrininis ištyrimas (FSH, LH, TTH, FT4, prolaktinas, testosteronas, skydliaukės ištyrimas ir t.t.);
- ištyrimas dėl urogenitalinės infekcijos.
Moterų ištyrimas:
- endokrininės būklės ištyrimas (bazinė kūno temperatūra, gonadotropinių);
- skydliaukės ir lytinių hormonų tyrimas dinamikoje - FSH, LH, TTH; FT4, prolaktinas, progesteronas, estradiolis, testosteronas;
- echoskopinis folikulo augimo monitoringas;
- spermos-gleivinės imuninio ir kt. sutapimo mėginiai (Simso-Hunerio ir kt.).
Šeimų nevaisingumo gydymo galimybės:
- vyrų nevaisingumo gydymas;
- dirbtinė inseminacija vyro sperma;
- moterų nevaisingumo gydymas;
- endokrininis, nevaisingumas apsprendžiant sutrikimų korekcija, gydymo monitoringui naudojant radioimuninius hormonų tyrimus (FSH, LH, TTH, FT4, prolaktino, progesterono, estradiolio);
- ovuliacijos ir geltonojo kūno funkcijos sutrikimo korekcija;
- folikulo augimo monitoringas, naudojant transvaginalinę echoskopinę folikulo augimo diagnostiką 5 MHz ir 7,5 MHz dažnumo davikliais, bei gonadotropinių ir lytinių hormonų tyrimus;
- mikrochirurginės kiaušintakio operacijos;
- plastinės gimdos operacijos;
- gimdos kaklelio gleivinės kokybės ir kiekybės sutrikimo korekcija;
- intrauterininė inseminacija paruošta vyro sperma nepasiduodančiai korekcijai gimdos kaklelio gleivių patologijai bei imuniniam nevaisingumui gydyti;
- kiaušidžių funkcijos stimuliacija, naudojant gonadotropinų atlaisvinimo faktoriaus agonistus bei gonadotropinus ir stradiolio bei kiaušidžių ir gimdos gleivinės kitimų monitoringą;
- paruošiamasis ištyrimas ir gydymas prieš apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūros.
Kiekviena pora - unikali, kaip ir jos kelias į tėvystę. Nevaisingumo gydymas - tai jautrus ir atsakingas procesas, kuris prasideda nuo nuoširdaus pokalbio ir abipusio pasitikėjimo. Su kiekviena pora dirbame individualiai, įsigilindami į jos situaciją, patirtį ir lūkesčius. Mūsų tikslas - ne tik taikyti pažangiausius gydymo metodus, bet ir būti šalia viso proceso metu.
tags: #kas #gydo #nuo #nevaisingumo
