Žmogaus virškinamasis traktas yra namai trilijonams mikroorganizmų, kurie atlieka svarbų vaidmenį palaikant organizmo pusiausvyrą. Didžiausia bakterijų koncentracija randama proksimalinėje storosios žarnos dalyje. Žmogaus organizme yra dešimt kartų daugiau apsauginės, savosios mikrobiotos nei eukariotinių ląstelių. Mikroorganizmai kolonizuoja gleives, gleivinių paviršius. Jie dalyvauja fermentacijos reakcijose, kuriose maistinės (angliavandeniai, baltymai, riebalai) ir endogeninės (nusilupęs epitelis, gleivės ir kt.) medžiagos metabolizuojamos iki įvairių galutinių produktų, pvz. trumpos grandinės riebalų rūgščių (TGRR), arginino, glutamino ir kt. Žmogaus virškinamojo trakto ertmėje esančios bakterijos yra kiekvieno žmogaus individualus organas - “mikrobinis organas”, toks pat kaip kepenys, širdis, plaučiai ir kt. Jis svoriu panašus į kepenis tik turi kur kas daugiau ląstelių - 95% viso organizmo ląstelių. Žarnyne esantys mikroorganizmai skirstomi į simbiontus (angl. commensal), pvz. lakto, bifidobakterijos; sąlyginai patogeninius, pvz. klebsielės, protėjai ir patogeninius, pvz. salmonelės. Daugiausia mokslinių duomenų sukaupta apie simbiontų įtaką žmogaus ir gyvūnų sveikatai.

Žarnyno mikrobiota gyvena visame virškinamajame trakte, o didžiausias bakterijų kiekis ir aktyvumas - proksimalinėje storosios žarnos dalyje. Dalis mikroorganizmų išsidėstę epitelio paviršiuje, dalis žarnos spindyje, todėl išmatų pasėlio tyrimas nėra tikslus diagnostikos metodas, juolab ne visas žarnyne esančias bakterijas pasiseka išauginti. Tiksliausia būtų tirti įvarių žarnyno vietų biopsinę medžiagą molekulinės biologijos metodais. Pagrindinės mikrobiotos funkcijos: 1. Metabolinė: fermentuoja nesuvirškintas maisto liekanas (svarbiausia medžiaga - organizmo nesuvirškinti angliavandeniai, t.y. maisto skaidulos) ir endogenines gleives, ko pasekoje pasigamina trumpos grandinės riebalų rūgštys (sviesto, acto, skruzdžių), kurios tiekia 80% energijos reikalingos kolonocitams ir 50% energijos reikalingos enterocitams, sintezuoja K ir B grupės vitaminus, palengvina Ca, Mg, Fe jonų absorbciją. 2. Trofinė: kontroliuoja epitelio ląstelių proliferaciją ir diferencijaciją (labai svarbu vėžinių ligų atsiradimui), kontroliuoja imuninės sistemos išsivystymą ir jos homeostazę (svarbu alerginių ir autoimuninių ligų atsiradimui). 3. Apsauginė - neleidžia patogeniniams mikroorganizmams patekti į organizmą. Pelės gyvenančios steriliomis sąlygomis dažniau serga nei augančios normaliomis sąlygomis.

Vaisius vystosi sterilioje aplinkoje. Gimus mikroorganizmai kolonizuoja žarnyną ir kitus organus. Pirmosios bakterijos patenka iš mamos gimdymo takų ir storojo žarnyno (laktobakterijos, E.coli, streptokokai). Mamos pienu matinamo kūdikio žarnyne po mėnesio įsivyrauja bifidobakterijos. Kitos bakterijos patenka iš aplinkos, per maistą, kontaktą su tėvais ir medicinos personalu.

Kūdikių žarnyno mikrobiotos formavimasis

Kūdikių žarnyno mikrobiota pradeda formuotis jau gimimo metu, o tam įtakos turi gimdymo būdas, mityba (motinos pienas ar mišiniai), aplinka ir net gydymas antibiotikais. Kokios bakterijos apsigyvens pas naujagimį nulemia aplinka, kurioje gimė vaikas (koks gimdymo stacionaras, kokia šalis-išsivysčiusi ar besivystanti), gimdymo būdas (natūralus ar per Cezario sekciją - po jos bifidobakterijų kiekis pasiekia normą 6mėn. vėliau nei gimdant natūraliai), maitinimas (mamos pienu - vyrauja bifidobakterijos, o dirbtiniai - bakteroidai, E.coli).

Pirmosios bakterijos pakliuvusios į žarnyną gali įtakoti epitelio genų ekspresiją sau palankia kryptimi, tuo pačiu pablogėja sąlygos įsitvirtinti kitoms bakterijoms. Todėl pradinė bakterijų kolonizacija nulemia kokia bus žmogaus pastovi mikrobiota. Vaikų žarnyno mikrobiota supanašėja su suaugusiųjų 1-3 metų amžiuje. Augant individo mikrobiotos sudėtis šiek tiek keičiasi. Mamos pienu maitinamo kūdikio žarnyne apie 60-90% mikrobiotos sudaro bifidobakterijos, tuo tarpu senyvo amžiaus žmonių - 25%. Su amžiumi keičiasi ne vien tik bakterijų kiekis, bet ir jų kokybinė sudėtis, pvz. pas vaikus vyrauja Bifidum longum, B.infantis, o pas suaugusius B.adolescentis.

Neišnešiotų naujagimių žarnyno mikrobiota skiriasi nuo išnešiotų. Jei neišnešiotas naujagimis patenka į reanimacijos ar terapinį skyrių, jo žarnyne apsigyvena tik keletos rūšių bakterijos: laktobakterijos ir bifidobakterijos randamos retai, vyrauja Enterococcus faecalis, E. coli, Enterobacter cloacae, Klebsiella pneumoniae, Staphylococcus epidermidis and Staphylococcus haemolyticus. Mikrobiotos sudėtį labiausiai įtakoja higieninės sąlygos ir antibiotikai.

Mikrobiotos kiekybinis ir/ar kokybinis pasiketimas, kuomet sumažėja obligatinės, t.y. normalios mikrofloros, o pagausėja sąlyginai patogeninių ar patogeninių bakterijų ar grybelių, vadinamas disbijozė. Jos atsiradimui turi reikšmės: infekcinės ir neinfekcinės ligos (alergija, obstipacija, diabetas, vėžiniai susirgimai ir kt.), medikamentai (antibiotikai, priešvėžiniai, nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, anticholinerginiai ir kt.), operacijos, maistas (kiek ir kokių valgo angliavandenių, baltymų), aplinkos sąlygos (rūkymas, pesticidai, higieninės priemonės, gyvenimas kaime ar mieste ir kt.), stresai (psichiniai - po 24val. atsiranda disbijozė; fiziniai).

Probiotikai ir prebiotikai

Gerosios bakterijos, dar vadinamos probiotikais, yra vieni svarbiausių mikrobiotos komponentų - tai gyvi mikroorganizmai, kurie vartojami pakankamu kiekiu gali būti naudingi žmogaus sveikatai. Probiotikai yra natūraliai žmogaus žarnyne aptinkami mikroorganizmai, dažniausiai tai Lactobacillus (laktobacilos) ir Bifidobacterium (bifidobakterijos) genties bakterijos. Jie prisideda prie tinkamos virškinimo sistemos veiklos, padeda palaikyti mikrobiotos pusiausvyrą, gamina tam tikrus vitaminus ir fermentus, dalyvauja imuninės sistemos veikloje.

Probiotikai, tai gyvi mikroorganizmai, kurių suvartojus tam tikrą kiekį pasireiškia teigiamas poveikis sveikatai. Kaip probiotikai dažniausiai naudojamos bakterijos, rečiau mieliagrybiai. Bakterijos klasifikuojamos į gentis, rūšis ir padermes, pvz. gentis - Lactobacillus, rūšis L. rhamnosus, padermė - L. rhamnosus 1091 (probiotikas - Bifolac). Probiotinių (naudingų) bakterijų vartojimas turi senas tradicijas. Įvairios probiotikų padermės pasižymi skirtingomis charakteristikomis ir poveikiu, o juolabiau rūšys ar gentys, todėl labai svarbu tiksliai identifikuoti koks probiotikas yra vartojamame produkte. Negalima lyginti mokslinių tyrimų rezultatų gautų vartojant skirtingų genčių probiotikus. Laktobakterijų genties probiotikai buvo ir iki dabar išlieka dažniausiai naudojamais probiotikais, kiek rečiau naudojamos bifidobakterijos ir dar rečiau kitų genčių bakterijos.

Prebiotikai tai įvairios maisto medžiagos, kurios nesuskaldomos žmogaus fermentų - kasos, plonosios žarnos ir kt., o tuo pačiu ir nerezorbuojamos plonojoje žarnoje, tačiau bakterijų fermentuojamos storojoje ir nedaug plonojoje žarnoje. Prebiotikai kaip ir probiotikai skiriasi pagal savo poveikį į mikroorganizmų funkcionavimą, aktyvių maisto metabolitų susidarymą, o tuo pačiu ir žmogaus sveikatą, pvz. avižų skaidulos sumažina sepsio tikimybę, kviečių labiausiai apsaugo nuo vėžio, o pektinas pasižymi antioksidantinėmis sąvybėmis. Pagrindinė prebiotikų veikimo vieta storasis žarnynas.

Efektyvus prebiotikas negali būti: Nei hidrolizuotas, nei rezorbuotas plonajame žarnyne; Fermentuojamas tam tikrų mikroorganizmų, dėl ko susidaro palankesnės sąlygos augti “gerosioms” storosios žarnos bakterijoms. Prebiotikai tai: Nesuvirškinti angliavandeniai - augalinės kilmės maisto medžiagos: Kompleksiniai angliavandeniai; Oligo- ir polisacharidai: fruktooligosacharidai (fruktozė + gliukozė = 5-60 molekulių), galakto-oligosacharidai (galaktozė + gliukozė = 2-7 molekulės), inulinas; Mono- ir disacharidai (laktuliozė, laktitolis); Sintetiniai ir modifikuoti angliavandeniai (rezistentiškas krakmolas); Neangliavandenių kilmės medžiagos (riebalai, baltymai) - gydymo tikslu jos nevartojamos.

Prebiotikai - galaktooligosacharidai randami mamos piene, todėl jų dedama į kai kuriuos adaptuotus pieno mišinius (Aptamil 1,2,3). Kūdikiams jie padidina bifidobakterijų ir kiek mažiau laktobakterijų kiekį. Simbiotikais vadinamas vienas kitą papildantis probiotikų ir prebiotikų derinys. Tiesiogiai gaunant pageidaujamo substrato (prebiotikų) pageidaujamiems mikroorganizmas (probiotikams), galima gauti naudos iš sinergistinio (reiškinys, kai du atskiri veiksniai, veikdami kartu, duoda didesnį poveikį) dviejų medžiagų poveikio.

Pirmosios 1000 kūdikio gyvenimo dienų

Pirmieji kūdikio gyvenimo metai pasižymi sparčiais vystymosi pokyčiais. Kartais šiuos pokyčius gali lydėti funkciniai virškinimo sistemos simptomai, tokie kaip verkimas, atpylimas, kurių negalima paaiškinti kaip struktūrinių ar biocheminių sutrikimų. Vienas iš dažniausių ir anksčiausiai pasireiškiančių funkcinių virškinimo trakto sutrikimų, pabloginančių tiek paties kūdikio būklę, tiek psichologinį klimatą šeimoje, - tai kūdikių diegliai. Kūdikių diegliai nekelia pavojaus kūdikio sveikatai, tad jei tėvai turi pakankamai žinių apie juos ir tinkamai reaguoja į verkimą, išvengiama nuolatinio emocinio streso ir nereikalingo gydymo.

Pirmosios 1000 dienų nuo gyvybės užsimezgimo yra itin svarbios atsparios ir įvairios žarnyno mikrobiotos bei stiprios imuninės sistemos formavimuisi. Pirmoji žarnyno mikrobiotos kolonizacija įvyksta gimimo metu, kūdikiui susiduriant su mikroorganizmais, esančiais motinos gimdymo kanale. Po to naujagimio žarnyno mikrobiota bręsta kartu su kūdikiu. Tačiau kūdikiai, gimę po cezario pjūvio operacijos, negauna šios pirmosios mikroorganizmų dozės, todėl jų žarnyno mikrobiotos įvairovė yra mažesnė nei gimusių natūraliu būdu. Todėl dar svarbiau stiprinti kūdikių, gimusių po cezario pjūvio operacijos, žarnyno mikrobiotą.

Žindymas vietoj pieno mišinio: Motinos piene gausu gerųjų bakterijų ir maistinių medžiagų, kurios yra gyvybiškai svarbios kūdikiui. Jo sudėtis keičiasi priklausomai nuo paros meto, kad būtų patenkinti visi naujagimio mitybos poreikiai. Subalansuota mityba: Atėjus laikui pradėti primaitinimą, normaliai žarnyno funkcijai ir maistinių medžiagų pasisavinimui svarbu subalansuota mityba, kurią sudaro sezoniniai vaisiai ir daržovės, viso grūdo produktai ir liesieji baltymai. Veikla lauke: Judėjimas gryname ore ir saulė stiprina imuninę sistemą ir padeda atsikratyti streso. Geras miegas ir pertraukėlės dienos metu: Pakankamas miegas ir pertraukėlės dienos metu yra privalomos vaiko raidai ir naudingos jo sveikatai.

Motinos pienas yra nepakeičiamas norint užtikrinti visavertę naujagimio mitybą. Motinos piene esama įvairių maisto medžiagų, tarp kurių galima rasti ypač reikalingų probiotinių bakterijų ir oligosacharidų, kurie turi prebiotinį efektą. Šios medžiagos yra vienos svarbiausių užtikrinant normalios mikrofloros vystymąsi ir funkcionavimą. Ankstyvuoju vystymosi laikotarpiu kūdikiams dažnai pasireiškia virškinimo trakto ligos, todėl svarbu atkreipti dėmesį į jų prevenciją ir gydymą. Motinos pienas yra pripažintas kaip geriausias mitybos pasirinkimas kūdikio augimui ir jo sveikam brendimui. Dėl įvairių priežasčių (pvz., motinos ligos) motinos ne visada gali maitinti vaiką natūraliu būdu, todėl pasaulyje kuriami pieno mišiniai, kurie papildomi probiotikas ir prebiotikais.

Lactobacillus reuteri Protectis, mūsų bakterijų-herojų padermė, yra viena labiausiai kliniškai ištirtų bakterijų padermių, kuri itin efektyviai kolonizuojasi ir išgyvena žarnyne. „BioGaia Protectis“ lašai yra saugūs naudoti naujagimiams nuo pirmosios gyvenimo dienos. Juos galima vartoti šaukšteliu arba maišyti su maistu ar gėrimais.

Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, probiotikai yra saugūs ir naudingi net naujagimiams. Produktas be alergenų, laktozės, glitimo, konservantų, GMO. Tinka veganams ir vegetarams. Probiotikai nėra vaistai ir neturėtų būti vartojami kaip gydymo pakaitalas. Jie yra maisto papildai, skirti palaikyti normalią žarnyno veiklą ir organizmo mikrobiotos balansą.

Naujagimio žarnyno mikrobiotos formavimui įtaką daro ir mityba. Priešpienis, o vėliau - ir pienas - pagrindinis naujagimio maistas ir vaistas. Motinos pieno sudėtyje aptinkama per 200 įvairių rūšių bakterijų (be to, gerosios bakterijos į naujagimio organizmą patenka kontaktuojant ir su mamos odos mikroflora). Šie mikroorganizmai sukuria terpę, kurioje nepalanku vystytis ligų sukėlėjams. Beje, verta atkreipti dėmesį, kad mamos pienas nėra sterilus (gal netgi atvirkščiai): į jį patenka ir dalis mamos žarnyne ir net burnoje aptinkamų bakterijų. Tačiau tai anaiptol nėra blogai! Kaip minėta, ant po cezario pjūvio operacijos gimusių mažylių odos patenka kitos bakterijos. Tarp jų - daugiau patogeninių, lyginant su gimusių natūraliu būdu kūdikių. Todėl labai svarbu, kad bent pirmosiomis savaitėmis / pirmaisiais mėnesiais kūdikis gautų motinos priešpienio ir pieno.

Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad ir gimimo būdas turi įtakos kūdikio žarnyno mikrobiotai. INFAMILK kohortos tyrimas parodė, kad motinos pieno mikrobiota keičiasi laktacijos laikotarpiu nuo gimimo iki 6 mėnesių. 80 žindančių moterų grupėje per tą laikotarpį buvo pastebėtas motinos pieno mikrobiotos įvairovės sumažėjimas, o didžiausias skirtumas pastebėtas 8 ir 24 savaitę. Per pirmuosius 6 laktacijos mėnesius vyravo devynios gentys: Staphylococcus, Streptococcus, Pseudomonas, Acinetobacter, Bifidobacterium, Erysipelatoclostridium, Brevundimonas, Flavobacterium ir Rhodococcus. Streptococcus vidutinis santykinis gausumas buvo didžiausias 1 ir 24 savaitę, o Pseudomonas vyravo 4 ir 8 savaitę, Bifidobacterium ir Lactobacillus savo santykinį piką pasiekė 4 savaitę.

Funkciniai virškinimo trakto sutrikimai ir mikrobiota

Funkciniai virškinimo trakto sutrikimai - tai lėtiniai ar pasikartojantys virškinimo trakto sutrikimai, pasireiškiantys bet kurio amžiaus vaikams ir apimantys įvairius sutrikimus, kurie, kaip manoma, yra susiję su virškinimo traktu, tačiau negali būti paaiškinti kaip struktūriniai ar biocheminiai sutrikimai. Kūdikių ir mažų vaikų funkciniai virškinimo trakto sutrikimai diagnozuojami pagal simptomais pagrįstus Romos IV kriterijus, kurie buvo atnaujinti 2016 m. Per pirmuosius gyvenimo metus vidutiniškai 54,9 proc. kūdikių patiria funkcinius virškinimo sutrikimus.

Kūdikių diegliai - vienas dažniausių ir vienas iš ankstyviausiai pasireiškiančių funkcinių virškinimo trakto sutrikimų, pabloginančių tiek paties kūdikio būklę, tiek psichologinį klimatą šeimoje. Verksmo priepuoliai prasideda be jokios aiškios priežasties, todėl jų nepaaiškintas atsiradimo pobūdis yra viena iš pagrindinių tėvams nerimą keliančių priežasčių. Ilgalaikis verksmas dažniau pasireiškia po pietų arba vakare ir paprastai išnyksta sulaukus 3-4 mėnesių amžiaus arba, jei kūdikiai gimę neišnešioti, praėjus 3-4 mėnesiams po gimimo. Sveikų kūdikių verksmas vidutiniškai sustiprėja maždaug po 4-6 sav., o vėliau vis retėja ir paprastai išnyksta sulaukus 3-4 mėn. Tyrimai rodo, kad diegliai vargina apie 20 proc. kūdikių. Kūdikio diegliai vienodai dažnai pasireiškia mergaitėms ir berniukams, žindomiems ir maitinamiems pieno mišiniais, neišnešiotiems ir išnešiotiems kūdikiams. Mažiau nei 5 proc. kūdikių, kurie verkia nepaguodžiamai, nustatoma organinė liga.

Tikėtinų kūdikių dieglių etiopatologinių mechanizmų yra daug, tačiau nė vienas nėra patikimai įrodytas. Šiuo metu dviem tyrimų sritims - mikrobiotos-žarnyno-smegenų ašies bei žarnyno mikrobiotos pokyčiams - skiriama daugiausia dėmesio. Vienas iš pagrindinių pastarojo dešimtmečio pokyčių buvo geresnis supratimas apie smegenų ir žarnyno ašies dalyvavimą funkcinių virškinimo trakto sutrikimų, ypač funkcinių pilvo skausmų, patofiziologijoje. Žarnyno poveikis sveikatai yra didžiulis. Daugybė duomenų aiškiai rodo, kad žarnyno funkcija toli gražu neapsiriboja maisto perdirbimu ir tolesniu maistinių medžiagų bei skysčių pasisavinimu. Eksperimentai su gyvūnais ir kai kurie klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad žarnynas bendrauja su bakterijomis, kurios palaiko virškinimą savo fermentiniu pajėgumu, kad taip pat reguliuoja pagrindines epitelio ir imunines funkcijas, svarbias žarnyno sveikatai ir sveikatai apskritai, ir kad žarnynas per n. Pastaraisiais metais tapo vis labiau akivaizdu, kad žarnyno mikrobiota ir smegenys tarpusavyje bendrauja dvikrypčiu būdu, veikiant vienas kito funkcijas. Svarbi mikrobiotos-žarnyno-smegenų ašis ir kūdikių dieglių pasireiškimui. Verksmas dėl žarnyno disbiozės taip pat gali būti susiję su žarnyno-smegenų ašimi. Žarnynas ir smegenys yra susieti dvikrypčiais ryšiais, o ryšys vyksta dalyvaujant įvairiems mechanizmams, įskaitant žarnyno mikrobiotą ir jos metabolitus.

Tyrimai rodo, kad centrinė nervų sistema (CNS), enterinė nervų sistema, simpatinė ir parasimpatinė autonominės nervų sistemos, neuroendokrininiai ir neuroimuniniai keliai yra susiję su žarnyno mikroorganizmais. Mikrobiota gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti neuronų funkciją per vitaminus, neuromediatorius ir neuroaktyvius mikrobų metabolitus, tokius kaip trumpos grandinės riebalų rūgštys. Tyrimai vis dažniau parodo, kad bakterijos gali gaminti svarbius neuromediatorius, tokius kaip GABA, acetilcholinas ir serotoninas. Eksperimentiniai duomenys rodo, kad mikrobiota gali siųsti signalus į smegenis, aktyvuodama aferentinių nervų jutimo neuronus neuroimuniniais ir neuroendokrininiais keliais. Neuronų sąveiką tarp virškinimo trakto ir smegenų palengvina judinamieji (eferentiniai) ir juntamieji (aferentiniai) neuronai, dėl to CNS reguliuoja sekrecines ir jutimo funkcijas bei virškinimo trakto judrumą. Šiuo metu mokslininkai ypač susidomėję neurobiologinių grandinių, įgalinančių dvikryptį ryšį tarp žarnyno mikrobiotos ir smegenų, tyrinėjimu. Mikrobiotos-žarnyno-smegenų ašies homeostazė yra būtina norint išlaikyti imuninės sistemos vientisumą, o šios pusiausvyros sutrikimai gali sukelti nekontroliuojamą virškinimo trakto gleivinės uždegimą.

Nustatyta, kad kūdikių, kuriuos vargina diegliai, žarnyno mikrobiota pasižymi mažesne įvairove nei sveikų kūdikių. Paskutiniais metais atlikti tyrimai atskleidė, kad vis dėlto kūdikių diegliai susiję su nedideliu sisteminiu uždegimu, manoma, galbūt kylančiu dėl nenormalios žarnyno mikrobiotos sudėties. Šie atradimai patvirtina hipotezę, kad kūdikių diegliai yra uždegiminė virškinimo trakto būklė, susijusi su žarnyno disbioze. Nedidelio laipsnio sisteminis uždegimas gali būti dar vienas svarbus kūdikių dieglių etiologinis veiksnys. Tyrimai rodo, kad pacientų, turinčių funkcinių virškinimo trakto sutrikimų, kraujyje padidėja uždegiminių citokinų - interleukino-1β (IL-β), interleukino-6 (IL-6), navikų nekrozės faktoriaus α (TNF α), interferono gama (IFN-γ), makrofagų uždegiminio baltymo-1β (MIP-1β), MCP-1/CCL2, IL-8, kiekis, tačiau sumažėja uždegimą slopinančių citokinų. Dieglius patiriančių kūdikių išmatose taip pat randamas padidėjęs kalprotektino kiekis (tai žarnyno neutrofilinės infiltracijos biožymuo). Šie duomenys pagrindžia hipotezę, kad kūdikių diegliai yra uždegiminė virškinimo trakto būklė, susijusi su žarnyno disbioze.

ESPGHAN mokslininkų grupės teigimu, yra daug įrodymų, kad kai kurios specifinės probiotikų padermės, kaip L. reuteri DSM 17938, B. lactis BB-12, gali būti naudingos esant kūdikių diegliams, tačiau tik žindomiems kūdikiams, o pieno mišiniais maitinantiems kūdikiams negali būti pateiktos rekomendacijos nei „už“, nei „prieš“. Atlikti tyrimai parodė, kad L. reuteri DSM 17938, skiriamas žindomiems kūdikiams, sumažino verksmo trukmę daugiau nei 50 proc., palyginti su placebu. Probiotikai sumažina kūdikių dieglių simptomus, manoma, dėl priešuždegiminių savybių. Kai kurie tyrimai parodė, kad Lactobacilli reuteri probiotikai gali paveikti ląsteles, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį imuninėje sistemoje.

tags: #kokios #bakterijos #pirmiausia #kolonizuoja #sveiko #kudikio

• Spermatozoidų akrosoma
• Grąžinkite pilvo formą po gimdymo
• Piešinių interpretacija vaikų raidoje
• Vaikų skyriaus Mickevičiaus bibliotekoje istorija
• apie žindymą